Civilinė byla
Nr. 2-936/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 99.1.2., 99.4.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 7
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės
Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. R.
atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d.
nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3040-560/11 pagal ieškovės J. L. R. ieškinį atsakovams uždarajai
akcinei bendrovei „EMU group“ ir K. M. dėl sandorio
pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos priteisimo buvo nustatytas terminas
ieškinio trūkumams pašalinti ir netenkintas prašymas atleisti nuo dalies
žyminio mokesčio sumokėjimo, bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar pajamų ir turto
deklaracija bei pažymą iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, iš kurios
matosi, kad ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų daiktų Lietuvos
Respublikos teritorijoje, yra pakankami įrodymai teismui spręsti, ar yra
pagrindas ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo sumokėjimą
atidėti.
II. Pirmosios instancijos
teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, susijusius su
dalyko ir pagrindo formulavimu, taip pat pateiktų dokumentų formos trūkumais
(neišversti į lietuvių kalbą) bei netenkino prašymo atleisti ją nuo žyminio
mokesčio sumokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti bei nustatė terminą iki 2011 m.
sausio 21 d. ieškinio trūkumams pašalinti, įskaitant ir sumokėti 12 545 Lt
žyminį mokestį.
Ieškovė teismui
pateikė pajamų ir turto deklaraciją bei pažymą iš VĮ Registrų centro Vilniaus
filialo, kurioje nurodyta, jog ieškovei nuosavybės teisės į nekilnojamuosius
daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Teismas
pažymėjo, kad su ieškiniu, nors ieškovę atstovavo profesionalas – advokatas,
daugiau nebuvo pateikta jokių duomenų apie ieškovei nuosavybės teise
priklausantį kilnojamąjį turtą, turimus įsiskolinimus, pažymų apie kredito
įstaigose esančias asmens pinigines lėšas bei kitų ieškovės turtinę padėtį
įrodančių dokumentų. Pateiktus duomenis teismas vertino kaip nepakankamus, kad
galėtų tenkinti ieškovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimą
atidėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį
argumentai
Atskiruoju
skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d.
nutarties dalį, kuria atsisakyta atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio ar
atidėti jo sumokėjimą ir priimti nutartį atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą
iki bylos išnagrinėjimo. Nurodo, kad metinė ieškovės turto ir pajamų
deklaracija bei Nekilnojamojo turto registro išrašas yra universalūs
dokumentai, atspindintys bendrą ieškovės turtinę padėtį. Lietuvoje veikia 327
kredito įstaigos ar jų filialai ir reikalavimai ieškovei pateikti iš visų
pažymas apie jose galimai turimas lėšas būtų nepakeliama našta ieškovei.
Ieškovė yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietė, Lietuvoje gyvena sudėtingomis
sąlygomis, nes vyksta ginčas su valstybinėmis institucijomis dėl jos legalaus
buvimo šalyje, todėl ieškovė negali užsidirbti pajamų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos
aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žyminio
mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos
pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas
yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtindamas šią sąlygą įstatymų
leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui:
netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą
dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti
taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.
Kartu
pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti įstatyme
įtvirtinto dydžio žyminį mokestį neturi paneigti teisės į teisminę gynybą.
Todėl teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK
83 str. 3 d.) arba jo sumokėjimą atidėti, jei laiko, kad, esant tam tikrai
besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio
mokesčio dydis apskritai arba paduodant ieškinį jam gali būti per sunki našta.
Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą tenka to
prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Teismų
praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo
duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos
Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas,
turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys
dokumentai. Įstatymų leidėjas neriboja, kokiais įrodymais turi būti įrodinėjama
sunki asmens turtinė padėtis, esanti pagrindu atleisti jį nuo žyminio mokesčio
sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti. Tai gali būti bet kokie įrodymai, iš kurių
teismas galėtų spręsti apie bendrą asmens turtinę padėti, taigi nepakanka
pateikti vien tik įrodymus apie mažas asmens pajamas, arba vien tik įrodymus
apie tai, kad asmuo neturi nekilnojamojo turto ir pan. Dėl šios priežasties tinkamam
atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai
yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog ieškovei pareiga sumokėti CPK
nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė naštą ir todėl,
netenkinus ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos
išnagrinėjimo, būtų paneigta jos teisė į jos galimai pažeistų teisių gynybą
teisme.
Į
bylą yra pateikta metinė ieškovės pajamų ir turto deklaraciją už laikotarpį
2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., iš kurios matyti, kad
ieškovė šiuo laikotarpiu negavo pajamų, taip pat pažyma iš VĮ Registrų centro
Vilniaus filialo, kurioje nurodyta, jog ieškovė nuosavybės teisės į
nekilnojamuosius daiktus, esančius LR teritorijoje, neįregistruotos.
Teisėjų
kolegijos vertinimu šie įrodymai yra pakankami, kad teismas galėtų spręsti apie
ieškovės turtinę padėtį, kadangi juose atsispindi tiek ieškovės pajamos, tiek
turimos lėšos, tiek registruotas ir kitas turimas deklaruotinas turtas. Todėl
atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas
ieškovei J. L. R. iki 2011 m. sausio
21 d. sumokėti 12 545 litų dydžio žyminį mokestį ir atidėti ieškovei J. L. R. žyminio mokesčio sumokėjimą iki
bylos išnagrinėjimo.
Teisėjai
Algirdas
Gailiūnas
Niijolė Piškinaitė
Vigintas Višinskis