Civilinė byla Nr. e2-1807-599/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27243-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1., 2.6.1.4; 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,
sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,
atsakovo atstovui advokato padėjėjui Syverynui Bacevičui,
trečiojo asmens J. L. atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko,
trečiajam asmeniui J. L.,
trečiajam asmeniui T. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. L. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, tretieji asmenys T. Š., J. L. (Š.) bei antstolis Donatas Kisielius.
n u s t a t ė :
1. ieškovas A. A. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo leisti vykdyti išieškojimą iš atsakovui AB SEB bankui hipoteka įkeisto skolininkės J. L. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas yra kreditorius / išieškotojas antstolio Donato Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. S-21-174-20782, kurioje skolininkė yra tretysis asmuo J. L.. Vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas skolininkės atžvilgiu dėl 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, 69 953,82 Eur skolos ir 5 759,21 Eur palūkanų. Iš skolininkės J. L. vykdymo proceso metu yra išieškota ir išieškotojui pervesta 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 755,81 Eur procesinių palūkanų ir 8 318,69 Eur skolos, iš viso 16 149,50 Eur suma. Antstolis Donatas Kisielius 2021-08-27 pateikė raštą dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad antstolis 2021-07-29 patvarkymu kreipėsi į hipotekos kreditorių ir atsakovą AB SEB bankas dėl prisijungimo prie išieškojimo, tačiau atsakovas AB SEB bankas 2021-08-12 raštu atsisakė prisijungti prie išieškojimo, nurodydamas, jog nors ir kredito sutartis, sudaryta tarp atsakovo AB SEB bankas ir trečiųjų asmenų vykdoma su pradelsimais, tačiau bankas nesutinka, kad būtų vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
3. Pažymėjo, kad ieškovas teikia teismui 2021-02-12 atsakovo AB SEB bankas raštą, iš kurio matyti, kad 2021-02-12 datai trečiųjų asmenų įsiskolinimas bankui sudarė 32 437,95 Eur negrąžinto kredito ir 10,35 Eur palūkanų, viso - 32 448,30 Eur sumą. Labai tikėtina, kad tretiesiems asmenims ir toliau darant kredito įmokas, įsiskolinimas bankui šiai dienai yra mažesnis. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė buto rinkos vertė sudaro 112 083 Eur sumą ir remiantis antstolio nurodytais duomenimis, butas priklauso asmeninės nuosavybės teise trečiajam asmeniui J. L..
4. Nurodė, kad 2021-09-27 datai likusi vykdomojoje byloje išieškoti suma ieškovo naudai yra 62 022,29 Eur suma ir ši suma ženkliai viršija atsakovo, t. y. kaip hipotekos kreditoriaus, aukščiau nurodyto buto įkeitimu užtikrintą reikalavimo sumą, kuri šiai dienai sudaro tik apie 32 000 Eur sumą. Kaip matyti iš teikiamų antstolio Donato Kisieliaus duomenų, šiai dienai skolininkė J. L. niekur nedirba, jokio kito likvidaus skolininkės turto nėra nustatyta, todėl tolesnis išieškojimas kreditoriaus / ieškovo naudai vykdomojoje byloje yra apsunkintas. Kaip nurodė atsakovas AB SEB bankas savo 2021-08-12 rašte, prievolės bankui yra vykdomos, nors ir su pradelsimais.
5. Ieškovo nuomone svarbi aplinkybė yra ta, kad skola iš skolininkės nėra išieškoma todėl, kad skolininkės turtas yra įkeistas, o piniginių lėšų skolininkė neturi, tačiau hipotekos kreditoriui įmokos yra mokamos, t. y. nesąžiningai yra tenkinami vieno kreditoriaus reikalavimai apeinant kitą skolininko kreditorių / ieškovą. Kadangi bankas patvirtino, jog paskolos sutartis nėra įvykdyta, todėl akivaizdu, kad ir hipotekos sutartis užtikrinanti paskolos grąžinimą yra taip pat neįvykdyta, tačiau bankas nesiima jokių veiksmų skolai išieškoti ir tuo piktnaudžiauja teise, kadangi be teisėto pagrindo varžo kitų kreditorių teises į reikalavimų patenkinimą iš skolininkės turto, tokiu būdu yra gintini ieškovo, kaip ne hipotekos kreditoriaus interesai, t. y. leistina vykdyti išieškojimą iš skolininkės įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, dėl ko ir yra reiškiamas šis ieškinys.
6. Nurodė, kad nors kreditorius atsakovas bankas yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, t. y. kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama (CPK 747 straipsnis 3 dalis, CK 1.137 straipsnis 3 dalis). Kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai bei jog pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise. Kaip ir nurodyta aukščiau, akivaizdu, kad vykdant išieškojimą iš atsakovui hipoteka įkeisto turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vien NTR deklaruojama vertė yra 112 083 Eur sumai, pilnai pakaktų tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimams patenkinti.
7. Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad tretieji asmenys T. Š. ir J. L. (Š.) su AB SEB banku sudarė 2009-11-02 kredito sutartį Nr. 1550918010535-31, kurios pagrindu bankas suteikė finansavimą tretiesiems asmenims būstui įsigyti ir kredito grąžinimo terminas iki 2034-11-01 (imtinai). Kredito sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo solidariai atsakyti pagal prievoles, kylančias iš kredito sutarties bei hipoteka įkeisti bankui perkamą turtą, t. y. J. L. (Š.) ir T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iki visiško ir tinkamo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Tuo tikslu tarp trečiųjų asmenų ir banko buvo sudarytas hipotekos sandoris, identifikavimo kodas 01120090019388 ir įrašas apie hipotekos įregistravimą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galioja nuo 2009-11-12 (imtinai). Vadovaujantis kartu su ieškiniu pateiktais antstolio Donato Kisieliaus 2021-08-27 ir 2021-09-14 raštais dėl informacijos pateikimo ieškovo naudai vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš J. L. (Š.) Vilniaus apygardos teismo išduoto 2020-10-13 vykdomojo dokumento pagrindu ir vykdydamas ieškovo naudai išieškojimą antstolis Donatas Kisielius nustatė, jog J. L. (Š.) ir trečiajam asmeniui šioje byloje T. Š. priklauso bankui hipoteka įkeistas turtas. Be to, bankui buvo pasiūlyta prisijungti prie išieškojimo ir leisti vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, tačiau atsižvelgiant į tai, jog prievolės pagal kredito sutartį yra vykdomos, bankas neturėjo teisinio pagrindo prisijungti prie antstolio Donato Kisieliaus vykdomo išieškojimo.
9. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog hipotekos kreditorius (bankas), neprisijungdamas prie išieškojimo, tariamai piktnaudžiauja savo, t. y. kaip hipotekos kreditoriaus, teise CK 1.137 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi neprisijungia prie vykdomo ieškovo naudai išieškojimo bei nenutraukia kredito sutarties su trečiaisiais asmenimis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prievolės pagal kredito sutartį nepaisant nurodytų pradelsimu vykdomos tinkamai, t. y. nenukrypstant nuo kredito sutarties sąlygų ir iš esmės jų nepažeidžiant. Priešingai, nei nurodo ieškovas, pats savaime pradelsimas sumokėti įmoką pagal kredito sutartyje nustatytą grafiką nelemia banko pareigos nutraukti kredito sutartį ar nutraukti sutartinius santykius. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nurodo, kad bankas neprisijungdamas prie vykdomo išieškojimo tariamai piktnaudžiauja savo civiline teise, ieškovui tenka pareiga įrodyti visas sąlygas būtinas šiai aplinkybei konstatuoti, be kita ko ir tai, jog bankas turi teisinį pagrindį prisijungti prie vykdomo ieškovo naudai išieškojimo, tačiau ieškovas šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia teisiškai reikšmingų motyvų.
10. Atsakovas taip pat nurodė, kad minėto turto įkeitimas hipoteka buvo esminė sąlyga sudarant kredito sutartį, kuria bankas siekė apsaugoti savo, kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu tretieji asmenys neįvykdytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir galėtų supaprastinta CK IV knygos XI skyriaus Ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka patenkinti savo reikalavimo teisę prioriteto tvarka kitų kreditorių atžvilgiu. Kredito sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo grąžinti pagal kredito sutartį skolintas lėšas iki 2034-11-01 (imtinai). Taigi, iš kredito sutarties kylanti prievolė yra terminuotoji prievolė su atidedamuoju terminu (CK 6.33 straipsnis).
11. Pažymėjo, kad įsigaliojus šiuo metu galiojančiam CPK bei CK jų nuostatos buvo suderintos tarpusavyje. Be to, neteko galios ir iki tol galioję LR Nekilnojamojo turto įkeitimo įstatymas bei LR Hipotekos įstatymas. Kaip jau aptarta aukščiau, užtikrinant skolininko teises ir teisėtus interesus buvo įtvirtintas draudimas hipotekos kreditoriui akceleruoti prievolę su atidedamąja sąlyga, be to, CPK 747 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, jeigu kreditorius nesutinka prisidėti prie išieškojimo taip užtikrinant CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą hipotekos kreditoriaus pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius. Be to, pažymėjo ir tai, jog aktualioje teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad CPK 747 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas yra imperatyvaus pobūdžio ir draudžia be hipotekos kreditoriaus sutikimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto kitų kreditorių naudai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai dėl kreditorių ir privilegijuotų kreditorių interesų ir teisių derinimo bei galimybės išieškoti iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus leidimo yra teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi, todėl atmestini pilna apimtimi.
12. Nurodė, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės neva šiuo metu ieškovo naudai nėra vykdomas išieškojimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir neatitinka objektyvios tikrovės. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę paneigia į bylą kartu su ieškiniu pateiktas antstolio Donato Kisieliaus 2021-08-27 raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-1062-661/2020, kuriame nurodyta, jog vykdant išieškojimo veiksmus buvo parduotas J. L. (Š.) nuosavybes teise priklausantis automobilis, iš kurio pardavimo gautos lėšos skirtos ieškovo reikalavimui dengti. Dar daugiau, minėtame rašte antstolis nurodė, jog iš J. L. (Š.) atsiskaitomųjų sąskaitų nors ir nereguliariai, tačiau yra nurašomos lėšos skirtos ieškovo reikalavimui dengti. Taigi, darytina išvada, kad priešingai nei nurodo ieškovas, jo naudai yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės ir visgi yra dengiama skola.
13. Ieškovas A. A. L. pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus pilnai.
14. Papildomai nurodė, kad atsakovas su atsiliepimu į ieškinį nepateikė teismui nei pačios kredito sutarties, nei jokių duomenų apie trečiųjų asmenų J. L. ir T. Š. atliktus / atliekamus mokėjimus pagal kredito sutartį. Su ieškiniu į bylą pateikti objektyvūs duomenys, kurie leidžia pagrįstai abejoti dabartine trečiųjų asmenų J. L. ir T. Š. finansine padėtimi, kuri yra itin prasta, tokiu būdu ieškovo naudai išieškomos minimalios pinigų sumos. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, ar tokią trečiųjų asmenų finansinę padėtį vertino kredito sutarties vykdymo perspektyvoje. Taip pat iš pateiktos AB SEB bankas pažymos turinio matyti, kad už trečiuosius asmenis mokėjimus pagal kredito sutartį tam tikrais momentais vykdo kiti asmenys, kas taip pat kelia pagrįstas abejones dėl trečiųjų asmenų galimybių toliau vykdyti kredito sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.
15. Pažymėjo, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad negalima remtis ieškovo nurodoma 2003-03-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003 dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad aukščiau nurodytą 2003-03-24 suformuotą praktiką Lietuvos A. T. patvirtino ir priimdamas 2017-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. E3K-3-467-684/2017. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog sprendžiant šalių ginčą reikėtų vadovautis būtent 2017-12-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.
16. Ieškovo nuomone, galima daryti pagrįstą išvadą, kad tretysis asmuo J. L. turi interesą šį butą realizuoti, kadangi toksai skelbimas, tikėtinai trečiajam asmeniui gavus ieškovo ieškinį, buvo panaikintas. Šiai dienai butas adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. L. (remiantis 2017-04-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 dėl trečiųjų asmenų J. L. ir T. Š. santuokos nutraukimo). Pabrėžė, kad ieškovas neturi duomenų, ar į atsakovą kreipėsi tretysis asmuo J. L. dėl leidimo realizuoti įkeistą butą adresu (duomenys neskelbtini).
17. Atsakovas AB SEB bankas pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
18. Nurodė, kad ieškovo nurodytoje teismo nutartyje pateikti išaiškinimai patvirtina tai, jog be hipotekos kreditoriaus sutikimo išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto yra draudžiamas ir negalimas, o joje pateikti išaiškinimai dėl kreditorių interesų derinimo yra pateikti išimtinai actio Pauliana taikymo kontekste vertinant sandorio šalių elgesį sąžiningumo aspektu, todėl šioje nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedento galios nagrinėjamoje byloje dėl skirtingo teisinio ir ginčo pagrindo bylose. Ieškovo nurodytos LAT nutarties priėmimo kontekstas ir ginčo aplinkybės yra iš esmės skirtingi, negu nagrinėjama byla. Be to, LAT nagrinėdamas bylą nepriėmė galutinio sprendimo, tačiau grąžino bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, bankas laikosi pozicijos, kad LAT nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedento galios šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skirtingo ginčo dalyko ir bylų aplinkybių konteksto, todėl LAT nutartyje pateiktų išaiškinimų taikymas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui pažeistų teismų praktikoje suformuotas precedentų taikymo taisykles.
19. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog tretieji asmenys bando parduoti turtą tik patvirtina, kad skolininkė imasi veiksmų kreditorių interesams patenkinti. Patsai ieškovas ieškinyje yra nurodęs, jog jo įsitikinimu pardavus turtą jo vertės ir atskaičius sumą mokėtiną prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui, pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti. Turto pardavimo iš varžytinių tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 ir 718 straipsniuose, pagal kurios turto pardavimo iš varžytinių pradinė kaina sudaro 80 procentų nuo rinkos kainos, todėl akivaizdu, jog parduodant turtą iš varžytinių jo kaina tikėtina būtų žemesnė nei turtą realizuojant ne vykdymo procese, o tai pažeistų ne tik skolininkės teisės ir teisėtus interesus, tačiau galėtų pabloginti galimybę išieškoti skolą ir pačiam ieškovui, nes realizuojant turtą vykdymo procese gauta už jį sumą būtų ženkliai mažesnė.
20. Nurodė, kad ieškovo siekis išsiaiškinti aplinkybes, ar tretieji asmenys nėra padarę esminių kredito sutarties pažeidimų yra nesuderinamas su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir yra neteisėtas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojantis sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kredito sutarties sudarymo teisėtumo, kaip nurodyta, neginčija ir ieškovas. Šioje normoje be kita ko, yra įtvirtintas bendrasis sutarties uždarumo principas, kurį ne kartą yra išaiškinęs ir LAT plėtojamoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo.
21. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikti argumentai neva trečiųjų asmenų finansinė padėtis gali būti šiuo metu sunki, nesudaro teisinio pagrindo kredito sutarties nutraukimui ir išieškojimo veiksmų pradėjimui kol prievolės pagal kredito sutartį yra tinkamai vykdamos. Taip pat galiojantis teisinis reguliavimas nenumato banko pareigos skolininkų finansinės padėties pablogėjimo atveju taikyti sankcijas, kaip antai kredito sutarties nutraukimas ir tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėja ieškovas.
22. Trečiasis asmuo J. L. (Š.) pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
23. Nurodė, kad niekada nepardavinėjo savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuriame ji gyvena su nepilnamečiu vaiku. Pateiktame skelbime kalba eina apie kaimynų parduodamą butą, kadangi skiriasi buto aukštas bei dydis. Pažymėjo, kad bute, iš kurio prašoma vykdyti išieškojimą, gyvena nepilnametis vaikas, kuris turi sveikatos problem bei specialiųjų poreikių. Nurodė, kad atsakovui nuolat moka įmokas pagal paskolos sutartį ir nėra jokių teisinių pagrindų nutraukti paskolos sutartį.
24. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į kredito gavėjų (trečiųjų asmenų) ir kito trečiojo asmens bankui pateiktą 2019-03-26 prašymą dėl kredito įmokų sąskaitos pakeitimo, bankas įmokas mokėtinas pagal kredito sutartį nurašo nuo kito trečiojo asmens banko sąskaitos ir šiuo metu įmokos pagal kredito sutartį mokamos tinkamai, nepažeidžiant jokių esminių kredito sutarties sąlygų.
25. Pabrėžė, jog vadovaujantis kredito sutarties bendrosios dalies 8 punktu bei banko vidine tvarka, banko klientams yra suteikiama galimybė pakeisti banko sąskaitą, iš kurios nurašomos įmokos vykdant prievolę pagal kredito sutartį ir ši banko klientui užtikrinama galimybė atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, pagal kurį trečiasis asmuo gali vykdyti prievolę už skolininką, o kreditorius atsisakyti tokio vykdymo turi teisę tik esant skolininko prieštaravimui. Tokiu būdu, trečiųjų asmenų veiksmai pateikiant 2019-03-26 prašymą dėl kredito įmokų sąskaitos pakeitimo yra teisėti, sąžiningi bei nepažeidžia trečiųjų asmenų ir kreditorių interesų.
26. Pažymėjo, kad ieškovas byloje bando įrodinėti, jog neva tretieji asmenys turi galimybių apeiti antstolį ir dėl šios priežasties J. L. elgėsi nesąžiningai. Iš pridedamų banko išrašų turinio matyti, kad iš J. L. nuolatos yra ir buvo antstolio išieškomos sumos. Taip pat iš į bylą pateiktų dokumentų turinio matyti, jog antstolis Donatas Kisielius pardavė iš varžytinų automobilį už 16 565 Eur sumą, todėl galima teigti, kad skolos yra dengiamos ir ieškovo / kreditoriaus reikalavimai yra tenkinami.
27. Ieškovas A. A. L. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad kredito sutarties 5.2 punkte nustatyta banko teisė nutraukti kredito sutartį, jei yra esminių jos pažeidimų. Be to, esminiais sutarties pažeidimais yra laikomi kredito sutarties 4.1 - 4.10 punktuose nurodytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tretieji asmenys akivaizdžiai pažeidė kredito sutarties 4.7 punkte nurodytus įsipareigojimus ir padarė esminį kredito sutarties pažeidimą – kredito gavėjai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Į bylą pateikti duomenys apie jų turimus finansinius įsipareigojimus - ieškovui solidarus trečiųjų asmenų įsipareigojimas sudaro daugiau nei 63 000 Eur sumą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, kurios kaupiasi kasdien. Be to, pati J. L. patvirtino, jog niekur nedirba, tikėtinai nedirba ir patsai T. Š., kuris turi ir didelių problemų su teisėsauga, be to, tretieji asmenys patys nebemoka kredito įmokų pagal kredito sutartį, kadangi jų abiejų sąskaitos yra areštuotos. Šie duomenys daro sunkiai neįtikėtinais ir apskritai sunkiai suvokiamais banko teiginius apie tai, kad neegzistuoja jokie kredito sutarties pažeidimai. Be to, pažymėjo, kad vienas esminių kredito gavėjų (trečiųjų asmenų) įsipareigojimų yra nustatytas kredito sutarties 4.9 punkte, t. y. užtikrinti, jog jo finansinė būklė sutarties galiojimo metu nepablogės.
28. Pažymėjo, kad atsakovas, nenutraukdamas kredito sutarties esant akivaizdiems jos pažeidimams, sudarydamas galimybę (neaptartą sutartyje) kredito įmokas nuskaityti nuo kito asmens sąskaitos, tokiu būdu apeinant kitus sąžiningus kreditorius (ieškovą), kurie vykdo išieškojimą iš trečiųjų asmenų per antstolius, reiškia akivaizdų atsakovo (banko) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei kitų kreditorių teisių ir interesų pažeidimą. Nurodė, kad bankas piktnaudžiauja savo teisėmis ir esant net keliems pagrindams bei esminiams kredito sutarties pažeidimams, tokios sutarties nenutraukia.
29. Papildomai pažymėtina, kad jei ieškovo ieškinys būtų atmestas, faktiškai būtų įteisintas skolininkų piktnaudžiavimo savo teisėmis būdas – įkeičiant didelės vertės turtą kreditoriui, kurio reikalavimas, lyginant su skolininko įkeisto turto verte, yra ženkliai mažesnis. Tokiu būdu skolininkas faktiškai apsaugo savo turtą nuo kitų, ženkliai didesnius reikalavimus į skolininką turinčių kreditorių.
Ieškinys atmestinas.
30. Iš civilinės bylos medžiagos turinio, šalių atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/20/02185, kurioje kreditorius yra ieškovas A. A. L.; skolininkė - J. L.. Vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas skolininkės atžvilgiu dėl 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, 69 953,82 Eur skolos ir 5 759,21 Eur palūkanų. Iš į bylą pateikto Antstolio Donato Kisieliaus 2021-08-27 rašto dėl informacijos pateikimo turinio nustatyta, jog antstolis informuoja, kad siekiant visiškai ar iš dalies įvykdyti aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1062-661/2020 antstolio 2021-07-13 Turto pardavimo iš varžytynių aktu reg. Nr. S-21-174-16709 yra parduotas skolininkei J. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantis keleivinis automobilis Audi Q7, v/n (duomenys neskelbtini) ; realizavus aptariamą transporto priemonę, likusi iš skolininkės neišieškota suma išieškotojo A. A. naudai sudarė 61 635,13 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nepadengto skolos likučio nuo 2021-07-13 iki visiško atsiskaitymo dienos.
31. Be to, tęsiant vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso ir 104,73 kv. m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai. Atsižvelgiant į tai, jog realizavus skolininkei priklausančią transporto priemonę, kito skolininkei priklausančio likvidaus turto nenustatyta (skolininkė nedirba, iš areštuotų skolininkės atsiskaitomųjų saskaitų nereguliariai nurašoma 15,80 - 67,28 Eur suma per mėnesį), antstolio 2021-07-29 patvarkymu reg. Nr. S-21-174-17959 hipotekos kreditoriui AB SEB bankui buvo pasiūlyta prisijungti prie išieškojimo iš skolininkės J. L., pateikiant vykdomuosius dokumentus dėl hipoteka užtikrinto turto realizavimo iš varžytynių.
32. 2021-08-16 antstolio kontoroje gautas AB SEB banko 2021-08-12 raštas Nr. SEBLT/21/CR26227, kuriuo antstolis informuotas, jog bankas nesutinka, kad būtų vykdomas išieškojimas iš skolininkei priklausančio įkeisto turto. Ieškovas pateikė į bylą 2020-02-14 SEB banko raštą dėl informacijos pateikimo, iš kurio turinio nustatyta, kad J. L. skola minėtam laikotarpiui SEB bankui sudarė 34 710,83 Eur sumą.
33. Iš atsakovo į bylą pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad tretieji asmenys T. Š. ir J. L. (Š.) su AB SEB banku sudarė 2009-11-02 kredito sutartį Nr. 1550918010535-31, kurios pagrindu bankas suteikė finansavimą tretiesiems asmenims būstui įsigyti ; kredito grąžinimo terminas iki 2034-11-01 (imtinai) ; kredito sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo solidariai atsakyti pagal prievoles, kylančias iš kredito sutarties bei hipoteka įkeisti bankui perkamą turtą, t. y. J. L. (Š.) ir T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iki visiško ir tinkamo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Be to, tarp trečiųjų asmenų ir banko buvo sudarytas hipotekos sandoris, identifikavimo kodas 01120090019388; įrašas apie hipotekos įregistravimą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galioja nuo 2009-11-12 (imtinai).
34. Atsakovas į bylą pateikė įmokų pagal kredito sutartį mokėjimą patvirtinančius dokumentus laikotarpyje nuo 2020-10-13 iki 2021-11-16 (imtinai); pareiktose mokėjimo nurodymuose yra užtušuotas mokėtojo vardas ir pavardė bei sąskaitos numeris. Be to, taip pat pateikė ir T. Š., J. L. bei kito trečiojo asmens 2019-03-26 prašymą dėl kredito įmokų sąskaitos pakeitimo, iš kurio turinio nustatyta, kad šalys prašo mėnesio įmokas bei delspinigius, jei tokie būtų, paskaičiuoti / nurašinėti nuo kito trečiojo asmens, kurio vardas ir pavardė bei sąskaitos numeris dokumente yra užtušuoti; taip pat atsakovas pateikė ir 2009-11-02 kredito sutarties Nr. 1550918010535-31 kopiją.
35. Iš trečiojo asmens J. L. pateikto antstolio Donato Kisieliaus 2021-07-13 Turto pardavimo iš varžytinių akto turinio nustatyta, kad buvo parduotas J. L. priklausantis automobilis AUDI Q7, pardavimo kaina 16 565 Eur suma.
36. Iš 2021-07-19 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo turinio nustatyta, kad išieškotojui A. A. buvo paskirstyta 10 220,94 Eur skola bei 5 701,72 Eur palūkanos.
37. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalimi, hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 3 d.), t. y. apsprendžia hipotekos turėtojo privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu, siekiant priverstinio skolos išieškojimo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 1 dalimi, pirmąją eile būtų išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
38. Be to, LR CPK 747 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Savo sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raštu (CPK 747 str. 2 d.). Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima (CPK 747 str. 3 d.), tačiau toksai hipotekos kreditoriaus nesutikimas gali būti ginčijamas teisme.
39. LR CPK 746 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Be to, privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui.
40. Be to, kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai bei kad pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (LAT 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-467-684/2017, 19 punktas).
41. Pažymėtina tai, kad įstatymų nuostatos leidžia hipotekos kreditoriaus nesutikimą ginčyti teismine tvarka, tačiau tam turi būti esminės sąlygos, t. y. kiti kreditoriai privalo įrodyti tas aplinkybes, jog hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise, bei taip pat kiti kreditoriai turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant išieškojimą jų naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai bei kad pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (LR CPK 176 str. – 179 str.).
42. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovas visgi pilnai neįrodė tų aplinkybių, kurios yra nurodytos ieškovo ieškinyje, t. y. ieškovas visgi neįrodė, jog hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja savo nesutikimo teise (LR CPK 176 str. – 179 str.).
43. Iš visos civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad tretieji asmenys T. Š. ir J. L. (Š.) su AB SEB banku 2009-11-02 sudarė kredito sutartį Nr. 1550918010535-31, kurios pagrindu bankas suteikė finansavimą tretiesiems asmenims būstui įsigyti ir kredito grąžinimo terminas yra iki 2034-11-01 (imtinai). Be to, kredito sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo solidariai atsakyti pagal prievoles, kylančias iš kredito sutarties bei hipoteka įkeisti bankui perkamą turtą, t. y. J. L. (Š.) ir T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iki visiško ir tinkamo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Tuo tikslu tarp trečiųjų asmenų ir banko buvo sudarytas hipotekos sandoris, identifikavimo kodas 01120090019388 ir įrašas apie hipotekos įregistravimą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galioja nuo 2009-11-12 (imtinai).
44. Iš bylos medžiagos turinio taip pat matyti, jog ieškovo naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš J. L. (Š.) Vilniaus apygardos teismo išduoto 2020-10-13 vykdomojo dokumento pagrindu ir hipotekos kreditoriui buvo pasiūlyta prisijungti prie išieškojimo bei leisti vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, tačiau hipotekos kreditorius (bankas) atsisakė tai padaryti.
45. Ieškovas nurodė, kad hipotekos kreditorius (bankas), neprisijungdamas prie išieškojimo, tariamai piktnaudžiauja savo, t. y. kaip hipotekos kreditoriaus, teise CK 1.137 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi neprisijungia prie vykdomo ieškovo naudai išieškojimo bei nenutraukia kredito sutarties su trečiaisiais asmenimis.
46. Teismas
visgi pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad trečiųjų asmenų sutartinės prievolės pagal kredito sutartį, nepaisant nurodytų neesminių pradelsimų, visgi yra vykdomos tinkamai, t. y. nenukrypstant nuo kredito sutarties sąlygų ir iš esmės jų nepažeidžiant. Be to, byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog tretieji asmenys visgi pažeidė / pažeidžia esmines kredito sutarties sąlygas ir yra taip pat pilnai sutiktina su atsakovo argumentais, kad sutarties tinkamas / netinkamas vykdymas ir jo teisinis įvertinimas visgi yra šalių kompetencijos ribose, o ne pašalinių trečiųjų asmenų, juolab, jeigu tokios sutarties vykdymo / nevykdymo sąlygos pilnai tenkina abi sutarties šalis, todėl šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). 47. Iš kredito sutarties bendrosios dalies 8 punkto ir banko vidinės tvarkos nuostatų matyti, kad banko klientams yra suteikiama galimybė pakeisti banko sąskaitą, iš kurios yra nurašomos įmokos vykdant prievolę pagal kredito sutartį ir ši banko klientui užtikrinama galimybė atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, pagal kurį trečiasis asmuo gali vykdyti prievolę už skolininką, o kreditorius atsisakyti tokio vykdymo turi teisę tik esant skolininko prieštaravimui. Teismas daro išvadą, kad trečiųjų asmenų veiksmai, pateikiant 2019-03-26 prašymą dėl kredito įmokų sąskaitos pakeitimo, yra teisėti, sąžiningi bei nepažeidžia trečiųjų asmenų ir kreditorių interesų.
48. Be to, taip pat nėra laikytina sutarties vykdymo pažeidimu, kai šalys susitarė, jog įmokas bankui už skolininkus laikinai kurį laikotarpį arba nuolatinai mokės kiti tretieji asmenys, t. y. toksai rašytinis šalių susitarimas egzistuoja bei šis šalių susitarimas nėra negalimas tiek sutarties pagrindu, tiek materialinių normų prasme, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
49. Pažymėtina ir tai, kad šioje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, jog toksai veiksmas, t. y. kaip mokėjimo prievolės perdavimas tretiesiems asmenims, yra piktnaudžiavimas atsakovo ar trečiųjų asmenų savo teisėmis kitų asmenų atžvilgiu, todėl šie ieškovo argumentai yra laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio (LR CPK 176 str. – 179 str.).
50. Teismas
daro išvadą, kad šioje dalyje nėra nustatyti jokie esminiai pažeidimai, kurie tiesiogiai įtakotų privalomą kredito sutarties nutraukimą bei iš kurių būtų taip pat galima daryti išvadą, jog šiuo atveju atsakovas, kaip hipotekos kreditorius, piktnaudžiauja savo teisėmis (LR CPK 176 str. – 179 str.). 51. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tretieji asmenys ir atsakovas kredito sutartį sudarė dar 2009 metais (prieš tryliką metų), o ieškovas, kaip kreditorius, į vykdymo procesą įstojo tik 2020 metais (prieš 1,5 metų), kai gavo Vilniaus apygardos teismo 2020-10-13 vykdomąjį raštą ir jau byloje yra duomenų apie tai, kad per šį 1,5 metų laikotarpį anstolis jau surado kito trečiųjų asmenų turto (automobilį), jį pardavė bei ieškovui jau išmokėjo : 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 755,81 Eur procesinių palūkanų ir 8 318,69 Eur skolos (viso - 16 149,50 Eur suma), todėl teigti, jog su ieškovu visai nėra atsiskaitoma ir tokiu būdu yra pažeidinėjamos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, nėra jokio teisinio pagrindo.
52. Teismas
, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju atsižvelgiant į visų kreditorių teises, ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės šiuo atveju nėra pažeidžiamos, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.; LR CK 1.5 str.). 53. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat matyti, jog iš trečiojo asmens J. L. (Š.) atsiskaitomųjų sąskaitų, nors ir nereguliariai, tačiau visgi yra nurašomos lėšos, skirtos ieškovo reikalavimams dengti, todėl darytina išvada, kad priešingai, negu nurodo ieškovas, ieškovo naudai visgi yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės / trečiojo asmens ir visgi yra dengiama skola, tačiau galimai jų sumos netenkina ieškovo, bet tai nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skolininkė (tretysis asmuo) vengia mokėti skolą, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
54. Trečiasis asmuo J. L. (Š.) nurodė, kad ji niekada nepardavinėjo savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuriame ji gyvena su nepilnamečiu vaiku ir pateiktame skelbime kalba ėjo apie kaimynų parduodamą butą, kadangi skiriasi buto aukštas bei dydis. Be to, bute, iš kurio yra prašoma vykdyti išieškojimą, gyvena nepilnametis vaikas, kuris turi sveikatos problemų bei šiuo metu turi specialiųjų poreikių.
55. Teismas
daro išvadą, jog šioje civilinėje byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie galimai pagrįstų tai, kad tretysis asmuo J. L. realiai pardavinėjo ginčo butą, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). 56. Be to, teismas taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju, jeigu būtų įvykdytas vienintelio ir paskutinio gyvenamojo būsto pardavimas iš varžytinių, kuriame šiuo metu gyvena tretysis asmuo J. L. su savo nepilnamečiu ir specialiųjų poreikių reikalaujančiu vaiku, tai iš esmės būtų pažeistos vaiko teisės į būstą, kurias reglamentuoja Vaiko teisių konvencija bei LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos, kuriose nurodoma, jog nei vienas vaikas neturi būti paliktas be gyvenamojo ploto. O šiuo atveju, kaip matyti, jeigu būtų atliktas toksai veiksmas, kaip ginčo buto pardavimas iš varžytinių bei pilnas atsiskaitymas su visais kreditoriais, tai manytina, kad nepakaktų lėšų trečiajam asmeniui J. L. tinkamo naujo būsto įsigijimui, kuris pilnai užtikrintų nepilnamečio vaiko su specialiaisias poreikiais tolesnio gyvenimo tinkamų vystymosi sąlygų, tokiu būdu iš esmės būtų pažeistos tiek Vaiko teisių konvencijos, tiek LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos.
57. Be to, teismas taip pat nesutinka ir su ieškovo argumentais apie tai, kad tretysis asmuo J. L. šiuo atveju piktnaudžiauja savo teisėmis, slepia pajamas ir kt., kadangi ieškovas nepateikė į šią civilinę bylą jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl šie ieškovo argumentai yra laikytini tik kaip deklaratyvaus pobūdžio (LR CPK 176 str. – 179 str.)
58. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo į šią civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl trečiojo asmens T. Š. teistumų ir nusikaltimų padarymo neturi tiesioginės įtakos šios civilinės bylos aplinkybių tinkamam įrodinėjimui, kadangi tretieji asmenys yra išsiskyrę ir ieškovas šiuo atveju skolos išieškojimą atlieka tik iš trečiojo asmens J. L..
59. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovas šiuo atveju neįrodė visų aplinkybių, nurodytų ieškinyje, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
60. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
62. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas AB SEB bankas patyrė 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo J. L. patyrė 605,00 Eur bylinjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo A. A. L. ieškinys atmestas, todėl atsakovo AB SEB banko bei trečiojo asmens J. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovas.
63. Teismas
, vadovaudamasis LR CPK 98 str., LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nenustatė, jog atsakovės prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma viršytų rekomendacijų nustatytus dydžius, todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš ieškovo A. A. L. atsakovo AB SEB bankas naudai priteisti 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovo A. A. L. trečiojo asmens J. L. naudai priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 64. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 62,72 Eur. Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo A. A. L. valstybės naudai yra priteistinos 62,72 Eur pašto išlaidos.
65. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išsprendimui.
Vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 270 str. nuostatomis, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo AB SEB bankas, įmonės kodas 112021238, naudai 1 270,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 605,00 Eur (šešių šimtai penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybės naudai 62,72 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 72 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Stočkienė