Byla Nr. 1S-1720-245/2014
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-08-19 nutarimą Nr. 93-590 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
n u s t a t ė:
D. K. nuteistas 2007 m. lapkričio 2 d. Norvegijos Aust-Agder apygardos teismo pagal Norvegijos Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 ir 3 §1 p., 60 a str., 62 str. 1 § - 10 m. laisvės atėmimo bausme su deportacija iš šalies. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-03-03 nutartimi minėta Norvegijos apygardos teismo paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir palikta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-12-19, pabaiga – 2016-06-01.
Komisija 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 93-590 tenkino nuteistojo pakartotinį prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, konstatavusi, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-08-19 nutarimą Nr. 93-590 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals nėra pagrindo.
Nuteistasis D. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismas subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes. Teismas net neatsižvelgė, kad ne pirmą kartą svarsto galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, netaikė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo tik dėl to, kad yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, nors pirmą kartą svarstant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo taip pat teigė, kad negalima taikyti lygtinio paleidimo, nes dar didelė neatliktos bausmės dalis. Pažymi, kad šiuo metu yra atlikęs daug didesnę nei įstatymu nustatytą teismų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tokiu būdu teismas pažeidė LR Konstitucijos 109 str. 3 d., t. y., kad nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo. Reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę nei reikalauja įstatymas yra esminis įstatymo teisinės normos iškreipimas, pakeičiantis šios normos prasmę ir tuo pačiu pažeidžiantis LR Konstitucijos reikalavimą, kad teismai sprendimus grindžia vadovaujantis tik įstatymu.
Teismas taip pat visiškai nevertino, jog drausminės nuobaudos seniai išnykusios, be to, jos ne vieną kartą realiai įtakojo tiek Komisijos, tiek teismo sprendimus netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Be to, dėl padarytų pažeidimų pasikeitė jo teisinė padėtis įkalinimo įstaigoje, buvo perkeltas į paprastąją grupę iš lengvosios. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, galima teigti, kad už savo padarytus nusižengimus yra pastoviai baudžiamas, teismas tokiu sprendimu siekia pratęsti pastovaus jo baudimo laikotarpį. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į Konstitucinį reikalavimą, kad niekas negali būti baudžiamas antrą kartą ar pastoviai už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą. Be to, teismas neatsižvelgė, kad po nusižengimų buvo ne kartą skatintas, jis yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę mokėsi ir dirbo, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, pakartotinio jo nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais ir šeima, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB „Finansinių tyrimų biuras“ vadybininku. Atlikdamas teismų paskirtą laisvės atėmimo bausmę vėl įvykdė Komisijos nutarimu skirtas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos turės kur gyventi ir dirbti - tinkamai integruotis į visuomenę.
Teismas taip pat pažeidė LR BVK 1 str. 2 d. „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis - nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.“ Teismas, priimdamas sprendimus dėl jo lygtinio paleidimo ne vieną kartą vadovavosi tik įstatymu nepagrįstais manymais ir visiškai nesiekė formuoti jo kaip nuteistojo požiūrio ir įgūdžių, kurie padėtų jam tapti įstatymus gerbiančiu žmogumi. Teismas iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad bausmę jis atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principo baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas. Taigi teismas nenori pripažinti, jog lygtinis paleidimas tėra teismų paskirtos bausmės atlikimo režimo keitimas. Taip vėl pažeidžiamas LR BVK 157 str. 1 d.
Teismas, nutartyje nurodydamas netenkinti Komisijos nutarimo, nes jis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, pažeidė LR BVK 6 str. (nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas). Teismas neatsižvelgė, kad įstatymas nenurodo, kad laikymasis kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų panaikina galimybę pasinaudoti lygtinio paleidimu. Be to, toks aiškinimas prieštarauja Komisijos 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo išvadai, kad jis nepalaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, nes mano, kad laikantis yra pažeminimas silpnesnio žmogaus orumas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas visiškai nevertino jo kaip nuteistojo asmenybės elgesio bausmės atlikimo metu.
Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatų, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai. Nagrinėjamu atveju D. K. tenkina formaliuosius kriterijus, tačiau materialusis pagrindas dar nesusiformavęs.
Priešingai nei teigia nuteistasis, apygardos teismas pripažįsta, jog lygtinis paleidimas yra teismo paskirtos bausmės režimo pakeitimas, tačiau šiam pokyčiui įvykdyti neužtenka vien nuteistojo elgesio įvertinimo. Teismas, nesvarbu kelintą kartą yra svarstomas nuteistojo prašymas taikyti jam lygtinio paleidimo institutą, privalo vertinti tų pačių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kitas reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino D. K. padaryto nusikaltimo sunkumą bei likusią neatliktą bausmės dalį, tačiau objektyviai vertinant visą teismui pateiktą medžiagą naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos namų nelaikytinas pastoviu baudimu už tą pačią nusikalstamą veiką. Netaikant lygtinio paleidimo nuostatų nuteistojo teisinė padėtis nėra bloginama, jo kalinimo sąlygos nesikeičia. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymo galimybė neturėtų tapti vienintele nuteistojo pozityvaus elgesio įkalinimo įstaigoje priežastimi. Nuteistasis privalo siekti resocializacijos, integracijos į visuomenę, o ne vien tikėtis lengvesnio bausmės atlikimo režimo. Tinkamas bausmės atlikimas yra nuteistojo pareiga, todėl trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiškos neturėtų būti sureikšminamos. Be abejo, lygtinio paleidimo taikymas padeda sumažinti nuteistųjų pataisos namuose skaičių, leidžia sutaupyti biudžeto lėšų, tačiau penitencinės sistemos trūkumų negalima spręsti iškraipant bausmės paskirtį bei sumenkinant visuomenės interesą gyventi saugioje visuomenėje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. K. bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau neteistas, tačiau nusikalto pakankamai jauno amžiaus (24 m.), savo kaltės teisme nepripažino. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jis lengvai pasiduoda kitų įtakai, tai patvirtina ir padaryto nusikaltimo pobūdis – veikta organizuotoje grupėje, taip pat matyti, į ką dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu laikėsi kriminalinės subkultūros nuostatų, tačiau šiuo metu savo požiūrį yra pakeitęs, mano, jog laikantis neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų yra pažeminamas silpnesnio žmogaus orumas. Taigi, nors D. K. šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, keičia savo mąstymą bei vertybes, tačiau šie teigiami pokyčiai vyksta sąlyginai neilgai, todėl teismui dar nėra susiformavęs vidinis įsitikinimas, kad nuteistasis savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai, kad nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį ir tinkamai elgtis, yra įvertinama pataisos namų administracijos, pvz. perkeliant į lengvesnio režimo grupę, suteikiant teisę išvykti be sargybos ar palydos, skiriant paskatinimus ir pan. Lygtinio paleidimo taikymui neužtenka vien Lygtinio paleidimo komisijos teiktų rekomendacijų formalaus įgyvendinimo, svarbu, kokį poveikį taikomos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės daro nuteistajam.
D. K. darbinė motyvacija bei pasiryžimas keistis apygardos teismo vertinama teigiamai, tačiau pagrįstų abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas), nuostatos. Nors iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau jų įtaka D. K. elgesiui nėra atskleista. Nors Komisija 2014-08-19 nutarime Nr. 93-590 selektyviai pažymėjo, jog nuteistasis sprendimus priima atsakingai, turi ilgalaikius – daugiau kaip 6-12 mėn. tikslus, tačiau ignoravo specialistų padarytas išvadas apie D. K. kategoriškos nuomonės turėjimą, alternatyvių pasiūlymų atmetimą. Mąstymas ir elgesys kaip pagrindinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys nurodytas ir Psichologinės tarnybos specialistės pateiktoje išvadoje. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras atsiliepime iškėlė dvejonę dėl pakartotinio D. K. nusikalstamumo rizikos įvertinimo. Pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (21 balas), tačiau pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie nuteistojo galimai palaikomus ryšius su organizuotos grupės nariais. Pateiktoje medžiagoje abstrakčiai užsimenama, jog šiuo metu nuteistasis išreiškia apgailestavimo jausmus dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo nuostatų pokytis nėra psichologiškai įvertintas. Taigi, šiuo metu dar negalima kalbėti apie pataisos programų teigiamus rezultatus nuteistojo mąstysenai.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo teiginį, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d., t. y., kad nagrinėdami bylas teismai privalo klausyti tik įstatymo. Atkreipiamas dėmesys, kad BVK 157 str. įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios, teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo instituto. Tai, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę nei įstatyme numatyta minimali bausmės dalį, nesuteikia jam jokių lengvatų svarstant lygtinio paleidimo klausimą. BVK įtvirtina tik formaliuosius kriterijus, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Tiesėjas ir teismai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), jų sprendimai savarankiški, todėl apygardos teismas nėra saistomas nei apylinkės teismo nutarties, nei Komisijos priimto nutarimo argumentais bei motyvais.
Įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir išanalizavęs pirmos instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. D. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (neturi galiojančių nuobaudų, ne kartą skatintas, yra įgijęs baldžiaus specialybę ir toliau mokosi Vilniaus edukologijos universitete nuotoliniu būdu) nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apygardos teismo vertinimu probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebūtų pasiektas. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
n u t a r i a :
nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Kęstutis Dargužis