Civilinė byla Nr. e2-26798-816/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20240-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.12.3

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto trečiojo asmens K. V. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, suinteresuoti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – E. U., L. M. – V., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, K. V., K. S., M. A. K., V. J. T., R. S.,

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu iš esmės tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir leido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ teisės aktų nustatyta tvarka per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos.

Taip pat teismas nurodė, jog per teismo nustatytą terminą nepasinaudojus teismo leidimu, įpareigoti atsakovę per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojamus nuo septynių mėnesių termino pasibaigimo, įvykdyti 2016-07-08 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-160708-00082 išardyti savavališkai pakeistą stogo dangos dalį ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius pastarojo įpareigojimo, paskirti jai 30,00 EUR (trisdešimties) dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.

2019 m. gegužės 28 d. gautas suinteresuoto trečiojo asmens K. V. prašymas dėl teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo išaiškinimo. K. V. prašė išaiškinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas suteikė atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ teisę įteisinti daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos be statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimo ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte.

2019 m. birželio 10 d. gautas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas. Nurodė, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kaip teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, K. V. prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo nepareikšta kokių nors reikalavimų, prašymas nėra susijęs su funkcijų vykdymų ir nepatenka į jos kompetencijos ribas, todėl prašė priimti sprendimą šioje byloje vadovaujantis klausimui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išdėstytomis aplinkybėmis.

Suinteresuotas trečiasis asmuo R. S. 2019 m. birželio 10 d. pateikė atsiliepimą į K. V. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti K. V. prašymo, kadangi tai yra jo tęstinio piktnaudžiavimo ir terorizavimo veiklos tęsinys. Be to, jai nėra suprantama, kodėl K. V. neaiškumai kilo tik dabar, praėjus beveik dvejiems metams nuo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad tik K. V. kyla kažkokie tai neaiškumai, kurių pasėkoje į teismo procesą įtraukiami visi namo gyventojai, nors nei ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nei atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ nekyla jokių klausimų dėl teismo sprendimo aiškumo.

2019 m. birželio 11 d. gautas suinteresuoto trečiojo asmens L. M. – V. atsiliepimas į K. V. prašymą. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimu leidus atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ teisės aktų nustatyta tvarka per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos, atsakovė turėjo gauti bendraturčių sutikimus numatytai paprastojo remonto veiklai (susirinkimo protokolą ir balsavimo biuletenius), kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 7 punkte, kadangi 2016 m. lapkričio 2 dienos susirinkime namo bendraturčiai nepritarė projekto rengimui dėl asbestinio šiferio stogo dangos pakeitimo beasbestinio šiferio stogo danga ir savavališkos statybos įteisinimui. 

Atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ procesiniai dokumentai buvo įteikti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –  CPK) 175¹ straipsnyje numatyta tvarka per elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą. Per teismo nustatytą terminą  atsakovė atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė, nepateikimo priežastys teismui nežinomos.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, CPK 154 straipsnio 1 dalimi, CPK 278 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, CPK 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Trečiojo asmens prašymas atmestinas.

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis). Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti faktinius ir teisinius sprendimo motyvų aspektus.

Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu iš esmės tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir leido atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ teisės aktų nustatyta tvarka per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos. 2019 m. gegužės 28 d. prašymu suinteresuotas trečiasis asmuo K. V. prašo išaiškinti teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria teismas leido atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ teisės aktų nustatyta tvarka per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos, t. y. ar teismas leido įteisinti paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos be statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimo ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl nurodytų statybos darbų atlikimo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte.

Šiuo atveju teismas nesutinka su suinteresuoto trečiojo asmens K. V. pozicija, kad minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra neaiškus, todėl turi būti išaiškintas, kaip to reikalaujama CPK 278 straipsnyje. Nors teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatavo savavališką statybą, ir nurodė, kad „<..> Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir aprašytam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais dėl savavališkos statybos atliekant dalies daugiabučio namo stogo dangos keitimo darbus nustatymo. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog stogo dangos keitimo darbai buvo atliekami skubiai šalinant ir siekiant sutvarkyti stichinės nelaimės padarinius. Atsakovės pateiktas 2012-09-13 statinio apžiūros aktas taip pat nepatvirtina stichinės nelaimės ar avarijos padarinių šalinimo aplinkybės ar kitokios skubių darbų atlikimo aplinkybės. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog remonto darbai atlikti 2014 metais, taip pat paneigia stogo dangos keitimo darbų skubą ar jos keitimą, kaip avarijos ar nelaimės padarinių šalinimą. Nenustačius išimties, kuomet rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui nereikėjo, toks įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas turėjo būti gautas <..>“, tačiau tenkino atsakovės prašymą leisti įteisinti savavališką statybą ir leido atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ teisės aktų nustatyta tvarka per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus keičiant dalį stogo dangos. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad teismas aiškiai ir akivaizdžiai nurodė, kaip turi būti vykdytinas teismo sprendimas ir kokia tvarka, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, suinteresuoto trečiojo asmens prašymu iš esmės siekiama teismo sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo, t. y. pateikti platesnius teismo sprendimo argumentus bei motyvus ir išaiškinti savavališką statybą įteisinančių teisės aktų taikymą. Tačiau suinteresuoto trečiojo asmens prašymas išaiškinti rezoliucinę teismo sprendimo dalį neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies, kadangi teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, dėl kurių teismo priimtas procesinis sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti. Be to, iš suinteresuoto trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ atlieka realius veiksmus įteisinti savavališką statybą, kas leidžia teigti, kad teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra aiškus ir įvykdomas.

Remiantis nurodytu, teismas daro išvada, kad teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, ją aiškinti iš esmės pateikiant papildomus teismo motyvus, t. y. išplečiant teismo sprendimo turinį, nėra jokio pagrindo, todėl nėra reikalingas šios sprendimo dalies išaiškinimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pagrindo išaiškinti teismo sprendimo, nėra, todėl prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

trečiojo asmens K. V. prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Gintaras Pašvenskas