Civilinė byla Nr. e2A-702-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01331-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,, EMILĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „KIR1“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „ACUMEN“, uždaroji akcinė bendrovė „Giantus vertinimas“, Jungtinės Karalystės bendrovė „Lloyd‘s of London“, AAS BTA „Baltic Insurance Company“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099 (toliau – ir Aktas), taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei administracinio prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinis prekybos pastatas, Pastatas) nuosavybės teisę ir panaikinti Administracinio prekybos pastato teisinę registraciją viešame registre, atliktą atsakovės UAB „KIR1“ vardu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas antstolis V. M. (toliau – Antstolis) vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 pagal trečiojo asmens UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojui trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“. Antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo ieškovės UAB „EMILĖ“, išieškotojo hipotekos kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, naudai (hipoteka įkeistas turtas – administracinis prekybos pastatas). Taip pat antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 463,82 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, išieškotojo hipotekos kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, naudai (hipoteka įkeistas turtas – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisė).
3. Ieškovė teigė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo areštuotas Administracinis prekybos pastatas bei Žemės sklypo nuomos teisė. 2016 m. rugsėjo 6 d. antstolio patvarkymu šiam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. Ekspertizės akte nustatyta turto – Žemės sklypo nuomos teisės ir Administracinio prekybos pastato, vertė 1 161 000 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S2-79911, kuriuo buvo paskelbtos Administracinio prekybos pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės varžytynės. Pradinė turto vertė varžytynėse – 928 800 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto bei nuomos teisių varžytynes, kurias laimėjo didžiausią kainą, t. y. 1 852 000 Eur, pasiūlęs pirkėjas – atsakovė UAB „KIR1“.
4. Ieškovės teigimu, Administracinis prekybos pastatas ir Žemės sklypo nuomos teisė perleisti UAB „KIR1“ už akivaizdžiai per žemą, rinkos vertės neatitinkančią kainą, taip pažeidžiant ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų interesus. UAB „Verslavita“ ataskaitoje Nr. VN17-001 bendra Administracinio prekybos pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės, kaip komplekso, vertė sudaro net 3 720 000 Eur sumą, iš kurios turto vertė sudaro 1 220 000 Eur sumą. Nustatyta realizuoto turto vertė net 4 kartus viršija pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą ir daugiau nei 2 kartus viršija kainą, kurią pasiūlė tariamas varžytynių laimėtojas, todėl yra pagrindas 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099 pripažinti negaliojančiu ab initio.
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, buvo nustatyta, jog antstolis nustatė teisingą ir pagrįstą pradinę parduodamo turto kainą ir kad UAB „Verslavita“ atliktas ginčo turto vertinimo aktas savaime nepaneigia 2016 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akto išvadų. Remdamasis šiais prejudiciniais faktais, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad parduodamo turto kaina buvo nustatyta netinkamai ir kad turtas buvo įvertintas pernelyg žema kaina, tokiu būdu pažeidžiant suinteresuotų asmenų teises.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nepagrįstai remdamasis išimtinai tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, padarytomis išvadomis, tačiau visiškai nevertino kitų įrodymų ir neskyrė teismo ekspertizės, kad būtų nustatyta turto rinkos kaina turto pardavimo iš varžytynių metu. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nustatytos aplinkybės galėjo būti vertinamos tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes šios bylos tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ACUMEN“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nedalyvavo civilinės bylos Nr. 2S-1381-565/2017 nagrinėjime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, netenkino prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skyrimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas pažymėjo, jog antstolis 2016 m. spalio 28 d. pranešimu pranešė suinteresuotiems asmenims apie nustatytą rinkos vertę, pasiūlė susipažinti su ekspertizės aktu ir per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau ieškovė prieštaravimų nereiškė.
9. Teismo vertinimu, palyginus turto vertinimų duomenis matyti, jog Pastato vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. (turto vertės ekspertizės akto surašymo dienai) visuose aktuose nustatyta labai panaši ir nei vienu atveju nėra didesnė už turto pardavimo varžytynėse kainą (986 850 Eur; 1 220 000 Eur; 1 145 900 Eur; 1 023 000 Eur; 1 310 000 Eur; 1 069 000 Eur), t. y. varžytynėse turtas parduotas už aukštesnę nei bet kuriame vertinimo akte nustatytą kainą – 1 852 000 Eur. Be to, varžytynėse nebuvo varžomasi atskirai dėl Pastato ir atskirai dėl Žemės sklypo nuomos teisės, atskiros kainos nefiksuotos ir Turto pardavimo iš varžytynių akte, todėl darytina išvada, jog Pastatas buvo parduotas už rinkoje nustatytą kainą.
10. Teismas konstatavo, jog įsigydamas statinį valstybinės žemės sklype, asmuo įgyja ir teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, todėl negali būti vertinama, jog Pastato pardavimo varžytynėse vertė buvo nustatyta per maža ar nebuvo varžytynėse pakelta iki kainos, kuri nustatyta turto vertinimo ataskaitose, t. y. Žemės sklypo nuomos teisė yra susijusi išimtinai su Pastato eksploatacija, todėl atskirai, be Pastato negali būti nei perleidžiama, nei įgyjama.
11. Teismo vertinimu, turto vertinimo aktai, kuriuose vertinta Žemės sklypo nuomos teisės investicinė vertė bei kitu būdu vertinant atsižvelgta į galimo hipotetinio projekto vystymą, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio reikalavimų ir negali būti taikomi turto vertei prieš varžytynes nustatyti, todėl byloje lieka tik vienas UAB „Capital vertinimas“ parengtas turto vertinimo aktas, kuriame yra nustatyta Žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė ir kuriuo remdamasis antstolis pradėjo ginčijamas varžytynes.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog teismo ekspertė, vertindama Žemės sklypo nuomos teisę, vadovavosi tuo, kad bus įgyvendinamas parengtas prekybos paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis projektas, ekspertė skaičiavo liekamąją vertę, kurią apibūdino, kaip komercinės paskirties patalpų, butų ir požeminių parkavimo vietų vertės, nustatytos lyginamuoju metodu, pardavimo kainos ir pastato statybos kaštų skirtumą, tačiau tokia vertinimo metodika negali būti taikoma turto vertei prieš varžytynes nustatyti.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė niekada Nekilnojamojo turto registre neregistravo nuomos teisės savo vardu, nors tokią galimybę turėjo, Žemės sklypo nuomos teisė varžytynių metu buvo parduota kaip trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtinė teisė, todėl ieškovė negalėjo prieš trečiuosius asmenis naudoti nuomos teisės, o byloje ieškovės teisės gali būti nagrinėjamos ir ginamos tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Pastato pardavimo varžytynėse kainos nustatymu.
14. Teismo sprendime konstatuota, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl galimybės statyti pagal UAB „Grangeras“ projektą ar kurį nors kitą projektą, todėl tokių projektų vertinimas nėra susijęs su rinkos vertės nustatymu. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturėjo statytojo teisių, kadangi tokios teisės negali atsirasti savivaldybės tarybos patvirtinto detaliojo plano pagrindu, todėl šių teisių negalėjo perleisti ieškovei.
15. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog tarpusavio susitarimai tarp privačių asmenų dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo nėra numatyti įstatyme, todėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės pardavimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybinės žemės nuomos teisė būtų nurodyta, kaip parduodamas objektas, ar nebūtų, pirkėjas teisę į nuomą įgytų pagal įstatymą. Teismo vertinimu, valstybinės žemės nuomos teisė buvo parduodama kartu su statiniu, dėl ko įgijėjas įgijo nuomos teisę pagal įstatymą.
16. Teismas darė išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta, jog turto pardavimo kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „EMILĖ“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo byloje teismo paskirta ekspertize. Teismas, bylos nagrinėjimo iš esmės metu priėjęs išvados, jog teismo paskirtos ekspertės kvalifikacija kelia abejonių, privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę iš naujo, pavedant ją atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui, kurio kvalifikacija, patirtis ir reputacija nekelia abejonių. Nepaskyrus teismo ekspertizės, kurios išvadomis teismas galėtų vadovautis siekiant patikrinti, ar antstolio paskirtos ekspertizės išvadoje nustatyta turto rinkos vertė atitiko tuo metu buvusią turto rinkos vertę, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes kitos turto rinkos tikrosios vertės įrodymų byloje nebuvo gauta, dėl ko nebuvo įmanoma nustatyti, ar turto rinkos vertė buvo nustatyta tinkamai.
17.2. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog negali būti vertinama, kad ieškovė ginčija turto pardavimo varžytynėse aktą tuo pagrindu, jog nebuvo tinkamai nustatyta viso varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto (pastato su žemės sklypo nuomos teise) rinkos vertė.
17.3. Skundžiamu sprendimu visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nustatyta, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo dėl žemės sklypo dalies nuomos teisių pardavimo. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-786-275/2021 nustatyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės neginamos dėl to, jog valstybinės žemės nuomos teisė jos pardavimo varžytynėse metu priklausė UAB „EMILĖ“, o šioje byloje sprendime ieškinio atmetimo motyvas yra teismo išvada, jog UAB „EMILĖ“ teisės neginamos dėl to, jog valstybinės žemės nuomos teisė jos pardavimo varžytynėse metu priklausė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
17.4. Varžytynėse buvo parduotas turtinis kompleksas, ekspertė šioje byloje nustatė, kad antstolio paskirtos turto vertinimo ekspertizės dienai varžytynėse parduoto turtinio komplekso rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 3 739 000 Eur, o 2016 m. gruodžio 27 d.– 3 887 000 Eur, turtas varžytynėse parduotas už 1 852 000 Eur, todėl yra pagrindas pripažinti, jog kainų skirtumas yra esminis, parduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos skolininko teisės, turto pardavimo iš varžytynių sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.
17.5. Teismas, patenkinęs ieškinį, atitinkamai turėjo skundžiamame sprendime pasisakyti ir dėl restitucijos.
18. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Ieškovė neprašė nei pakartotinės, nei papildomos ekspertizės skyrimo, tokių prašymų nereiškė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Nesant byloje dalyvaujančių asmenų prašymų tokią ekspertizę skirti, teismas neturėjo pagrindo būti aktyvus ir skirti ekspertizę savo iniciatyva. Be to, ieškovė pritarė teismo paskirtos ekspertės kandidatūrai. Įvertinęs visų byloje esančių turto vertinimo dokumentų turinį, teismas sprendimą priėmė ne teismo ekspertizės akto, bet kito įrodymo – UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės akto – pagrindu, o tokia situacija yra teisėta ir galima.
18.2. Nors UAB „Verslavita“, UAB „Cre pro“ ekspertės išvadose analizuojama investicinio projekto vertė, byloje nėra nustatyta, kad toks projektas ginčo objekte būtų galimas įgyvendinti. Ieškovė nepateikė duomenų apie vykdomus ar planuojamus projektus antstolio paskirtai ekspertei UAB „Capital vertinimas“, teisės į projektų vykdymą, statybą leidžiantys dokumentai, nebuvo perleisti ir pastatą įsigijusiai atsakovei UAB „KIR1“.
18.3. Organizuodamas varžytynes antstolis turėjo vadovautis viešais Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, be to, ieškovė neginčijo, kad valstybinės žemės nuomos teisės neįregistravo registre.
19. Atsakovė UAB „KIR1“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino teismo ekspertės pasisakymus, paaiškinant ekspertizės akto išvadas, susijusius su Žemės sklypo dalies nuomos teisės ir investicinės vertės skaičiavimo aspektais. Teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose teismo ekspertė nevengė vertinti neegzistuojančius investicinius projektus, negalėjo paaiškinti savo padarytų išvadų dėl Žemės sklypo nuomos teisės vertės.
19.2. Turto vertinimo ataskaitose ir ekspertizės akte Pastato vertė yra iš esmės vienoda (vertės paskaičiavimo svyravimas sudaro apie 10 procentų), todėl laikytina, kad šiose išvadose prieštaravimų tarp pateiktų ataskaitų iš esmės nėra.
19.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Žemės sklypo dalis nebuvo ir negalėjo būti laikoma atskiru turtiniu vienetu, taip pat ir vertinimo objektu. Tik Pastato savininkas galėjo išsinuomoti Žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka ir ši Žemės sklypo dalis su Pastatu kaip bendras (kompleksinis) objektas buvo pardavinėjamas ginčo varžytynėse. Tai reiškia, kad niekas kitas kaip tik Pastato savininkas negalėjo įgyti Žemės sklypo dalies nuomos teisės ne aukciono tvarka. Dėl to Žemės sklypo dalies nuomos teisė negali ir neturėjo būti vertinama, kadangi tokia nuomos teisė nėra laikoma civilinės apyvartos objektu.
19.4. Teismas tinkamai ir pagrįstai vertino ginčijamo turto sudėtį, t. y. sprendė, kad turtas, kuris buvo parduotas varžytynėse, negalėjo būti parduodamas dalimis – kaip Pastatas ir kaip Žemės sklypo dalies nuomos teisė.
19.5. Byloje nebuvo nurodyti pagrindai, kuriais remiantis būtų galima laikyti, kad antstolis, nustatydamas turto pardavimo iš varžytynių kainą, veikė priešingai varžytynių metu galiojusioms teisės normoms.
19.6. Net jeigu ir būtų panaikintas ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas, tuomet Pastatas nepereitų apeliantei, o būtų organizuojamos naujos varžytynės, taigi restitucija natūra, šioje byloje, nėra galima.
20. Trečiasis asmuo BUAB „ACUMEN“, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Teigia, kad žemės nuomos teisių turėjimą teismas nepagrįstai sieja su žemės nuomos teisės išviešinimo faktu, o ne su šių teisių įgijimo teisiniu pagrindu. Akcentuojama, jog prejudiciniai faktai negalėjo būti taikomi, nes kitoje byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis teismas remiasi šioje byloje, BUAB „ACUMEN“ nedalyvavo jokiu procesiniu statusu ir jau vien dėl to prejudiciniai faktai negalėjo būti taikomi. Atsiliepime nurodoma, kad turto rinkos vertė buvo nustatyta ne tik UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės akte, bet ir teismo paskirtos ekspertės ekspertizės akte, kuriuo nustatyta būtent rinkos vertė, jei vertintume tik galutines ekspertų padarytas išvadas, o ne duomenis, kuriais remiantis nustatyta rinkos vertė.
21. Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Pažymi, jog sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
22. Tretieji asmenys BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad valstybinės žemės nuoma negali būti parduodama atskirai nuo Pastato, t. y. Pastato pirkėjui pereina ir žemės nuomos teisė, susijusi su įgytu Pastatu. Pažymima, jog Žemės sklypo dalies nuomos teisė nėra ir niekada nebuvo rinkos sandorių objektu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis ekspertės išvadomis šioje dalyje dėl nuomos teisės pardavimo. Akcentuojama, kad teismo ekspertizės akte buvo nurodyta, kokias pajamas būtų galima gauti pardavus įsivaizduojamas komercines patalpas, butus bei antžemines ir požemines automobilių stovėjimo aikšteles, tačiau akivaizdu, kad teismas buvo nurodęs įvertinti ne investicinę vertę, o rinkos vertę, todėl pagrįstai nesivadovavo ekspertės nustatyta investicine verte. Tretieji asmenys sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog analizuojant visus byloje esančius turto vertinimus, matyti, kad Pastato vertinimas beveik visais atvejais yra panašus, o varžytynių metu Pasatas buvo parduotas už didesnę kainą, nei pradinė.
23. Trečiasis asmuo Jungtinės Karalystės bendrovė „Lloyd‘s of London“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
25. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis apie mokesčių mokėtoją, UAB „EMILĖ“ nekilnojamojo turto, skirto nuomai, bei nuomininkų sąrašų kopijas bei išrašo iš sąskaitos kopiją.
26. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai buvo teikti teismui klausimo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atidėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovės apeliacinis skundas, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas antstolis V. M. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 pagal trečiojo asmens UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojui trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Antstolis vykdo notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo – ieškovės UAB „EMILĖ“, išieškotojos hipotekos kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai (hipoteka įkeistas turtas – administracinis prekybos pastatas). Taip pat antstolis vykdo notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 463,82 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo – trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, išieškotojos hipotekos kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai (hipoteka įkeistas turtas – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisė).
29. 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo areštuotas ieškovei priklausęs Administracinis prekybos pastatas bei trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusi Žemės sklypo nuomos teisė. Antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės aktu nustatė turto – Žemės sklypo nuomos teisės ir Administracinio prekybos pastato, vertę – 1 161 000 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolio patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios turto pardavimo varžytynės. Pradinė kaina buvo nustatyta 928 800 Eur (80 procentų vertės). Šios varžytynės įvyko ir jas laimėjo UAB „KIR1“ pasiūliusi didžiausią 1 852 000 Eur kainą.
30. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje teismo paskirta ekspertize, t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatęs, jog teismo paskirtos ekspertės kvalifikacija kelia abejonių, teismas privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę iš naujo, pavedant ją atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui, kurio kvalifikacija, patirtis ir reputacija nekelia abejonių. Ieškovė nurodo, kad nepaskyrus teismo ekspertizės, kurios išvadomis teismas galėtų vadovautis siekiant patikrinti, ar antstolio paskirtos ekspertizės išvadoje nustatyta turto rinkos vertė atitiko tuo metu buvusią turto rinkos vertę, nebuvo įmanoma nustatyti, ar antstolis turto rinkos vertę nustatė tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
31. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
32. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad buvo atlikti šeši ginčo turto vertinimai. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atliktais turto vertinimais ir teismo ekspertizės išvadomis, konstatavo, jog Administracinio prekybos pastato vertė visuose turto vertinimo aktuose ir ekspertizės išvadose nustatyta panaši, t. y. 986 850 Eur; 1 220 000 Eur; 1 145 900 Eur; 1 023 000 Eur; 1 310 000 Eur; 1 069 000 Eur, o varžytynėse turtas parduotas už 1 852 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius turto vertinimo aktus bei teismo ekspertizę, nustatė, jog aktuose bei teismo ekspertizės išvadose nustatyta investicinė, bet ne rinkos turto vertė, t. y. turtas įvertintas atsižvelgiant į galimo projekto vystymą jame. Kaip teisingai pažymėta apskųstame sprendime, pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog byloje esančiuose turto vertinimo aktuose bei teismo ekspertizės išvadose nustatyta investicinė turto vertė atitinka CPK 681 straipsnio reikalavimus. Be to, akcentuotina, jog varžytynėse turtas buvo parduotas už didesnę kainą nei nustatyta Administracinio prekybos pastato vertė turto vertinimo aktuose ar teismo ekspertizės išvadose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esant tik vienam UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo aktui, kuriame nustatyta ginčo turto rinkos vertė, kaip numatyta CPK 681 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvadomis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė teisėtą išvadą dėl tinkamo turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo dėl žemės sklypo dalies nuomos teisių pardavimo, kadangi Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-786-275/2021 nustatyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės neginamos dėl to, jog valstybinės žemės nuomos teisė jos pardavimo varžytynėse metu priklausė UAB „EMILĖ“, o šioje byloje sprendime ieškinio atmetimo motyvas yra teismo išvada, jog UAB „EMILĖ“ teisės neginamos dėl to, jog valstybinės žemės nuomos teisė jos pardavimo varžytynėse metu priklausė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
35. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ieškovei Administracinį prekybos pastatą bei perleido nuomos teisę į valstybinės žemės sklypo dalį. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o nuomos teisė 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu nuo 2012 m. liepos 23 d. priklauso trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
36. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei neįregistravus valstybinės žemės sklypo nuomos teisės viešame registre, antstolis vykdymo procese pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustatė, jog nuomos teisė priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė neįregistravo savo nuomos teisės viešame registre, todėl apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovė negali ginčyti valstybinės žemės sklypo nuomos teisės pardavimo kainos varžytynėse nustatymo pagrįstumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-786-275/2021 nėra įsiteisėjęs, gautas apeliacinis skundas, todėl nėra pagrindo minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis vadovautis kaip prejudiciniais faktais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
37. Apeliantė apeliuoja į tai, jog valstybinės žemės nuomos teisė ir Administracinis prekybos pastatas sudaro turtinį kompleksą, todėl parduodant turtą varžytynėse vertė turėjo būti nustatyta pagal teismo ekspertizės išvadas kaip turtinio komplekso, t. y. 3 739 000 Eur. Be to, viso turto vertė yra didesnė nei kaina, už kurią turtas buvo parduotas varžytynėse, todėl yra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos skolininkės teisės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad turto pardavimo iš varžytynių aktu pardavus Administracinį prekybos pastatą atsakovei, pirkėja atsakovė UAB „KIR1“ įgijo ir teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, t. y. valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog nepriklausomai nuo to, ar nuomos teisė būtų nurodyta, kaip parduodamas objektas, ar nebūtų, pirkėja teisę į nuomą įgytų pagal įstatymą. Taigi, valstybinės žemės nuomos teisė buvo parduodama kartu su statiniu, įgijėja įgijo nuomos teisę pagal įstatymą, todėl atmestinas argumentas dėl Administracinio prekybos pastato ir žemės nuomos teisės pardavimo ir įkainojimo, kaip turtinio komplekso.
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
43. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės ir trečiųjų asmenų BUAB „ACUMEN“ bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
44. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi atidėjo ieškovei 10 288 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 10 288 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).
45. Atsakovas antstolis V. M. pateikė prašymą priteisti jam 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
46. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. kovo 29 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 454,8 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 891,24 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Atsakovė UAB „KIR1“, tretieji asmenys Jungtinės Karalystės bendrovė „Lloyd‘s of London“, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“ (juridinio asmens kodas 302629571) 10 288 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši priteisiama suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“ (juridinio asmens kodas 302629571) atsakovui antstoliui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis
Jūratė Varanauskaitė