Civilinė byla Nr. 2A-2612-611/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24451-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 35.4; 121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

                            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens 968-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3217,77 Lt skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovo skola susidarė už namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir eksploatavimą bei suteiktas komunalines  paslaugas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-05-31.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2003-09-08 buvo įregistruota 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri nėra likviduota ir yra veikianti. Todėl nuo to momento pasibaigė ieškovo vykdytas administravimas ir ieškovas daugiau neturi teisinio pagrindo veikti kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius bei jokių paslaugų neteikia. Atsakovas nuo 2006-07-21 nėra gavęs iš ieškovo jokių sąskaitų ar pranešimų apie įsiskolinimą už paslaugas.

Trečiasis asmuo 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) atsiliepime palaikė atsakovo argumentus. Trečiojo asmens teigimu, esant įsteigtai 968-jai daugiabučio namo savininkų bendrijai, ieškovas daugiau neturėjo teisės teikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybei įgaliojimų duoti privalomus nurodymus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ar priežiūros bendrosios nuosavybės administratoriui. Todėl savivaldybė neturi nei teisės, nei pareigos šiame ginče kontroliuoti šalių tarpusavio santykius, tačiau patalpų savininkas proporcingai turimai nuosavybės daliai privalo mokėti mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti. Ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra pagal trečiojo asmens išdėstytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovo V. Š. 3 217,77 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 32 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas konstatavo, kad ginčo kilimo metu galiojusi CK 4.84 str. 5 d. (šiuo metu reglamentuota CK 4.84 str. 10 d.) numatė, kad administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Tuo pagrindu būtų galima teigti, kad įregistravus 968-osios DNSB įstatus, UAB „Naujamiesčio būstas“, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-05 įsakymą Nr.855, turėjo perduoti 968-jai DNSB visą dokumentaciją, susijusią su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimu, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas pripažino, kad 968-oji DNSB neperėmė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo iš ieškovo, o pripažinti, kad tai įvyko dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ kaltės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo. Pagal CK 4.250 str. 2 d. administravimas baigiasi pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 (nauja redakcija nuo 2002-06-01) 2.4 p. nurodyta, kad administratorius savo teises ir pareigas pradeda vykdyti nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos, tačiau ieškovas su 968-ąja DNSB tokio akto nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo įvykdyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-05 įsakymo Nr.855  2.2 p. sąlyga dėl lėšų bei su administravimu susijusių dokumentų perdavimo 968-ajai DNSB. Šios sąlygos įvykdymas priklausė nuo abiejų šalių valios ir veiksmų bei dėl sąlygos neįvykdymo yra ir 968-osios DNSB kaltės. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimas turi būti užtikrintas nuolatos, o ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovas vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, o ne 968-oji DNSB, kuri iš esmės nepateikė jokių savo, kaip administratoriaus, veiklą patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui įsiskolinimą už namo administravimą.                                              

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Trečiasis asmuo 968-oji DNSB apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. CK 4.84 str. 5 d. (dabar CK 4.84 str. 10 d.) numato, kad administravimas pasibaigia CK 4.250 str. nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Taigi, po to, kai 2003-09-08 buvo įregistruoti 968-osios DNSB įstatai, neatsirado pagrindų paskirti ieškovą namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, tačiau buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymas Nr.30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, kurio 2 p. patvirtinto ieškovo administruojamų daugiabučių namų sąrašo 133 eilutėje nurodytas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis įsakymas prieštarauja CK nuostatoms bei LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, butų ir kitų patalpų savininkų valiai, todėl tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo prašė patikrinti, ar šis įsakymas atitinka CK 4.84 str. ir LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišnagrinėjo, pažeidė procesines teisės normas.
2. Į bylą pateiktose ieškovo atliekų tvarkymo, šilumos priežiūros, elektros paslaugų ir kt. sutartyse nėra nurodyta, kad ieškovas veikia kaip namo administratorius, todėl remiantis CK 4.244 str. pagal šias sutartis naudos gavėju laikytinas ieškovas, o ne bendrija ar butų bei kitų patalpų savininkai. Iš neteisėtos ieškovo veiklos nei bendrijai, nei butų ar kitų patalpų savininkams prievolės sumokėti ieškovui neatsirado.
3. Remiantis CK 4.82 str., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Ieškovas nėra šių objektų savininkas, todėl neturi teisės jų perduoti. Be to, kadangi ieškovo teisė administruoti bendrojo naudojimo objektus, esančius (duomenys neskelbtini), pasibaigė CK 4.84 str. 10 d. pagrindu, šios teisės ieškovas taip pat negali perduoti bendrijai, nes jos neturi. Įstatymas nesieja lėšų ir dokumentacijos perdavimo su administravimo, kaip daiktinės teisės, perdavimu. Bendrijai pagal CK 2.63 str. ir 4.84 str. 10 d. administravimo teisė atsiranda iš įstatymo. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi nuostata, kad pagal CK 4.250 str. 2 d. administravimas baigiasi pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo akte. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr.603 2.4 p. įtvirtinta, kad administratorius savo teises ir pareigas pradeda vykdyti nuo perdavimo ir priėmimo akto, nurodyto šio nutarimo 2.3 punkte, pasirašymo dienos, tačiau 2.4 p. nuostata liečia tik tuos atvejus, kai savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu paskiria administratorių ir netaikoma bendrijos įsteigimo atveju.

              Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti 242 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti, jog įsteigta bendrija realiai vykdė veiklą, susijusią su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių bendrijos veiklą ir savo atsikirtimus grindė tik žodine forma, nepateikiant jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad po bendrijos įsteigimo buvo imtasi konkrečių veiksmų, užtikrinančių namo administravimą. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad administravimą išimtinai vykdė tik ieškovas ir ieškovo vykdoma veikla nesidubliavo su bendrijos veikla, kadangi ji jos nevykdė.
2. Bendrija įsteigta 2003-09-08, tačiau net ir praėjus dešimtmečiui, neperėmė veiklos iš ieškovo, tokį bendrijos neveikimą pagrindžia ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-02-15 raštas, nurodantis bendrijos pirmininkui kreiptis į finansų valdymo ir apskaitos departamentą dėl gyvenamojo namo perdavimo bendrijai ir išbraukimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų valdymo ir apskaitos departamento apskaitomų gyvenamųjų namų sąrašo ir informuoti energetikos ir statinių skyrių, kas atsakingas už daugiabučio namo techninę priežiūrą. Aplinkybę apie bendrijos neveikimą įrodo ir ieškovo 2011-06-06 ir 2012-09-06 raštai, patvirtinantys ieškovo siekį pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad gyventojai kreipiasi į ieškovą dėl stogo remonto darbų, laikydami jį administratoriumi. Ieškovas vykdė veiklą, o tokiai jo administravimo veiklai bendrija neprieštaravo.
3. Pareiga mokėti mokesčius už butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neturi pareigos mokėti. Remiantis Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr.603  2.3 p., nesant aiškiai šalių išreikštos valios, kuri įforminama pasirašant priėmimo-perdavimo aktu, bendrijai nebuvo perduota veikla, susijusi su namo administravimu.

              Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiasis asmuo 968-oji DNSB nepateikė jokių įrodymų, kad jis, o ne ieškovas, vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo laikotarpiu ieškovas teikė namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko priteisė skolą už namo administravimą.

              Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 2003-02-20 sprendimu Nr.387 V ieškovas buvo paskirtas šio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. 2003-09-08 įregistruota 968-oji DNSB, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-08-05 įsakymu Nr.855 apeliantui 968-ajai DNSB perdavė valdyti, prižiūrėti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo patalpas, įpareigojo ieškovą perduoti apeliantui nepanaudotas atskaitymų lėšas, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus bei sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo. 2012-10-19 įsakymu Nr.30-1948 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ieškovą vėl paskyrė minėto daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi. Nagrinėjamu atveju iš esmės kyla ginčas dėl daugiabučio namo buto savininko – atsakovo – pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą nuo 2008-01-01 iki 2013-05-31 ieškovui. Apelianto teigimu, daugiabučio namo administratoriumi yra apeliantas, o ieškovas nurodytu laikotarpiu neturėjo teisės administruoti namo bei rinkti mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo metu galiojusi CK 4.84 str. 5 d. numatė, kad administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr.603 „Dėl Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo (Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo)“ (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2.4 punktas numato, kad administratorius savo teises ir pareigas pradeda vykdyti nuo perdavimo ir priėmimo akto, nurodyto šio nutarimo 2.3 punkte, pasirašymo dienos. Minėto nutarimo 2.3 punkte įtvirtina, kad paskyrus administratorių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija turi per mėnesį nuo sprendimo paskirti administratorių įsigaliojimo dienos perduoti paskirtajam administratoriui daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoti, nepanaudotas surinktas lėšas šiems objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu, kurį pasirašo perduodančiosios šalies valdymo organo įgaliotas atstovas ir paskirtasis administratorius arba jo įgaliotas atstovas. Be to, minėto Vyriausybės nutarimo Nr.603 15 punkte taip pat aiškiai įtvirtinta, kad pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas <...>. Išdėstytas teisinis reglamentavimas paneigia apelianto teiginius, neva priėmimo-perdavimo aktas šiuo atveju neturėjo būti pasirašytas, o tokios nuostatos turėtų būti taikomos tik tuomet, kai savivaldybės vykdomoji institucija sprendimu skiria administratorių, t.y. ne DNSB įsteigimo atveju. Byloje nekeliamas ginčas, kad aukščiau minėtas priėmimo-perdavimo aktas namo bendrojo naudojimo objektų dokumentams ir lėšoms perduoti ir priimti nebuvo pasirašytas, taigi apeliantas, neturėdamas nei dokumentacijos, nei perduotų lėšų, savo, kaip administratoriaus teisių ir pareigų nepradėjo vykdyti. Byloje esantys 2011-06-06 ir 2012-09-06 raštai apeliantui dėl gyvenamojo namo perdavimo bendrijai administruoti (t.I, b.l. 87-88) patvirtina, kad apeliantas buvo kviečiamas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, reikalingą namo administravimo perdavimui bendrijai, tačiau apeliantas su ieškovo atstovais nesusitiko, jokio akto nepasirašė, to byloje taip pat neneigia. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantas neperėmė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, o dėl to yra apelianto kaltės.

Sutiktina su apeliantu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau taip pat pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas turi būti užtikrintas nuolat, bendri namo objektai turi būti prižiūrimi ir naudojami taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik neperėmė jokių dokumentų bei lėšų, skirtų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, tačiau nepateikė ir savo, kaip namo administratoriaus, veiklą galinčių pagrįsti įrodymų. Duomenų, kad apeliantas realiai vykdė, prižiūrėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, byloje taip pat nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šildymo sistemos priežiūros, stogo remonto darbai, komunalinių atliekų tvarkymo ir elektros energijos tiekimo paslaugos buvo teikiami daugiabučiam namui ne apelianto, bet paties ieškovo arba paslaugų tiekėjų pagal ieškovo ir pastarųjų sudarytas sutartis (t. II, b.l. 41-45; 49-85). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, remiantis CK 4.82 str. 2 d. ir 3 d., pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, o tai pat ir proporcingai apmokėti administravimo išlaidas, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininku, turi pareigą už daugiabučio namo administravimo išlaidas sumokėti šią paslaugą teikusiam ieškovui.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas būtent dėl atsakovo pareigos mokėti už suteiktas daugiabučio namo administravimo paslaugas ieškovui, tuo tarpu iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr.30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, kaip prieštaraujantį teisės aktams. Pažymėtina, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 1 d. 2 p., ginčai dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, priskirtini nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų apelianto argumentų nevertina. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis  Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011 ir kt.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovas patyrė 242 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatas, todėl jos priteistinos ieškovui iš trečiojo asmens (CPK 93 str.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš trečiojo asmens 968-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos priteisti 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“.

Teisėjas                            Andžej Maciejevski