Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-374-606/2018

                                         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00908-2018-1

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37.; 21.11.8 (S)

       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės direktorės Ritos Kunickienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarimo,

n u s t a t ė :

        1. J. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punktą už tai, kad 2018 m. sausio 11 d. 16.49 val.,  (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, atsakingas už tinkamą muitinės formalumų atlikimą importo įstaigoje, importuojamai transporto priemonei „V. T.“, kėbulo Nr.  (duomenys neskelbtini), Klaipėdos krovinių postui (prekės pateikimo vieta – Pilies jūrų uosto postas) 2018 m. sausio 10 d. 10 val. pateikė išleidimo į laisvą apyvartą elektroninę deklaraciją MRN 18LTLR1000IM005BB2 ir, pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalies, 139 straipsnio 7 dalies nuostatas bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 (2016-10-11 nauja redakcija) patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.10, 4.11 punktus, išgabeno automobilį be muitinės leidimo, iš muitinės nustatytos Pilies jūrų uosto posto priežiūros zonos, neužbaigus išleidimo į laisvą apyvartą procedūros, tai yra negavęs muitinės duomenų, apdorojimo sistemos priemonėmis, muitinės sprendimo elektroniniu pranešimu IEI29LT „Prekių išleidimas importui“.

        2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarimu J. S. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte, sudėties.

        3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė R. Kunickienė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

        3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. S. Muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, 2018 m. sausio 10 d. 9.53 val., muitinės postui pateikė importo deklaraciją LRN 8LT3041395733000355 elektroniniu pranešimu IEI15LT (Taisyklių 4.1. punktas); muitinės postas 9.54 val. elektroniniu pranešimu IEIPALT informavo deklarantą, kad deklaracija gali būti priimta (Taisyklių 4.2. p.); 10 val. deklaracija priimta; 10.07 val. deklaracija nukreipta dokumentiniam patikrinimui; 10.14 val. išsiųstas prašymas deklarantui patikslinti duomenis ir (arba) dokumentus; nuo 10.30 val. iki 13.06 val. elektroniniais pranešimais IESUPALT priimti deklaranto pateikti skenuoti dokumentai (pagal Taisyklių 4.15. punktą); 13.28 val. deklaracija pervesta į raudoną tikrinimo kanalą, nurodant kanalo keitimo priežastį („Galimai suklastotas tr. pr. registracijos liudijimas“). Deklarantas apie tai informuotas elektroniniu pranešimu IEI60LT „Pranešimas apie sprendimą tikrinti importuojamas prekes“ (Taisyklių 4.6. punktas). Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti importo muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti). 2018 m. sausio 10 val. 17.49 val. deklarantui išsiųstas pranešimas „Išsiųstas pranešimas į RAAD (LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas) Nr. 3(LR10)-2 2018-01-10“; 2018 m. sausio 11 d. 19.44 val. deklarantas informavo muitinę, kad įsivėlė klaida ir šis automobilis priklauso kitai įmonei bei pateikė prašymą anuliuoto importo deklaraciją. 2018 m. sausio 11 d. 16.49 val. automobilis išvyko iš Pilies jūrų uosto posto zonos (Autotransporto važtaraštis 180111-003773-VZT), įforminus jam tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN 18LTLUB00015E74010 (kurią įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas). Tačiau Taisyklių 4.10. punktas neleidžia deklarantui pateikti muitinei prašymo pripažinti pateiktą importo deklaraciją negaliojančia, jeigu muitinė yra išsiuntusi Taisyklių 4.6 punkte nurodytą elektroninį pranešimą IEI60LT. J. S. MDAS priemonėmis pateikė prašymą pripažinti importo deklaraciją negaliojančia, žinodamas, kad transporto priemonė jau yra išgabenta iš muitinės priežiūros zonos, bet šios informacijos muitinei nepateikė. Vadovaujantis Taisyklių 4.11 ir 4.12 punktais, deklarantas elektroniniais pranešimais (IEI29LT arba IEI51LT) informuojamas apie prekės išleidimą arba neišleidimą. Tik gavus vieną iš aukščiau minėtų pranešimų laikoma, kad importo deklaracijos muitinis įforminimas yra baigtas.

        3.2. Apylinkės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad J. S. pateikęs muitinei išleidimo į laisvą apyvartą elektroninę deklaraciją, jos neužbaigė, nes gavo informaciją, kad automobilis priklauso kitam asmeniui, todėl pateikė prašymą muitinei ją anuliuoti, nes nebebuvo tikslinga procedūrą atlikti, jis visas operacijas atliko elektroninių priemonių pagalba ir nėra duomenų, kad jis būtų informuotas apie tai, kad šiam automobiliui buvo forminama tranzito procedūra. Tačiau net jei ir pripažinus, kad J. S. nežinojo, kad automobiliui yra įforminta tranzito procedūra (nes ją įformino kitos bendrovės deklarantas), tačiau Taisyklių nuostatos neleidžiančios pripažinti deklaracijos negaliojančia, privalomos asmeniui, pateikusiam importo deklaraciją importo muitinės įstaigai, ypač deklarantui, kuris užsiima tokia veikla ir ne vienerius metus. O jei susiklostė tokios aplinkybės, dėl kurių tapo netikslinga užbaigti importo procedūrą, tai jos negali šalinti atsakomybės dėl šios procedūros tinkamo neužbaigimo, tačiau gali būti vertinamos sprendžiant kaltės laipsnį bei atsakomybės dydžio klausimą.

        3.3. Apeliantės tvirtinimu, J. S. neužtikrinęs, kad būtų laikomasi muitinės formalumų ir neužbaigęs išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros reikalavimų, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies, 134 straipsnio 1 dalies, 139 straipsnio 7 dalies nuostatas bei Taisyklių 4.10 ir 4.12 punktų reikalavimus ir ši veika atitinka ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nusižengimo sudėtį.

        4. Apeliacinis skundas atmestinas.

        5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

        6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

        7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. S. išgabeno automobilį „V. T.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), be muitinės leidimo iš muitinės nustatytos Pilies jūrų uosto posto priežiūros zonos, neužbaigus išleidimo į laisvą apyvartą procedūros, tai yra negavęs muitinės duomenų, apdorojimo sistemos priemonėmis, muitinės sprendimo, elektroniniu pranešimu IEI29LT „Prekių išleidimas importui“. Taisyklių 4.10. punktas neleidžia deklarantui pateikti muitinei prašymo pripažinti pateiktą importo deklaraciją negaliojančia, jeigu muitinė yra išsiuntusi Taisyklių 4.6 punkte nurodytą elektroninį pranešimą.

        8. ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė už muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje esančių visų rūšių transporto priemonių ir asmenų išvykimą be muitinį patikrinimą atliekančio muitinės pareigūno leidimo.

        9. Iš deklaracijos Nr. 18LTLR1000IM005BB2 nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas J. S. (deklaraciją pasirašė įmonės direktoriaus E. Š. elektroniniu parašu) pateikė importo procedūrai deklaraciją MRN 18LTLR1000IM005BB2, deklaravo transporto priemonę „V. T.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Iš patikrinimo akto nustatyta, kad atliekant minėtos transporto priemonės dokumentus, kilo įtarimas, jog galbūt gali būti suklastotas transporto priemonės registracijos liudijimas, todėl deklaracija pervesta į raudoną tikrinimo kanalą (b. l. 31). Pažymėtina, kad teismo posėdyje J. S. patvirtino aplinkybę, jog iš muitinės pareigūnų gavo žinutę apie tai, jog reikia atlikti deklaruotos transporto priemonės patikrinimą, kad buvo paprašyti dokumentai, tačiau tikrinant dokumentus paaiškėjo, jog automobilis „V. T.“ priklauso kitam asmeniui, todėl jam atidavė automobilio dokumentus, o kitą dieną sužinojo, kad yra atliktas minėto automobilio tranzitas, automobilis išgabentas iš Europos Sąjungos, todėl muitinės paprašė anuliuoti importo deklaraciją.

        9.1. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad J. S. išgabeno automobilį „V. T.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), be muitinės leidimo iš muitinės nustatytos Pilies jūrų uosto posto priežiūros zonos. Byloje surinkti duomenys visiškai nepaneigia aplinkybės, kad J. S. net nebuvo informuotas apie tai, kad automobiliui „V. T.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , forminama tranzito procedūra.

        9.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis „V. T.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , 2018 m. sausio 11 d. 16.49 val., iš Pilies jūrų uosto posto muitinės priežiūros zonos buvo išgabentas įforminus tranzito procedūrą (b. l 32–33), t. y. gavus muitinės leidimą. Aplinkybė, jog J. S. pateikė muitinei prašymą anuliuoti importo deklaraciją, savaime teisinių pasekmių jam nesukelia. Akcentuotina, kad šiuo atveju, jis pats jokių veiksmų dėl to, kad automobilis išvyktų negavęs muitinės duomenų, apdorojimo sistemos priemonėmis, muitinės sprendimo elektroniniu pranešimu IEI29LT „Prekių išleidimas importui“, nesiėmė, jis pats minėto automobilio tranzito procedūros neformino. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad transporto priemonės „V. T.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), siuntėjas buvo (duomenys neskelbtini), pirkėjas UAB „ (duomenys neskelbtini)“, KIPIS ekspeditorius UAB „ (duomenys neskelbtini)“, o 2018 m. sausio 11 d. tranzito procedūros 18LTLUB00015E74010 deklarantas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdytojas UAB „ (duomenys neskelbtini)“, gavėjas A. S.,  (duomenys neskelbtini), siuntėjas (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Iš važtaraščio MRN (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. transporto priemonei „V. T.“, kėbulo Nr.  (duomenys neskelbtini), įforminta tranzito procedūra, vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas A. S. (b. l. 33).

        9.3. Aptarti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad J. S. tik po to, kai sužinojo, jog transporto priemonei „V. T.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), jau įforminta tranzito procedūra, ir automobilis, gavus muitinės leidimą, išgabentas iš Europos Sąjungos, jis 2018 m. sausio 11 d. 19.44 val. tiesiog pateikė prašymą anuliuoti importo deklaraciją kaip nebereikalingą. 

        9.4. Nustatytos, aptartos ir įvertintos aplinkybės nepatvirtina, kad J. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl skundžiamu nutarimu jam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant minėto nusižengimo sudėties, pagrįstai ir teisėtai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos teritorinės muitinės direktorės Ritos Kunickienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                              Edita Lapinskienė