PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑1218‑955/2022 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams J. Z., R. R., R. R., J. G., UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“, Advokatų profesinei bendrijai „Būdvytis ir partneriai“, I. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro Kauno filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, J. J., D. M., L. P., R. Z., M. P., V. J., D. L., Ž. L. dėl 2018 m. spalio 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 10 pripažinimo negaliojančia, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – ieškovė, ir (ar) Tarnyba) patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti 2018 m. spalio 10 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10 (toliau – ir Deklaracija); 2) panaikinus 2018 m. spalio 10 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10, pripažinti pirkimo pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Meltera“ ir J. Z. (2020 m. kovo 2 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-2180); R. R., R. R. (2019 m. spalio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-9720); J. G. (2019 m. rugsėjo 25 d . pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-9028); UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ (2019 m. liepos 4 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-5800); Advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ (2019 m. liepos 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-5818); I. D. (2019 m. liepos 1 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-5687), negaliojančiomis nuo sudarymo momento; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad išdavė sutikimą dėl „Susisiekimo komunikacijų tiesimo /statybos pagal pateiktą Sklypo prieigų sutvarkymo planą 0386-PP-SP-l (toliau – ir Planas) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Susisiekimo komunikacijos bus tiesiamos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sutikimas), bei nurodė, kad „pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos Sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir neregistruojami Nekilnojamojo turto registre, <...> pasibaigus išduoto Sutikimo terminui, pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei jiems funkcionuoti būtini statiniai turi būti nukelti jų savininko lėšomis“. Ieškovė pažymėjo, kad susisiekimo komunikacijų išplėtimo sutartis su Savivaldybe niekada nebuvo sudaryta, todėl pats Sutikimas Nr. SUVA-3487-(8.53-08) yra negaliojantis ir jokie darbai apskritai negalėjo būti atliekami. Papildomai pažymėjo, kad Sutikime Nr. SUVA-3487-(8.53-08) buvo įtvirtintas draudimas registruoti susisiekimo komunikacijas Nekilnojamojo turto registre.

3.       Ieškovė nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis laisvoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su rytine UAB „Meltera“ nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, 2018 m. spalio 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10 pagrindu įregistruotas II grupės nesudėtingasis statinys „Kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė“ (toliau – Aikštelė), daikto savininku nuo 2018 m. spalio 11 d. nurodant UAB „Meltera“. Aikštelės plotas 249,66 kv. m; medžiaga - betono trinkelės, danga - betono trinkelės. Ieškovė pabrėžė, kad automobilių parkavimo vietos gali būti susisiekimo komunikacijų priklausinys arba jų dalis, ir, esant tam tikroms sąlygoms, jos gali būti įrengiamos už sklypo ribų. Tačiau nagrinėjamu atveju parkavimo vietos pagal projektą yra numatytos ne tik kad už sklypo ribų, o dar ir valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas, todėl vadovaujantis STR 1.05.01:2017 50 punkto ir Taisyklių nuostatomis buvo privaloma gauti Tarnybos sutikimą susisiekimo komunikacijoms tiesti valstybinėje žemėje. Tarnybos Sutikime Nr. SUVA-3487-(8.53-08) (toliau – ir Sutikimas) buvo aiškiai išdėstytos Sutikimo galiojimo sąlygos ir vienareikšmiškai nurodyta, jog pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos Sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir neregistruojami Nekilnojamojo turto registre, o pasibaigus Sutikimo terminui pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos bei joms funkcionuoti būtini statiniai turi būti nukelti jų savininkų lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas inžinerinis statinys – aikštelė, kaip savarankiškas turto objektas, nebuvo teisėtai sukurtas, įgyvendinant Administracinės paskirties pastato rekonstravimo į daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) projektą (toliau – ir Projektas), tokiu būdu buvo apribota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, esančia po aikštele, kas yra susiję su viešuoju interesu, todėl Tarnyba prašė panaikinti aikštelės teisinę registraciją. Nurodė, kad panaikinus, aikštelės teisinę registraciją, pirkimo - pardavimo sandoriai tarp UAB „Meltera“ ir fizinių bei juridinių asmenų laikytini negaliojantys nuo jų sudarymo momento. 

4.       Atsakovas J. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, akcentavo, kad ieškovė konkrečiai nenurodė, kaip Aikštelės išregistravimas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro šiuo atveju apgins viešąjį interesą.

5.       Atsakovė Advokatų profesinė bendrija „Būdvytis ir partneriai“ su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės Sutikimas galiojo bet kokiai valstybei nuosavybės teise priklausančiame nesuformuotame žemės sklype vykdomai (statybinei) veiklai, susijusiai su susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų bei jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba/įrengimu. UAB „Meltera“ tiksliai ir tinkamai įgyvendino sklypo sutvarkymo plano Nr. 0386-PP-SP-1 sprendinius taip, kaip jie atvaizduoti plane, todėl pagrįstai dėl sklypo sutvarkymo plano Nr. 0386-PP-SP-1 sprendinių rezultato sudarė 2018 m. spalio 10 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 10.

6.       Atsakovai R. R. ir R. R. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė statybą leidžiančio dokumento, kuriuo buvo patvirtinti projekto sprendiniai (įskaitant ginčo aikštelės įrengimą), ir/ar statybos užbaigimo akto, kuriuo patvirtinama, kad statyba atlikta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nekvestionuoja. Aikštelė buvo įrengta turint visus reikalingus leidimus ir sutikimus (įskaitant ieškovės patvirtintą sklypo sutvarkymo planą Nr. 0386-PP-SP-1).

7.       Atsakovė J. G. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka su atsakovės advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ 2021 m. lapkričio 9 d. atsiliepime išdėstytais argumentais.

8.       Tretieji asmenys J. J., D. M., L. P., R. Z., M. P., V. J., D. L. ir Ž. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės patikslinti ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Tretieji asmenys savo atsiliepime nurodė, kad atsakovai netinkamai aiškina su parkavimosi aikštelės neteisėta statyba ir nuosavybės teisės įgijimu susijusias aplinkybes bei klaidina teismą, siekdami palankaus sau procesinio sprendimo. Ieškovės 2016 m. liepos 27 d. išduotas sutikimas Nr. SUVA-3487-(8.53-08), niekaip nesuponuoja to, jog statytojas UAB „Meltera“ valstybei priklausančiame žemės sklype galėjo pastatyti individualų statinį, t. y. parkavimosi aikštelę, bei atitinkamai įregistruoti ją asmeninės nuosavybės teise VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, ar to, jog ieškovė Sutikimu tokiai statybai pritarė. Ieškovė neprieštaravo tik dėl susisiekimo komunikacijų ir (ar) inžinerinių tinklų statybos, pagal pateiktą žemės sklypo prieigų sutvarkymo planą 0386-PP-SP-1, ginčo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

9.       Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad Teritorinis registro ir kadastro tvarkytojas, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 29 straipsnyje, 2018 m. spalio 11 d. priėmė sprendimus, įformintus įrašų padarymu, įrašyti Aikštelės duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – Kadastras) ir įregistruoti atsakovės UAB „Meltera“ nuosavybės teises į ją Registre Deklaracijos pagrindu ir 2018 m. spalio 5 d. Aikštelės kadastro duomenų bylos pagrindu. Deklaracija, Aikštelės 2018 m. spalio 5 d. kadastro duomenų byla buvo pakankamas teisinis pagrindas 2018 m. spalio 11 d. teritoriniam Kadastro tvarkytojui priimti sprendimą dėl Aikštelės kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą, o teritoriniam Registro tvarkytojui buvo pakankamas teisinis pagrindas tą pačią dieną priimti sprendimą įregistruoti Bendrovės nuosavybės teises į ją.

10.       Trečiasis asmuo Valstybė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad neturi kompetencijos tikrinti ir vertinti ieškovės sudarytų vienašalių sandorių, o 2018 m. gegužės 16 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-20-180516-00169 (Inspekcijos ir kitų komisijos narių) yra patvirtintas pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos pagal projektą statybos darbų užbaigimas. Šiuo aktu tik buvo patvirtinta, kad pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija atlikta pagal projektą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-21-161221-00173. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo byloje deklaracijos pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruotas nesudėtingasis II grupės inžinerinis statinys, aikštelė, kurios plotas 249,66 kv., projekte buvo nurodytas tik kaip projektinis sprendinys „esamos dangos atnaujinimas (už sklypo ribų 543 kv.m.)“. Tuo tarpu, statybos užbaigimo aktu patvirtinant pastato (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos teisėtumą, Aikštelė atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuota nebuvo, t. y. buvo tik kaip projektinis sprendinys „esamos dangos atnaujinimas (už sklypo ribų 543 kv.m.)“ ir jokios įtakos pastato rekonstravimo teisėtumui neturėjo. Inspekcija tinkamai vykdė statybos valstybinę priežiūrą ir nėra jokio priežastinio ryšio ar sąsajumo tarp statybos užbaigimo aktu patvirtinto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų užbaigimo ir UAB „Meltera“ deklaracijos dėl aikštelės statybos darbų užbaigimo (bei atitinkamai, UAB „Meltera“ patvirtinimo, kad aikštelės statybos darbai buvo vykdomi teisėtai) pateikimo Valstybės įmonei Registrų centras tikslu atlikti Aikštelės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

11.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pareikštą neturint procesinio subjektiškumo ir nenustačius tiesioginio teisių pažeidimo ar prieštaravimo teisės aktams. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinys iš esmės grindžiamas vieninteliu motyvu, kad ginčijama Deklaracija įregistruotas statinys savo savybėmis neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikime nurodyto statinio, t. y. neva Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra davusi sutikimo statyti tokį statinį, koks yra įregistruotas ginčijamos Deklaracijos pagrindu. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad 2016 m. liepos 27 d. sutikimas Nr. SUVA-3487-(8.53-08) yra duotas arba galioja tik pridedamame Plane nurodytoms susiekimo komunikacijoms teisti/statyti Plane pažymėtoje vietoje. Lingvistiškai aiškinant Sutikimo turinio apimtį, darytina išvada, kad Sutikimas išduotas visam sutvarkymo planui ir jame esantiems statiniams, tiek kiek liečia Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos ribas. Kauno miesto savivaldybė laikėsi pozicijos, kad esminis dalykas, dėl kurio negali būti tenkinamas ieškinys, yra tai, kad jis nesukels ieškovės siekiamų pasekmių, kadangi paties statinio statyba yra nekvestionuojamai teisėta.        

12.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „Meltera“, nutraukė, ieškinį atmetė, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė atsakovei UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ 4 664,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui R. R. 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei Advokatų profesinei bendrijai „Būdvytis ir partneriai“ 3 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 126,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

14.       Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Meltera“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ieškovės pareikšti reikalavimai šios atsakovės atžvilgiu laikytini materialinių teisinių padarinių nesukeliančiais reikalavimais, bylos dalį dėl visų ieškovės reikalavimų, pareikštų atsakovės UAB „Meltera” atžvilgiu, nutraukė.

15.       Ieškovės argumentus, kad ieškovės išduotas Sutikimas neapima Aikštelės įrengimo, kad Sutikimas apima tik sprendinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje šiaurinėje UAB „Meltera“ nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, besiribojančioje su nuomojamu sklypu, numatant naujai įrengiamą daugiametę veją (99 m2 ), naujai įrengiamą dangą (63 kv. m ir 132 kv.m) bei 6 parkavimo vietas, teismas atmetė kaip prieštaraujančius byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

16.       Nustatė, kad ieškovės išduotame Sutikime nurodoma, jog Planas yra neatsiejama Sutikimo dalis ir kad Sutikimas yra išduotas remiantis šiuo Planu su jame nurodytais sprendiniais. Be to, tokie sprendiniai yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2016 m. liepos 27 d. derinimo žyma. Teismas atkreipė dėmesį, jog Plane nėra jokių prierašų, pastabų ar kitokių įrašų, ribojančių derinimo apimtį ar nurodančių į kokias nors išimtis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Planas buvo suderintas be jokių išimčių ir visa statybos darbų, kurie atliekami nesuformuotoje valstybinėje žemėje, apimtimi.

17.       Sprendė, kad surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog gautas Nacionalinės žemės tarnybos Sutikimas leido nesuformuotoje valstybinėje žemėje tiesti/statyti komunikacijas pagal Planą, t. y. įrengti dangas, automobilių parkavimo vietas ir įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

18.       Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad 2016 metais analizuodama ir vertindama ieškovei pateikto Plano sprendinius, ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad ta vieta, kurioje dabar yra įrengta ginčo Aikštelė (laisva valstybinė žemė), statinio savininkų ir naudotojų bus naudojama transporto priemonėms joje parkuoti (t. y. kad ta valstybinė žemė, kurioje įrengta Aikštelė, bus naudojama Statinio gyventojų / naudotojų reikmėms). Nors ieškovė byloje nurodė, jog parašą ant Plano uždėjo ir Sutikimą davė su sąlyga, kad pagal Planą bus įrengtas (duomenys neskelbtini) tęsinys ir įrengtos transporto priemonių stovėjimo vietos, kurios bus perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutiko, nes, kaip matyti iš Plano, jame nebuvo nenumatytas (duomenys neskelbtini)gatvės tęsinio įrengimas, Plane pavaizduotas dangos ir transporto priemonių stovėjimo vietų (parkavimo Aikštelės) įrengimas. Sprendė, kad aplinkybę, jog ieškovė aiškiai žinojo ir suprato, jog ginčo valstybinės žemės sklypo dalyje yra įrengta Aikštelė, patvirtina ir vėlesni ieškovės veiksmai, t. y. Plano suderinimas, Sutikimo išdavimas taip pat ir Sutikimo atsakovei perleisti Aikštelę tretiesiems asmenims išdavimas.

19.       Teismas pažymėjo, kad Sutikimas buvo išduotas statytojui UAB „Meltera“ Plane nurodytiems statybos darbams. Ieškovės išduotame Sutikime nebuvo nurodyti jokie apribojimai statytojui, t. y. nebuvo nurodyta, kad Sutikimas negalioja, jei nepasirašoma komunikacijų išplėtimo sutartis su Kauno miesto savivaldybės administracija; nebuvo nurodyta, kad Sutikimas negalioja, jei šių statybos darbų rezultate sukurti statiniai nebus registruoti Kauno miesto savivaldybės vardu; nebuvo nurodyta, kad Sutikimas negalioja, jei esamų dangų atstatymas ar naujų dangų įrengimas nebus priskirtas (duomenys neskelbtini) gatvei, kaip statiniui ir laikytinas šio statinio dalimi. Ieškovės argumentaciją byloje, jog ieškovė apskritai nėra išdavusi UAB „Meltera“ Sutikimo statyti Aikštelės, argumentus dėl išlygų dėl komunikacijų išplėtimo sutarties nesudarymo ir jos įtakos, teismas laikė tik dviprasmiška ieškovės gynyba, nesudarančia teismui sąlygų abejoti Aikštelės įrengimo teisėtumu.

20.       Be kita ko, teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pagal Statinio projektą, Kauno miesto savivaldybė 2016 m. gruodžio 21 d. išdavė UAB „Meltera“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS21-161221-00173 (toliau – Statybą leidžiantis dokumentas). Kaip nurodė atsakovai, prašant Kauno miesto savivaldybės išduoti Statybą leidžiantį dokumentą, be kita ko, buvo prašoma išduoti ir leidimą vykdyti trinkelių (t. y. Aikštelės) statybos darbus nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog išduotas Statybą leidžiantis dokumentas būtų panaikintas. Konstatavo, kad nesant nuginčyto Statybą leidžiančio dokumento ir jo pagrindu nenuginčijus Aikštelės statybos teisėtumo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti 2018 m. spalio 10 d. Deklaraciją, kurios pagrindu įformintas Aikštelės statybos užbaigimas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus dėl Aikštelės įrengimo neteisėtumo ir tuo pagrindu 2018 m. spalio 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą nuginčijimo.

21.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, jog pagal ieškovės išduotą Sutikimą negalėjo būti sukurtas ir viešame registre įregistruotas kitas inžinerinis tinklas – Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuos ieškovės argumentus teismas taip pat atmetė, kaip nepagrįstus, kadangi Centriniam registro tvarkytojui aukščiau minėti statytojo pateikti dokumentai buvo pakankamas teisinis pagrindas 2018 m. spalio 11 d. priimti sprendimą dėl Aikštelės kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą, o teritoriniam Registro tvarkytojui buvo pakankamas teisinis pagrindas tą pačią dieną priimti sprendimą įregistruoti UAB „Meltera“ nuosavybės teises į ją.

22.       Taip pat nustatė, kad šioje byloje ieškovė nenurodė konkrečios teisės normos, kuriai, ieškovės vertinimu, prieštarauja sudaryti sandoriai, ieškovė tik nurodė, kad ginčijamais sandoriais buvo disponuojama nekilnojamuoju daiktu, kuris negali būti civilinių santykių objektu. Teismas pažymėjo, kad jokių duomenų, jog Aikštelė yra pastatyta neteisėtai, byloje nėra.

23.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. birželio 7 d. išdavė Sutikimą Nr. 8SD-2945-(14.8.7.), kuriame aiškiai nurodė, jog neprieštarauja, kad UAB „Meltera“ perleistų kitus inžinerinius statinius – Aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tretiesiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog byloje ginčijami Aikštelės dalių pirkimo – pardavimo sandoriai yra sudaryti su ieškovės žinia ir sutikimu.

24.       Nors ieškovė laikėsi pozicijos, kad viešąjį interesą pažeidžia valstybinės žemės, esančios po ginčo Aikštele, užėmimas, teismas šiuos ieškovės argumentus laikė deklaratyviais, kadangi byloje nenustatyta, kad pati ieškovė ar kitos atsakingos institucijos būtų pareiškusios atsakovams reikalavimus, susijusius su ginčo Aikštelės pašalinimu iš valstybinės žemės. Teismas sutiko su atsakovų išsakyta pozicija, jog teismui tenkinus ieškovės ieškinį, ne tik, kad nebūtų apgintas viešasis interesas, tačiau statinio gyventojai ir naudotojai netektų turimų transporto priemonių stovėjimo vietų (t. y. netektų dabar turimų teisių jomis naudotis), kas reiškia, jog tokiu būdu būtų pažeisti tiek eilės privačių asmenų interesai, susiję su galimybe tinkamai eksploatuoti statinį, tiek teisės aktų reikalavimai (susidariusi situacija nebeatitiktų STR 2.06.04:2014 30 lentelės reikalavimo, kad 1 butui turi būti priskirta viena transporto priemonių stovėjimo vieta), kas atitinkamai sudarytų viešojo intereso (statybos srityje būtų įtvirtintas neteisėtumas) pažeidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

25.       Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti pilna apimtimi.

25.1.                      Apeliantė teigia, kad teismo išvardinti „negaliojimai“ yra neparemti nei vienu galiojančiu teisės aktu, nei vienas bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) negalėtų suvokti ir sugalvoti, kad išduodant sutikimą reikėtų papildomai nurodyti teismo išvardintus „negaliojimus“, kurie yra neparemti jokia jų būtinybe. Be to teismas nenurodė, kaip teismo išvardinti „negaliojimai“ padaro galiojančią Plane nurodytą sąlygą – darbai už sklypo ribos (įvažų įrengimo ir sklypo prieigų sutvarkymas) vykdomi sutarties su Kauno miesto savivaldybe pagrindu, bei Tarnybos Sutikime nurodytą imperatyvų draudimą – pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos Sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir neregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

25.2.                      Teigia, kad teismas nurodė, jog jei būtų buvus pasirašyta komunikacijų išplėtimo sutartis tarp statytojo UAB „Meltera“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Plane nurodyti statybos darbai ir jų rezultatas būtų įregistruoti kaip (duomenys neskelbtini)gatvės tąsa Kauno miesto savivaldybės vardu, tada ieškovės išduoto Sutikimo turinys atitiktų atliktus darbus (Sprendimo 74 p.), todėl laikė, kad aikštelę galima registruoti, tačiau nepasisakė ir nevertino kad Kauno miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuris vykdo jai pavestas funkcijas. Paaiškina, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalyje nurodyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Pažymi, kad teismo posėdyje nebuvo tirta savivaldybės veikla, teismas be jokių argumentų ir pagrindų UAB „Meltera“ prilygino viešojo administravimo subjektui, kuriam įstatymu pavesta eilė viešųjų funkcijų, ir nusprendė, kad statybos darbai galėjo būti atlikti ir įregistruoti viešajame registre juridinio asmens vardu. Taigi, teismo išvada, kad UAB „Meltera“ galėjo įregistruoti aikštelę, nes tai būtų galėjusi padaryti savivaldybė yra ne tik, kad nepagrįsta byloje išnagrinėtais duomenimis, apkritai nepagrįsta jokiais duomenimis, bet ir akivaizdžiai prieštaraujanti teisės aktams. Dėl to, mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, bei padarė išvadas, prieštaraujančias teisės aktams bei byloje esantiems įrodymams.

25.3.                      Apeliantės manymu, byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Meltera“ būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas – aikštelės rekonstrukcijai ar kapitalinio/paprastojo remonto darbams už sklypo ribos. Tai, kad aikštelei nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad aikštelės statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, bei paaiškino, kad aikštelės rekonstrukcija nėra statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS21-161221-00173 sudėtinė dalis (kl. 2022-06-02 teismo posėdžio 4 min. 37 sek.).

25.4.                      Pasak apeliantės, visi darbai pagal išduotą statybos leidimą Nr. LRS-21-161221-00173 buvo įvykdyti 2018 m. gegužės 16 d. (dalinio darbų atlikimo nebuvo atlikta). Tuo tarpu, šioje byloje yra ginčijama 2018 m. spalio 10 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10, kuri BUAB „Meltera“ buvo surašyta praėjus 5 mėnesiams po statybos darbų užbaigimo pagal statybos leidimą Nr. LRS-21-161221-00173, kas reiškia, kad buvo atlikti savarankiški statybos/registravimo darbai.

25.5.                      Teigia, kad Plane yra nurodyta, jog ginčo vietoje esama danga yra atnaujinama/atstatoma. UAB „Meltera“ 2016 m. spalio 31 d. prašyme Nr. SRA-100-161031-17123 išduoti leidimą nėra prašoma leidimo atlikti aikštelės dangos esančios už sklypo ribos kapitalinio/ paprastojo remonto ar rekonstrukcijos darbų. Būtent tokių duomenų skundžiamame sprendime nenurodė ir teismas. Teismas nesivadovavo oficialiais rašytiniais įrodymais, o priėmė sprendimą vien tik remdamasis atsakovų paaiškinimais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, bei kurių paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymas ir institucijų paaiškinimams.

25.6.                      Nurodo, kad Tarnyba ginčija pačią deklaraciją, o ne jos registraciją, todėl, apeliantės manymu, akivaizdu, kad panaikinus deklaraciją, VĮ Registrų centras turės panaikinti ir aikštelės registraciją, tačiau tam nereikia kelti atskiro reikalavimo.

25.7.                      Pažymi, kad aikštelės yra priskiriamos nesudėtingiems inžineriniams statiniams ir jų įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus nustatytas išimtis. Aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiai Kauno senamiestyje, prie (duomenys neskelbtini), patenkančiai į kultūros paveldo vietovę – Kauno senamiestį (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 20171), įrengti/rekonstruoti/remontuoti reikėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą. Tuo tarpu, UAB „Meltera“ negalėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes UAB „Meltera“ neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimo, t. y. teisėtai nenaudojo žemės sklypo, neturėjo statybą leidžiančio dokumento, nevaldė statinio nuosavybės teise.

25.8.                      Teigia, kad tik teisėtai pastatytas ir įregistruotas nekilnojamasis turtas gali būti civilinių santykiu objektu, kas reiškia, kad panaikinus, aikštelės teisinę registraciją, pirkimo – pardavimų sandoriai tarp UAB „Meltera“ ir fizinių ir juridinių asmenų laikytini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis).

25.9.                      Apeliantės manymu, teismas nevertino nei bylinėjimosi išlaidų dydžio nei jų pagrįstumo, todėl prašo sumažinti iš Tarnybos priteistų išlaidų dydžius.

26.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodydama, kad palaiko savo ir kitų atsakovų bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu išsakytą poziciją dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Atsakovės vertinimu, pirmojoje instancijoje detaliai išdėstyti atsakovų argumentai patvirtina teismo sprendimo pagrįstumą ir atitinkamai apeliacinio skundo nepagrįstumą.

27.       Trečiųjų asmenų J. J., D. M., L. P., R. Z., M. P., V. J., D. L., Ž. L. atsiliepime prašoma ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

27.1.                      Tretieji asmenys nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, kadangi teismas sprendime nepagrįstai priėjo prie išvados, jog Aikštelė valstybiniame nesuformuotame žemės sklype buvo pastatyta teisėtai. Iš sutikimo nuostatų matyti, jog ieškovė faktiškai neprieštaravo tik dėl susisiekimo komunikacijų ir (ar) inžinerinių tinklų statybos, pagal pateiktą Planą ginčo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pabrėžia, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, automobilių stovėjimo aikštelė, kaip atskiras inžinerinis statinys, nėra priskiriama susisiekimo komunikacijoms, ji priskiriama prie II grupės nesudėtingųjų statinių. Tai neabejotinai patvirtina Aikštelės statybos neteisėtumą, kadangi Aikštelė neatitinka nei susisiekimo komunikacijų, nei inžinerinių tinklų apibrėžties.

27.2.                      Mano, kad UAB „Meltera“, valstybiniame nesuformuotame žemės sklype pastatydama Aikštelę bei įregistruodama ją Nekilnojamojo turto registre, grubiai išėjo iš už išduoto Sutikimo ribų, bei atitinkamai ginčo žemės sklype savavališkai pastatė inžinerinį nesudėtingą statinį.

27.3.                      Teigia, kad vien tai, jog apeliantė vėliau išdavė sutikimą ginčo aikštelėje esančių automobilio stovėjimo vietų pardavimui tretiesiems asmenims, ar dėl Deklaracijos panaikinimo su ieškiniu kreipėsi į teismą tik po ilgo laikotarpio nuo statybos leidimo išdavimo, niekaip neliudija, jog ji tokiu elgesiu patvirtino Aikštelės, kaip statinio, teisėtumą, o taip pat tokio statinio galėjimą būti civilinių santykių objektu.

27.4.                      Mano, kad byloje liko neįvertinta pagrįsta ir logiška išvada, jog Aikštelė apskritai buvo pastatyta be statybą leidžiančio dokumento, todėl joks statybą leidžiantis dokumentas, kuris turėtų būti ginčijamas, neegzistuoja. Projekte tokia Aikštelė, kokia ji buvo pastatyta, įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir užvaldyta UAB „Meltera“,  nenumatyta. Todėl jos statybos neapima išduotas leidimas.

27.5.                      Trečiųjų asmenų nuomone, net ir vertinant privačių interesų svarbą, šiuo atveju, teismas dėl neaiškių priežasčių sprendime neatsižvelgė į tai, kad valstybinio žemės sklypo neteisėtas užgrobimas, pastatant jame Aikštelę, pažeidžia ir pačių trečiųjų asmenų, t. y. irgi privačių asmenų, interesus. Visiškai akivaizdu, jog teismas sprendime, vienu atveju, pripažįsta svarbiais ir suabsoliutina gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų privačius interesus, kita vertus, pripažino absoliučiai normaliu faktą, jog šie apibrėžto asmenų rato, neva, teisėti interesai gali pažeisti trečiųjų asmenų teises į nuosavybę.

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai prašo apeliacinį skundą atmesti.

28.1.                      Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos Sutikimo galiojimas nebuvo siejamas su prievole statybos rezultate sukurtus statinius įregistruoti Kauno miesto savivaldybės vardu arba statybos darbus vykdyti tik komunikacijų išplėtimo sutarties pagrindu. Pažymi, kad vienintelė Sutikime numatyta prievolė, susijusi su statybos darbais, buvo reikalavimas statybos darbus pradėti per 3 metus nuo Sutikimo išdavimo datos.

28.2.                      Nurodo, kad Aikštelė, kaip minimalų automobilių parkavimo poreikį tenkinantis statinys, yra privalomasis Projekto sprendinys, be kurio Statybos leidimas nebūtų išduotas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad trinkelių dangos statybos darbai, įrengiant Aikštelę, yra teisėti, nes šie statybos darbai yra numatyti Projekte ir jiems yra išduotas Statybos leidimas. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau buvusi senų, nelygių ir susidėvėjusių trinkelių danga būtų buvusi suformuota kaip atskiras kadastro objektas, turintis kadastro duomenų bylą ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, Aikštelės vietoje anksčiau buvusi danga, kaip statinys, neegzistavo.

28.3.                      Atsakovės teigimu, nors Projekte numatyti faktiškai esamos trinkelių dangos atstatymo darbai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad esama trinkelių danga formaliai neegzistuoja kaip statinys, šios dangos įrengimo darbai prilyginami naujai statybai. Šiuo atveju tokia statybos rūšis, kaip kapitalinis remontas ar rekonstravimas, nei prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nei Statybos leidime formaliai negali būti nurodoma, nes atstatomas (remontuojamas) objektas oficialiai neegzistuoja. Statybos leidimas buvo išduotas visiems prašyme nurodytiems statybos darbams, įskaitant trinkelių dangos nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kur šiuo metu įregistruota Aikštelė, statybą. Ieškovė išdavė Sutikimą, kuriuo pritarė Plane numatytiems statybos darbams nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Plane nurodomi statybos darbai numatyti Projekte, kuriam buvo išduotas Statybos leidimas. Taigi, ieškovės duotas Sutikimas sukėlė konkrečias teisines pasekmes, o ieškovė, kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, galėjo ir turėjo suvokti, kad Sutikimo davimas sukels tokias pasekmes. Mano, kad nebuvo nustatyta, jog išduodant Deklaraciją būtų pažeistos imperatyvios teisės normos.

28.4.                      Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas nėra pagrįstas teisės normomis, ieškovės procesiniuose dokumentuose nenurodytas tinkamas teisinis ir faktinis pagrindas, dėl kurio galėtų būti panaikinta Deklaracija. Taigi, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Deklaraciją.

28.5.                      Apeliantės teigimu, ieškovei neįrodžius, jog Aikštelė negali būti civilinių santykių objektu, atmestinu ir nepagrįstu laikytinas ieškovės reikalavimas panaikinti Aikštelės dalių pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovės nuomone, net ir panaikinus Deklaraciją, tokiu sprendimu viešasis interesas nebūtų apgintas. Pažymi, kad Aikštelės registracijai Nekilnojamojo turto registre buvo pateikta ne tik Deklaracija, bet ir Aikštelės kadastro duomenų byla, nusakanti aktualius Aikštelės duomenis. Nei patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde apie šio dokumento teisėtumą Nacionalinė žemės tarnyba nepasisako. Taigi, net ir panaikinus Deklaraciją, bet likus galioti Statybos leidimui, kadastro duomenų bylai ir pačiam statiniui – Aikštelei, nebus pasiektos siekiamos teisinės pasekmės ir bus sukurta situacija, kurios išsprendimas pareikalaus papildomų teisminių procesų, o tokia situacija, siekiant apginti viešąjį interesą, negalima.

29.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. Z. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

29.1.                      Atsakovo teigimu, ieškovė nurodo, kad Sutikimu nedavė leidimo Aikštelės įrengimui, tačiau byloje yra duomenys, kad 2019 metais ieškovė davė sutikimą Aikštelės perleidimui sutarčių pagrindu. Be to, Sutikimas yra išduotas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintomis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-20 iki 2017-06-30) (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nebuvo ir nėra nurodyta, jog pagal šias Taisykles išduodami sutikimai statyti valstybinėje žemėje yra išduodami tik toms komunikacijoms, kurios vėliau yra perduodamos savivaldybių nuosavybėn, įrengti.

29.2.                      Teigia, kad ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, kaip jos pozicija, jog Sutikimas išduotas tik toms susisiekimo komunikacijoms, kurios vėliau yra perduodamos savivaldybės nuosavybėn (t. y. toms, kurios tampa viešuoju turtu), dera su tuo tikslu, kuriam apskritai buvo prašoma išduoti Sutikimą, bei teisiniu reglamentavimu, kuris nustato privalomą transporto priemonių parkavimo vietų skaičių, priklausomai nuo statomo / rekonstruojamo statinio.

29.3.                      Pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini)nėra pakankamai laisvos vietos tam, kad būtų galima įrengti tiek transporto stovėjimo vietų, kiek jų numato STR 2.06.04:2014 nuostatos, rengiant statinio rekonstrukcijos projektą, gavus Sutikimą, ir buvo numatytas Aikštelės įrengimas už Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, t. y. laisvoje valstybinėje žemėje. Taigi, Aikštelės laisvoje valstybėje žemėje įrengimas šiuo atveju yra sudėtinis statinio rekonstrukcijos projekto sprendinys, o tuo tarpu projekto įgyvendinimui (pilna apimtimi) buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nenumačius Aikštelės (transporto priemonių stovėjimo vietų), Statybą leidžiantis dokumentas nebūtų buvęs išduotas.

29.4.                      Atsakovo manymu, ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog Aikštelei išduotas Statybą leidžiantis dokumentas, kadangi Aikštelė nebuvo naujai pastatyta, o buvo atliktas senos dangos (t. y. neva buvusios aikštelės) remontas ar rekonstrukcija, tačiau šiems darbams atlikti leidimo nebuvo prašoma. Atsakovas paaiškina, kad, pateikiant prašymą išduoti Statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo ir negalėjo būti prašoma išduoti leidimą atlikti aikštelės (buvusios dangos) remontą arba rekonstrukciją, kadangi buvusi danga nebuvo suformuota kaip statinys, t. y. teisiškai statinys neegzistavo (nebuvo parengta dangos kadastro duomenų byla ir danga nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip statinys). Duomenų, kad buvusi danga būtų buvusi suformuota kaip nekilnojamasis daiktas byloje nėra.

29.5.                      Teigia, kad jeigu būtų tenkinti ieškovės byloje pareikšto ieškinio reikalavimai, statinio gyventojai ir naudotojai (tame tarpe atsakovas) netektų turimų transporto priemonių stovėjimo vietų (t. y. netektų dabar turimų teisių jomis naudotis), kas reiškia, jog tokiu būdu būtų pažeisti tiek eilės privačių asmenų (atsakovų) interesai, susiję su galimybę tinkamai eksploatuoti statinį (statyti savo transporto priemones, atvykus į statinį), tiek teisės aktų reikalavimai (susidariusi situacija nebeatitiktų STR 2.06.04:2014 30 lentelės reikalavimo, kad 1 butui turi būti priskirta viena transporto priemonių stovėjimo vieta), kas atitinkamai sudarytų viešojo intereso (statybos srityje būtų įtvirtintas neteisėtumas) pažeidimą. Toks ieškinio tenkinimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gali sudaryti pagrindą visai eilei neigiamų padarinių (tame tarpe Statybą leidžiančio dokumento panaikinimui), kas, atsižvelgiant į institucijų išduotus pritarimus tiek projektui, tiek Aikštelės įrengimui, atitinkamai sudarytų pagrindą reikšti valstybei didžiulius turtinio pobūdžio reikalavimus dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

30.       Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai R. R. ir Rima  bei Advokatų profesinė bendrija „Būdvytis ir partneriai“  prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30.1.                      Atsakovų teigimu, ieškovės Sutikimas yra absoliučiai standartinis ir formalus, jame nėra jokių duomenų apie susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei jiems funkcionuoti būtinus statinius, jame duodama blanketinė nuoroda į sklypo sutvarkymo planą Nr. 0386-PP-SP-1, kuriame yra konkretizuoti ketinami įgyvendinti sprendiniai. Atkreipia dėmesį, kad tokį planą ir galutinį jo pagrindu atliktų darbų rezultatą ieškovas iš esmės patvirtino 3 (tris) kartus, t. y. – i) sutikime nurodo, kad ieškovas neprieštarauja dėl susisiekimo komunikacijų tiesimo/statybos pagal pateiktą projektą, ii) ieškovo atstovas savo parašu be išlygų ar pastabų patvirtino patį planą, iii) po reikšmingai ilgesnio laiko UAB „Meltera“ perleidžiant aikštelę (sutikimo ir pateikto plano pagrindu sukurtą rezultatą) kitiems tretiesiems asmenims, ieškovas ne kartą išdavė sutikimą dėl ginčo aikštelės perleidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

32.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33.       Ieškovė teismui teiktu ieškiniu prašė panaikinti 2018 m. spalio 10 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10, kurios pagrindu buvo įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, o panaikinus šią deklaraciją, pripažinti pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis aikštelę UAB „Meltera“ perleido tretiesiems asmenims, negaliojančiomis. Ieškovė savo ieškinį iš esmės grindė tuo, kad ji nedavė sutikimo statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir juo labiau jos registruoti Nekilnojamojo turto registre.

34.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu, buvo leista nesuformuotoje valstybinėje žemėje tiesti/statyti komunikacijas pagal planą, t. y. įrengti dangas, automobilių parkavimo vietas ir įvažiavimą į žemės sklypą. Kadangi  ieškovei turėjo būti žinoma, kad toje vietoje, pagal planą, su kuriuo ieškovė buvo susipažinusi, bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, teismas sprendė, kad, esant ieškovės sutikimui ir nenustačius aikštelės neteisėtos statybos, statytoja turėjo teisę aikštelę įregistruoti. Atmetęs ieškinio reikalavimą dėl Deklaracijos panaikinimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo negaliojančiais pripažinti ieškovės ginčijamų aikštelės perleidimo sandorių, kai tokiems sandoriams buvo duotas pačios ieškovės sutikimas.

35.       Apeliantė, pateikusi apeliacinį skundą, su minėtu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės.

36.       Byloje nustatyta, kad ginčo aikštelė, esanti prie rytinės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusės, yra pastatyta ir įregistruota nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, būdama valstybinės žemės savininkės patikėtine, yra suinteresuota apginti savininkę – Lietuvos Respubliką. Taip pat nustatyta, kad 2016 metais UAB „Meltera“ parengė rekonstrukcijos projektą „Administracinės paskirties pastato rekonstravimo į daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini)” (projekto Nr. 0386). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, tuo metu buvo išnuomotas UAB „Meltera“. Pagal rekonstrukcijos projektą, tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir M. D. g. 29A, Kaunas buvo paruoštas sklypo sutvarkymo planas Nr. 0386-PP-SP-1.

37.       UAB „Meltera“ 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 8JP-2328 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių prašydama „išduoti sutikimą tiesti/statyti (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų bei jiems funkcionuoti būtinų statinių pavadinimas bei rūšis (pagal Taisyklių 5 punktą) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, bus tiesiami <...> statiniui (duomenys neskelbtini) aptarnauti“, bei kartu pateikė sklypo prieigų sutvarkymo planą Nr. 0386-PP-Sp-l.

38.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 27 d. išdavė Sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-3487-(8.53-08), kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius neprieštarauja dėl susisiekimo komunikacijų tiesimo /statybos pagal pateiktą Sklypo prieigų sutvarkymo planą 0386-PP-SP-l (toliau - Planas) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Susisiekimo komunikacijos bus tiesiamos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis sutikimas galioja tik pridedamame Plane nurodytoms susisiekimo komunikacijoms tiesti/ statyti Plane pažymėtoje vietoje. Planas yra neatsiejama šio sutikimo dalis. Sutikimas galioja 10 metų, skaičiuojant nuo Sutikimo išdavimo datos. Sutikimo galiojimas baigiasi nesuėjus Sutikime nurodytam 10 metų terminui, kai valstybinėje žemėje, kurioje pagal Sutikimą suteikta teisė tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, suformuojamas žemės sklypas. Susisiekimo komunikacijos turi būti pradėtos statyti per 3 metus nuo Sutikimo išdavimo datos. Nepradėjus tiesti susisiekimo komunikacijų per 3 metus, Sutikimas nustoja galioti ir nustatyta tvarka turi būti gautas naujas Sutikimas. Pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos Sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir neregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Pasibaigus išduoto Sutikimo terminui, pagal Sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei jiems funkcionuoti būtini statiniai turi būti nukelti jų savininko lėšomis, išskyrus atvejus, kai asmeniui išduotas naujas Sutikimas arba kai nutiestoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams bei pastatytiems jiems funkcionuoti būtiniems statiniams naudotis ir juos aptarnauti yra nustatytas servitutas.

39.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, atsižvelgdamas į UAB „Meltera“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 70-2-2728 „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. rugpjūčio 25 išdavė Sutikimą rekonstruoti statinius žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 8ST-743-(14.8.5.), ir Sutikime nurodė, jog neprieštarauja, kad UAB „Meltera“ (kodas 304037294), gavusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio rašytinį sutikimą, nustatyta tvarka parengusi projektinę dokumentaciją, gavusi statybą leidžiantį dokumentą, vadovaudamasi statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, higienos normomis ir taisyklėmis, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, išlaikant rekonstruojamo pastato patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimus, rekonstruotų administracinį pastatą lClp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neišlaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo ribos, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų, trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

40.       Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 21 d. išdavė statybos leidimą Nr. LRS-21-161221-00173 administracinės paskirties pastato rekonstravimui į gyvenamąjį namą su administracinės paskirties patalpomis. UAB „Meltera“, pagal parengtą projektą gavusi statybą leidžiantį dokumentą, atliko rekonstrukciją, kurios metu buvo sukurtas mišrus pastatas (žymėjimas plane – 1A4/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – gyvenamasis namas, turintis 13 gyvenamųjų patalpų ir 2 negyvenamąsias patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams. 2018 m. gegužės 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-180516-00169 patvirtina, kad aukščiau aptarta statyba yra užbaigta.

41.       Vadovaujantis 2018 m. spalio 10 d. Deklaracija apie statybų užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre UAB „Meltera“ vardu įregistruotas nekilnojamasis daiktas – kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, statybos pradžios metai – 2016 m., pabaigos – 2018 m., statinio kategorija - II grupės nesudėtingasis statinys, plotas – 249,66 kv. m., danga – betono trinkelės. Būtent dėl šio statinio, sukurto vykdant administracinės paskirties pastato rekonstravimą ir jo prieigų sutvarkymą, byloje kilo ginčas.

42.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad teismas neįsigilino į tai, kad Plane, pagal kurį buvo numatytas teritorijos sutvarkymas, buvo numatyta, jog darbai už sklypo ribos (įvažų įrengimo ir sklypo prieigų sutvarkymas) vykdomi sutarties su Kauno miesto savivaldybe pagrindu, o ieškovės duotame sutikime, kas liečia susisiekimo komunikacijų tiesimą, buvo nurodytas imperatyvus draudimas – pagal sutikimą nutiestos susisiekimo komunikacijos sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir neregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su rekonstrukcijai statytojo gautais privalomais dokumentais, įvertinusi apeliantės tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, kad apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį atmesti yra iš dalies pagrįstas.

44.       Visų pirma, ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama įrodyti, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, nebuvo duotas sutikimas statyti aikštelę, o Sutikime Nr. SUVA-3487-(8.53-08) buvo įtvirtintas draudimas registruoti susisiekimo komunikacijas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė taip pat teigė, kad susisiekimo komunikacijų išplėtimo sutartis su Savivaldybe, niekada nebuvo sudaryta, todėl pats Sutikimas Nr. SUVA-3487-(8.53-08) yra negaliojantis ir jokie darbai apskritai negalėjo būti atliekami.

45.       Taigi, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, pirmiausia, turėjo nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar ginčo aikštelės statytojas turėjo teisę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, statyti tokios rūšies statinį, koks yra įregistruotas viešame registre, ar statytojas teisėtai tokį statinį įregistravo viešajame registre. Tam, kad būtų teisingai nustatytos nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, byloje buvo būtina įvertinti tiek Projekto ir Plano sprendinius, tiek statytojui išduotų statybą leidžiančių administracinių dokumentų turinį, tiek teisės normas, ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavusias statinių, šiuo konkrečiu atveju – susisiekimo komunikacijų tiesimą, statybą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

46.       Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, kurie  yra imperatyvūs. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

47.       Statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai).

48.       Teisės į nuosavybę įgijimo pagrindus reglamentuoja CK 4.47 straipsnis. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Vienas iš nuosavybės objektų pagaminimo būdų – statyba. Nuosavybės teisė atsiranda nuo statinio, kaip daikto, sukūrimo, o, pagal Statybos įstatymą, statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimas) yra pagrindas daiktui ir nuosavybės teisei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisė į naujai pastatytą daiktą gali atsirasti, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis ją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra siejamas su naujo daikto pagaminimu, o ne jo pagerinimu ir ši teisės norma neturi būti aiškinama plačiai. Todėl CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pastačius daiktą negali būti aiškinamas kaip suteikiantis nuosavybės teisę į svetimą daiktą, kai kitas asmuo, naudodamasis juo, tą daiktą pagerina (pavyzdžiui, suremontuoja, atstato) nesant daikto savininko sutikimo dėl nuosavybės teisės perleidimo ar teisinio reglamentavimo, nustatančio tokią valdytojo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-95-611/2022).

49.       Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės į pastatytą ar statomą statinį gali būti įgyjamos tik jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas ne savavališkai, nepažeidžiant statinio projekto sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai. 

50.       Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte buvo numatyta, kad susisiekimo komunikacijos  – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės). Tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ susisiekimo komunikacijoms aikštelės nebuvo priskiriamos, jo priskirtos kitos paskirties inžineriniams statiniams (2 lentelės 1 ir 17 punktai).

51.       Nagrinėjamos situacijos teisiniam vertinimui aktualus statinių statybos nesuformuotuose valstybiniuose žemės sklypuose reglamentavimas, kuris yra imperatyvus. Sutikimu tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką reglamentuoja NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės.

52.       Taisyklių 16 punktas numato, kad sutikimas tiesti Taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytas susisiekimo komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti išduodamas 10-ies metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutikimo išdavimo datos. Sutikimo galiojimas baigiasi nesuėjus Sutikime nurodytam 10-ies metų terminui, kai valstybinėje žemėje, kurioje pagal Sutikimą suteikta teisė tiesti susisiekimo komunikacijas, suformuojamas žemės sklypas. Pagal Sutikimą nutiestos Taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytos susisiekimo komunikacijos Sutikimo galiojimo laikotarpiu yra laikini statiniai ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Taisyklių 17 punktas). Pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje taip pat buvo nustatytas imperatyvus draudimas Registre registruoti laikinus statinius ir nuosavybės teises į jį.

53.       Sutikimas, pagal Taisyklių 5.1 punktą, suteikė teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, kurioms eksploatuoti neformuojamas atskiras žemės sklypas ir kurios pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nėra priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijoms, bei joms funkcionuoti būtinus statinius, o pagal 5.2 punktą – susisiekimo komunikacijas, nurodytas Statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelėje „Inžineriniai statiniai“, kurioms eksploatuoti neformuojamas atskiras žemės sklypas, bei joms funkcionuoti būtinus statinius, t. y. E1, E2, F1, F2 kategorijų gatvės, D2 kategorijos gatvės, Iv kategorijos vietinės reikšmės keliai, IIv ir IIIv kategorijų vietinės reikšmės keliai.

54.       Iš byloje esančio 2016 m. liepos 21 d. UAB „Meltera“ prašymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, matyti, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, buvo prašoma Nacionalinės Žemės tarnybos leisti tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei jiems funkcionuoti būtinus statinius, aptarnauti statiniui (duomenys neskelbtini). Jau minėta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 27 d. išdavė Sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-3487-(8.53-08), kuriame nurodė, kad sutikimas išduodamas pagal pateiktą Sklypo prieigų sutvarkymo planą 0386-PP-SP-l valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o šis Planas yra neatsiejama šio sutikimo dalis.

55.       Iš byloje esančio Sklypo prieigų sutvarkymo plano 0386-PP-SP-l matyti, kad nauja danga buvo įrengiama sklype ar už sklypo ribų, kurie su ginčo situacija nesusiję. Ginčui aktualioje teritorijos dalyje, t. y. laisvoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su rytine UAB „Meltera“ nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, pagal Planą buvo numatytas esamos dangos atstatymas. Projekte (DOK-150179) numatytas esamos susidėvėjusios betono trinkelių dangos atstatymas, nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. pasirašytas įsipareigojimas Kauno miesto savivaldybei dėl parkavimo vietų įrengimo ir jų išsinuomojimo (Projekto priedas).

56.       Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statytojui nusprendus rekonstruoti administracines patalpas į dalį gyvenamųjų patalpų, Projekte buvo numatyti jo sprendiniai, įskaitant ir aplinkos sutvarkymą. Vienas iš projekto sprendinių buvo automobilių parkavimo vietų įrengimas atnaujinant (atstatant, remontuojant) jau esamą dangą. 

57.       Iš skundžiamo teismo sprendimo argumentų matyti, kad teismas visiškai nevertino nei Projekte nurodytų ir Plane pažymėtų sprendinių, nei tuo metu ginčo situaciją reglamentavusių teisės normų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog Projekte ir Plane buvo aiškiai numatyta aikštelės, kaip naujo II grupės nesudėtingo statinio, statyba ir su tuo ieškovė buvo susipažinusi, buvo davusi tam sutikimą,  prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismas šios konkrečios ginčo situacijos nevertino tuo aspektu, kad Projekto sprendiniuose numatyta ne naujo statinio sukūrimas pastatant aikštelę kaip nesudėtingą statinį, o dangos atnaujinimas, įrengiant susiekimo komunikacijas, Plane tik vizualiai parodant kur bus parkuojamos transporto priemonės, dėl ko nenustatė vienos iš svarbiausių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių – ar statytojo viešame registre įregistruotas statinys atitinka Projekto sprendinius ir ieškovės duoto sutikimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo argumentas, kad Planas buvo suderintas be jokių išimčių ir visa statybos darbų, kurie atliekami nesuformuotoje valstybinėje žemėje, apimtimi, yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 27 d. išduoto Sutikimo turiniui, kuriame aiškiai nurodytas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas ir numatytas draudimas statinius, kurie pagal sutikimą laikomi laikinais statiniais, registruoti viešajame registre. Nors teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog 2016 metais analizuodama ir vertindama ieškovei pateikto Plano sprendinius, ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad ta valstybinė žemė, kurioje įrengta Aikštelė, bus naudojama statinio gyventojų / naudotojų reikmėms, tačiau ar tai tuo pačiu reiškė ir sutikimą bei leidimą statyti ne tik laikinus statinius (susisiekimo komunikacijas) ginčo teritorijoje, bet ir nesudėtingus inžinerinius statinius, teismas plačiau nepagrindė ir nemotyvavo.

58.       Be to, jau minėta kad tiek Taisyklės, tiek Statybos įstatymas ginčui aktualiu laikotarpiu numatė imperatyvų draudimą laikinus statinius ir nuosavybės teises į jį registruoti viešame registre, kas atsispindėjo ir ieškovės Sutikime. Nors ši teisiškai reikšminga aplinkybė buvo vienu iš esminių ieškovės ieškinio argumentų, teismas dėl šių ginčui aktualių teisės normų nieko nepasisakė ir nevertino pačios ginčo situacijos, t. y. sutikimo tiesti komunikacijas apimties, statytojo teisių, atliktų statybos veiksmų bei kt. ir Deklaracijos teisėtumo šiuo aspektu.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui neteisingai nustačius faktinę aplinkybę, kad Projekto sprendiniuose buvo numatyta naujos aikštelės statyba sukuriant nesudėtingą inžinerinį statinį ir, kad tam ieškovė buvo davusi sutikimą, teismas neatliko ginčo situacijos teisinio vertinimo aukščiau nurodytais  aspektais, kas lėmė, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė.

60.       Be to, teisėjų kolegija nesutinka su teismo argumentais, kad 2018 m. spalio 10 d. Deklaracijos ir pirkimo – pardavimo sutarčių nuginčijimas tik eliminuos nuosavybę iš privačių asmenų ir įtvirtins teisinio neapibrėžtumo situaciją (t. y. nekilnojamasis daiktas faktiškai liks savo vietoje, tačiau taps neaiškus to daikto priklausymo ir teisės juo naudotis klausimas), kadangi tokios situacijos, t. y., kai Nacionalinė žemės tarnyba duoda sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas nesuformuotose valstybės žemės sklypuose, yra aiškiai reglamentuotos anksčiau nurodytose Taisyklėse, kur nurodomas tiek sutikimo terminas, tiek laikinų statinių likimas ir pan. Be to, visiškai sutiktina ir su trečiųjų asmenų pozicija, kad teismo sprendimu buvo apginti tik tam tikrų privačių asmenų, t. y. atsakovų, interesai, visiškai neįvertinus aikštelės statybos ir registracijos pasekmių gretimo statinio savininkų teisėtiems interesams ir dėl to nepasisakius sprendime.

61.       Taip pat pažymėtina, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, vien tik toks teismo sprendimas būtų pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įrašus. Be to, svarbu yra ir tai,  kad tuo atveju, kai sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pvz. CK 4.103 straipsnio 1 dalis reglamentuojanti statybą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas ex officio gali tokius sandorius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

62.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

63.       Kadangi jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčo Projekto ir Plano sprendinių, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nevertino ginčo teisinės situacijos atitikties ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioms teisės normoms, motyvuotai nepasisakė dėl svarbių, ieškovės, ginančios viešąjį interesą šioje byloje,  argumentų, todėl neatskleidė bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos kilus ginčui dėl Deklaracijos apie statinio užbaigimą panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais.

64.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, kas sąlygojo netinkamą materialiosios teisės normų taikymą bei bylos esmės neatskleidimą. Dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina,kad naikintinos tos sprendimo dalys, kuriomis ieškinys atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi sprendimo dalies, kuria dalis bylos atsakovei likviduotai UAB „Meltera“ nutraukta, apeliantė neginčijo (CPK 320 straipsnis).

65.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.