Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-936-2011].doc
Bylos nr.: 2-936/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Emu Group 302447736 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-936/2011

         Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2., 99.4.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3040-560/11 pagal ieškovės J. L. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „EMU group“ ir K. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos priteisimo buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir netenkintas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bei

 

n u s t a t ė :

 

                                                        I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas, ar pajamų ir turto deklaracija bei pažymą iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, iš kurios matosi, kad ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra pakankami įrodymai teismui spręsti, ar yra pagrindas ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, susijusius su dalyko ir pagrindo formulavimu, taip pat pateiktų dokumentų formos trūkumais (neišversti į lietuvių kalbą) bei netenkino prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti bei nustatė terminą iki 2011 m. sausio 21 d. ieškinio trūkumams pašalinti, įskaitant ir sumokėti 12 545 Lt žyminį mokestį.

Ieškovė teismui pateikė pajamų ir turto deklaraciją bei pažymą iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, kurioje nurodyta, jog ieškovei nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Teismas pažymėjo, kad su ieškiniu, nors ieškovę atstovavo profesionalas – advokatas, daugiau nebuvo pateikta jokių duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, turimus įsiskolinimus, pažymų apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas bei kitų ieškovės turtinę padėtį įrodančių dokumentų. Pateiktus duomenis teismas vertino kaip nepakankamus, kad galėtų tenkinti ieškovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimą atidėti.

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą ir  priimti nutartį atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Nurodo, kad metinė ieškovės turto ir pajamų deklaracija bei Nekilnojamojo turto registro išrašas yra universalūs dokumentai, atspindintys bendrą ieškovės turtinę padėtį. Lietuvoje veikia 327 kredito įstaigos ar jų filialai ir reikalavimai ieškovei pateikti iš visų pažymas apie jose galimai turimas lėšas būtų nepakeliama našta ieškovei. Ieškovė yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietė, Lietuvoje gyvena sudėtingomis sąlygomis, nes vyksta ginčas su valstybinėmis institucijomis dėl jos legalaus buvimo šalyje, todėl ieškovė negali užsidirbti pajamų.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtindamas šią sąlygą įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.

Kartu pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį neturi paneigti teisės į teisminę gynybą. Todėl teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba jo sumokėjimą atidėti, jei laiko, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis apskritai arba paduodant ieškinį jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Įstatymų leidėjas neriboja, kokiais įrodymais turi būti įrodinėjama sunki asmens turtinė padėtis, esanti pagrindu atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti. Tai gali būti bet kokie įrodymai, iš kurių teismas galėtų spręsti apie bendrą asmens turtinę padėti, taigi nepakanka pateikti vien tik įrodymus apie mažas asmens pajamas, arba vien tik įrodymus apie tai, kad asmuo neturi nekilnojamojo turto ir pan. Dėl šios priežasties tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog ieškovei pareiga sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė naštą ir todėl, netenkinus ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo, būtų paneigta jos teisė į jos galimai pažeistų teisių gynybą teisme.

Į bylą yra pateikta metinė ieškovės pajamų ir turto deklaraciją už laikotarpį 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., iš kurios matyti, kad ieškovė šiuo laikotarpiu negavo pajamų, taip pat pažyma iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, kurioje nurodyta, jog ieškovė nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius LR teritorijoje, neįregistruotos.

Teisėjų kolegijos vertinimu šie įrodymai yra pakankami, kad teismas galėtų spręsti apie ieškovės turtinę padėtį, kadangi juose atsispindi tiek ieškovės pajamos, tiek turimos lėšos, tiek registruotas ir kitas turimas deklaruotinas turtas. Todėl atskirasis skundas tenkintinas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškovei J. L. R. iki 2011 m. sausio 21 d. sumokėti 12 545  litų dydžio žyminį mokestį ir atidėti ieškovei J. L. R. žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.

 

Teisėjai                                         Algirdas Gailiūnas

 

       Niijolė Piškinaitė        

 

       Vigintas Višinskis