Civilinė byla Nr. e2A-429-796/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03086-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter-Servisas“ dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Ž., akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Minareta“, R. Š. M., M. S., K. B., N. P., V. P., T. V..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BM Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Inter-Servisas“ dėl kelio servituto nustatymo.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė kelio servitutą atsakovei priklausančiam žemės sklypui (tarnaujančiajam), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtą servitutą S1, ieškovei priklausančiam žemės sklypui (viešpataujančiam), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei iš ieškovės 2 410 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą; priteisė iš atsakovės ieškovei 2 062,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei – 129,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Trečiasis asmuo R. Š. M. 2024 m. vasario 9 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu nebuvo išspręstas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nurodė, kad patyrė 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, jų atlyginimas turi būti priteistas iš ieškovės, nes ieškovės ieškinio reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo pagal kitus, ne detaliajame plane nurodytus, būdus buvo atmesti, o trečiasis asmuo prieštaravo būtent ieškinio reikalavimui, kuriuo ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą ne pagal detalųjį planą, o vadovaujantis alternatyviais būdais.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė R. Š. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, todėl nebuvo pagrindo iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes bet kuriuo atveju turėjo priimti papildomą sprendimą ir tada spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (jų (ne)priteisimo).
6. Atsakovė UAB „Inter-Servisas“ 2024 m. gegužės 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi Vilniaus apygardos teismas nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo už atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą pateikimą.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui R. Š. M. 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑1394‑392/2024, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinius skundus, ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo tenkino iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą iš dalies pakeitė: iš ieškovės trečiajam asmeniui R. Š. M. priteistas 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 179,75 Eur; iš trečiojo asmens ieškovei priteisė 274,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, ir priėmė naują sprendimą – atsakovės UAB „Inter‑Servisas“ prašymą papildomu sprendimu priteisti iš ieškovės UAB „BM Baltic“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetė; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistas ir iš ieškovės UAB „BM Baltic“ trečiojo asmens R. Š. M. naudai priteistas 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažintas iki 1 179,75 Eur, ir perdavė šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui R. Š. M. 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo R. Š. M. patyrė 1 942,05 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas trečiasis asmuo pagrindė, pridėdamas advokatų kontoros išrašytas sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui nepriteisė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė trečiojo asmens prašymą tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kadangi bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ginčą laimėjusios, o ne pralaimėjusios šalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Nagrinėjamoje byloje jokių kitų reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka pareikšta nebuvo. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo R. Š. M. savarankiškų reikalavimų dėl konkretaus servituto varianto nustatymo ar kompensacijos priteisimo nereiškė, priešieškinio neteikė. Teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės, o ne atsakovės naudai. Dėl to papildomas teismo sprendimas, kuriuo bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš bylą laimėjusios šalies, laikytinas akivaizdžiai neteisėtu ir nepagrįstu.
13.2. Papildomas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintų sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės, šį savo sprendimą teismas privalėjo išsamiai motyvuoti. Papildomas teismo sprendimas yra be motyvų, iš sprendimo turinio neįmanoma suprasti, kodėl bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš bylą laimėjusios šalies. Tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, darantis teismo sprendimą absoliučiai neteisėtu ir trukdantis ieškovei įgyvendinti teisę į apeliaciją, kadangi ieškovė nežino ir nesupranta, kokie motyvai galėjo lemti tokio sprendimo priėmimą, kokius įrodymus ar argumentus ji turėtų paneigti, prašydama papildomą sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka.
13.3. Papildomu sprendimu, pažeidžiant CPK 98 straipsnio reikalavimus, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių trečiasis asmuo nepatyrė. Apeliantė nurodė, kad, kaip matyti iš trečiojo asmens atstovo 2023 m. spalio 16 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančių rašytinių dokumentų, 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-203 ir 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-444 buvo išrašytos ne byloje dalyvaujančiam R. Š. M.. Iš šių sąskaitų nėra aišku, ar sąskaitose nurodytos teisinės paslaugos yra susijusios su nagrinėjama byla, neaišku, ar sąskaita PRIMUS2023-444 buvo apmokėta. Todėl trečiojo asmens prašymas dėl 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimo pagal 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitas faktūras negali būti tenkintas.
14. Trečiasis asmuo R. Š. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti trečiajam asmeniui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Nors teismo sprendimu apeliantės ieškinys patenkintas, trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos privalo būti priteistos, nes bylos rezultatas atitiko trečiojo asmens poziciją civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad ieškovė negali įgyvendinti savo teisių kitaip, kaip tik nustačius servitutą ir apribojus atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Teismas konstatavo, kad servitutas nustatomas būtent pagal Detalųjį planą, o ne pagal ieškovės byloje teiktus alternatyvius būdus, kurių įgyvendinimas apskritai nebuvo ir nėra įmanomas, nes tokiu būdu būtų pažeistos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Būtent tokios pozicijos byloje ir laikėsi trečiasis asmuo. Iš trečiojo asmens 2022 m. spalio 18 d. atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad jis prieštaravo ieškinio reikalavimui, kuriuo apeliantė reikalavo nustatyti kelio servitutą ne pagal Detalųjį planą.
14.2. Apeliantė ilgą laiką reiškė reikalavimą kelio servitutą nustatyti pagal apeliantės nurodomus visiškai nepagrįstus alternatyvius būdus, kurie būtų teisėtai ir pagrįstai atmesti ir ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliantės nepagrįstai ilgą delsimą iš esmės sutikti ir su trečiojo asmens atsiliepime išdėstyta pozicija byloje, jog servitutas gali būti nustatytas tik pagal Detalųjį planą, patvirtina ir sprendime teismo konstatuotos aplinkybės. Apeliantės reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo pagal kitus, ne Detaliajame plane nurodytus, būdus buvo atmesti. Teismo sprendimo rezultatas atitiko trečiojo asmens poziciją byloje. Apeliantės argumentai dėl trečiojo asmens servituto varianto nustatymo nereiškimo, priešieškinio ir savarankiškų reikalavimų nereiškimo neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
14.3. Apeliantė neginčija sąskaitos faktūros Serijos Nr. PRIMUS2022-932 1 179,75 Eur sumos, todėl ginčo dėl šios bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo byloje nėra. Pasisakydamas dėl kitų išrašytų sąskaitų faktūrų už patirtas bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo pažymėjo, kad yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-256-684/2015; Nr. e3K‑3‑275-823/2021). Šiuo atveju dalį trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų apmokėjo byloje nedalyvaujantis asmuo. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės, ar bylinėjimosi išlaidos (teisinės paslaugos) yra patirtos būtent šioje civilinėje byloje, yra aiškiai nepagrįstos. Sąskaitų faktūrų ataskaitose detalizuojamos suteiktos teisinės paslaugos.
14.4. Trečiasis asmuo dar 2023 m. spalio 16 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė turėjo visas galimybes realizuoti CPK įtvirtintas procesines teises, reikšdama argumentus dėl tokių išlaidų (ne)pagrįstumo ir (ar) (ne)teisėtumo. Apeliantė tokią galimybę turėjo ir 2023 m. spalio 17 d. bei 2023 m. lapkričio 21 d. vykusių teismo posėdžių metu, tačiau to nepadarė ir trečiojo asmens pateiktų bylinėjimosi išlaidų neginčijo, dėl jų nepasisakė. Tik teismui priėmus papildomą sprendimą ieškovė pradėjo reikšti argumentus dėl jų (ne)pagrįstumo ir(ar) (ne)teisėtumo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu iš ieškovės trečiajam asmeniui R. Š. M. priteista 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1394-392/2024, be kita ko, ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo buvo patenkintas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistas iš ieškovės trečiajam asmeniui R. Š. M. priteistas 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 1 179,75 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistas ir iš ieškovės UAB „BM Baltic“ trečiajam asmeniui R. Š. M. priteistas 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažintas iki 1 179,75 Eur, ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Pažymėtina tai, kad minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog trečiojo asmens pateiktos 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-203 544,50 Eur sumos ir 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra PRIMUS2023-444 217,80 Eur sumos, neįrodo, jog trečiasis asmuo realiai patyrė 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, dėl to teismas pripažino pagrįsta ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl trečiajam asmeniui pagal minėtas sąskaitas priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą pakeitė – iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 1 179,75 Eur (1 942,05 Eur – 762,30 Eur).
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, pažymėta, jog kasacine tvarka nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria dalis trečiojo asmens R. Š. M. prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pripažintos nepagrįstomis, o kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (nutarties 21 punktas). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, be kita ko, nustačius, kad bylą nagrinėję teismai, nors ir teisingai aiškino proceso teisės normas, įtvirtinančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau jas taikė nevisapusiškai ištyrę ir įvertinę visus byloje esančius duomenis, procesinius sprendimus priėmė neįvertinę kitų bylos dalyvių procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, dėl to bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistas ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam priteistas iš ieškovės, naikintina ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dėl 1 179,75 Eur priteisimo iš ieškovės perduotinas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (nutarties 62 punktas).
20. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti perduotą bylos dalies apimtį, apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu išspręstas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dėl 1 179,75 Eur dydžio išlaidų priteisimo iš ieškovės teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl apeliacinio skundo
21. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas tenkino vieną iš alternatyvių ieškovės ieškinio reikalavimų.
22. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad trečiasis asmuo R. Š. M. byloje patyrė 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė neginčijo 2022 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Serijos Nr. PRIMUS2022-932 1 179,75 Eur sumos.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su priimant 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą pirmosios instancijos teismo padaryta esmine išvada priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, kaip ginčą laimėjusios šalies, o ne iš pralaimėjusios šalies.
24. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
26. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 3 straipsnio 8 dalis numato, kad tokiu atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑145‑403/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑831075/2020, 18 punktas).
29. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir procesines pareigas, išskyrus minėtoje nuostatoje numatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑187‑1075/2023, 43 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, kuria bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir konstatavo, jog teismai tai padarė nepagrįstai, nes, priteisdami trečiojo asmens R. Š. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik iš ieškovės, turėjo pareigą argumentuoti, kodėl nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir taikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, taip pat pareigą konstatuoti ieškovės netinkamą – nekeliantį abejonių dėl jos nesąžiningumo – procesinį elgesį, dėl kurio atsirado būtent trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, taip pat, atsižvelgdami į nagrinėjamos bylos ypatumus, jos nagrinėjimo trukmę ir baigtį (ieškovės ieškinys patenkintas), siekdami tokio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, kuris atitiktų minėtus bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turėjo įvertinti ir kitų proceso dalyvių procesinį elgesį, galėjusį lemti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymą bylos nagrinėjimo metu (nutarties 45 punktas).
31. Darytina išvada, kad apeliantės argumentai, jog skundžiamas teismo papildomas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nesudaro pagrindo panaikinti teismo papildomą sprendimą. Pažymėtina tai, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo sprendimo motyvavimo ydingumas, būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto reglamentavimas numato, kad jeigu neatskleista bylos esmė, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tokiu atveju, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgęs į tai, kad byla kasacinės instancijos teismo perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat atsižvelgęs į nurodytą proceso teisės normų reglamentavimą, įvertinęs sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog glausta skundžiamo papildomo sprendimo motyvacija nėra pakankamas pagrindas šiam procesiniam sprendimui panaikinti, kadangi reikšmingi nagrinėjamo klausimo aspektai pagal esamus bylos duomenis gali būti išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl 1 179,75 Eur dydžio išlaidų priteisimo skundžiamu papildomu sprendimu iš ieškovės teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakant dėl apeliantės nurodytų argumentų ir pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, kuria bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, 46 punkte nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės ir (ar) atsakovės reikšminga įvertinti ir tokias aplinkybes: kodėl ieškovė dar ginčo pradžioje nereikalavo nustatyti servituto pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1, ar ji apie jį žinojo (galėjo žinoti), taip pat įvertinti atsakovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, galėjusį lemti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingą priteisimą iš ieškovės ir atsakovės; įvertinti, kokiais argumentais remdamasi atsakovė nesutiko su ieškovės pirminiais ieškinio reikalavimais, taip pat įvertinti atsakovės argumentus dėl servituto nustatymo pagal Detaliajame plane pažymėtus servitutus S1 ir S2 negalimumo, Detaliajame plane pažymėtų servitutų S1 ir S2 turinio, kokios aplinkybės lėmė atsakovės sutikimą nustatyti servitutą pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1 praėjus tam tikram laiko tarpui nuo ieškinio pareiškimo; turėtų būti ištirta, ar tik ieškovės netinkamas procesinis elgesys lėmė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą, ar tam galėjo turėti įtakos ir kitų proceso dalyvių veiksmai bei elgesys bylos nagrinėjimo metu.
33. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo R. Š. M. byloje 2023 m. spalio 16 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prie šio prašymo pridėta, be kita ko, 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serijos Nr. PRIMUS2022-932 už teisines paslaugas 1 179,75 Eur sumai. Šios trečiojo asmens 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje buvo patirtos (apmokėtos) 2023 m. spalio 16 d. Vertinant byloje trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių priteisimo klausimas sprendžiamas šiuo atveju, susidarymo priežastis, įvertintinas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, kitų proceso dalyvių veiksmai ir elgesys bylos nagrinėjimo metu.
34. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 27 d. ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal architekto J. V. parengtą brėžinį. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštą, jame nurodyta, kad, pagal patvirtintus ir viešai skelbiamus portale www.tpdr.lt detaliųjų planų – Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) – sprendinius, ties šių žemės sklypų riba yra nustatytas servitutas privažiuoti prie detaliaisiais planais planuojamos teritorijos; taip pat pateikė atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad atsakovės sklypo detaliojo planavimo dokumentuose jau 2013 metais, kai šie dokumentai buvo rengiami, ties rytine sklypo kraštine buvo numatytas servitutas. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad servitutą bus prašoma nustatyti pagal architekto J. V. parengtą servituto brėžinį, o servitutui būtina atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis buvo parinkta įvertinant eismo intensyvumą ir saugumą užtikrinančius minimalius transporto priemonių posūkių spindulius, aplinkybę, kad minėtu servitutiniu pravažiavimu naudosis ir gretimų sklypų savininkai, atitinkamai automobiliai privalės saugiai prasilenkti, išsukti į krašto kelią ir pan.
35. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė savo atsikirtimus grindė argumentais, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą per trečiojo asmens J. Ž. sklypus; ieškovė turėtų visas galimybes patekti į savo žemės sklypą per naujai suprojektuotą nuovažą, pasinaudodama jau nustatytu ir patvirtintu gretimų žemės sklypų servitutu, kuris tęsiasi iki pat ieškovės žemės sklypo; be to, servituto nustatymas atsakovės sklype itin apsunkintų atsakovės veiklą, atsakovė turėtų perkelti tvorą ir vartus nuo kelio pusės.
36. Byloje 2021 m. spalio 14 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, be kita ko, juo buvo prašoma nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP arba pagal to paties architekto parengtą brėžinį JV191001-PP-SP-3. Ieškovė pareiškime nurodė, kad J. V., įvertindamas minimaliai būtinus kelio servituto parametrus, transporto priemonių apsisukimo spindulius bei kitus specifinius reikalavimus servitutui, parengė alternatyvų servituto nustatymo brėžinį, kuriame servitutą perkėlė maksimaliai įmanomai į sklypo rytinę pusę; reiškiant pradinį reikalavimą toks servituto variantas nebuvo svarstomas, kadangi jis gali būti susijęs su papildomomis išlaidomis ir nepatogumais, nes teismui nustačius servitutą pagal naujai parengtą brėžinį teks šalinti į servituto zoną patenkančią atsakovei priklausančią tvorą; įvertinus argumentus ir naujai pateiktus įrodymus, kuriais atsakovė grindė nesutikimą su ieškiniu, pateikiamas alternatyvus servituto nustatymo variantas, net įvertinus būtinumą šalinti (perkelti) tvorą, gali mažiau varžyti atsakovės galimybes naudotis jai priklausančiu sklypu ir galbūt sudarys prielaidas ginčą baigti taikiai.
37. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais remdamasi tuo, kad Detaliajame plane nėra numatytas joks kelio servitutas patekti į ieškovės žemės sklypą. Atsakovė dėl Detaliajame plane pažymėtų servitutų S1 ir S2 turinio nurodė, kad Detaliajame plane S2 pažymėtas kelio ir inžinerinių tinklų servitutas ieškovės klaidingai vertinamas kaip kelio servitutas, skirtas neva privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo, be to, pagal ieškovės brėžinius Detaliajame plane S2 pažymėtas servitutas neliečiamas (pagal 1 brėžinį) arba liečiama tik jo dalis (pagal 2 brėžinį); kiti Detaliajame plane numatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutai yra susiję su eksploatuojamais elektros įrenginiais (tinklais). Atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas pažeidžia Detaliojo plano sprendinius, o pasinaudojimas atsakovės žemės sklypu nėra vienintelis patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą, be to, servituto nustatymas atsakovės sklype itin apsunkintų jos veiklą.
38. Byloje kaip liudytojas apklaustas architektas J. V. nurodė, kad Detaliajame plane servitutas S1 nustatytas keliui ir inžinieriniam tinklams tiesti ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Detaliuoju planu kelio servitutas buvo nustatytas netinkamai – jis yra gerokai per mažas, kad juo galėtų naudotis sunkiasvorės transporto priemonės, kad būtų užtikrintas tinkamas jų apsisukimo spindulys ir pan., todėl Detaliojo plano sprendiniai turėtų būti ištaisyti, servitutą nustatant teismo sprendimu ir prioritetą teikiant vienam iš architekto parengtų servituto nustatymo brėžinių.
39. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Minėtame sprendime teismas nustatė, kad: 1) servitutas, kuriuo būtų galima patekti į ieškovės žemės sklypą, nustatytas Detaliajame plane, žymimas žyma S1, yra atsakovei priklausančiame žemės sklype, nėra įregistruotas, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė faktiškai negali pasinaudoti galimybe per jį patekti į savo žemės sklypą; 2) yra ir kita (alternatyvi) galimybė ieškovei patekti į savo žemės sklypą per nuovažą nuo žiedo. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nepagrįstai nurodęs, jog nėra būtinumo nustatyti servituto ir ieškovė turi alternatyvius būdus patekti į savo sklypą, ir tinkamai nevertino bei neanalizavo, ar prašomas nustatyti servitutas smarkiai apsunkintų atsakovės nuosavybės teisę, sukeltų grėsmę ar realių kliūčių atsakovės vykdomai veiklai, taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą, ar yra kitų alternatyvių būdų ieškovei pateikti į savo sklypą ne per atsakovei priklausantį sklypą, turėtų būti nustatinėjamos faktinės aplinkybės dėl ieškovės galimybės patekti į savo sklypą per kitiems asmenims priklausančius sklypus ir būtų pagrindas į bylos nagrinėjimą įtraukti konkrečių žemės sklypų savininkus.
40. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktuose paaiškinimuose rėmėsi argumentais dėl savo veiklos pobūdžio ir tuo, kad jeigu atsakovės veiklai esminiais esantys detaliojo plano sprendiniai faktiškai būtų keičiami, atsakovė nebegalėtų vykdyti savo veiklos ir būtų priversta arba uždaryti savo servisą ir parduotuvę, arba ieškotis kitos vietos. Atsakovė pažymėjo, kad aikštelės pakraštyje, netoli sklypo ribos su ieškovo žemės sklypu, atsakovė yra įrengusi komercinės paskirties pastato ir gyvenamojo namo nuotekų valymo įrengimus, todėl pravažiavimo kelias šioje vietoje reiškia, kad turėtų būti iškelti ir nuotekų valymo įrengimai, o galimybė tuos įrenginius įrengti kitoje žemės sklypo vietoje yra komplikuota dėl esamo užstatymo ir tokiems įrenginiams nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad nepaisant to, jog ieškovė prašo nustatyti servitutą per atsakovės žemės sklypą, byloje būtina įvertinti dėl tokio servituto nustatymo atsakovės patiriamą žalą; visus alternatyvius privažiavimo kelius ir tokių kelių įrengimo kaštus bei jais padaromus kitų asmenų teisių suvaržymus. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė turėtų pateikti įrodymus dėl kitų privažiavimo alternatyvų įvertinimo, t. y. dėl ieškovės galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypo per atsakovės detaliajame plane jau suprojektuotą servitutą S1 – kelio ir inžinierinių tinklų servitutą, taip pat per kitą nuovažą.
41. Atsakovės atstovas 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu reiškė prašymą įtraukti į bylą trečiuosius asmenis ir juos apklausti, nurodė, kad turimomis žiniomis kiti savininkai neprieštarautų dėl servituto nustatymo. Byloje 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu nuspręsta į bylą įtraukti, be kitų, trečiąjį asmenį R. Š. M.. Šis trečiasis asmuo 2022 m. spalio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes servitutas turėtų būti nustatomas pagal Detalųjį planą, prašė ieškinį atmesti.
42. Atsakovei byloje pateikus teismui pareiškimą dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo turto vertinimo ekspertizė, bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus atlikta ekspertizė. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. 2023 m. spalio 11 d. pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo atsakovė nurodė, kad atsakovė nuo pat civilinės bylos iškėlimo nurodė, jog jis su ieškiniu nesutinka, nes prašomas servitutas iš esmės apsunkintų atsakovės žemės sklype vykdomą ekonominę veiklą, taip pat, kad nustačius prašomą kelio servitutą atsakovė turėtų perstatyti esamą tvorą ir vartus (tik pagal servituto schemą nelabai turi kur perstatyti), servitutas butų nustatomas toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra įrengta aikštelė ir nuotekų valymo įrengimai, kuriuos tektų perkelti į kitą vietą (taip pat nelabai yra kur perkelti atsakovės sklypo ribose); nurodė, kad teikia minėtas aplinkybes ir būsimas atsakovo išlaidas patvirtinančius įrodymus.
43. Byloje ieškovė 2023 m. spalio 17 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo patikslino ieškinį, prašydama: nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP arba pagal to paties architekto parengtą brėžinį JV191001-PP-SP-3, arba pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1. Ieškovė ieškinio dalyko patikslinimą grindė tuo, kad atsakovė teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, iš kurių, be kita ko, paaiškėjo, jog ginčo nagrinėjimo teisme metu – 2022 m. liepos 12 d. buvo parengta atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla ir 2023 m. rugsėjo 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu viešajame registre 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė. Ieškovės vertinimu, bylos eigoje atliekant inžinerinių statinių registraciją elgtasi nesąžiningai, nes tuo neabejotinai siekta apsunkinti galimybę nustatyti ieškovės prašomą servitutą, o taip pat apsunkinti ieškovės galimybes realizuoti nustatytinu servitutu suteikiamas teises, dėl to šioje proceso stadijoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsirado poreikis tikslinti ieškinio dalyką, nurodant dar vieną alternatyvų servituto nustatymo variantą. Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, jog sprendžiant servituto nustatymo klausimą teismine tvarka, teismas turi teisę nustatyti didesnį servitutą negu buvo numatyta detaliajame plane, dėl to, nepriklausomai nuo to, jog yra tikslinamas ieškinio dalykas, teismas turi teisę nustatyti servitutą pagal vieną iš architekto J. V. prieš tai parengtų servitutų planų; didesnio nei Detaliajame plane numatyto servituto nustatymas yra būtinas, kad servitutu suteikiamomis teisėmis būtų galima naudotis realiai pagal pagrindinio daikto, t. y. ieškovei priklausančio žemės sklypo, naudojimo paskirtį.
44. Atsakovė 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame nurodė nesutikimą, kad servitutas būtų nustatytas pagal architekto J. V. brėžinius, tačiau sutiko, kad teismas nustatytų atlygintinį kelio servitutą pagal Detaliajame pažymėtą servitutą S1. Atsakovė atsiliepime nurodė tai, kad, atsižvelgiant į atsakovės byloje jau 2022 m. rugsėjo 20 d. pareikštą poziciją, ginčas dėl šio alternatyvaus trečiojo reikalavimo yra tik dėl servituto atlygintinumo, o ieškovė nei reikalavime, nei patikslinto ieškinio pagrinde nekalba apie servituto atlyginimą, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė prašo teismo nustatyti neatlygintiną servitutą.
45. Trečiasis asmuo R. Š. M. 2023 m. spalio 16 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jame trečiasis asmuo nurodė, kad savo poziciją yra išdėstęs 2022 m. spalio 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį.
46. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas, ieškovės reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo pagal kitus, ne Detaliajame plane nurodytus, būdus iš esmės atmetė, ir kelio servitutą nustatė būtent pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1. Minėto sprendimo 41–42 punktuose teismas nusprendė, kad ieškovės pateiktas pirmasis servituto brėžinys Nr. JV191001-PP-SP neatitinka proporcingumo, racionalumo, teisingumo ir minimalaus savininko teisių ribojimo principų, yra per didelio ploto, pernelyg apribotų atsakovės veiklą ar netgi iškiltų pavojus atsakovės vykdomam verslui; vertinant ieškovės prašomo nustatyti servituto antrąjį brėžinį Nr. JV191001-PP-SP-3 pasisakyta, jog naudotis servitutu ieškovė negalėtų, žiedo formos servitutu praktiškai sunkiasvorės transporto priemonės manevruoti nesugebėtų (tai parodė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atliktas eksperimentas), brėžinys netikslus, netinkamai atžymėti atstumai ir žiedo spindulys. Teismas pripažino, jog ieškovė negali įgyvendinti savo teisių kitaip, kaip tik nustačius servitutą ir apribojus atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės teises, todėl ieškinys tenkintas ir nustatytas servitutas pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtą servitutą S1.
47. Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad ieškovė dar ginčo pradžioje apie Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1 žinojo (galėjo žinoti), tačiau nereikalavo nustatyti servituto pagal jį. Ieškovė ginčo pradžioje iš esmės laikėsi pozicijos, kad Detaliuoju planu kelio servitutas buvo nustatytas netinkamai ir šis yra per mažas. Pastebėtina tai, kad Detaliajame plane numatytas servitutas S1 buvo paminėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje, kuria minėtas teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl kitų privažiavimo alternatyvų įvertinimo (tarp jų ir ieškovės galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypo per atsakovės Detaliajame plane suprojektuotą kelio ir inžinierinių tinklų servitutą S1). Tačiau ieškovė trečiąjį alternatyvų reikalavimą nustatyti servitutą pagal Detaliajame plane numatytą servitutą S1 byloje pateikė tik po vienerių metų – 2023 m. spalio 17 d. Nors ieškovė ieškinio dalyko patikslinimą grindė atsakovės atliekamais veiksmais, tačiau įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendime konstatuota, kad automobilių stovėjimo aikštelė atsakovės sklype buvo suprojektuota detaliajame plane dar 2014 metais, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė specialiai įregistravo stovėjimo aikštelę tik dabar, norėdama sukliudyti ieškovei nustatyti servitutą šioje teritorijoje.
48. Ištyrus bylos medžiagą, įvertinus tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir nagrinėjamos bylos ypatumus, bylos proceso eigą ir trukmę, ieškovės pozicijos pasikeitimą dėl dar vieno alternatyvaus reikalavimo pareikšimo praėjus žymiam laiko tarpui nuo pradinio ieškinio pareiškimo, ieškovės procesinis elgesys konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatytomis aplinkybėmis nesistengiant ir delsiant ieškoti alternatyvių būdų servitutui nustatyti ir įgyvendinti savo teisę naudoti turimą žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, nelaikytinas tinkamu ir savalaikiu. Ieškovės netinkamas procesinis elgesys turėjo įtakos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Taigi nors išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ieškovė laikytina bylą laimėjusia šalimi, patenkinus jos trečiąjį alternatyvų reikalavimą, tačiau sprendžiant procesinį klausimą dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pripažintina, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą.
49. Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė su ieškovės pirminiais ieškinio reikalavimais nesutiko ir laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas pažeidžia Detaliojo plano sprendinius, o pasinaudojimas atsakovės žemės sklypu nėra vienintelis būdas patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, be to, servituto nustatymas atsakovės sklype itin apsunkintų jos veiklą. Byla dėl servituto nustatymo teisme nagrinėta nuo 2020 m. spalio mėn. Atsakovė sutikimą nustatyti atlygintiną servitutą pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1, priteisiant vienkartinę kompensaciją, pareiškė tik praėjus žymiam laiko tarpui nuo ieškinio pareiškimo. Pastebėtina ir tai, kad nors 2023 m. lapkričio 14 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė sutiko, kad teismas nustatytų atlygintiną kelio servitutą pagal Detaliajame pažymėtą servitutą S1, nurodydama, jog, atsižvelgiant į atsakovės byloje jau 2022 m. rugsėjo 20 d. pareikštą poziciją, ginčas dėl šio alternatyvaus trečiojo reikalavimo yra tik dėl servituto atlygintinumo, tačiau dar 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atsakovė byloje taip pat kėlė klausimą dėl kitų privažiavimo alternatyvų įvertinimo (tarp jų ir per trečiųjų asmenų žemės sklypus) – 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu nuspręsta į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, tarp jų ir trečiąjį asmenį R. Š. M.. Tarp šalių buvo kilęs ginčas, šalys tarpusavyje nesutarė dėl servituto nustatymo variantų. Atsakovės procesinis elgesys, pozicijos keitimas bylos nagrinėjimo metu taip pat turėjo įtakos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymui.
50. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo rezultatas atitiko trečiojo asmens poziciją byloje, kurios jis laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu. Remiantis bylos duomenimis, yra pagrindas vertinti, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymui įtakos turėjo tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys, kadangi abi šalys iš esmės prisidėjo prie byloje kilusio ginčo, jo nagrinėjimo trukmės ir procesinės situacijos dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylos procesą.
51. Įtrauktas į bylą trečiasis asmuo R. Š. M. byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, jog servitutas turėtų būti nustatomas pagal Detalųjį planą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo rezultatas atitiko trečiojo asmens poziciją byloje. Ištyrus bylos medžiagą, įvertinus bylos proceso eigą, šalių procesinį elgesį, siekiant tokio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, kuris atitiktų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymui įtakos turėjo tiek ieškovės, tiek atsakovės netinkamas procesinis elgesys, dėl to 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui priteistinas iš šalių lygiomis dalimis, t. y. priteisiant iš ieškovės ir iš atsakovės trečiajam asmeniui po 589,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 47 straipsnio 2 dalis ir 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
52. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino klausimui dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti reikšmingų bylos duomenų ir kitų proceso dalyvių procesinio elgesio, dėl to iš dalies netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo tenkintinas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistinas anksčiau nurodytu būdu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, paskirstymo
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, nusprendus, kad bylos dalis dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo dėl 1179,75 Eur priteisimo iš ieškovės perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktas išspręsti apeliacinės instancijos teismui (nutarties 65 punktas). Kasacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir priėmus atitinkamus procesinius sprendimus (dėl bylos dalies priėmus naują sprendimą; dalį bylos perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui), tačiau nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų, spręstinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
54. Ieškovė UAB „BM Baltic“ kasacinės instancijos teisme patyrė 1 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už kasacinio skundo parengimą. Įvertintina tai, kad ieškovės kasacinis skundas buvo paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo, ieškovei nesutinkant su minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi išspręstais ieškovės apeliaciniais skundais tiek dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo, tiek dėl 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo.
55. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu buvo priteisęs iš ieškovės UAB „BM Baltic“ 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Inter‑Servisas“. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo buvo atmestas. Apeliantė UAB „BM Baltic“ už apeliacinio skundo dėl 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo parengimą turėjo 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai.
56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovės UAB „BM Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, panaikinta ir priimtinas naujas sprendimas – atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomu sprendimu priteisimo iš ieškovės atmestas.
57. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškovės kasacinio skundo dalis, susijusi su jos apeliaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo, taip pat į tai, kad, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį bei dėl bylos dalies priėmus naują sprendimą, ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo iš esmės patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu – 850 Eur (1 700 Eur / 2) (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovės UAB „BM Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo, taip pat panaikinta dalis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties, susijusios su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu, ir ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjus grąžintą bylos dalį apeliacine tvarka, ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į galutinį bylos procesinį teisinį rezultatą, ieškovei iš trečiojo asmens R. Š. M. priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, susijusių su 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu – 425 Eur ((1 700 Eur / 2) / 2) (CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
59. Trečiasis asmuo R. Š. M. kasacinės instancijos teisme už atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą turėjo 2 612,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, prašė jas priteisti iš ieškovės. Šio trečiojo asmens atsiliepimas siejamas su ieškovės kasacinio skundo dalimi, susijusia su 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo, be kita ko, panaikinta dalis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties, susijusi su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu, ir bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į galutinį bylos dalies, susijusios su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu, procesinį teisinį rezultatą ir šioje dalyje patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją, laikytina, kad trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, susijusių su 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu – 1 306,20 Eur (2 612,39 Eur / 2) (CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
60. Apeliacine tvarka iš naujo išnagrinėjus kasacinės instancijos teismo perduotą bylos dalį, ieškovės apeliacinį skundą dėl 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo tenkinus iš dalies, atlikus byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų dėl kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, trečiajam asmeniui R. Š. M. iš ieškovės priteistina 881,20 Eur (1 306,20 Eur – 425 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme.
61. Pažymėtina tai, kad ieškovė (apeliantė) už apeliacinio skundo dėl 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo parengimą turėjo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartyje (nusprendus, kad trečiajam asmeniui priteistos 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1 179,75 Eur) buvo nustatyta, kad skundas dėl 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo patenkintas 39,25 proc. (atmesta 60,75 proc.), todėl ieškovei iš trečiojo asmens R. Š. M. priteista 274,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
62. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria dalis trečiojo asmens prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pripažintos nepagrįstomis, kasacine tvarka nebuvo apskųsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑6‑916/2025, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistas ir iš ieškovės UAB „BM Baltic“ trečiajam asmeniui R. Š. M. priteistas 1 942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažintas iki 1 179,75 Eur, ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi nebuvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria ieškovei iš trečiojo asmens R. Š. M. priteista 274,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
63. Apeliacinės instancijos teismui perduotą bylos dalį išnagrinėjus iš naujo ir nustačius, kad trečiajam asmeniui priteistina iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 589,88 Eur sumą, laikytina, jog papildomai patenkinta 30,37 proc. (60,75 proc. / 2) ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš trečiojo asmens R. Š. M. papildomai priteistina 212,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
64. Prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas patyrė 41,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į galutinį bylos procesinį teisinį rezultatą, laikytina, kad patenkinta 75 proc. ieškovės kasacinio skundo reikalavimų, dėl to iš ieškovės, proporcingai atmestai ieškovės reikalavimų daliai (25 proc.), valstybei priteisina 10,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į galutinį bylos procesinį teisinį rezultatą ir tenkintų ieškovės reikalavimų proporciją, valstybei iš atsakovės priteisina 20,97 Eur (t. y. 50 proc.), o iš trečiojo asmens R. Š. M. priteisina 10,49 Eur (t. y. 25 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą iš dalies pakeisti, nurodant, kad trečiojo asmens R. Š. M. patirtų 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas taip:
iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ trečiajam asmeniui R. Š. M. priteisiama 589,88 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme;
iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter-Servisas“ trečiajam asmeniui R. Š. M. priteisiama 589,88 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM Baltic“ iš trečiojo asmens R. Š. M. 212,59 Eur (du šimtus dvylika eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui R. Š. M. iš ieškovės 881,20 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM Baltic“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter-Servisas“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM Baltic“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter-Servisas“ 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ 10,49 Eur (dešimt eurų 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter-Servisas“ 20,97 Eur (dvidešimt eurų 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens R. Š. M. 10,49 Eur (dešimt eurų 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Valstybei priteistos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Teisėja Kristina Domarkienė