Civilinė byla Nr. e2-68-1054/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00105-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.5

 (S)

PLUNGĖS apylinkės teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 27 d.

Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ atstovei advokatei B. V.,

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo,                   UAB ADVERO, UAB „EKF Fortus“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, UAB ADVERO, UAB „EKF Fortus“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 7500,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d., įvykus avarijai viešo naudojimo inžineriniuose tinkluose, už kurių priežiūrą ir eksploataciją yra atsakinga atsakovė, buvo sulietas ieškovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ieškovė apskaičiavo apdrausto turto remonto kainą ir išmokėjo draudėjui 7500,00 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo teismo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės.

Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu ir jo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, kokioje infrastruktūroje ar dėl kurio užsikimšusio šulinio, esančio atsakovės, o ne UAB ADVERO ar dar kurio nors kito trečiojo asmens atsakomybės ribose įvyko avarija. Nurodė, kad pagal atsakovės pateiktą schemą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, esančioje teritorijoje yra privatūs buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai, o tinklų, priklausančių atsakovei, nėra, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB ADVERO kilusi žala atsirado dėl infrastruktūros, priklausančios (valdomos) būtent atsakovei. Taip pat nurodė, kad turto sugadinimą sąlygojo abonento UAB ADVERO (ieškovės draudėjo) veiksmai, t. y. nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas neįvykdė teisės aktuose numatytų reikalavimų įsirengti automatiškai užsidarančią sklendę.

Tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB ADVERO, UAB „EKF Fortus“ atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog palaiko ieškinį ir jo reikalavimus, prašo juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad mano, jog atsakovės atsakomybė kyla iš daikto valdymo teisės, kadangi gali būti laikoma, jog atsakovė yra tinklų adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, valdytoja, kadangi faktiškai naudojasi šiais tinklais paslaugoms teikti. Nurodė, kad, nors tinklų nuosavybės teisė nėra išviešinta, tačiau atsakovė yra tinklų valdytoja. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė netinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo savo tinklus, atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatyta tvarka ir periodiškumu buvo atliekama tinklų priežiūra, vadinasi jokių priežiūros darbų atsakovė neatliko.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo ieškovės reikalavimus atmesti atsiliepime ir kituose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad mano, jog atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nurodė, kad atsakovės atsakomybė šiuo atveju nekyla, kadangi atsakovė neatsako už šulinių (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, priežiūrą. Paaiškino, kad atsakovė eksploatuoja tinklus nuo miesto tinklų iki šulinio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė, dėl kurio šulinio buvo padaryta žala objektui, atsakovė neturi arti jokių tinklų ar šulinių, kurie būtų galėję lemti žalos atsiradimą. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad ginčo objekto patalpos neatitinka vandentvarkos taisyklių 4.3 punkto reikalavimų, kadangi objekto savininkas nebuvo įrengęs automatiškai užsidarančios sklendės, be to, žalos atsiradimui turėjo įtakos ir meteorologinės sąlygos, kadangi buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio lygis.

Trečiojo asmens UAB ADVERO atstovas T. B. teismo posėdyje parodė, kad nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, įsigijo jau pastatytą. 2020 m. birželio 19 d. atvyko į patalpas iš Kauno, kadangi gavo perspėjimą iš aplinkinių būstų gyventojų apie įvykusius užliejimus. Tą dieną buvo baisi liūtis, nuo to laiko daugiau nebuvo tokios liūties, visur pirmuose aukštuose ir kaimynų būstai buvo užlieti, kadangi užsikimšo šulinukai lietaus nubėgimo sistemoje ir viskas pradėjo bėgti į patalpas. Nurodė, kad tą dieną kvietė UAB „Palangos vandenys“ atstovus, kad pasirūpintų užsikimšusiais šulinukais, vanduo daugiau nebekilo, todėl nesidomėjo, ar tie šulinukai buvo išvalyti, nepamena, ar mokėjo UAB „Palangos vandenys“ už šulinukų išvalymą. Atstovas nurodė, kad nesidomėjo, kam priklauso tie šulinukai, mano, kad atsakovė iki jų valdos turėtų rūpintis šulinukų priežiūra.

Trečiojo asmens UAB „EKF fortus“ atstovas N. L. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. birželio 19 d. buvo didžiulė liūtis, visa (duomenys neskelbtini) gatvė Palangoje buvo apsemta iki (duomenys neskelbtini) gatvės, vandens fontanai bėgo per visus lietaus surinkimo šulinius, visi šuliniai buvo užlieti, tas vanduo perbėgo ir užpildė fekalo šulinius. Atstovas nurodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra cokoliniame aukšte, kai kur yra truputį paaukštėjimas ir pažemėjimas, gal kažkur yra metras skirtumas, gal kažkur ne, langai iki žemės. Atstovas nurodė, kad kai statė objektą (duomenys neskelbtini), Palangoje, UAB „Palangos vandenys“ atstovai prižiūrėjo juos ir buvo tikrinama atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Liudytojas K. V. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Palangos vandenys“ (duomenys neskelbtini), dirba bendrovėje nuo 2009 metų. Liudytojas parodė, kad vandentiekio tinklų ribų aktas apibrėžia tinklų nuosavybės teisės ir atsakomybės ribas. Liudytojas paaiškino, kad vandentiekio ir nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, projektavo ir pastatė UAB KDS grupė, kuri yra tinklų savininkė. UAB KDS grupė tinklus suprojektavo ir pastatė (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, nuo 35 iki 151 šulinio, šiuos tinklus UAB KDS grupė privalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir vėliau pagal sutartį perduoti valdyti UAB „Palangos vandenys“, tačiau bendrovė to nepadarė. Liudytojas parodė, kad objekto (duomenys neskelbtini), Palangoje, statytojas UAB „Savas kiemas“ gavo atskirus leidimus ir jungėsi vėliau jau prie UAB KDS grupė pastatytų tinklų, objektas (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra prijungtas prie 126 šulinuko. Liudytojas parodė, kad vidaus tinklų UAB „Palangos vandenys“ netikrina ir neprižiūri.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. Palangos mieste įvykusios stiprios liūties metu per kanalizacijos įrangą nuotekomis buvo aplietos UAB ADVERO nuosavybės teise priklausančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m. Turtas buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu, todėl, vadovaujantis draudimo sutartimi, ieškovė apskaičiavo apdrausto turto remonto kainą ir išmokėjo draudėjui UAB ADVERO 7500,00 Eur draudimo išmoką, kurią subrogacijos teise prašo priteisti iš atsakovės.     

Dėl reikalavimo priteisti žalą.

Pažymėtina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti turtinę žalą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko.

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, jog ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-611/2023).

Pabrėžtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė (draudikas) prašo iš UAB „Palangos vandenys“ priteisti 7500,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, nes 2020 m. birželio 19 d. po Palangos mieste vykusios stiprios liūties buvo aplietos UAB ADVERO (draudėjui) nuosavybės teise priklausančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m. Taigi ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti žalos, įvertintos nuostolių dydžiu, atlyginimo, t. y. prašo atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnis).

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad patalpoms buvo padaryta žala dėl atsakovės nerūpestingų veiksmų (neveikimo): 1) atsakovė UAB „Palangos vandenys“, netinkamai eksploatavusi jos atsakomybės ribose esančius inžinerinius tinklus, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl užsikimšusio šulinio atsakovės atsakomybės ribose esančiuose inžineriniuose tinkluose ieškovės apdraustam turtui atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atsakomybė kyla iš daikto valdymo teisės, kadangi gali būti laikoma, jog atsakovė yra tinklų adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, valdytoja, nes faktiškai naudojasi šiais tinklais paslaugoms teikti.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, argumentavo, kad nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, esančioje teritorijoje yra privatūs buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai, o tinklų, priklausančių atsakovei, nėra, atsakovė neturi arti jokių tinklų ar šulinių, kurie būtų galėję lemti žalos atsiradimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ne tik į bylą nepateikė jokių įrodymų, bet net ir nenurodė, kokioje infrastruktūroje ir (ar) dėl kurio užsikimšusio šulinio, esančio atsakovės, o ne UAB ADVERO ar dar kurio nors kito trečiojo asmens atsakomybės ribose įvyko avarija. Atsakovė nurodė, jog patalpos (duomenys neskelbtini), Palangos m., yra pusrūsio patalpos, todėl jose pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti įrengta automatiškai užsidaranti sklendė, tačiau nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas šių teisės aktuose numatytų reikalavimų neįvykdė. Atsakovė taip pat nurodė, kad inžineriniai tinklai nebuvo pajėgūs surinkti liūties metu nuo 2020 m. birželio 19 d. nuo 15 val. 1 min. iki 21 val. 0 min. iškritusio ypač didelio kritulių kiekio, kuris pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį smarkų lietų.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl buitinių nuotekų tinklų galimo netinkamo funkcionavimo. Sprendžiant klausimą, ar atsakovė UAB „Palangos vandenys“ yra atsakinga už kilusią žalą ir ar atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, šiuo atveju svarbu yra nustatyti, kieno atsakomybės ribose, kokioje infrastruktūroje ir (ar) dėl kurio užsikimšusio šulinio, įvyko UAB ADVERO patalpų (duomenys neskelbtini), Palangos m., užliejimas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas įvykus avarijai viešo naudojimo inžineriniuose tinkluose, už kurių priežiūrą ir eksploataciją yra atsakinga atsakovė, tačiau nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė konkrečiai nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, kokioje infrastruktūroje ir dėl kurio užsikimšusio šulinio kilo žala. Iš kartu su ieškovės ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė vadovavosi trečiojo asmens UAB „EKF fortus“ (patalpų (duomenys neskelbtini), Palangos m., rangovo) 2021 m. sausio 21 d. raštu pateikta informacija, kad 2020 m. birželio 19 d. stiprios liūties metu gedimas/avarija įvyko Palangos miesto viešojo naudojimo gatvėje, viešo naudojimo inžineriniuose tinkluose, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas UAB „EKF fortus“ atstovas negalėjo atsakyti, kokiais duomenimis vadovaujantis rašte buvo tokia informacija nurodyta, bendrovės atstovas tik paaiškino, kad tą dieną (duomenys neskelbtini) gatvė Palangoje buvo apsemta iki (duomenys neskelbtini) gatvės, vandens fontanai bėgo per visus lietaus surinkimo šulinius, visi šuliniai buvo užlieti, o tas vanduo perbėgo ir užpildė fekalo šulinius. 

Pažymėtina, jog atsakovė UAB „Palangos vandenys“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. 2018 m. gruodžio 10 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties SR Nr. 772572 (toliau – Sutartis, atsakovės atsiliepimo 2 priedas), sudarytos tarp atsakovės UAB „Palangos vandenys“ ir UAB ADVERO dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 6.4 punktu atsakovė įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir iki Sutarties priede „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų eksploatavimo (priežiūros) ribų planas“ nustatytos ribos prižiūrėti jai nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (ar) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, kurio reikia geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti. Sutarties 8.1 punktu trečiasis asmuo UAB ADVERO įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius bei likviduoti avarijas juose. Sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad vandens tiekimo ir vartojimo bei nuotekų atidavimo ribos bei nuotekų mėginių ėmimo vietos nurodomos Sutarties 2 priede. Sutarties 2 priede pateikta vandentiekio ir nuotakyno schema (atsakovės atsiliepimo 3 priedas).

Liudytojas K. V. (UAB „Palangos vandenys“ (duomenys neskelbtini)) apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, jog vandentiekio ir nuotakyno schema apibrėžia tinklų nuosavybės teisės ir atsakomybės ribas, vandentiekio ir nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, projektavo ir pastatė UAB „KDS grupė“, kuri iki šiol yra tinklų savininkė, šiuos tinklus UAB „KDS grupė“ privalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir vėliau pagal sutartį perduoti valdyti UAB „Palangos vandenys“, tačiau bendrovė to nepadarė. Liudytojas taip pat parodė, kad objekto (duomenys neskelbtini), Palangoje, statytojas UAB „Savas kiemas“ gavo atskirus leidimus ir jungėsi vėliau prie UAB „KDS grupė“ jau pastatytų tinklų.

Pažymėtina, jog iš 2015 m. liepos 10 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. 36-DP (2023 m. vasario 17 d. UAB „Palangos vandenys“ prašymo 1 priedas), sudarytos tarp Palangos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „KDS grupė“, matyti, jog buitinių nuotekų tinklo nuo esamo buitinių nuotekų šulinio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. iki projektuojamo šulinio F1-11 (duomenys neskelbtini) g. statytoju yra UAB „KDS grupė“. Iš bylos rašytinių duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. tarp UAB „KDS grupė“ ir UAB „Savas kiemas“ (objekto (duomenys neskelbtini), Palangoje statytojo) buvo sudarytas susitarimas dėl prisijungimo prie inžinerinių infrastruktūros objektų, 2016 m. rugsėjo 27 d. pranešimu Nr. S-16-53K UAB „KDS grupė“ sutiko, kad UAB „Savas kiemas“ statomų poilsio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) g. 50, Palangoje, vandentiekio, lietaus ir fekalinių nuotekų tinklai būtų prijungti prie UAB „KDS grupė“ priklausančių tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje (2023 m. vasario 17 d. UAB „Palangos vandenys“ prašymo 2 priedas).

Iš liudytojo K. V. teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų ir rašytinių bylos duomenų (be kita ko, pateiktų vandentiekio ir nuotakyno schemų, 2023 m. kovo 7 d. išrašo iš žemėlapių) matyti, kad ginčo objekto (duomenys neskelbtini), Palangoje, buitinių nuotekų tinklų prisijungimo prie UAB „KDS grupė“ priklausančių buitinių nuotekų tinklų vieta yra (duomenys neskelbtini) g. nuotekų šulinyje Nr. 126 (127). Iš 2015 m. liepos 10 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. 36-DP (2.2, 2.3, 8.1 punktai) nuostatų matyti, kad UAB „KDS grupė“ įsipareigojo, užbaigus infrastruktūros statybos darbus, įregistruoti infrastruktūrą ir bendrovės nuosavybės teises į ją Nekilnojamojo turto registre, perleisti infrastruktūrą UAB „Palangos vandenys“ nuosavybėn, o iki to laiko po infrastruktūros užbaigimo akto pasirašymo leisti UAB „Palangos vandenys“ neatlygintinai naudotis infrastruktūra, sudarant su UAB „Palangos vandenys“ panaudos sutartį. Kaip paaiškino atsakovė, liudytojas K. V. bylos nagrinėjimo teisme metu, UAB „KDS grupė“ šių 2015 m. liepos 10 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartyje Nr. 36-DP nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Iš 2023 m. sausio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio atitinkama dalis nuosavybės teise priklauso ir UAB ADVERO, teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, buitinių nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) g. ir UAB „KDS grupė“ nuosavybės teisė į juos nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. UAB „Palangos vandenys“ rašto 1.51.IS-1114, adresuoto UAB „KDS grupė“, matyti, jog buvo kreiptasi į bendrovę su prašymu įregistruoti Infrastruktūrą Nekilnojamojo turto registre bei pasirašyti Infrastruktūros panaudos sutartį, tačiau, kaip paaiškino tiek atsakovės atstovė, tiek byloje liudytoju apklaustas K. V., tai nebuvo padaryta. Iš šių duomenų visumos matyti, kad UAB „KDS grupė“, kuri viešai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis yra „bankrutavusi“, iki šiol nuosavybės teise valdo buitinių nuotekų tinklus nuo buitinių nuotekų šulinio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. iki šulinio F1-11 (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuosavybės teisę ši bendrovė įgijo CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pagaminusi naują daiktą. 

Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, atsakovės pateiktų vandentiekio ir nuotakyno tinklų schemų (pateiktų kartu su atsiliepimu, 2022 m. lapkričio 28 d. prašymu) duomenis, sulyginus juos ir su duomenimis iš 2023 m. kovo 7 d. išrašo iš žemėlapių, darytina išvada, kad buitinių nuotekų tinklai, (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančioje teritorijoje nuosavybės teise atsakovei UAB „Palangos vandenys“ nepriklauso, šis tinklas ir UAB „Palangos vandenys“ nuosavybės teisės į jį nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atsakovė neturi nuosavybės teise arti jokių tinklų ar šulinių, kurie būtų galėję lemti žalos atsiradimą, kadangi atsakovė eksploatuoja tinklus nuo miesto tinklų iki šulinio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šią aplinkybę patvirtina ir papildomi duomenys – kvartalo „D“ magistralinio kanalizacijos kolektoriaus kontrolinė geodezinė nuotrauka, 1974 m. rugsėjo 30 d. valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktas ir UAB „Palangos vandenys“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės (2023 m. sausio 23 d. prašymo priedai). Nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) gatvėje Palangoje nuo nuotekų šulinio 35 (duomenys neskelbtini) gatvėje iki UAB ADVERO priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), Palangos m. (nuotekų šulinys Nr. 126 (127)), yra privatūs ir UAB „Palangos vandenys“ nepriklauso. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Palangos vandenys“ šiuo atveju nėra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas neteisėto neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos aspektais ir neturi pareigos atsakyti kaip civilinės atsakomybės subjektas už turtines pasekmes, kilusias UAB ADVERO priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), Palangos m., dėl po liūties įvykusio patalpų užliejimo. 

Ieškovė nurodė, jog atsakovės atsakomybę kildina iš daikto valdymo teisės, kadangi gali būti laikoma, jog atsakovė yra tinklų adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, valdytoja, nes faktiškai naudojasi šiais tinklais paslaugoms teikti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 16 straipsnio 7 dalį asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai, tačiau jiems nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra neperduota viešojo vandens tiekėjo ar regioninio viešojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kol bus perduota geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešajam vandens tiekėjui ar regioniniam viešajam vandens tiekėjui, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti turimą infrastruktūrą, tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, neturi teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ribojimu ar nutraukimu, išskyrus atvejus dėl objektyvių priežasčių (remonto ar avarijos). GVTNTĮ 16 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punkte nurodyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamojo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Taigi teisės aktai šiuo atveju numato būtent infrastruktūros objekto savininko, infrastruktūros objektus valdančio nuosavybės teise, atsakomybę už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Šiuo atveju atsakomybė už kilusią žalą galėtų kilti tinklų savininkui UAB „KDS grupė“, tačiau ieškovė reikalavimų byloje šiai bendrovei nereiškė, nors teismo buvo siūlyta ieškovei spręsti šį klausimą. 

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje nenustatyti atsakovės UAB „Palangos vandenys“ neteisėti veiksmai, kurie būtų sukėlę žalos trečiojo asmens UAB ADVERO turtui, taigi žalos atlyginimas iš atsakovės, nesant jos civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti priteistas, todėl ieškovės reikalavimai atsakovei atmestini.

Nenustačius atsakovės UAB „Palangos vandenys“ civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovės reikalavimus atsakovei dėl to atmetant, teismas nevertina papildomų atsakovės argumentų dėl galimo reikalavimo patalpoms įrengti automatiškai užsidarančią sklendę neįvykdymo, nes šie argumentai neturi įtakos galutiniam teismo sprendimui. Taip pat nevertina ir aplinkybių dėl galimo atleidimo nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos (force majeure) pagrindu dėl meteorologinių sąlygų, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2559,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) –, dėl kurių pateikti prašymai ir rašytiniai įrodymai, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, atsakovės pateiktų procesinių dokumentų ir dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių, atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas.

Iš atsakovės valstybei priteistinos teisme patirtos 28,88 Eur dydžio išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis). 

Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, juridinio asmens kodas 152447391, 2559,50 Eur (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt devyni eurai ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybei 28,88 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė