Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-76-511/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14993-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.3.1

                                                                                       (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio, Rimos Ažubalytės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Sigitos Jokimaitės, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

išteisintojo gynėjui advokatui Arūnui Kazlauskui,

        viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio.

        Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo H. T. vardu AB Šiaulių banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo autentifikavimo kodu ir kintamųjų slaptažodžių kortele) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB Šiaulių banko naudotojo H. T. elektroninės bankininkystės pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo inicijuojant ir atliekant finansines operacijas tarp H. T. sąskaitų) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. T. pinigų (1780 Eur) užvaldymo apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie banko informacinės sistemos išgryninant H. T. pinigus, pasinaudojant H. T. banko mokėjimo kortele) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo išgryninant H. T. pinigus) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo UAB „Junasa“ kuro kreditine kortele) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie UAB „Junasa“ informacinės sistemos) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto UAB „Junasa“ kuro kreditinės kortelės panaudojimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto (1250,15 Eur) užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB Šiaulių banko informacinės sistemos 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val.) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimo 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „Nordecum“ turtą) – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. bausmės, paskirtos pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (finansinės operacijos tarp nukentėjusiojo H. T. sąskaitų), subendrintos apėmimo būdu; bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo H. T. pinigų – 1780 Eur išgryninimas ir užvaldymas), subendrintos apėmimo būdu; bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas UAB „Junasa“ kuro kreditine kortele, prisijungimas prie UAB „Junasa“ informacinės sistemos ir svetimo turto (1250,15 Eur) užvaldymas), subendrintos apėmimo būdu; bausmės, paskirtos pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas užvaldyti UAB „Nordecum“ turtą), subendrintos apėmimo būdu; po to apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams ir 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda.

        Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria A. D. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių A. D. subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, A. D. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežčiausios subendrintos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pridedant po dalį bausmių, paskirtų apėmimo būdu subendrinus už kitus nusikaltimus paskirtas bausmes, bei po dalį bausmių, paskirtų už du nusikaltimus, nustatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       A. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad pagrobė dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 13 d. 11.38 val., būdamas pas nukentėjusįjį H. T. namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš kambaryje esančios padėtos H. T. piniginės, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė H. T. vardu 2012 m. sausio 24 d. išduotą asmens tapatybės kortelę, taip ją neteisėtai įgijo ir laikė, savo mobiliojo ryšio telefono aparatu pasidarė jos fotokopiją ir ją vėliau tą pačią dieną panaudojo, pasikėsindamas H. T. vardu paimti vartojimo kreditą iš UAB „Nordecum“.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria A. D. buvo nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl svetimo dokumento pagrobimo ir panaudojimo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog BK 302 straipsnio dispozicija ir (ar) kitais baudžiamojo įstatymo straipsniais nėra draudžiama paimti, palaikyti dokumentą, taip pat daryti jo kopijas, A. D. veiksmai paimant ir palaikant rankoje bei nufotografuojant H. T. asmens tapatybės kortelę nesudarė pagrindo konstatuoti, jog jis įgyvendino BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtai įgijo dokumentą, jį laikė ir panaudojo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju A. D., pasikėsindamas H. T. vardu paimti vartojimo kreditą, panaudojo ne H. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, o jos fotokopiją, kuri nėra asmens tapatybės kortelės ekvivalentas, taigi, ir BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelės fotografavimas, vertinant vėliau A. D. padarytus veiksmus, buvo parengiamieji veiksmai siekiant apgaule savo naudai įgyti svetimą, UAB „Nordecum“ priklausantį turtą – 900 Eur, todėl A. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisino.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

3.1.        Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes siaurąja prasme aiškino BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyką, t. y. apsiribojo tik dokumento originalu ir ignoravo kitokios formos rašytinius aktus, kurių panaudojimas taip pat gali sukelti analogiškas neigiamas pasekmes, kaip ir paties popierinio dokumento originalo panaudojimas.

3.2.Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Remiantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama kaip elektroninės atpažinties priemonė ir elektroniniams dokumentams pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Su asmens tapatybės kortele galima vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės kortelę kaip kelionės dokumentą (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą draudžiama, išskyrus šiame ar kituose įstatymuose nurodytus atvejus, o 10 straipsnyje nurodyta, kad šį įstatymą pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.3.        Nustatyta, kad A. D., būdamas pas nukentėjusįjį, iš kambaryje padėtos nukentėjusiojo piniginės neteisėtai, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, paėmė svetimą, nukentėjusiojo H. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir ją laikydamas padarė savo mobiliojo ryšio telefonu jos (asmens tapatybės kortelės) fotokopiją, o šią fotokopiją vėliau tą pačią dieną panaudojo, t. y. internetu pateikė kredito įstaigai, pasikėsindamas nukentėjusiojo vardu paimti vartojimo kreditą iš UAB „Nordecum“. Nepritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės fotokopija nėra asmens tapatybės kortelės ekvivalentas, nes jeigu kredito įstaigos darbuotojams nebūtų kilę įtarimų, tai paraiška suteikti nukentėjusiojo vardu vartojimo kreditą būtų buvusi patenkinta, t. y. nukentėjusysis būtų buvęs identifikuotas kaip vartojimo paskolos gavėjas ir ateityje jam būtų kilę reikšmingų teisinių padarinių.

3.4.        Asmens tapatybės kortelės skaitmeninė fotokopija, atsižvelgiant į visuomenėje nuolat kintančius santykius (elektroninėje erdvėje sudaromus finansinius ir kt. sandorius), yra laikytina asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo ekvivalentu, kuriame yra asmens kodas, nuotrauka bei įtvirtinta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija, todėl ji pagal BK 302 straipsnio prasmę gali būti šios nusikalstamos veikos dalykas, nes kaip dokumentas savo turinio (teisinio fakto) paskirties nepraranda. Kadangi tokios formos dokumentą (jo skaitmeninį ekvivalentą) A. D. pasikėsino neteisėtai panaudoti civilinėje apyvartoje, t. y. kito asmens tapatybei patvirtinti, internetu nukentėjusiojo vardu sudarant vartojimo kreditą, tai galėjo turėti lemiamą įtaką kitai sandorio šaliai – UAB „Nordecum“ priimant sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo ir tokiu būdu asmeniui būtų sukelti žalingi teisiniai padariniai. Juolab kad UAB „Nordecum“ nuotoliniu būdu (internetu) teikia vartojimo kreditus savo valdomų tinklalapių www.smspinigai.lt / www.paskolos.lt sistemose, kur nebūtina bendrovei pateikti originalaus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, užtenka į sistemą įkelti (pateikti) šio dokumento skaitmeninę kopiją (nuskenuotą dokumentą ar jo fotokopiją) ir tai yra prilyginama kreditą gaunančio asmens tapatybės patvirtinimui, šio asmens tinkamam identifikavimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokios pat kreditų suteikimo taktikos laikosi ir kitos tuo užsiimančios bei vartojimo kreditus nuotoliniu būdu (internetu) suteikiančios bendrovės, finansinės įstaigos ir kai kurie bankai, pvz., UAB „Revolut Bank“ norint atsidaryti banko sąskaitą, pakanka pateikti tik asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės ar paso) skaitmeninę kopiją.

3.5.        Pažymėtina, jog, sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, visuomenei vis labiau pereinant prie skaitmeninės erdvės naudojimo kasdienėje veikloje, reikia įvertinti ir iš to kylančias grėsmes bei rizikas dėl dokumentų (būtent skaitmeninės formos) panaudojimo ir iš to kylančias pasekmes. BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas neturėtų būti suprantamas siaurąja prasme, t. y. apsiribojama tik dokumento originalu ir ignoruojami kitokios formos rašytiniai aktai, kurių panaudojimas gali sukelti analogiškas neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, dokumentu BK 302 straipsnio prasme pripažinus tik patį popierinį dokumento originalą, būtų akivaizdžiai sudaromos pačių sukčiavimo nusikaltimų darymą palengvinančios sąlygos, kadangi, kaip minėta, šiuo skaitmenizacijos laikmečiu sudarant buitinius ar finansinius (internetu teikiant prašymus dėl vartojimo kreditų suteikimo ir pan.) sandorius, tapatybė vienos iš sandorio šalių vis dažniau yra patvirtinama elektroniniu būdu, pateikiant svetimą asmens dokumentą skaitmenine forma. Kadangi asmens tapatybės kortelės skaitmeninėje fotokopijoje yra nurodyta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija apie asmenį, todėl akivaizdu, kad ji atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus dokumento (nusikaltimo dalyko) požymius.

3.6.        Taigi A. D. veika, padaryta neteisėtai įgyjant ir panaudojant nukentėjusiojo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės skaitmeninę fotokopiją, atitinka visus BK 302 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalykui keliamus reikalavimus, o abejonių dėl A. D. inkriminuoto nusikaltimo, nurodyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nekyla, nes nustatyta, kad jis, būdamas pas nukentėjusįjį namuose, suprasdamas, kad neturi teisinio pagrindo, ir norėdamas taip elgtis, neteisėtai (be leidimo) iš nukentėjusiojo piniginės paėmė nukentėjusiojo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasidarė šio dokumento fotokopiją ir ją panaudojo kėsindamasis nukentėjusiojo vardu iš UAB „Nordecum“ paimti vartojimo kreditą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. Mušauskytės-Griciuvienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 302 straipsnio taikymo 

5.       Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šiuo straipsniu saugoma vertybė – dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas.

6.       Šioje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistasis A. D., būdamas pas nukentėjusįjį H. T. namuose, siekdamas šio vardu paimti vartojimo kreditą, be nukentėjusiojo leidimo iš H. T. piniginės paėmė jo asmens tapatybės kortelę, padarė jos fotokopiją ir po to elektroninio ryšio priemonėmis perdavė kreditus teikiančiai finansų įmonei UAB „Nordecum“.

7.       Nagrinėjamu atveju bylai aktualus klausimas, ar dokumento – asmens tapatybės kortelės – kopija gali būti laikoma šio nusikaltimo, nustatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, dalyku.

8.       Dokumento sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnyje: dokumentu laikoma Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio (toliau – juridinis asmuo) ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos.

9.       Remiantis teismų praktika, suformuota taikant BK 300 straipsnį, ir analogiškai BK 302 straipsnio prasme dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio pagrindinė funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

10.       Remiantis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama kaip elektroninės atpažinties priemonė ir elektroniniams dokumentams pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Su asmens tapatybės kortele galima vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės kortelę kaip kelionės dokumentą (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Asmens tapatybės kortelė yra priskiriama valstybės ir savivaldybės institucijų išduodamų dokumentų grupei.

11.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-1073/2018, 2K-227-976/2021, 2K-263-788/2022, 2K-69-387/2022 ir kt.).

12.       Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs ir tai, kad tokiems dokumentams kaip pasui, asmens tapatybės kortelei, vairuotojo pažymėjimui yra taikomi sudėtingi pagaminimo technologiniai reikalavimai, siekiant užtikrinti šių dokumentų aukštus saugumo standartus. Subjektai, kurie remiasi šių dokumentų pateikiamais duomenimis, vykdydami savo veiklos funkcijas ar sudarydami sandorius, privalo remtis tik tos formos dokumentais ar jų kopijomis, kurios yra patvirtintos nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021).

13.       Sutiktina su prokurore, kad sparčiai besivystanti skaitmeninė ekonomika ir paslaugų teikimas nuotoliniu būdu (internetu) sudaro naujas ir spartesnes galimybes, patvirtinant asmens tapatumą elektroninėje erdvėje, tačiau, kita vertus, tapatumo nustatymas turi išlikti patikimas, saugus, paremtas pasitikėjimu, be to, turi būti pripažįstamas ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Tam ir skirtas teisinis reguliavimas, kuris šioje srityje nuolat plečiamas ir tobulinamas. Pagrindines taisykles šiuo klausimu nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, Lietuvos Respublikos teisės aktai, į kuriuos perkeltos minėtos direktyvos nuostatos, reglamentuojantys asmens tapatybės elektroninėje erdvėje nustatymo tvarką, priemones, jų naudojimo tvarką, kontrolę, taip pat sandorių sudarymo taisykles ir pan., ir kiti teisės aktai.

14.       Sprendžiant, ar kliento pateikta asmens identifikavimo kortelės fotokopija gali būti pripažinta tinkamu dokumentu, kad būtų patvirtinta asmens tapatybė nuotoliniu būdu sudarant su finansų įstaiga vartojimo kredito sandorį, aktualios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo bei Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos.

15.       Vartojimo kredito įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, kuris nėra vartojimo kredito davėjo, į kurį jis kreipiasi dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, klientas, tik įstatymų nustatyta tvarka nustačius to vartojimo kredito gavėjo tapatybę. Jeigu vartojimo kredito gavėjo tapatybė nenustatyta įstatymų įtvirtinta tvarka, vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma nuotoliniu būdu.  

16.       Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 

17.       Taigi, nagrinėjamu atveju A. D. pasidaryta H. T. asmens tapatybės kortelės fotokopija, kurią jis pateikė finansinei įstaigai kreditui gauti, nelaikytina dokumentu, atitinkančiu BK 302 straipsnyje nurodyto dokumento reikalavimus. Todėl A. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai ir prokurorės skundas negali būti tenkinamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18.        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė patikslintą pažymą, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. D. 155 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo už nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme gynėjo advokato A. Kazlausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam, atlyginimą.

21.        Šis prašymas netenkintinas. Byla kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro kasacinį skundą dėl A. D. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Kadangi prokuroro skundas atmetamas, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso        382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą.

        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų atlyginimo išieškojimo iš A. D. netenkinti.

Teisėjai                                                 Alvydas Pikelis

                                                        Albinas Antanaitis

                                                         Rima Ažubalytė

                                                                                                           Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                        Sigita Jokimaitė

                                                                                                           Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                        Eligijus Gladutis