Civilinė byla Nr. e2A-1450-275/2018

                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39222-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“, ir

n u s t a t ė:

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo priteisti 594,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį. Nurodė, jog 2016-05-04 (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-07-18 nutarimo duomenimis šio automobilio vairuotojas T. T. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Policijos pareigūnas nėra transporto žalų ekspertas, automobilio apžiūrą iškart po įvykio atlieka išoriškai, įvykio vietoje neturi techninių priemonių ir sąlygų visus sugadinimus užfiksuoti ir tai yra ne jo funkcija. Pirminė transporto priemonės apžiūra taip pat vykdoma fiksuojant išoriškai matomus transporto priemonės sugadinimus, kurie fiksuojami apžiūros akte. Tam tikrus sugadinimus galima nustatyti tik profesionaliai apžiūrėjus transporto priemonę. Siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos. Taip pat, nesant akivaizdiems sugadinimams, pasitelkiant technines priemones (geometrijos parametrų matavimo liniuotė, matavimo ir reguliavimo stendas, kita), atliktas transporto priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimų nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Pagrindinė sugadinimo apimtis, kitaip sakant, sugadintų dalių kiekis tiesiogiai proporcingas automobilio masei, važiavimo greičiui kliūties dydžiui susidūrimo metu. Papildomą, tačiau taip pat reikšmingą įtaką turi transporto priemonės konstrukcinės savybės. Po įvykio, kuomet automobilis patyrė smūgį į važiuoklę, buvo būtinas automobilio važiuoklės patikrinimas, suvedimo reguliavimas, kitu atveju, pakeitus tiesiogiai sugadintas dalis ir neatlikus minėtų darbų naujos dalys eksploatacijos metu greitai susidėvėtų ir/arba pilnai neatliktų savo funkcijos. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 680,20 Eur dydžio žala. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 594,19 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis. Vertinant transporto priemonei padarytą žalą atsižvelgta ir į keičiamų detalių nusidėvėjimą, kuris sudaro 86,01 Eur ir buvo išskaičiuotas sudarant transporto priemonės remonto sąmatą Nr. 1711213. Nuostolių suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Taigi, būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus, o ne rankiniu būdu AB „Lietuvos draudimas“ ar serviso darbuotojų sprendimu. (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, t. y. neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina be kaltės. UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka; darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai, pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Šios Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra (duomenys neskelbtini)valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo.

2.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė 2012-05-07 susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo“, kurio pagrindu į 2011-12-29 sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tokias priežiūros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo UAB „Grinda“. Taigi, minėtų 2011-12-29 sutarties bei 2012-05-07 susitarimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto gatves perdavė valdyti UAB „Grinda“, kuri jų galiojimo metu, t. y. nuo 2011-12-29 iki jų galiojimo pabaigos, turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju. Laikyti, kad 2011-12-29 darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ buvo perduota tik statinio techninės priežiūros teisė negalima. Pabrėžė, kad pirmiausia UAB „Grinda“ sutartimi įsipareigojo pagal užsakovės nurodymus atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). Atlikdama gatvių priežiūrą ne planinio dangos remonto laikotarpiu, UAB „Grinda“ yra tikrasis sutartyje numatytų gatvių valdytojas, privalantis operatyviai nustatyti gatvių defektus, apie tai informuoti užsakovą, o šios pareigos tinkamai neatlikus – atlyginti dėl gatvių defektų tretiesiems asmenims kilusius nuostolius. UAB „Grinda“ objektą turėjo savo žinioje ir pilna apimtimi turėjo teisę daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, taigi būtent ji realiai ir faktiškai valdė (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis.

3.       Atsakovo manymu, šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas žalos dydis. Po eismo įvykio vertinant automobiliui padarytą žalą Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti. AB „Lietuvos draudimas“ turėjo žinoti, kad subrogacijos pagrindu gali būti reiškiami reikalavimai tretiesiems asmenims dėl jų kaltės atsiradusios žalos, tačiau dėl galimai neteisėtų veiksmų apie įvykį Vilniaus miesto savivaldybės net neinformavo. Dėl tokio AB „Lietuvos draudimas“ aplaidumo Vilniaus miesto savivaldybė praėjus ne vieneriems metams po eismo įvykio neturi jokių objektyvių galimybių pateikti kitokį automobiliams padarytos žalos vertinimą ar bent jau AB „Lietuvos draudimas“ atliktą vertinimą paneigiančius įrodymus. Tokia situacija suteikia AB „Lietuvos draudimas“ galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi siekiant išmokėtų draudimo išmokų priteisimo, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ privalo būti reikalaujama įrodyti prašomą priteisti žalos dydį išsamiais, vienareikšmiškais ir neabejotinais įrodymais. AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad vertinant automobiliui padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių AB „Lietuvos draudimas“ nurodytam automobiliui atsirado tariama žala, neatliko, o žalos dydis šioje byloje grindžiamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir galimai atsiradusios žalos. Sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Jokių aktyvių veiksmų, kurie galėjo sąlygoti automobiliams sukeltos žalos atsiradimą, Vilniaus miesto savivaldybė neatliko ir negalėjo atlikti, tuo tarpu konstatuoti jos neveikimą, kuomet buvo imtasi visų Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai priklausančių veiksmų organizuojant gatvių priežiūrą bei patikint Vilniaus miesto gatves prižiūrinčiai įmonei, taip pat negalima. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra perdavusi Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros vykdymo funkciją UAB „Grinda“, laikytina, jog tik ji turėtų būti laikoma atsakinga už Vilniaus miesto gatvių remonto ir priežiūros netinkamą vykdymą bei dėl to kilusią žalą, jeigu tokie neteisėti veiksmai bei dėl jų kilusi žala būtų įrodyta.

4.       Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų, kuris nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, netgi nebandė jos išvengti. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai sąlygojo įvykusius eismo įvykius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusių duobių. Žala atsirado dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Jei teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Įvykio metu 13.40 val. buvo šviesus paros metas, tačiau lijo lietus. Dėl to, vairuotojas, net matydamas, kad šviesiu paros metu (lyjant), nėra geras matomumas, galimai pažeisdamas nurodytas kelių eismo taisykles, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai ir toliau važiavo nemažindamas greičio. Dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Vilniaus miesto savivaldybė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, ir šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka AB „Lietuvos draudimas“, ir kol minėtų aplinkybių ji neįrodė, Vilniaus miesto savivaldybės ar UAB „Grinda“ atsakomybė negali kilti. Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti AB „Lietuvos draudimas“ nuostolius, o ji tokių veiksmų ieškinyje nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir AB „Lietuvos draudimas“ patirtų nuostolių, kaip Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja.

6.       Trečiojo asmens manymu, negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo auto įvykio pasekmė. AB „Lietuvos draudimas“ nekvietė Vilniaus miesto savivaldybės apžiūrėti automobilio, dėl ko AB „Lietuvos draudimas“ nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o AB „Lietuvos draudimas“ nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent išvadoje nurodytas dalis reikia keisti, atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Tiek policijos pareigūnai, tiek pats automobilio vairuotojas nurodė, kad po įvykio sugadintas buvo tik automobilio ratlankis ir padanga, galimai važiuoklės pakaba. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad pastarieji gedimai yra būtent aptariamo įvykio pasekmė, o ne einamasis automobilio remontas. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti Vilniaus miesto savivaldybę nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo nėra, AB „Lietuvos draudimas“ atlygintina žala turėtų būti mažinama mažiausiai 50 procentų, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir pats. Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto savivaldybė klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“, pasirašydama sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Sutarties 4.2.10 punkto norma iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo UAB „Grinda“ pareigas. Sutartį būtina vertinti ne atskiromis jos nuostatomis, o atsižvelgti į jos visumą ir jos dalyką bei visą sutartį vertinti sistemiškai. Šiuo atveju, sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, kuri už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent tai kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, patvirtina, jog UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytoja, o tik rangovė. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Vilniaus miesto savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas, kadangi Savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 išaiškino, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Taigi, UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą, nes pagal už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio – kelio (gatvės), valdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 594,19 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, ieškovo naudai.

8.       Priimdamas sprendimą teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini), savininke yra Vilniaus miesto savivaldybė. Byloje ginčas kilo dėl to, ar Vilniaus miesto savivaldybė gatvių valdymą perdavė UAB „Grinda“. Teismas,  išanalizavęs byloje esančią atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį, konstatavo, jog joje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai, sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos UAB „Grinda“, kaip rangovė, atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini), perdavimą UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui, taip pat įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus dėl šių gatvių remonto. Todėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį Nr. 1772-2191(3.136-UK) sistemiškai aiškindamas su 2012-05-07 susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. 1772-2191(3.136-UK) pakeitimo“, sprendė, jog UAB „Grinda“ pagal šį susitarimą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus jai skiriant tam finansavimą. Šiame kontekste teismas nelaikė, jog UAB „Grinda“ prisiėmė įsipareigojimus veikti savo iniciatyva ir darbus turėjo atlikti net nesant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymų inter alia pagal Vilniaus miesto savivaldybės minimus 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. 1772-2191(3.136-UK) priedo Nr. 2 „Techninės specifikacijos“, kurio nėra byloje, 3., 16. punktus, nes toks aiškinimas prieštarauja sutarties esminėms sąlygoms, kad darbus UAB „Grinda“ gali atlikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus. Taigi, savarankiškas (duomenys neskelbtini), valdymas UAB „Grinda“, teismo vertinimu, neperėjo, todėl dėl šių gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

9.       Teismas spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio, konstatavo, jog draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto ar verslo vertintojo sąvoką, todėl žalos nustatymą neturėjo atlikti įmonių, įregistruotų LR įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punktą. Pažymėjo, jog ši tvarka, nustatant žalą draudimo santykiuose, nėra privaloma, nes tokio reikalavimo nenumato nei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, nei CK, nei draudimo sutarties sąlygos. Taigi, AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus darbuotojo A. M. sudarytą 2016-06-02 žalos sąmatą Nr. 1711213 pripažino tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant žalos dydį draudimo išmokai. Be to, teismo vertinimu, nustatyti automobilio sužalojimai yra būdingi įvažiavimui į duobę, prašymą ieškovas išmokėti draudimo išmoką draudėjas pateikė 2016-05-09 po 2016-05-04 eismo įvykio, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog AB „Lietuvos draudimas“ žalai priskyrė priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais nesusijusius padarinius, apskritai, toks interesas draudikui nėra būdingas.

10.       Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-07-18 nutarimu Nr. AV2-1881(16) „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo“ nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną eismo įvykyje sugadinto automobilio vairuotojo atžvilgiu, konstatuojant, jog jis negalėjo numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus duobė, jis jos nepastebės, įvažiuos į ją ir apgadins savo vairuojamą automobilį. Kaip ir vairuotojas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio Vyriausiasis patrulis M. A. 2016-05-04 tarnybiniame pranešime nurodė, jog vairuotojo nurodyta duobė nebuvo pažymėta kelio gairėmis ar kitais ženklais. Pats vairuotojas papildomai nurodė, jog įvykio metu lijo lietus. Priešingų duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, neįrodyta, jog vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti kelyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta, lyjant lietui. Šiame kontekste blogos oro sąlygos savaime nereiškia, jog į eismo įvykį pakliuvęs vairuotojas nebuvo tiek atsargus, kiek tai buvo būtina. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog pagrindo mažinti padarytą žalą nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti. Nurodo, kad priešingai nei skundžiamu sprendimu nustatė teismas, Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi bei Susitarimu UAB „Grinda“ perdavė ne tik statinių, t. y. gatvių ir kiemų  techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą. UAB „Grinda“ Darbų atlikimo sutartimi įsipareigojo „pagal Užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Kelio remontas ir jo priežiūra yra savo esme dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą. Pabrėžtina, kad kaip numatyta Darbų atlikimo sutarties 1 punkte Vilniaus miesto savivaldybė šia sutartimi pirko tiek gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, tiek šių objektų priežiūros paslaugas. Apelianto teigimu, būtent UAB „Grinda“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė turėjo objektyvią galimybę bei pareigą, vykdant sutartinę bei teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti tinkamą ginčo gatvių priežiūrą, Darbų atlikimo sutartimi perduotoms gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl faktiniu ginčo gatvės valdytoju LR CK 6.266 straipsnio prasme laikytina UAB „Grinda“.

12.       Teismas netinkamai aiškino Darbų atlikimo sutarties bei Susitarimo nuostatas, nesivadovavo pamatinėmis LR CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad techninės priežiūros pobūdžio darbus UAB „Grinda“ atliko pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, o tai paneigia UAB „Grinda“ savarankišką ginčo gatvės valdymą. Aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10039-534/2016, aiškindamas šioje civilinėje byloje aktualią Darbų atlikimo sutartį, nustatė, jog Darbų atlikimo sutarties 16.5 p. pagrindu UAB „Grinda“ prisiėmė prievolę stebėti pavestų gatvių ir kiemų dangos būklę bei atsakyti tretiesiems asmenims už patirtą žalą, todėl Vilniaus miesto savivaldybė laikytina netinkamu atsakomybės subjektu.

13.       Skundžiamu sprendimu teismas taip pat nepagrįstai neįvertino tikrosios sutarties šalių valios, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog Darbų atlikimo sutartimi šalys aiškiai numatė, jog „Rangovas nuo „Sutarties“ pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį <...>“. Minėta nuostata sutarties šalys aiškiai išreiškė valią ginčo gatvių valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį laikyti UAB „Grinda“, todėl remiantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, darytina išvada, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Tokios pozicijos, jog minėtomis Sutarties nuostatomis rangovui yra perduodama ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas,  laikėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3234-608/2017, kurioje analizavo su kitu rangovu – UAB „Kerista“ sudarytos 2014 m. kovo 10 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-8/14 nuostatas, identiškas šiai bylai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-855-541/2017 nustatė, kad Darbų atlikimo sutartimi buvo perduotas ir gatvių valdymas.

14.       Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi Vilniaus  apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017; 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017, tačiau šiose bylose Vilniaus apygardos teismas taip pat netinkamai aiškino tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytą Darbų atlikimo sutartį dėl tų pačių argumentų, kurie ir nurodomi šiame apeliaciniame skunde.

15.       Teismas, spręsdamas dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių ir žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus reikalavimus padidinto pavojaus šaltinio valdytojams – automobilių vairuotojams. Pažymėtina, kad nenustatęs LR CK 6.270 str. 1 d. įtvirtintų atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytus argumentus, jog atlygintina žala turėtų būti mažinama vadovaujantis LR CK 6.282 str.,  atsižvelgiant į automobilių vairuotojų, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo neatsargumą. Taip pat byloje nėra nustatyta, ar lietus buvo tiek stiprus, kad esant šviesiam paros metui, vairuotojas negalėjo/negalėtų pastebėti kelyje esančios duobės ir laiku sustoti ar apvažiuoti ją, todėl manytina, jog vairuotojas nebuvo tiek atidus, kiek turėjo būti, todėl eismo įvykis įvyko ir dėl paties vairuotojo kaltės.

16.       Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismų išnagrinėtose bylose buvo pateiktos Vilniaus m. savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos Kelių priežiūros sutartys, kurių sąlygos yra identiškos šioje byloje pateiktos sutarties sąlygoms. Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė jokių naujų motyvų, kad šios bylos aplinkybės dėl kelio valdymo skiriasi nuo kitose bylose nustatytų aplinkybių.

17.       UAB „Grinda“ atsakomybė už kelio trūkumus gali atsirasti tik tada, jei būtų įrodyta, kad UAB „Grinda“ netinkamai vykdė kelių priežiūros sutartį ir dėl to kelias buvo netinkamos būklės. Atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu (atsakomybė už kelio trūkumus be kaltės) UAB „Grinda“ nekyla. Šiuo teisiniu pagrindu už kelio trūkumus atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė, kad UAB „Grinda“ netinkamai vykdė sutartį ir kad kelio trūkumai atsirado ir nebuvo laiku suremontuoti dėl UAB „Grinda“ kaltės. UAB „Grinda“ nėra kelio valdytojas daiktine prasme, UAB“ Grinda“ atlieka tik sutartyje numatytus darbus ir tų darbų atlikimą, darbų kainą UAB „Grinda“ derina su kelio savininku.

18.       Eismo įvykio aplinkybės tyrusi policija nenustatė vairuotojo kaltės. Eismo įvykio vietoje buvęs eismo priežiūros tarnybos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad lyjant lietui vairuotojas galėjo nepastebėti duobės. Tikėtina, kad lyjant lietui duobėje buvo vandens ir dėl to buvo sunkiau pastebėti duobę. Automobilio ratui įvažiavus į duobę, duobėje buvusio vandens dalis išsitaško, bei duobė tampa labiau pastebima. Vairuotojas iš važiuojančio automobilio ne visada gali pamatyti, kokio pavojingumo yra duobė, bei jis ne visada gali tinkamai įvertinti, ar reikia staiga stabdyti ar manevruoti

19.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Nurodo, kad Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja (tuo pačiu ir galinčia būti atsakovu šioje byloje), savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Apeliantas klaidingai nurodė, jog UAB „Grinda“,  pasirašydama Sutartį ir Susitarimą, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 1.1 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Kaip nustatė teismas, Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal apelianto nurodymus, o šis už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal apelianto nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Atsižvelgiant į Sutarties esmę, laikytina, kad apelianto nurodyta Susitarimo nuostata „Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį“, nekeičia visos Sutarties esmės ir dalyko, todėl teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius Susitarimą, Sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota / nurodyta atlikti Geologų gatvės priežiūrą, todėl ji nėra ir negali būti laikoma Geologų gatvės valdytoja, ką pagrįstai konstatavo ir teismas, aiškindamas Sutarties ir Susitarimo nuostatas.

20.       Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (iškilusi trinkelė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales, taigi, vien tokios aplinkybės, absoliučios UAB „Grinda“ atsakomybės taikymui, visiškai nevertinant, nei išorės aplinkybių, nei paties vairuotojo veiksmų ir jam keliamų itin didelių apdairumo bei rūpestingumo reikalavimų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklėse, nepakanka.

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti.

22.       LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-04-15 priimdama nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios Sutarties. Teismas išaiškino, jog Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl faktinio ginčo gatvės valdytojo

23. Atsakovui nurodžius, kad tarp jo ir UAB „Grinda“ sudarytos  2011-12-29 sutarties bei 2012-05-07 susitarimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto gatves perdavė valdyti UAB „Grinda“, kuri,   jų galiojimo metu, t. y. nuo 2011-12-29 iki jų galiojimo pabaigos turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju, teismas turėjo padaryti išvadą,  sutarties ir susitarimo nuostatos aiškintinos taip, kad pagal jas   faktiniu gatvių valdytoju  2016-05-04 įvykio (duomenys neskelbtini), metu, kai buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam įvažiavus į duobę, buvo UAB „Grinda“.  Atsakovės  apeliacinio  skundo  argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens,  atmestini, nes   sutarties ir 2012-05-07 susitarimo nuostatos dėl  gatvių valdytojo teisių perdavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB-ei „Grinda“ jau buvo aiškinamos kitoje civilinėje byloje ( pagal ieškovės bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje  byloje  Nr. e3K-7-105-687/2016). Tai, kad kasacinės instancijos teismo nutarties 25 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino sutartimi suteiktų teisių UAB „Grinda“ apimtį, todėl nepagrįstai sprendė, kad nurodyta įmonė yra (duomenys neskelbtini) valdytoja, CK 6.266 pagrindu be kaltės atsakinga už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, leidžia daryti išvadą, kad  nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad faktine gatvės valdytoja nėra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, todėl ji nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl automobilio įvažiavimo į gatvės duobę. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta  2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis, sudaryta su UAB „Grinda“, kuria, kaip teigia savivaldybė, ji perdavė bendrovei  (duomenys neskelbtini)valdymą, tačiau atsakovas nenurodo, kad sutarčių tarp atsakovo ir trečiojo asmens, sudarytų 2011-12-29 ir 2011-01-25, nuostatos dėl gatvių valdymo skirtųsi, todėl vertintina, kad abiejose bylose nagrinėjamos aplinkybės yra analogiškos.

          24.  Tai, kad analogiški skundo argumentai buvo nagrinėjami ir kitoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, kurioje priimtas Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. e2A-1045-275/2018 (  civilinė byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo) ir juose padaryta išvada, kad atsakovas sudaryta 2011-12-29 sutartimi ir 2012-05-07 susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių bendrovei, reiškia, kad apygardos teisme jau yra suformuota praktika dėl savivaldybės atsakomybės, taikant CK 6.266 straipsnio nuostatas, nesant kitokios teisminės praktikos, teismas privalėjo remtis jau suformuota praktika ir priimti analogišką teismo sprendimą. Atsakovas nenurodo argumentų, kurie būtų pagrindu keisti teismo suformuotą teisminę praktiką. Be to, aukščiau nurodytoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, todėl jose padarytų išvadų nebereikia ieškovui įrodinėti ir CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendime  padaryta išvada, kad atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra (duomenys neskelbtini) valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu. Tai, kad šiame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. Teismas aiškino šią sutarties sąlygą sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, atsakovas UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus, o duomenų apie tokius savivaldybės užsakymus byloje nebuvo.  Atsižvelgęs į tai, ieškinio reikalavimo dalį, kuria reikalavimas pareikštas atsakovui UAB „Grinda“, teismas atmetė. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad teismas turėjo daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini)valdytoja yra UAB „Grinda“, tačiau vien tai, kad sutartis tarp atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. yra darbų atlikimo sutartimi, kad sutarties 4.2.10 punktas kalba apie UAB „Grinda“ kaip rangovą, o  sutarties I priedo 14 ir 15 punktuose išskirta, jog Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą, leido teismui  daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė užsako atsakovui UAB „Grinda“ kaip rangovui tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau tokios rangos sutarties sudarymas nėra perdavimas savininko teisės valdyti miesto gatvę. Tai, kad gatvės valdymas yra ne tik jos būklės priežiūra, bet ir tokie veiksmai kaip eismo reguliavimas gatvėje, jos ženklinimas, apmokėjimo už stovėjimą gatvėje reglamentavimas, nesant duomenų, kad visus veiksmus, kurie priskirtini prie gatvės valdymo, pavesta atlikti UAB „Grinda“ , buvo padaryta  išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, jog ji nėra gatvės valdytoja, todėl ne ji turi atsakyti už žalą, padarytą automobiliui, jam įvažiavimus į gatvėje atsiradusią duobę.  Atsakovas nepateikė kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos byloje Nr. e2A-1045-275/2018, taigi nenuginčijo nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytų išvadų dėl sutarties ir susitarimo nuostatų aiškinimo. Tai, kad analogiški procesiniai sprendimai priimti ir kitose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose (  2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017), atsakovas, teigdamas, kad sutarties ir susitarimo nuostatos turėjo būti aiškinamos kitaip, turi nurodyti, kad atsirado tam tikros aplinkybės , dėl kurių suformuota teisminė praktika turi būti keičiama. Tokių aplinkybė atsakovas nenurodė.

Dėl atsakingo asmens kaltų veiksmų

25. Šalys neginčija, jog  konkrečioje vietoje (gatvėje) egzistavo   kelio trūkumui (iškilusi trinkelė). Skunde nurodyta, kad  nenustatęs LR CK 6.270 str. 1 d. įtvirtintų atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytus argumentus, jog atlygintina žala turėtų būti mažinama vadovaujantis LR CK 6.282 str.,  atsižvelgiant į automobilių vairuotojų, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo neatsargumą. Skunde nurodyta, kad byloje  nėra nustatyta, ar lietus buvo tiek stiprus, kad esant šviesiam paros metui, vairuotojas negalėjo  pastebėti kelyje esančios duobės ir laiku sustoti ar apvažiuoti ją, todėl manytina, jog vairuotojas nebuvo tiek atidus, kiek turėjo būti, todėl eismo įvykis įvyko ir dėl paties vairuotojo kaltės.   Savininko ( šiuo atveju turto valdytojo ) kaltė preziumuojama, todėl jo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad buvo ir kitos priežastys, ne tik duobė gatvėje, atsirasti žalai, t.y. vairuotojo nepakankamas rūpestingumas, kad lietus nebuvo intensyvus ir dėl to vairuotojas galėjo pastebėti duobę ir išvengti žalos. Šių įrodymų atsakovui nepateikus, nebuvo pagrindo mažinti priteisiamos žalos sumą.

          Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

             Teisėja                                                                                              Danutė Kutrienė