Baudžiamoji byla Nr. 2K-562/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.2.; 2.2.5.3.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant D. Šatienei,
dalyvaujant prokurorui G. Norkūnui,
gynėjams advokatams K. Sandaraitei, V. Dziegoraičiui,
nuteistiesiems V. S., D. G.,V. B.,
vertėjui B. Šakaliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (V. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžių bei pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteisti:
Ro. S. pagal BK 21 straipsnį ir 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;
Re. S.-
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir dešimčiai mėnesių,
pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas penkeriems metams ir dešimčiai mėnesių;
T. L. -
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir septyniems mėnesiams,
pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas penkeriems metams ir septyniems mėnesiams;
D. G. -
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir devyniems mėnesiams,
pagal BK 146 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas penkeriems metams ir devyniems mėnesiams;
A. R.-
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir dešimčiai mėnesių,
pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams,
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, subendrinta bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, su bausme, paskirta pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir dešimčiai mėnesių;
pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal 253 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams;
V. B. (V. B.) -
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams,
pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams,
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, subendrinta bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, su bausme, paskirta pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;
pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas penkeriems metams ir devyniems mėnesiams;
V. S. -
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams,
pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams,
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, subendrinta bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, su bausme, paskirta pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;
pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas penkeriems metams ir dešimčiai mėnesių;
V. V. -
pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Iš Re. S., T. L., D. G., A. R., V. B., V. S., S. S., V. V. priteista solidariai 119 546,77 Lt JAV įmonei „W“.
Re. S. 618 Lt perduoti civiliniam ieškiniui atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria Ro. S. nuteistas pagal BK 21 straipsnį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, Re. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, T. L. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį bei BK 180 straipsnio 3 dalį, D. G. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, V. B. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį bei BK 253 straipsnio 2 dalį, V. S. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį bei BK 253 straipsnio 2 dalį, A. R. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo
Ro. S. išteisintas pagal BK 21 straipsnį ir 180 straipsnio 3 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką;
Re. S. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką;
T. L. išteisintas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 3 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas;
D. G. išteisintas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;
V. B. išteisintas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką;
V. S. išteisintas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką;
A. R. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas:
V. B. iš inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį pašalintas rengimosi daryti plėšimą 2003 m. sausio 31 d. Zarasų mieste epizodas bei jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – apiplėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą;
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį V. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams bei panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatant bausmę V. B. taikytos BK 63 straipsnio nuostatos;
V. S. iš inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį pašalintas rengimosi daryti plėšimą 2003 m. sausio 31 d. Zarasų mieste epizodas bei jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – apiplėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą;
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį V. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams bei panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatant bausmę V. S. taikytos BK 63 straipsnio nuostatos;
D. G. iš inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį pašalintas rengimosi daryti plėšimą 2003 m. sausio 31 d. Zarasų mieste epizodas bei jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai – apiplėšimas, padarytas panaudojus šaunamąjį ginklą, dalyvaujant organizuotoje grupėje;
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį D. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams bei panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatant bausmę D. G. taikytos BK 63 straipsnio nuostatos;
Re. S. iš kaltinimo pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatant bausmę Re. S. taikytos BK 63 straipsnio nuostatos;
į paskirtos bausmės pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laiką Re. S. įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. balandžio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2006 m. kovo 29 d. ir Re. S. pripažintas atlikusiu bausmę;
A. R. iš inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį pašalintas rengimosi daryti plėšimą Zarasų mieste 2003 m. sausio mėnesio nenustatytą dieną ir 2003 m. sausio 31 d. epizodai bei jo veiką kvalifikuojantis požymis – apiplėšimas, padarytas panaudojus šaunamąjį ginklą;
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį A. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir trims mėnesiams;
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir trims mėnesiams.
Iš D. G., A. R., V. B., V. S., S. S., V. V. solidariai priteista 119 546, 77 Lt JAV įmonei „W“.
Re. S. 618 Lt grąžinti Re. S.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteisti Va. B. ir S. S., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius V. S., D. G., V. B., nuteistojo Re. S. gynėją, prašiusius prokuroro kasacinį skundą atmesti, nuteistojo V. V. gynėją, prašiusią prokuroro kasacinį skundą atmesti, o V. V. kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį V. V. kasacinį skundą atmesti, o prokuroro – tenkinti,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu Re. S., T. L., D. G., A. R., V. B., V. S. nuteisti už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, organizuota grupe, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudodami šaunamuosius ginklus, apiplėšę pagrobė didelės vertės svetimą turtą; Ro. S. rengėsi padaryti šią veiką, o S. S. ir V. V. iš savanaudiškų paskatų, veikdami bendrininkų grupe kartu su organizuotos grupės nariais, sukurstė ir padėjo padaryti plėšimą organizuota grupe, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
2003 m. sausio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, bute, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini), S. S. ir V. V. palenkė J. S. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasiūlė J. S. pagrobti vilkiku vežamą, tyrimo nenustatytiems asmenims „Andrejui“ ir „Robertui“ priklausantį drabužių krovinį, kurio vertė 200 000 eurų (690 000 Lt). Kitą dieną kinų restorane, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. S. ir V. V. pakartotinai palenkė A. R., V. B., J. S. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasiūlė A. R., V. B. ir J. S. plėšimo būdu užvaldyti vilkiku vežamą, tyrimo nenustatytiems asmenims „Andrejui“ ir „Robertui“ priklausantį drabužių krovinį, kurio vertė 200 000 eurų (690 000 Lt), ir pažadėjo iš anksto suteikti informaciją apie minimo vilkiko vykimo laiką, maršrutą bei tikslius vilkiko požymius. Po to, kai tą pačią dieną, apie 23 val., A. R. bute, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini), A. R., J. S. ir V. S. pranešė apie S. S. ir V. V. pasiūlymą asmeniui, kurio byla išskirta, šis asmuo ir A. R. nutarė organizuoti plėšimą, t. y. parengti plėšimo planą, parinkti nusikaltimo dalyvius, nupirkti nusikaltimo priemones; V. B., V. S., J. S., Ro. S. sutiko dalyvauti tokiame plėšime pagal asmens, kurio byla išskirta, ir A. R. sukurtą planą organizuota grupe. Po kelių dienų, ryte, S. S. suteikė telefonu informaciją, gautą iš V. V., J. S., kad vilkikas MAN (duomenys neskelbtini), su minėtu kroviniu vyks iš Daugpilio, Latvijos, į Lietuvą per Smėlynės pasienio kontrolės postą (toliau – PKP) ir krovinys bus vežamas į Baltarusiją per Vilnių. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. R., J. S., Ro. S. ir asmuo, kurio byla išskirta, pastarojo automobiliu „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), tikrindami galimą vilkiko vykimo maršrutą, nuvyko iš Vilniaus per Uteną į Zarasus, apžiūrėjo už Zarasų esantį Smėlynės PKP, surado degalinę „Nikoil“, esančią Zarasų rajone, Juodalupių kaime, po to asmuo, kurio byla išskirta, ir A. R. parengė detalų plėšimo planą ir paskirstė vaidmenis: šalia minėtos degalinės organizuota grupe, grasinant fiziniu smurtu, panaudojant šaunamuosius ginklus bei kitus nusikaltimo įrankius ir priemones – kaukes, pirštines, žalią karinę uniformą, automobilį su žaliomis lipniomis juostomis, švyturėliu, siekiant imituoti policijos darbuotoją, automobilį, užpulti vilkiko vairuotoją ir užvaldyti 200 000 eurų (690 000 Lt) vertės svetimą turtą; po to šio nusikalstamo plano įgyvendinimui asmens, kurio byla išskirta, nurodymu J. S. įgijo žalias lipnias juostas, mobiliojo ryšio telefonus (toliau – MRT), mėlyną švyturėlį, jo nurodymu V. B. ir V. S. paruošė šaunamuosius ginklus, žalią karinę uniformą, kaukes, asmuo, kurio byla išskirta, įgijo nusikaltimo priemones – baltą mikroautobusą „VW Transporter“, naujas MRT korteles, kaukes, pirštines, o kitas asmuo, kurio byla išskirta, Re. S., T. L., D. G. sutiko su asmens, kurio byla išskirta, pasiūlymu dalyvauti pastarojo ir A. R. suplanuotame plėšime organizuota grupe. Po kelių dienų, 2003 m. sausio 31 d., apie 10 val., S. S. suteikė informaciją, gautą iš V. V., J. S., kad vilkikas su didelės vertės drabužių kroviniu vyks 2003 m. sausio 31 d., po 20 val., iš Latvijos į Lietuvą per Smėlynės PKP. Vykdant asmens, kurio byla išskirta, ir A. R. parengtą plėšimo planą, 2003 m. sausio 31 d. vakare, asmeniui, kurio byla išskirta, vadovaujant, Ro. S, Re. S., kitas asmuo, kurio byla išskirta, T. L., D. G., V. B., V. S., A. R., J. S., turėdami nusikaltimui būtinas ryšio palaikymo priemones – J. S. įgytus mobiliojo ryšio telefonus su asmens, kurio byla išskirta, įgytomis MRT kortelėmis, juodu automobiliu „Audi 100“, baltu automobiliu „Audi 100“, baltu mikroautobusu „VW Transporter“, J. S. automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo laikomi nusikaltimo įrankiai, priemonės – V. B. revolveris, V. S. du pistoletai „Makarov“ 9 mm kalibro, pistoletas „Walter“ 9 mm kalibro, ne daugiau 50 vienetų šovinių šiems šaunamiesiems ginklams bei žalia karinė uniforma, kaukės, pirštinės, žalios lipnios juostos, mėlynas švyturėlis, atvyko į Zarasus, tačiau šio plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes vilkikas su kroviniu iš Latvijos neišvyko.
Po to, kai 2003 m. sausio 31 d. Zarasuose plėšimas nebuvo padarytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, 2003 m. vasario 6 d., apie 9-10 val., S. S. suteikus telefonu informaciją, gautą iš V. V., J. S., kad 2003 m. vasario 6 d. vilkikas MAN (duomenys neskelbtini), su „Andrejui“ ir „Robertui“ priklausančiu drabužių kroviniu, kurio vertė iki 200 000 eurų (690 000 Lt), stovės 2003 m. vasario 6 d. prie UAB „V“ teritorijos, esančios Vilniuje (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio byla išskirta, pavedus kitam asmeniui, kurio byla išskirta, vadovauti plėšimui pagal šio pirmojo asmens, kurio byla išskirta, ir A. R. anksčiau sudarytą planą, 2003 m. vasario 6 d. vakare asmuo, kurio byla išskirta, A. R., Re. S., T. L., D. G., V. B., V. S. ir J. S., turėdami nusikaltimui būtinas ryšio palaikymo priemones - J. S. įgytus mobiliojo ryšio telefonus, su asmens, kurio byla išskirta, įgytomis MRT kortelėmis, juodu automobiliu „Audi 100“, baltu automobiliu „Audi 100“, J. S. automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo laikomi nusikaltimo įrankiai, priemonės – V. B. revolveris, V. S. du pistoletai „Makarov“ 9 mm kalibro, pistoletas „Walter“ 9 mm kalibro, ne daugiau 50 vienetų šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, kaukės, pirštinės, atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur asmuo, kurio byla išskirta, paskirstė konkrečius vaidmenis. Po to, tą pačią dieną, apie 21.30 val., asmeniui, kurio byla išskirta, vadovaujant, šis asmuo ir V. S., turėdamas šaunamąjį ginklą – pistoletą „Makarov“ 9 mm kalibro, buvo aikštelėje, esančioje prie UAB „V“ teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie vilkiko MAN (duomenys neskelbtini), su priekaba HALL (duomenys neskelbtini), T. L. ir D. G. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, J. S., turėdamas šaunamąjį ginklą – pistoletą „Walter“ 9 mm kalibro, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai, pašaliniai asmenys, o Re. S. ir V. B. kaukėti įsiveržė į minėto vilkiko kabiną, kur V. B., nukreipęs į nukentėjusįjį šaunamąjį ginklą – revolverį, ir Re. S., nukreipęs į nukentėjusįjį daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą – pistoletą, grasino vairuotojui V. L. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, A. R., turėdamas šaunamąjį ginklą – pistoletą „Makarov“ 9 mm kalibro, prie minimo vilkiko stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai, pašaliniai asmenys, ir tokiu būdu du asmenys, kurių byla išskirta, Re. S., T. L., D. G., V. B., V. S., S. S. ir V. V. užvaldė šį vilkiką su priekaba 30 000 Lt vertės, jame buvusį JAV įmonei „W“ priklausantį krovinį, kurio vertė 119 546,77 Lt, bei nenustatyto modelio ir vertės mobiliojo ryšio telefoną. Po to V. B., D. G. šiuo vilkiku su kroviniu, D. G. vairuojant, J. S., T. L., V. S. juos lydint automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), juodu automobiliu „Audi 100“, nuvyko į AB „L“ teritoriją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur sandėlyje Nr. 49 T. L., D. G., V. B., V. S., J. S. ir A. R. iškrovė plėšimo metu pagrobtą krovinį.
Be to, A. R., Re. S., T. L., D. G., V. B., V. S. nuteisti už tai, kad organizuota grupe, o nuteistasis V. B. bendrininkų grupe kartu su organizuotos grupės nariais, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent:
2003 m. vasario 6 d. po padaryto plėšimo šalia UAB „V“ teritorijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. R., Re. S. ir asmuo, kurio byla išskirta, baltu automobiliu „Audi 100“ neteisėtai prieš V. L. valią, apribodami nukentėjusiojo laisvę, atvežė pastarąjį į Naujininkų rajoną, Vilniuje, į ūkinio pastato patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurias suteikė Va. B., kur apie 9 valandas – nuo 2003 m. vasario 6 d. 22 val. iki 2003 m. vasario 7 d. 7 val., nukentėjusįjį V. L. saugojo Re. S. ir Va. B. Po to, A. R. ir V. B. lydint automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio byla išskirta, Re. S. ir J. S. baltu automobiliu „Audi 100“, neteisėtai apribodami V. L. laisvę, nuvežė ir paleido nukentėjusįjį plento Vilnius – Kaunas 91 kilometre, prie posūkio „Garliava 20“.
V. B., V. S. nuteisti ir už tai, kad neteisėtai, neturėdami leidimo, laikė, nešiojo ir gabeno, o A. R. neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojo ir gabeno keturis šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent:
V. B. 2002 m. liepos mėn. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – revolverį ir 6 vienetus šovinių šiam šaunamajam ginklui, o V. S. 2002 m. liepos mėn., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė Lietuvos Respublikos teritorijoje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, šaunamuosius ginklus – du pistoletus „Makarov“ 9 mm kalibro ir pistoletą „Walter“ 9 mm kalibro, 20 vienetų šovinių šiems šaunamiesiems ginklams. 2002 m. liepos mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, dienos metu, visus šiuos šaunamuosius ginklus V. B. ir V. S., važiuodami J. S. automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), iš tyrimo nenustatytos vietos gabeno prie Antavilio ežero, Antaviliuose, Vilniuje. Tuo pačiu laiku nurodytoje vietovėje V. B. ir V. S., neturėdami leidimo, neteisėtai nešiojo šaunamuosius ginklus – V. B. revolverį, V. S. du pistoletus „Makarov“, 9 mm kalibro, pistoletą „Walter“, 9 mm kalibro, 26 vienetus šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, pasikeisdami iššovė iš minėtų šaunamųjų ginklų 26 šūvius, po to, važiuodami J. S. automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), V. B. gabeno revolverį į savo namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur laikė šį šaunamąjį ginklą iki 2003 m. sausio 31 d., o V. S. gabeno du pistoletus „Makarov“, 9 mm kalibro, pistoletą „Walter“, 9 mm kalibro, į tyrimo nenustatytą vietą Lietuvos Respublikoje, kur laikė šiuos šaunamuosius ginklus iki 2003 m. sausio 31 d. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, V. B. ir V. S. kartu su A. R., veikdami organizuota grupe, 2003 m. sausio 31 d. maždaug nuo 16.40 val. iki 18 val. iš namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kiemo, J. S. automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini) šaunamuosius ginklus – V. B. revolverį, V. S. du pistoletus „Makarov“, 9 mm kalibro, pistoletą „Walter“, 9 mm kalibro, ne daugiau kaip 50 vienetų šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, neteisėtai, neturėdami leidimo, gabeno į aikštelę, šalia pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o po to maždaug nuo 18 val. iki 22 val., iš šios aikštelės tuo pačiu automobiliu jie šaunamuosius ginklus ir šaudmenis gabeno per Uteną į Zarasus, vėliau A. R. paėmė šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis iš J. S. ir nuvežė juos baltos spalvos mikroautobusu „VW Transporter“ Vilniaus kryptimi. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2003 m. vasario 6 d., maždaug nuo 16.30 val. iki 21 val. A. R. su V. S. ir V. B., veikdami organizuota grupe, J. S. automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), iš aikštelės, esančios šalia pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno šaunamuosius ginklus - V. B. revolverį, V. S. du pistoletus „Makarov“, 9 mm kalibro, pistoletą „Walter“, 9 mm kalibro, ne daugiau kaip 50 vienetų šovinių šiems šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, maždaug nuo 21 val. iki kitos dienos 2 val. Vilniuje A. R. nešiojo V. S. pistoletą „Makarov“, 9 mm kalibro, V. B. nešiojo savo revolverį, V. S. nešiojo savo pistoletą „Makarov“, 9 mm kalibro, po to jie šaunamuosius ginklus AB „L“ teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padėjo į J. S. automobilį BMW 525 (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką, 2003 m. vasario 7 d., maždaug nuo 4 val. iki 6 val. iš Vilniaus, plentu Vilnius – Kaunas, apie 80 km link Kauno ir atgal, V. B. ir V. S. J. S. automobiliu BMW 525 (duomenys neskelbtini), gabeno V. B. revolverį, V. S. du pistoletus „Makarov“, 9 mm kalibro, pistoletą „Walter“, 9 mm kalibro, ne daugiau kaip 50 vienetų šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, vėliau aikštelėje, prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis paėmė V. S. ir nugabeno į tyrimo nenustatytą vietą Lietuvos Respublikoje.
Nuteistasis V. V. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti, pritaikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikalstamą veiką. Kasatorius nurodo, kad atsisakydami paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę teismai netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nes neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes. V. V. nuomone, jo, kaip bendrininko, vaidmuo padarant nusikaltimą, nebuvo pagrindinis, nes jis jokių aktyvių veiksmų neatliko, tiesiogiai padarant nusikaltimą nedalyvavo. Įvertindami bylos aplinkybes teismai nepagrįstai nenustatė ir neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir taip nukrypo nuo teismų praktikos. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino, nurodė visas jam žinomas aplinkybes, o tai atitinka prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi sampratą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte. Kasatorius pažymi, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis atlygino dalį padarytos žalos, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jog jis charakterizuojamas teigiamai, turi darbą, anksčiau nebuvo teistas, labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo ir kritiškai vertina savo poelgį, dėl to labai sutriko jo sveikata, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad su žmona augina mažamečius vaikus, žmona neturi darbo, todėl šeimą išlaiko jis, o dėl jam paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti mažamečių vaikų, todėl mano, kad yra pagrindas paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, nes teismas byloje surinktus įrodymus įvertino atskirai vienus nuo kitų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog nebuvo rengtasi padaryti plėšimą, liudytojo J. S. nuoseklius parodymus apie rengimąsi padaryti šį nusikaltimą įvertino atskirai nuo juos patvirtinančių nuteistųjų S. S. ir V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, duomenų, gautų iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto, Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto apie R. Š., A. B., Ro. S., Re. S., D. G. vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o įvertindamas nuteistųjų Ro. S., Re. S., D. G., A. R., V. B., V. S. parodymus neatsižvelgė į tai, kad šių asmenų parodymai nenuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos duomenims.
Prokuroras pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo V. V. duoti parodymai gauti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 179, 182 straipsnių, taip pat 188 straipsnio 4 dalies reikalavimų. V. V., jo gynėjas, jokių pastabų dėl apklausos tvarkos nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad V. V. būtų savo parašu patvirtinęs parodymus, kurių nedavė ar kuriuos perskaitė, o tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė į anksčiau jo duotų parodymų turinį, kasatoriaus nuomone, nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad buvo padaryta Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų.
Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog neįrodyta, kad T. L. dalyvavo plėšime, liudytojo J. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, vertino atsietai nuo juos patvirtinančių nukentėjusiojo V. L., nuteistojo Va. B. parodymų, o įvertindamas nuteistųjų V. S., A. R., V. B. parodymus neatsižvelgė, kad jie nenuoseklūs dėl tarpusavio pažinčių, prieštarauja tarpusavyje, specialisto išvadai, kuria atliktas DNR tyrimas, telefoninių pokalbių išklotinėms.
Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog neįrodyta, kad Re. S. dalyvavo plėšime, liudytojo J. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, vertino atsietai nuo juos patvirtinančių nukentėjusiojo V. L., nuteistojo Va. B. parodymų, neatsižvelgė į tai, kad nuteistųjų A. R., Re. S. parodymai dėl vilkiko vairuotojo paėmimo nenuoseklūs, nuteistųjų V. S., A. R., V. B. parodymai nenuoseklūs dėl tarpusavio pažinčių, prieštarauja tarpusavyje, specialisto išvadai, kuria atliktas DNR tyrimas, telefoninių pokalbių išklotinėms.
Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. S. duoti parodymai gauti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 179, 182 straipsnių, taip pat 188 straipsnio 4 dalies reikalavimų. J. S. jokių pastabų dėl apklausos tvarkos nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad J. S. patvirtino savo parašu parodymus, kurių nedavė ar kuriuos perskaitė, o tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė į anksčiau jo duotų parodymų turinį, kasatoriaus nuomone, nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad buvo padaryta Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų.
Prokuroras teigia, kad padarydamas išvadą, jog D. G. žinojo apie daromą plėšimą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik liudytojo J. S. parodymais, tačiau vertindamas įrodymus dėl kitų išvadų apeliacinės instancijos teismas liudytojo J. S. parodymus pripažino nepakankamais.
Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarydamas išvadą, kad 2003 m. vasario 6 d. įvykdytas plėšimas padarytas nepanaudojus šaunamojo ginklo, atsietai vertino liudytojo J. S. parodymus, nukentėjusiojo V. L. parodymus, taip pat 2004 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Antaviliuose.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarydamas išvadą apie tai, kad D. G. plėšimą, o Re. S. neteisėtą laisvės atėmimą padarė nedalyvaudami organizuotoje grupėje, neatsižvelgė į liudytojo J. S., nukentėjusiojo V. L., nuteistojo Va. B. parodymus, aplinkybes, kad pas nuteistąjį A. R. rastas pagrobtų prekių sąrašas, kad pas nuteistuosius V. B., D. G., V. S. rasti pagrobti daiktai.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarydamas išvadą, jog D. G., V. B., V. S. nedalyvavo atimant laisvę V. L., neatsižvelgė į liudytojo J. S. parodymus apie išankstinį bendrininkų planą atimti laisvę vilkiko vairuotojui ir kad planą įgyvendino visi plėšime dalyvavę bendrininkai.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas paskyrė A. R., V. B., V. S. ir D. G. per švelnias bausmes, todėl pažeidė BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Pastaruosius pažeidimus, kasatoriaus nuomone, teismas padarė pašalindamas iš kaltinimo bendrininkų rengimosi daryti plėšimą 2003 m. sausio mėn. nenustatytą dieną ir 2003 m. sausio 31 d. epizodus, įvykdyto plėšimo kvalifikuojančius požymius – plėšimas įvykdytas panaudojus šaunamąjį ginklą ir veikiant organizuota grupe, neatsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bendrininkavimo formą. Paskirdamas bausmę D. G. apeliacinės instancijos teismas, be šių aplinkybių, nepagrįstai pripažino, kad D. G. veika nebuvo tokia intensyvi ir pavojinga, kaip kitų plėšimo vykdytojų, tinkamai neįvertino D. G: asmenybės, nes neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau jau yra teistas.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK 179, 182 ir188 straipsnio 4 dalies taikymo
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo J. S. ir nuteistojo V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tiek J. S., tiek V. V. iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau buvo keletą kartų apklausti. Palyginus J. S., V. V. parodymus, duotus kitiems ikiteisminio tyrimą atlikusiems pareigūnams, su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad protokoluose užfiksuoti šių asmenų parodymai dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių iš esmės pažodžiui, tik su nedideliais redakcinio pobūdžio pakeitimais, sutampa su jų anksčiau kitiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad J. S., V. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo užfiksuoti ne pagal tai, ką šie asmenys parodė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, o perrašius ar kitaip atsižvelgus į ankstesnius J. S., V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ta pati išvada darytina ir apie nuteistojo S. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausos metu asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus, pažeidžia BPK 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies normas, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo surašymo tvarką, todėl J. S., V. V., S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas byloje surinktų įrodymų visetą pagrįstai į juos neatsižvelgė.
Kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjui atliekant J. S., V. V., S. S. apklausas buvo pažeista apklausos protokolo surašymo tvarka, bet ne asmenų kvietimo į apklausą tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeisti BPK 182 straipsnio reikalavimai.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Prokuroras paduotame kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo išvadas ginčija iš esmės remdamasis tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo J. S. parodymus, o dėl to nepagrįstai ir visą byloje surinktų įrodymų visetą, leidžiantį spręsti apie šioje byloje nuteistų ar išteisintų asmenų veikas. Kolegijos nuomone, liudytojo J. S. parodymus ir visą byloje surinktą įrodymų visetą apeliacinės instancijos teismas įvertino tinkamai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. S., nors ir abejodamas, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai ir gana detaliai apibūdino išteisintojo Ro. S. vaidmenį ir veiksmus 2003 m. vasario 6 d. įvykdant plėšimą, tačiau iš byloje esančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto matyti, kad Ro. S. minėtame plėšime dalyvauti negalėjo, nes tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Minėta liudytojo J. S. klaida dėl tokių reikšmingų bylos aplinkybių kaip dėl nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų ir jų veiksmų nusikaltimo padarymo metu kelia rimtų abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu tose jų dalyse, kuriose jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Prokuroro teigimu, kaltinimas rengimusi įvykdyti apiplėšimą 2003 m. sausio mėn. yra grindžiamas liudytojo J. S., nuteistųjų S. S., V. V. parodymais, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštu apie R. Š., A. B., Ro. S., Re. S., D. G. vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Iš liudytojo J. S. parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad jis detaliai apibūdino rengimosi padaryti plėšimą Zarasų rajone aplinkybes. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, kad J. S. 2003 m. sausio 31 d. 21,50 val. Zarasuose buvo nubaustas administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš nuteistųjų S. S. ir V. V. parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad jie perdavė informaciją apie vilkiką J. S., tačiau perduota informacija buvo ne apie vilkiką, vykusį iš Daugpilio į Vilnių, o apie vilkiką, buvusį Vilniuje. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto matyti, kad nemaža dalis nuteistųjų ar išteisintųjų vykdami tomis pačiomis transporto priemonėmis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Minėtų įrodymų turinio analizė rodo, kad liudytojo J. S. parodymus apie rengimąsi 2003 m. sausio mėn. Zarasų rajone padaryti plėšimą patvirtina tik Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas. Minėtų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismo buvo išanalizuota kaip visetas, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertindamas įrodymus dėl šios kaltinimo dalies BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad Ro. S., Re. S., D. G., A. R., V. B., V. S. nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams parodymai, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad J. S. parodymai yra teisingi.
Prokuroro teigimu, kaltinimas T. L., Re. S. dalyvavus padarant plėšimą 2003 m. vasario 6 d. grindžiamas liudytojo J. S., nukentėjusiojo V. L., nuteistojo Va. B. parodymais. Iš liudytojo J. S. parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme matyti, kad 2003 m. vasario 6 d. plėšimo metu T. L. dalyvavo iš vilkiko kabinos ištraukiant V. L., iškraunant iš vilkiko prekes, tuo tarpu Re. S. dalyvavo iš vilkiko kabinos ištraukiant V. L., nuvežant jį į Va. B. namą, ten jį saugant, o vėliau V. L. nuvežant autostrada Kauno link ir paleidžiant. Iš nukentėjusiojo V. L. parodymų matyti, kad jis buvo užpultas kelių asmenų, išvilktas iš vilkiko kabinos, nuvežtas į nežinomą jam namą, kur buvo saugomas dviejų asmenų, o po to nuvežtas autostrada Kauno link ir paleistas. Nuo pat įvykio pradžios jam buvo ant akių uždėta kepurė, todėl jis užpuolikų neįsidėmėjo, negali jų atpažinti ir iš balsų. Vežant jį nuo vilkiko į namą, kur buvo saugomas, automobilis buvo sustojęs iš jo išlipo vienas žmogus ir įlipo kitas, kuris jį saugojo. Pažymėtina, kad nors V. L. apklausiant jį pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad vienas jį saugojusių asmenų dalyvavo, kai jis buvo ištrauktas iš vilkiko kabinos, tačiau apeliacinės instancijos teisme ne kartą apie tai klausiamas šios aplinkybės nepatvirtino. Iš nuteistojo Va. B. parodymų matyti, kad savo namuose kartu su Re. S. saugojo nukentėjusįjį V. L. Iš minėtų įrodymų turinio analizės matyti, kad jie nepatvirtina liudytojo J. S. parodymų apie T. L. ir Re. S. dalyvavimą 2003 m. vasario 6 d. įvykdytame plėšime, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertindamas šių įrodymų svarstydamas klausimą dėl T. L. ir Re. S. dalyvavimo 2003 m. vasario 6 d. įvykdytame plėšime BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad V. S., A. R., V. B., Re. S. parodymų nenuoseklumas, prieštaravimas kitiems byloje surinktiems įrodymams, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad J. S. parodymai dėl visų aplinkybių yra teisingi.
Paduotame skunde prokuroras nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą apie D. G. dalyvavimą 2003 m. vasario 6 d. įvykdytame plėšime pagrindė tik liudytojo J. S. parodymais, nes iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad ši išvada grindžiama paties D. G., kitų nuteistųjų V. S. ir V. B. parodymais, daiktiniais įrodymais, kratų protokolais (kratų metu pas D. G. rasti daiktai, pagal aprašymą atitinkantys pagrobtuosius plėšimo metu).
Prokuroro teigimu, kaltinimo dalis, kad 2003 m. vasario 6 d. įvykdytas plėšimas buvo padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, grindžiama liudytojo J. S., nukentėjusiojo V. L. parodymais, įvykio vietos, esančios Antaviliuose, apžiūros protokolu. Iš liudytojo J. S. parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad plėšimo padarymo metu bendrininkai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Iš V. L. parodymų matyti, kad nukentėjusysis nespėjo įsidėmėti, ar matė šaunamąjį ginklą bent vieno užpuoliko rankose. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta liudytojo J. S. nurodyta vieta, kurioje buvo šaudyta iš šaunamųjų ginklų, tačiau joje šaudymo pėdsakų neaptikta. Iš paminėtų įrodymų turinio matyti, kad liudytojo J. S. parodymų prokuroro nurodyti įrodymai nepatvirtina, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą dėl šaunamųjų ginklų panaudojimo 2003 m. vasario 6 d. įvykdyto plėšimo metu, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.
Prokuroro teigimu, kaltinimo dalis, kad D. G. ir Re. S. nebuvo organizuotos grupės nariai, grindžiama J. S. parodymais, nukentėjusiojo V. L. parodymais, nuteistojo Va. B. parodymais. Nors iš J. S. parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose galima daryti išvadą, kad D. G. ir Re. S. buvo organizuotos grupės nariai, tačiau duomenų apie D. G., Re. S. ryšius su kitais nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis nesuteikia nei Va. B., nei V. L. parodymai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertindamas byloje surinktų įrodymų visetą dėl D. G. ir Re. S. dalyvavimo organizuotoje grupėje, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Dėl BK 54 ir 61 straipsnių taikymo
Kolegijos nuomone, paskirdamas bausmes kaltininkams, apeliacinės instancijos teismas skyrė bausmes pagal teismo nustatytą nusikalstamų veikų apimtį ir atsižvelgė į visas prokuroro paduotame skunde nurodytas aplinkybes.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Kolegijos nuomone, teismai pagrįstai nenustatė V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik po to, kai byloje buvo surinkti jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtinantys įrodymai, ir jis buvo sulaikytas kaip įtariamasis. Iš to darytina išvada, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko teisingi parodymai apie nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių kaltininko kaltę, nėra laikomi prisipažinimu. Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta, jog V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.
Dėl BK 62 straipsnio taikymo
Kolegijos pažymi, kad pagal BK 62 straipsnio nuostatas paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę yra teismo teisė, o ne pareiga. Atsižvelgus į V. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo indėlio reikšmingumą visos nusikalstamos veikos padarymui – be V. V. pranešimo apie vilkiką, panašios nusikalstamos veikos padarymas taptų daug sudėtingesnis, nėra pakankamo pagrindo V. V. skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą, bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. V. ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Jonas Prapiestis
Rimantas Baumilas