Civilinė byla Nr. e2A-1238-730/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00376-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.6.29.3; 2.8.2.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 5211,06 EUR negrąžinto kredito, 603,80 EUR mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5211,06 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo termino dienos, 499,80 EUR tarpininkavimo mokesčio, 1470 EUR administravimo mokesčio, 7,29 EUR sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 5120,16 EUR negrąžinto kredito, 603,80 EUR mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 16 d.), 26 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5120,16 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5723,96 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
2.1. Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo paskolos gavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 9 d. atsakovas iš viso ieškovei sumokėjo 2284 EUR sumą. Ieškovės teigimu, atsakovas liko skolingas 5211,06 EUR paskolos ir 603,80 EUR palūkanų, apskaičiuotų iki 2019 m. sausio 16 d. kreipimosi į teismą dienos. Pagal pateiktą Dalinių įmokų mokėjimo paskirstymo tvarką, atsakovas yra visiškai sumokėjęs 12 mėnesinių įmokų (sumokėjo 2284,93 EUR, o pagal lentelę turėjo sumokėti 2206,77 EUR, dalis įmokų buvo užskaityta kaip vėlavimo palūkanos, tarpininkavimo mokestis, administravimo mokestis), todėl laikytina, kad atsakovo kredito likutis mažintinas iki 5120,16 EUR, įvertinus 90,90 EUR sumą, užskaitytą kaip administravimo mokestis, nors toks mokestis nei mokėjimo lentelėje nebuvo nurodytas, nei buvo įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito kainą. Atsižvelgiant į tai, kad paimto kredito atsakovas negrąžino, iš atsakovo ieškovei priteistina 5120,16 EUR likusi negrąžinta kredito dalis ir 603,80 EUR mokėjimo palūkanų.
2.2. Dėl 26 procentų dydžio mokėjimo palūkanų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sudarydamos vartojimo kredito sutartį šalys susitarė dėl 26 procentų palūkanų normos, buvo nurodyta ir galutinė, per 5 metus mokėtina palūkanų suma, – 4619 EUR. Vadovaujantis tarp šalių sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 punktu, atsakovui sutikus su jam teikiamo pasiūlymo dėl 5800 Eur kredito suteikimo sąlygomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 26 procentai mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5120,16 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
2.3. Dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių bei sutartinių palūkanų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sąlyga dėl administravimo mokesčio mokėjimo yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negalėjo numatyti, koks mokestis jam bus taikomas, šis mokestis nebuvo nurodytas pasiūlyme, nebuvo įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito kainą, todėl reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl tarpininkavimo mokesčio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis mokestis buvo nurodytas kaip preliminarus, be to, nutraukus sutartį ieškovei nebereikia patirti išlaidų, susijusių su atsakovo mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, todėl reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio atmestinas. Dėl sutartinių palūkanų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kompensuojamųjų palūkanų suma sutartyje nėra numatyta, todėl neaiški jos apskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į tai, jog kompensuojamosios palūkanos nėra tapačios mokėjimo palūkanoms bei netesyboms, ieškovei nenurodžius sutarties punkto, kurio pagrindu buvo skaičiuojamos 7,29 EUR kompensacinės palūkanos, nesant duomenų apie taikytą palūkanų normą, – ši ieškinio dalis atmestina.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą iš dalies priteisiant 5211,06 EUR negrąžinto kredito, 499,80 EUR tarpininkavimo mokesčio, 1470 EUR administravimo mokesčio, 7,29 EUR sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 421,01 EUR bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl administravimo bei tarpininkavimo mokesčių ir negrąžintos kredito dalies priteisimo apeliantė nurodo, kad apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito davėjas. Paskolos davėjai yra investuotojai, o tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo (komisinis) mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Šis mokestis buvo nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose, todėl turi būti priteisiamas. Dėl administravimo mokesčio apeliantė nurodo, kad administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, todėl ir prarado nuolaidas, sutartas tarp šalių, be kita ko, ir dėl sutarties administravimo mokesčio, todėl administravimo mokestis turi būti priteistas apeliantei.
3.2. Dėl kompensacinių palūkanų apeliantė nurodo, kad pagal Sutarties 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą.
3.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantės patirtų 246,01 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000693 nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi apeliantė kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“, atstovaujamą vadovaujančio partnerio advokato dr. D. S.. Remiantis Teismui pateikta 2016 m. birželio 2 d. Atstovavimo sutartimi, advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ suteikė apeliantei teisines paslaugas, dėl kurių apeliantė patyrė 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš atsakovo. Faktiškai patirtas išlaidas Apeliantas pagrindė Teismui pateikta 2019 m. sausio 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija NEOF Nr. 0000693, bei apmokėjimą patvirtinančiu kvitu. Teismas 2019 m. sausio 18 dienos nutartimi nurodė pašalinti ieškinio trūkumus, kadangi iš teismui pateiktos 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už procesinių dokumentų parengimą sąskaitas išrašė advokato padėjėja M. J., tačiau 2016 m. birželio 2 d. atstovavimo sutartyje nurodytai advokato padėjėjai nėra suteikta teisė atstovauti ieškovei. Apeliantas, nepraleisdamas teismo nustatyto termino, pateikė teismui PVM sąskaitą faktūrą, serija NEOF NR 0000693, pasirašytą apskaitininkės I. Ž. vardu. Pažymima, kad sąskaitos yra apmokamos apeliantės atstovui advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ nepriklausomai nuo to, koks darbuotojas tą sąskaitą išrašė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl negrąžinto kredito, administravimo ir tarpininkavimo mokesčių
6. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant visą negrąžinto kredito 5211,06 EUR sumą, bei priteisti 499,80 EUR tarpininkavimo mokesčio, 1470 EUR administravimo mokesčio. Iš esmės nurodo, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis už apeliantės suteiktas paslaugas administruojant tarpusavio skolinimosi platformą. Teigia, kad šis mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Šis mokestis buvo nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose, todėl turi būti priteisiamas. Dėl administravimo mokesčio apeliantė nurodo, kad administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą, nėra pagrindopripažinti, jog administravimo mokestis yra netesybos.
7. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (nutarties 6 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir taikė materialinės teisės normas nuspręsdamas, kad ieškovės reikalavimai dėl administravimo bei tarpininkavimo mokesčių yra nesąžiningi ir ar tinkamai nustatė, kad apeliantės ieškinio reikalavimo dalis dėl negrąžinto kredito sumos yra netiksli ir mažintina.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad, skolinantis 5800 EUR sumą, bendra mokėtina suma turėjo būti 11 033,71 EUR, iš jos 4619 EUR sudaro palūkanos už 5 skolinimosi metus ir 614,71 EUR tarpininkavimo mokestis, apskaičiuotas kaip preliminarus per mėnesį 10,25 EUR. Administravimo mokestis pasiūlyme dėl 5800 EUR suteikimo į bendrą kredito kainą įskaičiuotas nebuvo. Iš pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad nuo paskolos gavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 9 d. atsakovas iš viso ieškovei sumokėjo 2284,93 EUR sumą. Apeliantės teigimu, atsakovas liko skolingas 5211,06 EUR paskolos ir 603,80 EUR palūkanų, apskaičiuotų iki 2019 m. sausio 16 d. kreipimosi į teismą dienos. Pagal Dalinių įmokų mokėjimo paskirstymo tvarką, atsakovas yra visiškai sumokėjęs 12 mėnesinių įmokų (sumokėjo 2284,93 EUR, o pagal lentelę turėjo sumokėti 2206,77 EUR, dalis įmokų buvo užskaityta kaip vėlavimo palūkanos, tarpininkavimo mokestis, administravimo mokestis), todėl laikytina, kad atsakovo kredito likutis mažintinas iki 5120,16 EUR, įvertinus 90,90 EUR sumą, užskaitytą kaip administravimo mokestis, nors toks mokestis nei mokėjimo lentelėje nebuvo nurodytas, nei buvo įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito kainą.
9. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad atsakovas pasiskolino 5800 EUR sumą, įsipareigodamas sumokėti 11033,71 EUR visą vartojimo kredito sumą. Į šią sumą įskaitytos 4619 EUR palūkanos (e. b. l. 9–16), 614,71 EUR administravimo mokestis (e. b. l.19–20). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo paskolos gavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 9 d. atsakovas iš viso ieškovei sumokėjo 2284,93 EUR. Ši aplinkybė nustatyta remiantis atsakovo atliktomis piniginėmis transakcijomis ir apeliantės apeliaciniu skundu neginčijama (e. b. l.11–12, 18, 44). Patikrinus dalinių įmokų mokėjimo paskirstymo grafiką matyti, kad apeliantas už 12 mėnesių turėjo sumokėti 2206,77 EUR (e. b. l.11–12). Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas sumažinti atsakovo kredito likutį iki 5120,16 EUR sumos, todėl atmetami apeliacinio skundo reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl negrąžinto kredito pakeitimo.
10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmesti reikalavimai dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio priteisimo. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, o norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje plėtojama didesnė (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.27 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo (komisinis) mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą tarpininkavimo (komisinis) mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 eurų. Šalys susitarė, kad, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.
11. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atsižvelgiant į vartotojų teisių gynimo principą, akivaizdžiai atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai, kad netesybos pavadintos administravimo mokesčiu, nekeičia jų esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad toks mokestis vertintinas kaip netesybos ir tokiu atveju aktualios Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, nustatančia neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018). Nagrinėjamu atveju administravimo mokesčio dydis apskaičiuotas kitokiu principu, tai neatitinka įstatymo reikalavimų, be to, apeliantė pateiktu ieškiniu taip pat reikalauja ir kompensacinių palūkanų, todėl darytina išvada, kad administravimo mokesčio, kaip netesybų, priteisimas, iš atsakovo priteisus kompensuojamąsias palūkanas, prieštarautų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, todėl paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo.
13. Sprendžiant klausimą dėl tarpininkavimo (komisinio) mokesčio, taip pat pažymėtina, kad sutartyse aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo (komisinis) mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties. Ieškovė nurodo, jog tarpininkavimo (komisinio) mokesčio paskirtis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalis numato, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.
14. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, tai yra asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi manoma , jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta kredito sutartyse, yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalimi. Pateikta analizė patvirtina, jog tarpininkavimo (komisinis) mokestis nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas sutarties bendrosiose sąlygose, tačiau tiek bendrosiose, tiek specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka. Pagal kredito sutartis bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), kartu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantei turi būti priteisiama visa 499,80 EUR tarpininkavimo mokesčio suma, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio, keistina, priteisiant apeliantei iš atsakovo 499,80 EUR tarpininkavimo mokesčio.
15. Sprendžiant klausimą dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių priteisimo, pažymėtina, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose, tai yra turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką, todėl šia nutartimi atsižvelgiama į precedentą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. e2A-372-262/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartyje Nr. e2A-309-430/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. e2A-144-259/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje Nr. e2A-359-227/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. e2A-219-368/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje Nr. e2A-466-730/2019.
Dėl sutartinių palūkanų priteisimo
16. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas, teigia, kad pagal Sutarties 6.1 punktą, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą.
17. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Sutarties 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, Bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas Vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente.
18. Apeliantė, taikydama sutartą 26 procentų metinę palūkanų normą, apskaičiavo atsakovui 7,29 EUR minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 16 d.) (e. b. l.12). Nagrinėjamu atveju sutarties šalys sulygo dėl 26 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymo – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs apeliantės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpį (131 dienos), mano , kad jų laikotarpis neviršija nurodytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant apeliantei iš atsakovo 7,29 EUR sutartinių palūkanų (CK 6.261 straipsnis, straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliantė taip pat apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad advokatų bendrija „Euroteisės biuras“ suteikė apeliantei teisines paslaugas, kurios turi būti atlygintos.
20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nustatė, kad apeliantė šalindama trūkumus dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kuri galbūt parengta atgaline data, todėl galbūt netikra. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. birželio 2 d. atstovavimo sutartimi advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ pavesta atstovauti uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi, be kita ko, nustatė, kad apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 246,01 EUR patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, tačiau iš teismui pateiktos 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už procesinių dokumentų parengimą sąskaitas išrašė advokato padėjėja M. J., tačiau 2016 m. birželio 2 d. atstovavimo sutartyje nurodytai advokato padėjėjai nėra suteikta teisė atstovauti ieškovei. Apeliantė šalindama ieškinio trūkumus pateikė 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri parengta advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ apskaitą tvarkančio asmens I. Ž..
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog apeliantė galbūt teikė netikrus dokumentus. Kaip matyti, apeliantei teisines paslaugas suteikė advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ ir apeliantė objektyviai patyrė 246,01 EUR bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
23. Atsižvelgiant ir į tai, kad priteistina suma yra padidinta nuo 5723,96 EUR iki 6231,05 EUR, laikoma, kad yra patenkinta 79,97 procento ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl apeliantei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 139,95 EUR žyminis mokestis ir 196,73 EUR advokato pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 5 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliantė pateikė įrodymus, kad patyrė 47 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo ir 246,01 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės reikalavimai dėl negrąžinto kredito, administravimo mokesčio atmesti, o reikalavimai dėl tarpininkavimo mokesčio, kompensacinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų pakeitimo patenkinti visa apimtimi, tai yra trys materialiniai reikalavimai iš penkių, laikoma, kad patenkinta 60 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl apeliantei proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 175,81 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5120,16 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų 16 ct) negrąžinto kredito, 603,80 Eur (šešis šimtus tris eurus 80 ct) mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 16 d.), 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5120,16 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 499,80 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 80 ct) tarpininkavimo mokesčio, 7,29 Eur (septynis eurus 29 ct) sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5723,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 336,68 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, į. k. 303225546. Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ 175,81 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Teisėjos Erinija Kazlauskienė
Giedrė Seselskytė
Danutė Žvinklytė