Administracinio nusižengimo byla Nr. II-292-834/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00312-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4.;9.35.

                                                                (S)

VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS

                                                                          N U T A R T I S

                                                              2021 m. liepos 23 d.

                             Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja V. S.,

Sekreitoriaujant Simonai Lošytei,

Dalyvaujant pareiškėjui Ž. G. (toliau-pareiškėjas)

Dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei L. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Ž. G. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

n u s t a t ė :

Institucija 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Ž. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalį paskyrė 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę - daikto, alkoholinių gėrimų, nepaženklintų LR nustatyta tvarka, 1 l. konfiskavimą už tai, kad jis 2021-03-27 d apie 22.30 val. atvykęs į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos automobiliu (duomenys neskelbtini) valst.nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, tačiau atlikus asmeninių daiktų tikrinimą buvo rasta 1 litras viskio LAUDER'S, bendros 14 Eur vertės.

Ž. G. skundu prašo panaikinti 2021 m. gegužės 6 d.  Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

 Skundą motyvuoja tuo, kad nedalyvavo muitinio patikrinimo metu jo transporto priemonės kabinoje. Nors skundžiamame nutarime pareigūnė nurodo, kad vairuotojo paklausė, ar turi deklaruojamų daiktų, tačiau tokio klausimo nebuvo ir jo manymu, jeigu būtų paklaususi tai visos šios situacijos ir nebūtų buvę. Bet kadangi nebuvo tokio klausimo, tai ir negalėjo atsakyti: „ne, neturiu". Brendžio butelis 0,7 l. buvo padėtas žemės šalia vairuotojo sėdynės, kuris nebuvo nei slepiamas, nei uždengtas. Pareiškėjas teigia, jog jam nepaaiškino jo teisių ir pareigų, nustatytų ANK 577 straipsnyje, ir jis protokolo nepasirašė.

Institucija atsiliepime nurodė, kad prašo palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą ir Ž. G. apeliacinio skundo netenkinti, kadangi, pareiškėjo pateiktos aplinkybės niekuo nepagrįstos, negali būti vertinamos kaip logiškos bei patikimos. Pareiškėjui buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame lietuvių kalba išdėstyta nusižengimo esmė ir aplinkybės, taip pat nurodytos asmens teisės ir pareigos, o tai kad Ž. G. atsisakė protokolą pasirašyti, nereiškia, jog jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos ar nebuvo įteiktas protokolas. Ž. G., atsižvelgdamas į tą faktą, jog nepasirašė administracinio nusižengimo protokole, apeliuoja tik į tai, kad jam nebuvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. Institucija pastebi, jog administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Su protokolu susipažinau, protokolą gavau, teisės ir pareigos, nustatytos 577 straipsnyje, man paaiškintos“ parašo padėjimas patvirtina ne tik, kad asmeniui išaiškintos teisės ir pareigos, bet ir tai, jog jis gavo protokolą. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepagrįstai išskiria tik vieną aplinkybę. Be to šią aplinkybę Ž. G. nurodė tik po Vilniaus teritorinės muitinės priimto nutarimo, nors savo paaiškinime pateiktame 2021 m. kovo 31 d. to neminėjo, todėl Institucijos manymu pareiškėjas tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės.

         Ž. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. kovo 27 d. atvažiavo į Medininkų kelio postą. Išvažiuodamas iš Baltarusijos „duty free“ parduotuvėje nusipirko butelį viskio ir cigarečių. Grįžęs iš „duty free“ parduotuves cigarėtes išėmė padėjo ant panelės, o butelį maišelyje padėjo ant gulto. Toliau belaukiant eilėje įvažiuoti į Lietuvą prie jo priėjo rusų vairuotojas, kuriam jis prieš tai prie sienos padėjo suremontuoti automobilį, bei atnešė ir padavė jam butelį brendžio Renosans. Pamanė, kad jeigu jis už tą (duomenys neskelbtini)butelį nemokėjo pinigų, tai susimokės Lietuvoje muitą. Atėjus prie muitinės padavė krovinio dokumentus. Paklaustas kur yra krovinio deklaracija atsakė, kad yra muitinės el. pašte. Jam liepė ją atspausdinti, taip jis ir padarė. Pareigūnė apžiūrėjo krovinį ir pasakė, kad viskas gerai. Pareigūnė norėjo patikrinti kabiną. Paklausė ar neturi cigarečių kišenėje, pasakė ne ir kad yra du buteliai alkoholio. Pasakė, kad reikės sumokėti, o jis pasakė, kad sumokės. Ji jam padavė protokolą pasirašyti ir jis nustebo, nes protokole nurodyta, kad butelis buvo paslėptas, kuris buvo padėtas tarp šaldytuvo ir sėdynės vairuotojo. Nesakė, kad turi du butelius, nes neklausė ar turi deklaruojamų daiktų. Nepagrįstai jį nubaudė, nes pareigūnė nurodė, kad butelis yra paslėptas, kuris nebuvo paslėptas. Pareigūnė neklausė apie deklaruojamus daiktus. Pareigūnė turėjo paklausti ar jis turi deklaruojamų daiktų. Jei būtų paklausus, tai gal ir būtų butelį parodęs. Maišelio nebuvo ant butelio. Butelis turėjo pusiau matytis. Nesutinka su nutarimu dėl to, kad protokolas falsifikuotas, tikrinimo metu pareigūnė nurodė, kad butelis gulėjo. Priėjus prie krovinio nebuvo užduotas klausimas ar nori deklaruoti kokias nors prekes. Viskio butelis buvo ant lovos, o brendžio ant žemės. Pareigūnė nesakė, kad už nedeklaruojamas prekes bus surašytas protokolas. Ji jam sakė, kad už vieną butelį reikės susimokėti. Prašo panaikinti nutarimą. 

        Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaaiškino, kad su skundu nesutinka ir mano kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prekes turėjo pateikti iki muitinio tikrinimo, o ne jo metu. Pareigūnė buvo uždavusi klausimą ar turite deklaruojamų daiktų ir jis buvo uždengtas skuduru. Asmuo turi pats pasakyti, kad turi deklaruojamų prekių ar pasakyti kai pareigūnė užduoda klausimą, o ne tada kai jau pareigūnė tikrinimą atlieka. Kai jau pareigūnė atidarė duris ir buvo aišku, kad įvyks tikrinimas, tada reikėjo pasakyti, kad turi deklaruojamų daiktų. Prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą.

        Liudytoja A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, 2021 m. kovo 27 d. vakare, į Medininkų kelio postą atvažiavo pareiškėjas. Gabeno medieną. Pateikė krovinio dokumentus, trūko deklaracijos ir pasakė, kad ji atsiųsta į paštą. Vairuotojas pateikė visus dokumentus ir tada ji paprašė, kad priekabą atidarytų. Nerado vairuotojo, palaukė jo, tada atidarė jam priekabą, pasakė, kad negali troso perverti. Ji paklausė ar turi deklaruojamų daiktų, jis sakė ne. Tuo metu jie buvo lauke prie priekabos pabaigoje lauke. Kai patikrino krovinį, tada jie nuėjo tikrinti kabiną. Vairuotojas įlipo į kabiną, jis išlipo, tada ji įlipo. Pro vairuotojo duris įlipo į kabiną. Butelis buvo ant gulto maišelyje su vaisvandenio buteliu, o kitas buvo iš dešinės pusės vairuotojo sėdynės, skuduru ir celafaniniu maišeliu uždengtas. Vizualiai butelio nesimatė. Kabinoje buvo didelė netvarka, ir vizualiai buvo matoma ant panelės padėti 2 pakeliai cigarečių. Paaiškino viską apie protokolo surašymą ir sumokėjimo tvarką. Paprašė, kad jis prieitų prie jo langelio po 30 minučių ir pradėjo sakyti, kodėl jis negali deklaruoti prekių. Paaiškino jam, kad po muitinio tikrinimo deklaruoti negalima, galima tik prieš. Vairuotojas atsisakė pasirašyti protokolą. Klausė ar nori rašyti paaiškinimą, sakė ne. Pažymėjo, kad jis atsisakė pasirašyti protokolą. Ji atidavė dokumentus įforminus krovinį ir vairuotojas išvažiavo. Jokio savavališko veiksmo nebuvo, tikrino kabiną su pareiškėjo sutikimu, jis pats atidarė duris, iš keleivio pusės turėjo galimybę stebėti tikrinimą. Nedalyvaujant savininkui ar vairuotojui nėra galimybės tikrinti - nėra tokios praktikos, nes kai nedalyvauja jie neturi galimybių atidaryti durų, priekabos ir panašiai. Butelis viskio buvo paimtas ant žemės gulėjęs kabinoje. Vairuotojas jei vežasi butelius, nedelsiant deklaruoti gabentas prekes turi. Kai atvažiuoja jau į muitinio tikrinimo vietą, pateikia dokumentus ir turi deklaruoti ne tik krovinį, bet ir visas prekes, kurias jis gabena. Jie sprendžia kokie tikrinimo būdai bus taikomi. Prieš lipdami į kabiną je dar paklausia ar turi deklaruojamų daiktų apsidraudžiant. Pareigūnui nėra imperatyvi pareiga klausti ar turi deklaruojamų daiktų.

Ž. G. skundas netenkintinas

Iš bylos medžiagos  matyti, kad Ž. G. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus teritorinės 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas skundą motyvuoja tuo, kad jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos bei administracinio nusižengimo protokole buvo neteisingai nurodytos aplinkybės

           ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų.

Pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 5 straipsnio 12 p. muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus.  Šio reglamento 135 straipsnio 1 dalis nurodo, kada gali būti pateikiama žodinė prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija. Žodinių deklaracijų pateikimo tvarką nustato prekių deklaravimo žodžiu taisyklės, patvirtintos muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017-12-22 įsakymu Nr. 1B-1099 „Dėl prekių deklaravimo žodžiu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Žodinė muitinės deklaracija, tai žodžiu pareiškiamas asmens pageidavimas, kad muitinė įformintų prekėms asmens pasirinktą muitinės procedūrą arba reeksportą, kuriame nurodyta informacija apie deklaruojamas prekes (Taisyklių 2.5. p.). Žodinė deklaracija pateikiama asmeniui (deklarantui) žodžiu kreipiantis į muitinės pareigūną su prašymu įforminti prekėms asmens pasirinktą muitinės procedūrą arba reeksportą ir pateikiant visą tam reikalingą informaciją ir dokumentus. Pats asmuo turi pateikti ir pranešti apie iš trečiosios šalies gabenamas prekes muitinės pareigūnui. Taigi šiuo atveju Pareiškėjas turėjo savarankiškai savo valia pateikti muitinės pareigūnams deklaravimo procedūros įforminimui. Muitinės pareigūnui nedraudžiama užduoti asmeniui klausimus, siekiant patikslinti informaciją, reikalingą prekių deklaravimo procedūros vykdymui, tačiau tai nereiškia, jog yra panaikinama pačio asmens pareiga deklaruoti gabenamas prekes. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad muitinės pareigūnė neklausė jo apie deklaruoti privalomas prekes ir tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, yra visiškai nepagrįsti ir net prieštarauja elementariai logikai, kadangi muitinės pareigūnas negalėtų faktiniais klausimais, išvardyti visas prekes, kurias atsižvelgus į jų pobūdį, vertę ir kt. aplinkybes, reikalinga pateikti muitinės kontrolei. 

Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad protokole minimas rastas paslėptas vienas viskio butelis nebuvo paslėptas, tačiau kaip teigia pareigūnė, kuri buvo apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, butelis buvo ant gulto maišelyje su vaisvandenio buteliu, o kitas butelis buvo iš dešinės pusės vairuotojo sėdynės, skuduru ir celafaniniu maišeliu uždengtas. Vizualiai butelio nesimatė. Apie deklaruojamas prekes prieš patikrinimą pareigūnė paklausė pareiškėją, tačiau šis atsakė, kad tokių prekių neturi. Netikėti pareigūnės paaiškinimas teismas neturi pagrindo. Be to, pareiškėjas atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą ir nepateikė jokio paaiškinimo apie tuo metu jo manymu neteisingai nurodytas aplinkybes. Ir jo teiginys, kad jis neatsisako mokėti muito mokestį tik patvirtina, kad jis suprato, kad jo vežamas prekes jis privalėjo deklaruoti.

Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka abejonių, kad Ž. G. 2021-03-27 d apie 22.30 val. atvykęs į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos automobiliu (duomenys neskelbtini) valst.nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, tačiau atlikus asmeninių daiktų tikrinimą buvo rasta 1 litras viskio (duomenys neskelbtini), bendros 14 Eur vertės. Šiuo konkrečiu atveju Institucijos pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino Ž. G. kaltu padarius ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu Ž. G. paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl keisti ją nėra pagrindo. Institucija teisingai nustatė Ž. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybių nebuvimą.

Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad Ž. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, todėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Jai pagrįstai buvo skirta ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Institucija priėmusi nutarimą pagrįstai pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tačiau įvertinus aplinkybę, jog Ž. G. anksčiau nėra baustas už analogiško nusižengimo, numatyto ANK 208 str. padarymą, nėra sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į proporcingumo principą, tikslinga  Ž. G. už nusižengimą nuobaudos dydį sumažinti iki  sankcijos minimume nustatyto dydžio. Mažindamas nuobaudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į padarymo aplinkybes, į tai, kad nedeklaruotas tik vienas butelis alkoholinio gėrimo, į pažeidėjo asmenybę, kuris anksčiau už analogišką nusižengimą nebaustas, bei atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta Ž. G. už nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minimalią sankcijoje nustatytą baudą 200 eurų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Ž. G. skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)  panaikinimo, netenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeisti, Ž. G. paskirtą nuobaudą sumažinti iki ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto minimumo, tai yra iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. 

Teisėja                                 V. S.