Administracinė byla Nr. A-5130-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01121-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas O. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (15/1-1)3I-234(00122)/(15/5-1)44U-609 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. ir dėl jam išduotos daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pernelyg formaliai įvertino aplinkybes bei buvo neobjektyvus, todėl padarė neteisingas išvadas. Nors atsakovas pagal teisės aktų reikalavimus turėjo teisę remtis trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, priimdamas ginčijamą sprendimą, tačiau atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsniu. Pareiškėjo teigimu, vertinant jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, būtina atsižvelgti į tai, kad 2016 m. sausio 29 d. pranešimu jis buvo informuotas apie atsakovo priimtą sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tačiau tuo metu priimdamas sprendimą atsakovas jo padarytų pažeidimų nevertino kaip pagrindo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą konstatuoti jo galimą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo pažeidimai, padaryti po 2016 m. sausio mėn. pakeisto leidimo laikinai gyventi, atsakovo jau buvo įvertinti priešingai – kaip keliantys grėsmę visuomenei. Tokios atsakovo prieštaringos išvados, vertinant identiškus padarytus administracinius teisės pažeidimus, iš esmės nepagrįstos jokiais kitais argumentais, išskyrus sistemingu tos pačios rūšies administracinių teisės pažeidimų atlikimu, todėl ginčijamas sprendimas nelaikytinas visiškai proporcinga ir adekvačia priemone. Jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra formalūs, o ne realiai sukeliantys žalą asmenims, todėl nesudaro prielaidos išvadai, kad jis gali kelti realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasmę. Be to, grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Atsakovo išvados, kad pareiškėjas šiurkščiai bei sistemingai pažeidinėja tvarką Lietuvos Respublikoje, negali būti paremtos ankstesniais administraciniais pažeidimais, kurie atsakovui buvo žinomi 2016 m. sausio mėn. ir nebuvo įvertinti kaip keliantys grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei. Vėliau pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nežymūs, išskyrus greičio viršijimus, po kurių daugiau kitų nuobaudų nepaskirta, o tai patvirtina faktą, jog dėl pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų nėra realios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas neturėjo jokio pagrindo neigiamai vertinti pareiškėjo asmenybę, o tuo labiau prognozuoti, kad pareiškėjas toliau nesilaikys nustatytų elgesio normų bei pažeidinės tvarką. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjo Lietuvos Respublikoje buvimo trukmės ir ryšių su gyvenamąja šalimi, aplinkybes apie pareiškėjo darbą nepagrįstai laikė nereikšmingomis. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo sprendimas panaikinti jam daugkartinę nacionalinę vizą buvo priimtas dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl pripažinus sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi nepagrįstu, naikintinas ir daugkartinės nacionalinės vizos naikinimo pagrindas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 30–37, 39–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų. Šią savo poziciją atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjas 2015–2016 m. padarė 9 administracinius teisės pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. Po 2016 m. sausio 29 d. pateikto įspėjimo pareiškėjas padarė dar 5 tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, iš kurių du – šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo pažeidimai yra pakartotiniai, tai įrodo, jog jis nekoreguoja savo elgesio, o paskirtos administracinės nuobaudos neprisideda prie vieno iš nuobaudų tikslų – perauklėti pareiškėją, kad šis laikytųsi įstatymų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nėra linkęs laikytis teisės aktų, nustatytų taisyklių ir vykdyti savo pareigas pagal jas, pavyzdžiui, pareiškėjas nesilaiko Kelių eismo taisyklių, viršija greitį, tai pažeidžia visos visuomenės interesą į saugaus eismo užtikrinimą ir kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui, todėl vertintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs grėsmės viešajai tvarkai realumą ir akivaizdumą. Ginčijamo sprendimo išvados grindžiamos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis – užfiksuotais įrodymais, pareiškėjo administracinių nusižengimų gausa, jų pavojingumo pobūdžiu, aplinkybėmis, kad pareiškėjas net po oficialaus įspėjimo nekeičia savo ydingo elgesio ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktus. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ir ginčijamame sprendime, todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, daromų išvadų nepagrindė objektyviais duomenimis ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo situacija nuo paskutinio leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos yra ženkliai pasikeitusi – pareiškėjas padarė penkis naujus administracinius teisės pažeidimus, kurie skyrėsi savo pobūdžiu, tai ir buvo įvertinta kaip duomenų visuma. Atsakovas pabrėžė, kad Policijos departamentas, teikdamas išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas dėl keliamos grėsmės nustatymo) 13 punktu. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga Policijos departamento išvada, charakterizuojanti pareiškėją, kuria abejoti Migracijos departamentas neturėjo pagrindo. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo keliama grėsmė susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų apsaugojimu, ir atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti viešąją tvarką, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo galbūt patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Be to, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos yra imperatyvios, kurias atsakovas privalo vykdyti. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, nebuvo nustatyta, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų ilgalaikiai socialiniai ar ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Ginčijamame sprendime pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualizuotai, atsižvelgiant į konkrečias su pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje susijusias aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, nurodydamas, jog pagrindinis kelionės tikslas – darbas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dėl vizos kreipėsi tuo pagrindu, jog yra pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, o Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (t. y. pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išnagrinėtas), ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjui turi būti panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 114–117) prašė atmesti skundą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo dėl keliamos grėsmės nustatymo nuostatomis, Policijos departamente patikrinus informaciją Administracinių nusižengimų registre nustatyta, jog per dvejus gyvenimo Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi metus pareiškėjas padarė devynis administracinius teisės pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. Policijos departamentas pažymėjo, kad, gavęs 2016 m. sausio 12 d. Migracijos departamento raštą su prašymu įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, ir nustatęs, kad pareiškėjas 2015 m. padarė tris administracinius teisės pažeidimus, 2016 m. sausio 28 d. raštu įspėjo pareiškėją, jog sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gyventi gali būti panaikintas. Apie šį Policijos departamento įspėjimą Migracijos departamentas jį informavo 2016 m. sausio 29 d. pranešime apie priimtą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (15/4-18) 10K-5048, tačiau, nepaisydamas to, po įspėjimo pareiškėjas padarė dar penkis tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, iš kurių du – šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Aprašo dėl keliamos grėsmės nustatymo 13 punktu, Policijos departamentas 2017 m. sausio 12 d. pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas nurodė, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus galimybės, buvo atliktas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, paremtas tais faktais, kad užsienietis, kuris buvo nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, t. y. aiškiai žinodamas, jog pažeidimo esmę sudarančios jo veikos Lietuvos Respublikoje yra laikomos pavojingomis viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl jas padaręs asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, toliau darė tuos pačius administracinius teisės pažeidimus, todėl tikėtina, kad juos darys ir ateityje. Pateikdamas išvadą, Policijos departamentas taip pat vertino ir tai, kad pareiškėjas jau buvo įspėtas, jog administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar leidimo gyventi panaikinimo priežastimi, todėl užsieniečiui buvo žinomos galimos jo elgesio pasekmės, tačiau net ir po tokio įspėjimo jis toliau ignoravo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir darė administracinius teisės pažeidimus, tarp kurių – ir šiurkščius administracinius teisės pažeidimus. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, todėl jo atlikti veiksmai praeityje sudaro realios ir akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei galimybę ateityje – jis ir toliau gali daryti naujus teisės pažeidimus.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (b. l. 133–141) atmetė pareiškėjo O. A. skundą kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (15/1-1)3I-234(00122)/(15/5-1)44U-609 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ketina dirbti akcinėje bendrovėje „Plasta“ (toliau – ir AB „Plasta“). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Grąžinimo aprašas) 7, 20 ir 21 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, panaikinti jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 002786884 bei perduoti Migracijos valdybai spręsti klausimą dėl pareiškėjo teisinės padėties.
9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir padarė išvadą, kad užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jei jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
10. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į Policijos departamento išvadą, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teismas vadovavosi Aprašo dėl keliamos grėsmės nustatymo 1, 13.4 punktais, pažymėjo, jog iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo šalių pozicijos išsiskyrė būtent dėl skirtingo šių faktinių aplinkybių vertinimo.
11. Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalimis ir nustatė, kad Migracijos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Leidimų aprašas) 78 punktu, 2017 m. sausio 4 d. išsiuntė Policijos departamento Migracijos skyriui paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, t. y. ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos valdyba 2017 m. sausio 13 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-306, kurioje Policijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismas nurodė, kad, patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis, nustatyta, jog per dvejus metus gyvenimo Lietuvoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas padarė devynis administracinius teisės pažeidimus transporte, kelių ūkyje bei ryšių srityje.
12. Teismas, remdamasis 2017 m. gegužės 14 d. išrašu iš Administracinių nusižengimų registro, nustatė, kad pareiškėjas yra baustas 9 kartus už administracinius pažeidimus nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gegužės mėnesio. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iki 2016 m. sausio 29 d. padarė keturis administracinius teisės pažeidimus, o nuo 2016 m. sausio 30 d. iki šiol – dar penkis tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, iš kurių du – šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai (nustatyto greičio viršijimas). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus 2016 m. sausio 28 d. raštas Nr. 5-S-894 ir Migracijos departamento 2016 m. sausio 29 d. pranešimas, nes jie patvirtino, kad pareiškėjas buvo įspėtas, jog sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jo turimas leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas.
13. Teismas sutiko, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Policijos departamentas savo išvadoje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų. Be to, Policijos departamentas savo išvadoje įvertino aplinkybę, kad ši institucija jau buvo įspėjusi pareiškėją 2016 m. sausio 28 d. rašte Nr. 5-S-894 ir Migracijos departamento 2016 m. sausio 29 d. pranešime, jog sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jo turimas leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, tačiau, nepaisydamas to, po įspėjimo jis ir toliau darė administracinius nusižengimus – padarė dar penkis tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, iš kurių du – šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai (nustatyto greičio viršijimas). Teismas sutiko su institucijų pozicija, kad iš pareiškėjo elgesio galima daryti išvadą, jog jis ignoruoja pareigūnų įspėjimą, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Aprašo dėl keliamos grėsmės nustatymo 13.4 papunkčio nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
14. Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą, jo priėmimo pagrindus (Policijos departamento išvadą), nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo padarytus devynis administracinius teisės pažeidimus, jų padarymo pakartotinumą ir sistemingumą, turėjo pagrindą įvertinti pareiškėjo veiksmus kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento surinkta medžiaga leido charakterizuoti pareiškėją kaip linkusį nesilaikyti (ignoruojantį) šalies, kurioje šiuo metu gyvena, teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
15. Teismas pažymėjo, jog, pareiškėjo teigimu, administraciniai teisės pažeidimai yra formalūs, o ne realiai sukeliantys žalą asmenims, todėl nesudaro prielaidos išvadai, kad jis gali kelti realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasmę. Teismas pabrėžė, kad pagal Aprašo dėl keliamos grėsmės nustatymo 13.4 papunktį užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis pažeidimas. Taigi išvadai dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei kėlimo konstatuoti iš esmės administraciniai teisės pažeidimai (jų gausa) buvo vertinami visų nustatytų aplinkybių kontekste, todėl pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti argumentai, kad administraciniai teisės pažeidimai yra formalūs, o ne realiai sukeliantys žalą asmenims, nepaneigia Sprendimo teisėtumo. Administraciniai teisės pažeidimai (jų gausa, sistemiškumas) turėjo įtakos bendrai vertinant sprendžiamą klausimą, taip pat ir charakterizuojant pareiškėją.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs grėsmės viešajai tvarkai realumą ir akivaizdumą, vertindamas faktines aplinkybes. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ginčijamo sprendimo išvados grindžiamos ne spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, o būtent – užfiksuotais įrodymais, pareiškėjo administracinių nusižengimų gausa, jų pavojingumo pobūdžiu, aplinkybėmis, kad pareiškėjas net po oficialaus įspėjimo nekeičia savo ydingo elgesio ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktus. Paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus pažeidimus. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ir ginčijamame sprendime.
17. Teismas nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjo Lietuvos Respublikoje buvimo trukmės ir ryšių su gyvenamąja šalimi, aplinkybes apie pareiškėjo darbą nepagrįstai laikė nereikšmingomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, jog jis neturi šeimos ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2017 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017) laikomasi nuostatos, jog teisė būti Lietuvos Respublikoje, gauti leidimą joje gyventi nėra prigimtinė užsieniečio teisė. Įvertinęs visas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
18. Teismas, aptardamas pareiškėjo teiginius apie skundžiamo sprendimo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Vertindamas Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad jame yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės (be kita ko, nurodyti ir įvertinti pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai, įvertinti šeimos ryšiai Lietuvos Respublikoje) ir teisės normos, kurių pagrindu priimtas Sprendimas. Iš jo turinio aiškiai matyti, jog pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai, jų pobūdis ir sunkumas nulėmė atsakovo pateiktą vertinimą. Taigi teismas neturėjo pagrindo teigti, kad Sprendimas ydingas gero administravimo principo (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) požiūriu ir nėra pakankamai motyvuotas.
19. Teismas, be to, nustatė, kad 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, nurodydamas, jog pagrindinis kelionės tikslas – darbas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šios faktinės aplinkybės. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų aprašas) 66.102 papunkčiu, Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl vizos kreipėsi tuo pagrindu, jog yra pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir sutikdamas su Sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nusprendė, jog pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza taip pat turi būti panaikinta. Todėl ginčijamo Sprendimo dalis dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas nenurodė jokių nesutikimo su šia ginčijamo sprendimo dalimi argumentų.
20. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčijamame sprendime taip pat sprendė klausimą dėl pareiškėjo tolimesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teismas vadovavosi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 128 straipsnio 1 dalimi, Grąžinimo aprašo 7 punkto antrąja pastraipa, 20, 21, 49 punktais. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad įvertinus tai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai ir visuomenei, yra pagrindas ne tik neišduoti leidimo laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet ir išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tačiau, įvertinus Policijos departamento 2016 m. gruodžio 2 d. išvadoje pateiktą informaciją apie pareiškėją ir tai, kad jis dirba AB „Plasta“, Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir kad prieš išvykimą iš Lietuvos Respublikos jis turėtų turėti laiko susitvarkyti savo reikalus, tikslinga suteikti pareiškėjui terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. priimti sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
21. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2017 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. (15/1-1)3I-234(00122)/(15/5-1)44U-609 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nebuvo pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat teismo prašė įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą dėl jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris, esant naujoms aplinkybėms, laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, buvo atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

22. Pareiškėjas O. A. apeliaciniu skundu (b. l. 144–147) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
23. Pareiškėjas nurodo, kad skundas buvo išnagrinėtas neįvertinus jo padarytų pažeidimų sunkumo, buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės ir ryšių su gyvenamąja šalimi. Teismo sprendimas grindžiamas iš esmės tik atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais. Pareiškėjas pažymi, kad padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, jis neignoruoja visuomenėje nustatytų elgesio normų ir jo elgesys ateityje nekels grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Galimos grėsmės viešajai tvarkai turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiama (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Jo padaryti pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Administraciniai teisės pažeidimai yra formalūs, o ne realiai sukeliantys žalą asmenims. Nuo paskutiniojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui, nebepadarė nė vieno naujo administracinio teisės pažeidimo. Pažeidimai nesukėlė jokių sunkių pasekmių, nebuvo sužaloti jokie asmenys, nesugadintas joks turtas, visas paskirtas baudas jis sumokėjo, yra neteistas. Jo grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai yra neįrodyta ir nepagrįsta. Teismo išvados, kad jis ir toliau pažeidinės įstatymus, yra paremtos tik prielaidomis bei spėjimais, tai prieštarauja teisingumo, objektyvumo, proporcingumo principams. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi neišnykęs. Jis ketina ir toliau dirbti Lietuvos Respublikoje. Nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje jau daugiau nei dveji metai, turi nuolatinę darbo vietą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, moka mokesčius Lietuvos valstybei. Teismas, pripažinęs teisėtu atsakovo sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimas buvo priimtas dėl tų pačių aplinkybių ir tais pačiais pagrindais. Todėl pareiškėjas nurodo, kad papildomai nepasisako dėl aplinkybių, kuriomis remiantis daugkartinės nacionalinės vizos naikinimo pagrindas buvo pripažintas teisėtu.
24. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Teismas pagrįstai sutiko su Policijos departamento ir Migracijos departamento pozicija, jog iš pareiškėjo elgesio galima daryti išvadą, kad jis ignoruoja pareigūnų įspėjimus, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, o paskirtos administracinės nuobaudos savo auklėjamojo tikslo nepasiekė. Pareiškėjo administraciniai nusižengimai pagrįstai buvo pripažinti keliančiais grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovas pastebi, kad 2017 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo paskirta nauja administracinė nuobauda už pažeidimą, vėlgi susijusį su Kelių eismo taisyklėmis. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes nėra prigimtinė užsieniečių teisė. Teismas tinkamai išnagrinėjo aplinkybes dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai realumo ir akivaizdumo. Nors pareiškėjui anksčiau buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi, tačiau pareiškėjui išduodant leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., jis buvo oficialiai įspėtas, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jo leidimas laikinai gyventi gali būti panaikinamas. Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjui toliau darant pažeidimus), įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nekeičia elgesio (toliau sistemingai pažeidinėja teisės aktus), priimtas ginčijamas sprendimas nepakeisti leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjo keliama grėsmė susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų apsaugojimu, ir atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti viešąją tvarką, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualizuotai, atsižvelgiant į konkrečias su jo gyvenimu Lietuvos Respublikoje susijusias aplinkybes, taip pat į tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu buvo prašoma. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza taip pat turi būti panaikinta.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 154–156) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko poziciją, jog, vertinant aplinkybių visumą, pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų skaičių, pakartotinumą ir sistemingumą, yra pagrindas pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei šiuo pagrindu atsisakyti išduoti (pakeisti) jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiamo sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas tik konkrečiu laikotarpiu. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į byloje patvirtintas ir neginčijamas faktines aplinkybes, yra visiškai proporcingas ir adekvatus. Net ir pripažinus, jog leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nebuvo išduotas (pakeistas) pagrįstai, tai kategoriškai nereikštų, kad jis jam negalėtų būti išduotas ateityje. Teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (pakeitimo), sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

28. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.
29. Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (15/1-1)3I-234(00122)/(15/5-1)44U-609 pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta jam išduota daugkartinė nacionalinė viza. Migracijos valdybai perduota spręsti jo tolimesnės teisinės padėties klausimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka“. Sprendimas buvo pagrįstas Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 6 dalimi bei aplinkybe, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas per dvejus gyvenimo metus Lietuvos Respublikoje padarė devynis administracinius teisės pažeidimus transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, iš kurių du – šiurkštūs.
30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo buvo atmestas, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino jo ryšius su gyvenamąja šalimi, Lietuvoje jis gyvena dvejus metus, turi nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, moka mokesčius; padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, jis neignoruoja visuomenėje nustatytų elgesio normų ir jo elgesys ateityje nekels grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažeidimai nesukėlė realių pasekmių, baudas sumokėjo, yra neteistas, nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. daugiau negu vienerių metų laikotarpiu nepadarė nė vieno naujo administracinio nusižengimo.
31. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktų įrodymų pagrindu padarytoms išvadoms pritaria. Teisėjų kolegija vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja, o, atsakydama į apeliacinį skundą, tik juos papildo.
32. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
33. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti 2015 m. vasario 1 d., kuris galiojo iki 2016 m. sausio 31 d., ir 2016 m. vasario 1 d., kuris galiojo iki 2017 m. sausio 31 dienos. Policijos departamentas 2016 m. sausio 28 d. rašte Nr. 5-S-894 Migracijos departamentui pateikė išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, tačiau atkreipė dėmesį, kad jis yra 2015 metais padaręs tris administracinius teisės pažeidimus, ir nurodė, kad pareiškėjas turi būti įspėtas, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gyventi gali būti panaikintas. Migracijos departamentas 2016 m. sausio 29 d. pranešimu informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują, galiojantį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., ir nurodė, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gyventi gali būti panaikintas
34. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad ir toliau ketina dirbti įmonėje AB „Plasta“. Nurodytą aplinkybę patvirtina byloje pateikiami duomenys (2014 m. gruodžio 9 d. sudaryta darbo sutartis, SODRA pažyma apie 2015 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. mokėtas įmokas), tačiau, minėtu 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (15/1-1)3I-234(00122)/(15/5-1)44U-609 pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikinta jam išduota daugkartinė nacionalinė viza. Byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po to, kai buvo įspėtas, 2016 metais padarė penkis tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, du iš jų šiurkštūs (vairavimas viršijant leistiną 50 km / h greitį 30 km / h).
35. Pažymėtina, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
36. Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, 13.4 punkte numatyta, kad užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus; 3.2 papunktis nustato, kad šiurkštus administracinis teisės pažeidimas – administracinis teisės pažeidimas, sukėlęs realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei arba (ir) žalingas pasekmes.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi pareiškėjo padaryti pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Kita vertus, tokie nusižengimai kaip važiavimas viešuoju transportu be bilieto, važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, turi būti vertinami kartu su kitais pareiškėjo padarytais šiurkščiais administraciniais teisės pažeidimais – greičio viršijimu, pastarasis administracinis teisės pažeidimas laikytinas keliančiu realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei bei turtui.
38. Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad pareiškėjas 2015 m. – 2016 m. laikotarpiu padarė devynis administracinius teisės pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. Po Migracijos departamento 2016 m. sausio 29 d. pateikto įspėjimo pareiškėjas padarė dar penkis tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, iš kurių du – šiurkštūs. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, pareiškėjui šiurkščiai sistemingai pažeidinėjant nustatytą kelių eismo tvarką Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybę, nes toks elgesys rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei buvo padaryta pagrįstai.
39. Pareiškėjo argumentai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. daugiau negu vienerių metų laikotarpiu jis nepadarė nė vieno naujo administracinio nusižengimo, negali būti laikomi reikšmingais sprendžiant dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumo, nes jo priėmimo metu 2017 m. kovo 7 d. apelianto nurodomos aplinkybės negalėjo būti įvertintos. Be to, administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo paskirta nauja administracinė nuobauda už pažeidimą, vėlgi susijusį su Kelių eismo taisyklėmis (pastatė automobilį ir paliko jį stovėti trukdydamas kitų transporto priemonių eismui). Tokios aplinkybės neleidžia vertinti pareiškėjo daromų pažeidimų kaip atsitiktinių. Priešingai, jos paneigia apelianto teiginius, kad jis suprato savo elgesio neleistinumą, ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių teisės pažeidimų nedarys.
40. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Imigracijos departamentas 2016 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują, galiojantį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kai buvo žinoma apie pareiškėjo padarytus keturis administracinius teisės pažeidimus, neturi būti vertinama kaip saistanti atsakovą ir ateityje priimant sprendimus toleruoti asmens daromus teisės pažeidimus. Po šio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjas padarė net šešis įvairaus sunkumo pažeidimus. Apelianto teiginys, jog jo padaryti pažeidimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, nebuvo sužaloti jokie asmenys ar apgadintas turtas, visas paskirtas baudas jis yra susimokėjęs, reikšmės aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą sąvoką „gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai“ neturi, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis, t. y. nukreiptas į ateitį, vertinimas, tam tikros situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, nes sistemingai ir nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, savo pasižadėjimų laikytis ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikoje įtvirtintų įstatymų nuostatų nesilaiko, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui.
41. Apelianto argumentai, kad priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmę bei ryšius su gyvenamąja šalimi, atmestini. Kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, negu darbas įmonėje, pareiškėjas neturi, ir jie nėra tokio pobūdžio, kad galėtų pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimą nusveriant sistemingai daromų administracinių teisės pažeidimų keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. (15/1-1)3I-234(00122)/(15/5-1)44U-609, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta jam išduota daugkartinė nacionalinė viza, yra pagrįstas teisės normomis, o pareiškėjui taikytos priemonės proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir nevaržo pareiškėjo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.