(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovui advokatui Vykintui Bulotui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ORME INVESTICIJOS“ atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ORME INVESTICIJOS“ dėl netesybų priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ORME INVESTICIJOS“ (toliau – UAB „ORME INVESTICIJOS“) 4 568,18 Eur baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad jis su atsakove 2017 m. gegužės 5 d. sudarė Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti ir parduoti jam 71,05 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), automobilių stovėjimo vietą, plane pažymėta indeksu 12, ir sandėliuką, plane pažymėtą indeksu S8, o jis įsipareigojo už parduodamą turtą sumokėti 188 374 Eur (įskaitant PVM) (Buto kaina – 168 744 Eur, automobilio stovėjimo vietos kaina – 16 000 Eur ir sandėliuko kaina – 3 630 Eur), taip pat jis įsipareigojo sumokėti avansą Preliminariosios sutarties prieduose Nr. 5 ir Nr. 6 numatytais terminais. Visus savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį jis įvykdė, iš viso sumokėjo atsakovei 29 651 Eur. Preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo visas statinio statybos procedūras užbaigti iki 2018 metų pabaigos. Preliminariojoje sutartyje taip pat buvo numatyti tarpiniai statybos terminai – pagrindinių statybos darbų (ne mažiau nei 60 proc. visų pastato, parkingo statybos bei apdailos darbų, po kurių gali būti identifikuoti atskiri turto vienetai) terminas – 2018 metų II ketvirtis; visų priede Nr. 4 nurodytų apdailos darbų pabaigos data – 2018 m. III ketvirtis, tačiau sutartais terminais atsakovė neužbaigė statybos procedūrų, taip pat pažeidė tarpinius darbų atlikimo terminus bei šio turto jam nepardavė. Atsakovė vilkino darbų atlikimą, terminų pažeidimus bandydama pateisinti netinkamomis oro sąlygomis, tuo tarpu jis, būdamas sumokėjęs atsakovei didelę sumą pinigų, buvo susidariusios situacijos įkaitas, nes nutraukdamas Preliminariąją sutartį dėl pardavėjo kaltės rizikavo neatgauti sumokėtų lėšų iš nepatikimo vystytojo. Galiausiai, po Preliminariojoje sutartyje numatyto galutinio statybos užbaigimo termino praėjus beveik pusantrų metų jis nusprendė nutraukti Preliminariąją sutartį, apie tai atsakovę informavo 2020 m. gegužės 29 d. pranešimu, kuriuo taip pat paprašė grąžinti visus sumokėtus pinigus. Preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės pažeidus sutartyje numatytus statybos darbų atlikimo bei statybos užbaigimo (statybos užbaigimo akto gavimo) terminus. Aplinkybę, kad atsakovė neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, pagrindžia antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad darbai Bute nėra užbaigti, statybos darbų baigtumo lygis nesiekia Preliminariosios sutarties priede Nr. 4 nurodyto apdailos lygio, o pastatas iki šiol nebaigtas statyti. Atsakovei pažeidus Preliminariąją sutartį ji privalo atlyginti visus jo patirtus nuostolius bei sumokėti Preliminarioje sutartyje numatytas netesybas. Iki ieškinio padavimo teismui atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. grąžino jam 29 651 Eur, tačiau neatlygino jo patirtų nuostolių ir nesumokėjo netesybų – pagal Preliminarios sutarties 9.5 punktą atsakovė turi jam sumokėti ir 6 proc. dydžio metines netesybas nuo jo sumokėtos avanso sumos už kiekvieną dieną nuo jo sumokėjimo dienos, kas sudaro 4 568,18 Eur.

Ieškovas pabrėžė, kad Preliminariąją sutartį rengė atsakovė, jis nėra teisininkas, tai pirmoji jo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, todėl jis negalėjo tikėtis, kad statybos terminai bus vėlesni nei nurodyta Preliminariosios sutarties 6.1-6.3 punktuose. Šių punktų formuluotės negali būti aiškinamos kaip suteikiančios atsakovei teisę neribotai tęsti statybos darbus ir statybos užbaigimo procedūras – atsakovė turėjo pakankamai laiko įvykdyti Preliminariojoje sutartyje įtvirtintą pareigą ir vėliausiai 2018 m. pabaigoje užbaigti visus statinio statybos darbus, juo labiau kad pati atsakovė pripažino, jog iš tiesų pažeidė Preliminariąją sutartį, nes prieš grąžindama jam jo sumokėtas sumas, pasiūlė sudaryti susitarimą numatant atsakovės įsipareigojimą sumokėti jam 3 proc. (890 Eur) „atsiprašymo mokestį“. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jam nutraukus Preliminariąją sutartį, atsakovė ginčo Butą pardavė kitiems pirkėjams, kurių pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatytas atsakovės įsipareigojimas baigti pastato statybą jau ne 2018 m. IV ketvirtį, bet iki 2020 m. gruodžio 31 d., kas, ieškovo vertinimu, dar kartą pagrindžia, kad atsakovė pažeidė Preliminariąją sutartį ir privalo prisiimti visas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes. Papildomai pabrėžė, kad susitarimų dėl papildomų darbų, už kuriuos jis nebuvo atsiskaitęs, šalys nesudarė. Kita vertus, Buto plotas šiuo metu siekia 73,08 kv. m (t. y. yra didesnis, nei nurodyta Preliminariojoje sutartyje), be to, Buto pardavimo naujiesiems pirkėjams kaina yra didesnė nei nurodyta Preliminariojoje sutartyje, t. y. ginčo Butą su parkavimo vieta naujiesiems pirkėjams atsakovė pardavė už 218 000 Eur, kai tuo tarpu jam buvo įsipareigojusi parduoti už 184 744 Eur, t. y. net 33 256 Eur brangiau. Todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovė nepatyrė ir negalėjo patirti jokių nuostolių, o priešingai, pažeidusi su juo sudarytą Preliminariąją sutartį ir pardavusi turtą naujam pirkėjui, papildomai uždirbo 33 256 Eur. 

Ieškovas taip pat nurodė, kad rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui jis patyrė išlaidas, kurias sudaro už faktinių aplinkybių konstatavimą antstoliui sumokėta suma – 121 Eur, taip pat už vietos apžiūrą specialistui sumokėti 121 Eur, dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro išlaidos – 54,75 Eur, advokatų profesinėms bendrijoms sumokėti – 665,50 Eur bei žyminis mokestis – 103 Eur, iš viso 1 065,25 Eur, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Tuo atveju, jei teismas laikytų šias išlaidas nesusijusiomis su bylos nagrinėjimu, ieškovas prašo minėtą sumą priteisti kaip jo patirtus nuostolius dėl atsakovės padaryto Preliminariosios sutarties pažeidimo.

Atsakovė UAB „ORME INVESTICIJOS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. su ieškovu sudarė Preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovui Butą, dalį automobilių stovėjimo patalpos (automobilių stovėjimo vietą) ir sandėliuką, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo nupirkti turtą ir vykdyti kitas pareigas. Ieškovas Preliminariosios sutarties pagrindu sumokėjo atsakovei 29 651 Eur sumą pagal Preliminariosios sutarties priedus Nr. 5 ir Nr. 6: 2017 m. gegužės 8 d. sumokėjo 19 068 Eur sumą, 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 475 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. – 45 Eur, 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 400 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. – 9 663 Eur. Pagal Preliminarios sutarties priedą Nr. 5 ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą 19 068 Eur ir 9 188 Eur dalimis, ką jis ir padarė 2017 m. gegužės 8 d. bei 2019 m. gegužės 6 d. pavedimais, todėl tik šios sumos laikytinos ieškovo sumokėtu avansu. Kadangi ieškovas turėjo papildomų individualių pageidavimų ir pasirinkimų, buvo sudaryti Preliminariosios sutarties priedas Nr. 6 bei jo priedai – pagal juos ieškovas įsipareigojo mokėti 950 Eur už papildomas opcijas ir įrangą prie bazinio langų varianto (apmokėta 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. pavedimais), 45 Eur už pageidaujamą išorinių buto durų vidinės pusės spalvos patikslinimą (apmokėta 2017 m. gruodžio 28 d. pavedimu) ir 400 Eur už papildomus dujotiekio vamzdyno keitimo darbus (apmokėta 2018 m. rugpjūčio 13 d. pavedimu). Šių sumokėtų sumų negalima laikyti ieškovo sumokėtu avansu, nes tai buvo mokėjimai, susiję su paties ieškovo papildomais individualiais pageidavimais ir pasirinkimais. Pabrėžė, jog Preliminariąja sutartimi nebuvo sutarta, jog visos statinio statybos procedūros bus užbaigtos iki 2018 m. pabaigos. Preliminariosios sutarties Specialiųjų sąlygų 6.3. punkte buvo aiškiai numatyta ne galutinė, o tik orientacinė pastato statybos užbaigimo akto surašymo data – 2018 m. pabaiga. Pagal Preliminariosios sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2.5. punktą, pagrindinės sutarties sudarymo metu turto baigtumas galėjo būti mažesnis negu 100 proc., bet ne mažesnis kaip 80 proc. Pažymėjo, kad atsakovė vykdė savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį, t. y. atliko statybos darbus iki sutartyje numatyto baigtumo lygio. Turto 81 proc. baigtumo lygis buvo įregistruotas jau 2018 m. gegužės mėnesį, apie ką ieškovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Per visą Preliminariosios sutarties vykdymo laikotarpį, kuris truko virš 3 metų, ieškovas dėl atliekamų darbų terminų ir kokybės atsakovei niekuomet nereiškė pretenzijų, o 2019 m. gegužės 6 d. (po to, kai, ieškovo nuomone, turėjo būti užbaigti statybos darbai) netgi sumokėjo atsakovei 9 663 Eur avanso sumą. Savo ketinimą sudaryti su atsakove turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas patvirtino ir 2020 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-998-1097/2020 metu, kuriame dalyvavo kaip liudytojas. Pabrėžė, kad 2019 m. birželio 14 d. buvo įregistruotas 91 proc. turto baigtumas, iš paties ieškovo pateikiamo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (konstatavimas atliktas 2020 m. gegužės 29 d.) taip pat matyti, jog tuo metu pastato ir turto darbai didžiąja dalimi buvo atlikti, todėl ieškovui nebuvo jokių kliūčių nusipirkti turtą su 81 ar 91 proc. baigtumu, ką atsakovė ne kartą siūlė jam padaryti. Vis dėlto ieškovas, anksčiau niekada nereiškęs jokių pretenzijų atsakovei bei neinicijavęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2020 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei pranešimą apie Preliminariosios sutarties nutraukimą, kuriame ieškovas net nepateikė jokio reikalavimo dėl netesybų sumokėjimo. Pabrėžė, kad atsakovė niekuomet nepripažino pažeidusi Preliminariąją sutartį, tačiau siekdama geranoriškai išspręsti kilusį klausimą grąžino ieškovui sumokėtas lėšas (įskaitant ir lėšas, sumokėtas už papildomus individualius ieškovo pageidavimus ir pasirinkimus), siūlė pasirašyti susitarimą dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo, tačiau nepaisant atsakovės bandymų bendradarbiauti su ieškovu ir geranoriškai išspręsti Preliminariosios sutarties nutraukimo klausimą, ieškovas kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo, su kuo atsakovė visiškai nesutinka. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neturėjo nei teisės nutraukti Preliminariąją sutartį, nei teisės reikalauti netesybų pagal Preliminariąją sutartį.

Atsakovė pabrėžė, kad šalys niekada nebuvo sutarusios dėl galutinio statybos darbų užbaigimo termino. Tokio susitarimo nebuvo nei pačios Preliminariosios sutarties tekste (sutartyje tam ir nurodyta tik orientacinė pastato statybos užbaigimo akto surašymo data), nei šalys žodžiu buvo dėl to sutarusios. Šias aplinkybes patvirtina ir šalių elgesys: 1) pats ieškovas dar 2019 m. gegužės 6 d. atliko 9 663 Eur įmoką atsakovei, tokiu būdu pripažindamas, jog jam tinka vykdomos statybos bei jų eiga; 2) jis niekuomet nereiškė jokių pretenzijų; 3) jeigu ieškovas būtų pageidavęs, jis galėjo nusipirkti turtą su 81 proc. baigtumu dar 2018 m. gegužės mėnesį, bet tokio pageidavimo niekuomet neišreiškė. Negana to, visiškai nelogiška, jog ieškovas būtų mokėjęs pinigus atsakovei ir laukęs, kaip pats nurodo, pusantrų metų po tariamai sutartos statybų pabaigos datos, kol bus užbaigti pastato statybos darbai. Vis dėlto, jei teismas laikytų, jog šalys buvo sutarusios, kad pastato statybos darbų užbaigimas ir pagrindinės sutarties sudarymas turėjo įvykti jau 2018 m. pabaigoje, atsižvelgiant į aukščiau aptartą šalių elgesį, vykdant Preliminariąją sutartį, tokiu atveju šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė – kadangi nei viena iš šalių ilgą laiką neinicijavo pagrindinės sutarties sudarymo, laikytina, kad šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė ir nei vienai iš šalių neturėtų tekti atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą. Preliminariosios sutarties Specialiųjų sąlygų 6.1 ir 6.2 punktuose taip pat buvo nurodyti tik numatomi, o ne konkretūs tarpiniai terminai. Negana to, Preliminariosios sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4.1. punkte numatytas Preliminariosios sutarties nutraukimo pagrindas, kuriuo remdamasis ieškovas tariamai nutraukė sutartį, yra siejamas su Preliminariosios sutarties Specialiųjų sąlygų 6.1. punkte numatytu terminu. Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.1. punkte nurodyta numatoma pagrindinių statybos ir apdailos darbų užbaigimo data: 2018 m. II ketvirtis. Tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog šie darbai nebuvo atlikti. Priešingai, atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog turto baigtumas jau 2018 m. gegužės mėnesį sudarė 81 proc., todėl jokie statybos darbų užbaigimo terminai nebuvo pažeisti ir ieškovas negalėjo remtis Preliminariosios sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4.1. punktu, nutraukdamas sutartį. Atsakovės vertinimu, kadangi ieškovas turėjo teisę nusipirkti turtą esant 81 ar 91 proc. baigtumui, bet niekada to nereikalavo ir nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, laikytina, jog iš atsakovės pusės nebuvo jokio nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pats ieškovas, nutraukdamas Preliminariąją sutartį ir tokiu būdu atsisakydamas sudaryti pagrindinę sutartį, elgėsi nesąžiningai – ieškovui visuomet tiko statybos darbų eiga ir jam buvo puikiai žinoma, kad turto baigtumas sudarė 81, vėliau - 91 proc., ir pagal Preliminariąją sutartį jis galėjo nusipirkti turtą su tokiu baigtumu. Nepaisant to, jis pats pasirinko nutraukti Preliminariąją sutartį, be kita ko, nesilaikydamas Preliminarioje sutartyje sulygtos sutarties nutraukimo tvarkos, ir nesudaryti pagrindinės sutarties, todėl laikytina, jog ieškovas veikė savo rizika, o reikalaudamas netesybų iš atsakovės elgiasi nesąžiningai.

Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog ieškovas turi teisę reikalauti netesybų pagal Preliminariąją sutartį, atsakovė prašo teismo taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškovo reikalavimo dalį atmesti – ieškovas negalėtų reikalauti netesybų už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėn. iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinys buvo pareikštas 2020 m. spalio 30 d., todėl netesybos gali būti skaičiuojamos tik nuo 2020 m. balandžio 30 d. Be to, kadangi šiuo atveju netesybos skaičiuojamos už vėlavimą atlikti darbus pagal Preliminariąją sutartį, jos negalėtų būti skaičiuojamos po sutarties nutraukimo (atsisakymo nuo sutarties), t. y. nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovės vertinimu, ieškovas galėtų reikalauti netesybų tik už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., kas sudaro 30 dienų. Be to, ieškovas gali reikalauti netesybų tik nuo sumokėto avanso, o ne nuo visos Preliminariosios sutarties kainos. Kadangi sumokėtas avansas pagal Preliminariąją sutartį sudarė 28 256 Eur sumą, jo reikalaujama netesybų suma negalėtų būti didesnė kaip 139,34 Eur (28 256 Eur / 100 proc. × 6 proc. / 365 d. ×  30 d.).

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovą atstovavo ir ieškinį šioje civilinėje byloje rengė ne advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“, o advokatų profesinė bendrija „Bulotas ir Gasiūnas“. Tuo tarpu ieškovas galėjo kreiptis į daugelį advokatų dėl teisinės pagalbos, tačiau tai nereiškia, jog visų advokatų išlaidos turi būti priteisiamos kaip su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Šiuo atveju lėšos, sumokėtos advokatų profesinei bendrijai „TRINITI LT“, negali būti laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir priteisiamos, nes advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“ neatstovauja ieškovo ir nerengė ieškinio šioje civilinėje byloje. Atsakovės vertinimu, ieškovas taip pat nepagrįstai reikalauja 484 Eur sumos už advokatų profesinės bendrijos „Bulotas ir Gasiūnas“ suteiktas teisines paslaugas – Preliminariosios sutarties, pagrindinės sutarties projekto įvertinimą, konsultaciją Preliminariosios sutarties nutraukimo klausimu ir rašto dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo rengimą. Tai nėra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, bet ikiteisminės išlaidos. Ieškovas jų nereikalauja priteisti kaip nuostolių, net nėra įtraukęs šios sumos į ieškinio sumą ir apmokėjęs žyminiu mokesčiu. Todėl ši suma negali būti priteista ieškovo naudai.

Dublike ieškovas iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai pabrėžė, jog atsakovės poziciją, kad Sutartyje nenumatyti konkretūs atsakovę įpareigojantys terminai, paneigia faktas, jog pati atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė jam pranešimą dėl įsipareigojimo pagal Preliminariąją sutartį vykdymo termino pratęsimo. Jei, kaip teigia atsakovė savo atsiliepime, Preliminariosios sutarties 6.2. punkte nebuvo nurodytas įpareigojantis konkretus darbų atlikimo terminas ar darbai iki sutartinio lygio jau buvo atlikti dar 2018 metų gegužės mėnesį, tai atsakovei išvis nereikėjo 2018 m. gruodžio 20 d. siųsti papildomo pranešimo apie terminų pratęsimą. Aplinkybė, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. siuntė jam pranešimą apie terminų pratęsimą, patvirtina faktą, kad atsakovė pranešimo siuntimo metu (kaip ir Preliminariosios sutarties nutraukimo metu), nebuvo atlikusi visų sutartyje numatytų darbų, o Preliminariosios sutarties 6.1-6.3 punktų nuostatos yra įpareigojančios atsakovę darbus užbaigti jose numatytais terminais. Aplinkybę, kad Preliminarioje sutartyje buvo numatyti atsakovę įpareigojantys statybos terminai, kuriuos atsakovė pažeidė, patvirtina ir kitas atsakovės elgesys – prieš grąžindama jam jo sumokėtas sumas, atsakovė pasiūlė sudaryti susitarimą numatant atsakovės įsipareigojimą sumokėti jam 3 proc. (890 Eur) „atsiprašymo mokestį“. Ieškovo vertinimu, jei atsakovė nebūtų pažeidusi Preliminariosios sutarties, jai nebūtų buvę jokios priežasties kalbėti apie atsiprašymą ir siūlyti jam atitinkamą kompensaciją. Pabrėžė, jog su atsakovės teiginiais, jog ji atliko statybos darbus iki Preliminarioje sutartyje numatyto baigtumo lygio, jis taip pat nesutinka. Paties atsakovės parengtoje Preliminariojoje sutartyje (specialiųjų sąlygų 6.1-6.3 punktai) yra numatyti darbų atlikimo etapai, kurie yra suskirstyti į tris grupes: 1) pagrindiniai pastato ir parkingo statybos ir apdailos darbai (kurių užbaigimo data 2018 m. II ketvirtis); 2) visi priede Nr. 4 nurodyti apdailos darbai (kurių užbaigimo data 2018 m. III ketvirtis); 3) visų pastato statybos darbų užbaigimas (statybos užbaigimo akto surašymo data 2018 m. pabaiga). Preliminarioji sutartis numatė, kad notarinės pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik po visų priede Nr. 4 nurodytų darbų atlikimo, atliktų darbų akto pasirašymo ir akte nurodytų trūkumų ištaisymo – atsakovė privalėjo įgyvendinti visas šias sąlygas, bet to nepadarė – antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad darbai Bute nėra užbaigti, Bute ir apskritai objekte yra daugybė neištaisytų defektų bei neatliktų darbų, dėl ko jis 2020 m. gegužės 29 d. turėjo teisę nutraukti Preliminariąją sutartį dėl atsakovės kaltės šiai pažeidus numatytus statybos darbų atlikimo terminus. Pabrėžė, jog niekuomet nepritarė Preliminarioje sutartyje numatytų terminų pažeidimui, dėl ko ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas laiku vykdyti darbus ir nurodyti, kada darbai bus realiai užbaigti, jis taip pat nesutiko su atsakovės 2018 m. gruodžio 20 d. pranešimu apie statybos darbų terminų pratęsimą, bei kartu su sutuoktine ne kartą prašė pateikti informaciją apie darbų pabaigą, galiausiai jis kreipėsi į atsakovę prašydamas sumokėti netesybas. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 16 d. atliko mokėjimą atsakovei, nes atsakovės atstovai spaudė jį atlikti mokėjimą, o jis, būdamas sumokėjęs didelę sumą pinigų bei bijodamas būti apkaltintu sutarties pažeidimu, atliko mokėjimą – šis paskutinis jo mokėjimas atsakovei buvo atliktas beveik metai iki Preliminariosios sutarties nutraukimo. 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-998-1097/2020) jis nepatvirtino, kad esama situacija jį tenkina, priešingai, nurodė, kad yra pareiškęs pretenzijų atsakovei (posėdžio garso įrašo 1:23:00; 1:25:00) ir nepatvirtino savo ketinimo įsigyti butą, o tik nurodė, kad kol kas nenutraukė Preliminariosios sutarties (posėdžio garso įrašo 1:23:30). Ieškovo įsitikinimu, tai, kad jis neįspėjo atsakovės prieš 20 dienų iki numatomo nutraukimo, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes atsakovė neginčija Preliminariosios sutarties nutraukimo – jis turėjo teisę nutraukti Preliminariąją sutartį dėl atsakovės prievolių pažeidimo, o atsakovės (verslininkės, stipresniosios sutarties šalies, sutarties sąlygų pažeidėjos (pradelsusios prievolių įvykdymą daugiau nei du metus)) kaltinimai jam nesąžiningumu laikytini akivaizdžiai neetiškais ir ciniškais.

Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti senaties terminą ieškovas pabrėžė, kad šiuo atveju baudos (kaip vienos iš netesybų rūšių) apskaičiavimo tvarka buvo aptarta Preliminariosios sutarties 9.5. punkte, kuris iš esmės numatė progresinį baudos dydį – kuo ilgiau atsakovė pažeidžia sutartį (ir naudojasi jo pinigais), tuo didesnė galutinė baudos suma apskaičiuojama taikant sutartyje numatytą formulę. Ieškovo teigimu, apskaičiuojant Preliminariojoje sutartyje nurodytu būdu, netesybos (bauda) sudaro 4 568,18 Eur, toks baudos dydis apskaičiuotas vertinant tik jo atliktus avansinius mokėjimus: 19 068 Eur, 475 Eur ir 9 663 Eur, šią sumą jis prašo priteisti kaip baudą, t. y. vienkartinę sumą už sutarties pažeidimą, teisę į baudą jis įgijo nutraukęs sutartį, o tiksli baudos suma tapo aiški tik atsakovei grąžinus jo sumokėtas sumas (2020 m. rugpjūčio 14 d.). Todėl ieškinys pareikštas (2020 m. spalio 30 d.) nepraleidus šešių mėnesio senaties termino, o prašomos priteisti baudos suma nelaikytina per didele ir negali būti mažinama, ypač turint omenyje, kad atsakovė – nekilnojamojo turto vystytoja – daugiau nei tris metus naudojosi itin didele jam – fiziniam asmeniui, vartotojui – priklausančia pinigų suma vystydama nekilnojamojo turto objektą, kuriame dėl atsakovės padaryto sutarties pažeidimo jis neįsigijo Buto, kartu įvertinant ir tai, kad už jo iš anksto sumokėtus pinigus statytas Butas galiausiai buvo atsakovės parduotas kitam pirkėjui už kainą, leidusią atsakovei papildomai uždirbti 33 256 Eur.

Ieškovas taip pat mano, jog atsakovė nepagrįstai kvestionuoja dalį jo prašomų priteisti išlaidų – advokatų profesinei bendrijai „TRINTI LT“ sumokėtus 181,50 Eur bei advokatų profesinei bendrijai „Bulotas ir Gasiūnas“ sumokėtus 484 Eur, iš viso 665,50 Eur. Šios išlaidos pagrįstai laikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes jam, kaip matyti iš advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ PVM sąskaitos-faktūros ataskaitos, buvo suteiktos šios paslaugos: „Konsultacija dėl ieškinio pareiškimo atsakovės UAB „ORME INVESTICIJOS“ atžvilgiu“, o advokatų profesinės bendrijos „Bulotas ir Gasiūnas“ buvo suteiktos teisinės paslaugos, susijusios su Preliminariosios sutarties ir pagrindinės sutarties projekto įvertinimu, konsultacijos sutarties nutraukimo klausimais bei rašto dėl sutarties nutraukimo rengimas ((duomenys neskelbtini)). Todėl, ieškovo vertinimu, abiem atvejais patirtos teisinės išlaidos yra neabejotinai susijusios su šia civiline byla ir turi būti priteisiamos iš atsakovės.

Atsakovė triplike iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime, taip pat palaikė ir prašymą dėl senaties termino taikymo atsiliepime išdėstytais argumentais. Pakartotinai pabrėžė, kad šalys tarėsi tik dėl orientacinių, numatomų statybos darbų atlikimo terminų. Būtent dėl to, jog terminai buvo tik orientaciniai, numatomi, ieškovui ir buvo siųstas informacinio pobūdžio pranešimas dėl terminų pratęsimo, siekiant informuoti ieškovą apie statybos darbų atlikimo eigą. Atsakovės vertinimu, ieškovo konkliudentiniai veiksmai patvirtino, kad dėl Preliminariosios sutarties vykdymo esminių pretenzijų atsakovei jis neturėjo, bet tuo pačiu nei siekė įsigyti turtą (nepaisant atsakovės siūlymų), nei ėmėsi priemonių sutarties nutraukimui, t. y. elgėsi pasyviai pagrindinės sutarties sudarymo atžvilgiu, todėl laikytina, jog ieškovas veikė savo rizika, o reikalaudamas netesybų iš atsakovės elgiasi nesąžiningai. Ieškovas atsakovei jokių pranešimų apie tokius trūkumus ar įpareigojimų juos pašalinti Preliminariosios sutarties vykdymo eigoje neteikė, kas, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakove Preliminariosios sutarties vykdymo klausimu, elgėsi nesąžiningai ir formaliai. Iš ieškovo pateikiamo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo seka, jog tuo metu pastato ir turto statybos ir apdailos darbai didžiąja dalimi buvo atlikti, be to, ieškovo atsisakymas nuo Preliminariosios sutarties nėra grindžiamas trūkumų buvimu, todėl šis įrodymas, atsakovės vertinimu, ieškovo atsisakymo nuo Preliminariosios sutarties pagrįstumo nepatvirtina – ieškovas nepagrįstai atsisakė Preliminariosios sutarties, todėl neturi teisės į netesybas. Netesybų priteisimas ieškovo naudai prieštarautų tiek Preliminariosios sutarties nuostatoms, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytą savo poziciją. Papildomai paaiškino, kad kai sudarė Preliminariąją sutartį, buvo betonuojamas trečias ar ketvirtas pastato aukštas, statybos iš pradžių vyko geru tempu, statytojas sakė, kad jau 2017 m. pabaigoje bus įgyvendinti priede Nr. 4 nurodyti darbai, tačiau atsiuntus Preliminariąją sutartį buvo nurodyti vėlesni terminai, paklausus kodėl taip yra, buvo paaiškinta, kad tokios suplanuotos datos, 2018 m. III ketvirtį jie pabaigs darbus tikrai ir vyks pridavimas; nuo 2018 m. statybos pradėjo lėtėti, darbai sustojo kuriam laikui, po to vyko darbai lėtai, tempas neatsistatė; su statytojais buvo susitikimas, kai turėjo būti priedo Nr. 4 darbai pabaigti, konkrečių atsakymų dėl vėlavimo nebuvo pateikta, sakė, kad „fasadininkai“ pavedė, viduje darbai nevyko, tuo metu apie pabaigimo darbus negalėjo būti nė kalbos; nusprendė kažkiek laukti, kitų variantų tuo metu neturėjo; laukė, klausė realių datų, vis būdavo pasakoma, jog tuoj artėja, taip praėjo 2019 m., darbų pabaigos nesulaukė, dėl ko nutraukė sutartį; 475 Eur suma buvo išskaidyta į dvi mokėtas sumas, antras 9 663 Eur suma buvo sumokėtas ir likutis nuo 475 Eur sumos; už papildomus darbus buvo sumokėta, dėl terminų pakeitimo nieko pasirašyta nebuvo; pirmiausia atsakovė turėjo padaryti darbus, numatytus priede Nr. 4, tada turėjo pakviesti apžiūrėti Buto, turėjo būti pasirašomas priėmimo aktas, jeigu viskas gerai, jei ne – taisomi trūkumai, ir tik tada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis; toks procesas inicijuotas nebuvo, atsakovė niekada nekvietė apžiūrėti Buto; dėl 2019 m. gegužės 6 d. sumokėto avanso, tai šis avansas pagal sutartį buvo numatytas kuomet bus pabaigti fasado ir stogo darbai, tokį pranešimą dėl avanso sumokėjimo iš atsakovės jis gavo 2019 m. pavasarį, tačiau mokėti nenorėjo, nes darbai buvo nepabaigti, atsakovė spaudė sumokėti, galvojo, kad jei atsisakys mokėti, atsakovė sutartį nutrauks dėl jo kaltės, rinkoje kainos buvo pakilusios, nenorėjo suteikti preteksto, kad sutartis būtų nutraukta atsakovės iniciatyva; suprato, kad pagrindinę sutartį sudarys kuomet bus pabaigti priede Nr. 4 nurodyti darbai; tai pirmoji preliminari sudaryta sutartis, ketino bute gyventi; kol statybos judėjo, turėjo pretenzijų dėl fasado apdailos, jų elementų sumažinimo, dėl laiptų pakopų nevienodumo, nuolat stengėsi išgauti realius terminus; pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta vėliausiai 2018 m. III ketvirtį; nuostata dėl 80 % baigtumo buvo saugiklis, nes bankai duoda paskolą, kai užregistruotas baigtumas 80 %, jei atsakovė būtų pabaigusi priede Nr. 4 nurodytus darbus, bet neužregistravusi baigtumo, nebūtų suteikta paskola – abi sąlygos turėjo būti įgyvendintos. 

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovo mokėjimų buvo daugiau, netesybos skaičiuotos nuo avansinių mokėjimo sumų, tai matosi iš pačios sutarties ir jos priedo Nr. 6, nurodyta ir mokėjimų paskirtyje; ieškovas Bute planavo gyventi, tuo tarpu nepabaigtas pastatas negali būti eksploatuojamas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą atsakovės poziciją. Papildomai paaiškino, jog pagal ieškovo paaiškinimus Preliminarioji sutartis baigėsi 2018 m. III ketvirtį; vėliausia data pagal Preliminariąją sutartį 2018 m. pabaiga, po pranešimo vėliausia data – 2019 m. kovo mėn. iki kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis; vėliausiai 2019 m. kovo mėn. Preliminarioji sutartis pasibaigė, 2019 m. gegužės mėn. mokėjimas nėra avansas, nes Preliminarioji sutartis pasibaigusi, nuo šios sumos negali būti skaičiuojamos netesybos; pasibaigus Preliminariajai sutarčiai šalys grįžo į derybinę padėtį, termino nepratęsė, toliau derėjosi, liko ikisutartiniuose santykiuose, kurie nesureguliuoti jokia sutartimi; ieškovas Preliminarios sutarties galiojimo metu turėjo galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau išsiskyrė nuostatos dėl baigtumo; standartinės procentinės netesybos, 6 mėn. senaties terminas, dėl ko jas ieškinį pateikus 2020 m. spalio 30 d. galima skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 30 d., susidaro mažesnė suma, turi būti skaičiuojama tik iki 2019 m. kovo mėn. pabaigos sumokėtų avansinių sumų; dalis ieškovo prašomų išlaidų nėra bylinėjimosi išlaidos; Bendrųjų sąlygų 7.4.6 punktas yra saugiklis statytojui, jog tuo atveju, jei nebus baigti visi darbai, jis galės pardavinėti, atsakovė siuntė ieškovui pasiūlymą sudaryti pagrindinę sutartį; Preliminarioji sutartis rengta atsakovės; 2018 m. gruodžio 4 d. parduodamo Buto baigtumas buvo 95 % baigtumas, bet pagal ieškovą jo tas netenkino, nesutiko sudarinėti pagrindinės sutarties; sąlygą dėl 80 % baigtumo neatsimena kas įrašė; kvietimo, kaip supranta ieškovas po priedo Nr. 4 darbų pabaigimo nebuvo, bet buvo 2018 m. gruodžio 4 d. el. laiškas (dubliko 1 priedas), kuriuo buvo kviečiama sudaryti sutartį esant bent 95 % Buto baigtumui, iš ieškovo pritarimo nebuvo; apdailos darbai, nurodyti priede Nr. 4, Preliminariosios sutarties nutraukimo metu nebuvo baigti, ginčo dėl to nėra; Preliminariajai sutarčiai pasibaigus netesybos neturi būti skaičiuojamos, kaltės abiejų šalių nėra, ji tiesiog pasibaigė dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pagrindinės sutarties; jei teismas laikytų, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, tada netesybos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo 19 000 Eur sumos, kuri ieškovo buvo sumokėta Preliminarios sutarties galiojimo metu; netesybos gali būti prašomos už 6 mėn. iki kreipimosi į teismą; statybos užbaigimo datos nebuvo, buvo tik preliminari data, pagrindinę sutartį galima buvo sudaryti esant tam tikram baigtumui, įtvirtinta alternatyvi nuostata, statybų procesas yra sudėtingas; pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta Preliminarios sutarties nurodytais terminais, bet tie terminai nėra pastato baigimo terminai; apie Preliminarios sutarties pasibaigimą šalys viena kitos neinformavo, jie nėra teisininkai; derėtis dėl pagrindinės sutarties galima ir be preliminarios sutarties; nėra ką nutraukti esant pasibaigusiai Preliminariai sutarčiai; teisiškai keistas Preliminarios sutarties punktas dėl Preliminarios sutarties nutraukimo, pasibaigus Preliminariajai sutarčiai nėra ką nutraukti; avansas yra 19 068 Eur, kitos sumos sumokėtos pasibaigus Preliminariajai sutarčiai, jei laikyti, kad nepasibaigė, tai 9 188 Eur, kaip nurodyta priede.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. 

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria joje numatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė įsipareigojo, pasitelkdama kitus asmenis, pastatyti viešbučių paskirties pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 23 d. išduotą leidimą statyti pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), ir parduoti ieškovui gyvenamosios paskirties patalpą Pastate, Pastato plane pažymėtą indeksu 5, kurios numatomas plotas be balkono 71,05 kv. m (toliau – Butas), automobilių stovėjimo vietą, plane pažymėtą indeksu 12, ir sandėliuką, plane pažymėtą indeksu S8 (toliau Butas, automobilių stovėjimo vieta ir sandėliukas kartu – Turtas), o ieškovas įsipareigojo nupirkti Turtą sutartyje numatytomis sąlygomis ir vykdyti kitas pareigas (Preliminariosios sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1, 1.1.15, 1.1.16, 1.1.23 punktai, Specialiųjų sąlygų 3, 4 punktas). Preliminariąja sutartimi šalys taip pat įsipareigojo joje numatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti Pagrindinę sutartį, pagal kurią atsakovė parduos, o ieškovas nupirks Turtą (Preliminariosios sutarties Bendrųjų sąlygų 2.2 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo mokama preliminari kaina už Turtą buvo apibrėžta Preliminarios sutarties Specialiųjų sąlygų 5.4 punkte – 188 374 Eur, tame tarpe Buto kaina – 168 744 Eur, automobilių stovėjimo vietos kaina – 16 000 Eur, sandėliuko kaina – 3 630 Eur. Jos mokėjimo tvarka šalių buvo apibrėžta priede Nr. 5 prie Preliminariosios sutarties (Preliminariosios sutarties Specialiųjų sąlygų 5.5 punktas, Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 3.5 punktas). Jame buvo numatyta, kad Preliminariosios sutarties Specialiųjų sąlygų 5.4 punkte nurodytą Turto kainą <...> ieškovas moka atsakovei tokia tvarka: ne vėliau kaip 5 dienas nuo Preliminarios sutarties pasirašymo ieškovas sumoka atsakovei avanso dalį – 19 068 Eur, o kitą avanso dalį – 9 188 Eur, ieškovas sumoka atsakovui po Pastato, kuriame yra perkamas Turtas, stogo ir fasado darbų, likusią sumą ieškovas atsakovei sumoka per 30 dienų nuo pagrindinės sutarties sudarymo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad Preliminarios sutarties priede Nr. 5 nurodytas avanso dalis ieškovas atsakovei sumokėjo 2017 m. gegužės 8 d. (19 068 Eur), 2019 m. gegužės 6 d. (9 118 Eur).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta ir tai, kad be šių sumų ieškovas pagal Preliminariąją sutartį sumokėjo ir kitas sumas atsakovei, kurias sąlygojo šalių 2017 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytas priedas Nr. 6 prie Preliminarios sutarties, įvardintas kaip papildomi pasirinkimai ir jų apmokėjimo sąlygos, ir 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. liepos 11 d. priedai prie priedo Nr. 6 prie Preliminarios sutarties, įvardinti kaip papildomos opcijos ir mokėjimų grafikas, dujotiekimo vamzdyno pakeitimas. Priedu Nr. 6 ieškovas užsakė pas atsakovę papildomas opcijas ir įrangą prie bazinio langų varianto, numatyto priede Nr. 4, kurių kaina 950 Eur, už ką įsipareigojo sumokėti pusę kainos (475 Eur ) per 10 darbo dienų po priedo Nr. 6 pasirašymo, o kitą pusę (475 Eur) pagal pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. 2017 m. gruodžio 1 d. priedu prie priedo Nr. 6 ieškovas patikslino pageidaujamą išorinių buto durų vidinės pusės spalvos patikslinimą už 45 Eur kainą, kurią įsipareigojo sumokėti per 10 darbo dienų po šio priedo pasirašymo, 2018 m. liepos 11 d. priedu prie priedo Nr. 6 ieškovas užsakė pas atsakovę dujotiekio keitimo darbus už 400 Eur kainą, kurią įsipareigojo apmokėti per 10 darbo dienų po šio priedo pasirašymo. Iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad priede Nr. 6 nurodytas sumas ieškovas atsakovei apmokėjo 2017 m. rugpjūčio 16 d. (475 Eur ), 2019 m. gegužės 6 d. (475 Eur), 2017 m. gruodžio 1 d. priede prie priedo Nr. 6 nurodytą sumą – 2017 m. gruodžio 28 d. (45 Eur), 2018 m. liepos 11 d. priede prie priedo Nr. 6 nurodytą sumą – 2018 m. rugpjūčio 13 d. (400 Eur).

Pagrindinės sutarties sudarymo tvarka šalių buvo apibrėžta Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5 dalyje, kurioje taip pat buvo apibrėžti darbų atlikimo terminai. Šioje dalyje, kaip ir kitose Preliminarios sutarties Bendrosiose ir Specialiosiose sąlygose pagrindinės sutarties sudarymas nebuvo apibrėžtas konkrečia kalendorine data, tačiau tokia data buvo apibrėžti Pastato ir Turto statybos terminai. Būtent Preliminarios sutarties Specialiosios dalies 6.1, 6.2 punktais, Bendrųjų sąlygų 5.1.1, 5.1.2 punktais šalys sulygo, kad Pastato ir Parkingo pagrindinių statybos ir apdailos darbų užbaigimo data, kas atitinka ne mažiau nei 60 procentų visų Pastato ir Parkingo statybos bei apdailos darbų, po kurių gali būti identifikuoti atskiri Turto vienetai, yra 2018 m. II ketvirtis (Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.10 punktas), o visų priede Nr. 4 nurodytų apdailos darbų pabaigos data – 2018 m. III ketvirtis. Pagal Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.9 punktą apdaila šalių buvo suprantama kaip Buto apdailos lygis, aprašytas Specialiųjų sąlygų priede Nr. 4, iki kurio užbaigimo taip pat turi būti atlikta ne mažiau nei 80 procentų visų Pastato ir Parkingo statybos ir apdailos darbų. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad šalys sudarė priedą Nr. 4 prie Preliminariosios sutarties, kuriame buvo aprašyti Buto apdailos darbai, atsakovės įsipareigoti atlikti iki 2018 m. III ketvirčio (Preliminariosios sutarties Specialiųjų sąlygų 4.3 punktas).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia teigti, kad atsakovė laikėsi Preliminarioje sutartyje sulygto termino (2018 m. II ketvirtis) baigti Pastato ir Parkingo pagrindinius statybos ir apdailos darbus. Tokią išvadą leidžia daryti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris liudija, kad Pastato kadastriniai matavimai atlikti 2018 m. balandžio 12 d., pagal kuriuos Pastatas įregistruotas 81 procento baigtumu, taip pat ieškovo paaiškinimai, kad iš pradžių statybos darbai judėjo sparčiai. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė neatliko visų priede Nr. 4 nurodytų apdailos darbų Preliminariojoje sutartyje nurodytais terminais (2018 m. III ketvirtis). Aplinkybės, kad priede Nr. 4 apdailos darbai nebuvo baigti Preliminarioje sutartyje nurodytu terminu, neginčija ir atsakovė. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2018 m. gruodžio 20 d. pranešimu pati atsakovė informavo ieškovą pratęsianti visų priede Nr. 4 nurodytų apdailos darbų terminą 90 dienų laikotarpiui dėl nepalankių statybiniu požiūriu meteorologinių sąlygų bei nurodė informuosianti ieškovą atskirai apie šių darbų atlikimą; iš ieškovo paaiškinimų, į bylą pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad nepaisant tokio pranešimo, ieškovas nei per 90 dienų terminą nuo 2018 m. gruodžio 20 d., nei vėliau taip ir nebuvo informuotas apie pastarųjų darbų pabaigą; iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Buto kadastriniai matavimai apskritai buvo atlikti tik 2019 m. birželio 14 d.; antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti 2020 m. gegužės 29 d. vis dar neatlikti ir/ar nekokybiškai atlikti darbai tiek Bute, tiek laiptinėje, tiek sandėliuke, tiek automobilių stovėjimo aikštelės zonoje.

Preliminaria sutartimi šalys sulygo, kad ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų po to, kai atsakovė įvykdo Bendrųjų sąlygų 5.1.2 punkte numatytą įsipareigojimą – Turto statybos ir apdailos darbus pabaigti tiek, kiek numatyta priede Nr. 4, atsakovė įsipareigoja raštu arba elektroniniu paštu informuoti ieškovą apie tai, kad minėtas įsipareigojimas buvo įvykdytas (Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.3 punktas). Pagal Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ne vėliau kaip per 10 dienų po to, kai ieškovas gauna Bendrųjų sąlygų 5.1.3 punkte nurodytą pranešimą, šalys įsipareigojo kartu apžiūrėti Turtą ir pasirašyti Turto apžiūros aktą (toliau – Aktas), o pagal Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.5 punktą per 30 kalendorinių dienų po to, kai pasirašomas Aktas arba tuo atveju, jeigu Akto pasirašymas atidedamas terminui po pagrindinės sutarties sudarymo – nuo tokio sprendimo priėmimo, atsakovė įsipareigojo pakviesti ieškovą atvykti į atsakovės pasirinktą Vilniaus miesto notarų biurą sudaryti pagrindinės sutarties ir pasirašyti kitų su šios sutarties įvykdymu susijusių dokumentų.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nepateikė ieškovui Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.2 punkte minimo pranešimo apie Turto statybos ir apdailos pabaigą tiek, kiek numatyta priede Nr. 4, atitinkamai tarp šalių nebuvo pasirašytas Aktas, o ieškovas atsakovės nebuvo kviestas pasirašyti pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta tik tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovė ieškovei siūlė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes „baigtumas tikrai siekia bent 95 procentus“. Teismo vertinimu, toks atsakovės siūlymas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį negali būti siejamas su atsakovės pareigos, įtvirtintos Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.5 punkte, vykdymu, nes byloje nustatyta, kad tuo metu Turto statybos ir apdailos darbai, nurodyti Preliminarios sutarties priede Nr. 4, nebuvo baigti. Tokios išvados nekeičia ir atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuota Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 7.4.6 punkto nuostata, numatanti, kad pagrindinės sutarties sudarymo metu Turto baigtumas bus ne mažesnis nei 80 procentų. Viena vertus, ši sutarties nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo atsakovės įsipareigojimų, prisiimtų Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5 dalyje. Kita vertus, byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad 2018 m. gruodžio 4 d. Turtas – Butas, automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukas, buvo 80 procentų baigtumo (Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.23, 7.4.6 punktai).

Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4 punktu šalys įtvirtino ieškovo teisę vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, nutraukti Preliminariąją sutartį, informuojant apie tai atsakovę raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomo nutraukimo, jeigu, pasibaigus Specialiųjų sąlygų 6.1 punkte numatytam terminui (įskaitant bet  kokį jo pratęsimą pagal šios Sutarties nuostatas), atsakovė ilgiau kaip 90 darbo dienų vėluoja įvykdyti 5.1.3 punkte numatytą įsipareigojimą (Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4.1. punktas), taip pat jeigu atsakovė ilgiau kaip 90 darbo dienų vėluoja pakviesti ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį arba pakartotinai nepateikia sutarties sudarymui reikalingų dokumentų ar nepagrįstai nepasirašo pagrindinės sutarties (Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4.2 punktas). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė nutraukiantis Preliminarią sutartį dėl vėlavimo vykdyti ja prisiimtas prievoles daugiau nei pusantrų metų bei pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinti pagal Preliminarią sutartį ieškovo atsakovei sumokėtus 29 651 Eur (19 068 Eur + 475 Eur + 45 Eur + 400 Eur + 9663 Eur). Atsakovė šią sumą – 29 651 Eur, grąžino ieškovui 2020 m. rugpjūčio 14 d.

Preliminarios sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK 6.165 straipsnio nuostatos, pagal kurias preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, kuriame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 1–5 dalys).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama, kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Vadinasi, jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti.

CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama speciali preliminariosios sutarties rūšis – būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tokioje sutartyje gali būti nustatyta, jog pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje nurodytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje nurodytos statybos kainos sumokėjimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti ir bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, ir specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016).

Sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo pagal CK 6.401 straipsnį, reikia įvertinti aplinkybes, ar sutartyje yra vienos šalies įsipareigojimas pastatyti būsimą gyvenamąjį namą ar butą ir įsipareigojimas jį parduoti, o kitos šalies įsipareigojimas pastatytą objektą nupirkti, sumokant preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Įsipareigojimas pastatyti gali apimti ne tik atvejus, kai yra pradedama nauja statyba, bet ir atvejus, kai sudaroma sutartis dėl statomame name parduodamo buto. Šalys turi teisę susitarti, kad bus parduodamas nevisiškai užbaigtas namas ar butas, kadangi privatiems asmenims leidžiama susitarti dėl tokių sutarties sąlygų, kurios nėra uždraustos ar neprieštarauja teisiniams imperatyvams. CK 6.401 straipsnis nedraudžia susitarti dėl jau pradėtame statyti name statomo buto pardavimo, dėl statomo buto kitokio finansavimo (negu nustatyta CK 6.401 straipsnio 5 dalis) ar kitokio prisidėjimo prie objekto statybos (pavyzdžiui, įrengiant objektą savo paties darbu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

Nagrinėjamu atveju šalių pasirašyta Preliminari sutartis atitinka CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį: ja atsakovė įsipareigojo pirmiausia Preliminarioje sutartyje nustatytais terminais pastatyti Turtą, o po to sudaryti su ieškovu Turto pirkimo-pardavimo sutartį; ieškovas įsipareigojo pastatytą Turtą nupirkti už Preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Sutiktina su atsakove, kad Preliminarioje sutartyje kalendorine data nebuvo apibrėžtas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.165 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaroma per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo datos. Pastarosios CK 6.165 straipsnio 3 dalies taikymas šalių santykiams pagal Preliminariąją sutartį paneigtų pačios Preliminariosios sutarties esmę, kuri šalių buvo sudaryta 2017 m. gegužės 5 d., o Turtą iki šalių sulygtos būklės atsakovė įsipareigojo pastatyti tik 2018 m. III ketvirtį, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Nagrinėjamu atveju Preliminarioje sutartyje sulygta šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį negali būti apskritai siejama su Preliminariosios sutarties sudarymo momentu, nes jos atsiradimas šalių buvo susietas ne su įvykiu – preliminariosios sutarties sudarymo momentu (CK 6.33 straipsnis), o su sąlyga – atsakovės įsipareigojimu pastatyti Turtą (CK 6.30 straipsnio 1, 3, 5 dalis, 1.66 straipsnio 1, 2 dalys). Tik pastačius Turtą iki šalių sulygtos būklės atsakovei apskritai kiltų prievolė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl tik nuo jo pastatymo momento atsirastų pagrindas skaičiuoti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti  (CK 6.401 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad prievolės pastatyti Turtą iki šalių sulygtos būklės atsakovė neįvykdė nei Preliminarios sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte numatytu terminu, nei iki pranešimo apie preliminarios sutarties nutraukimą pateikimo atsakovei momento 2020 m. gegužės 29 d. Todėl sutikti su atsakovės atstovu, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pagal Preliminariąją sutartį pasibaigė atsakovei dar iki 2020 m. gegužės 29 d. (atsakovės atstovo teigimu 2019 m. pirmoje pusėje, o vėliau šalių jokie sutartiniai santykiai pagal Preliminariąją sutartį nesaistė, vyko derybos), teismas neturi jokio pagrindo. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai apie šalių bendradarbiavimą vykdant Preliminariąją sutartį iki 2020 m. gegužės 29 d., kurio metu šalys sprendė dar ne Turto pagrindinės sutarties sudarymo klausimą, o klausimus, susijusius su atsakovės įsipareigojimo pastatyti Turtą iki šalių sulygtos būklės vykdymu. Iš jo matyti, kad jau pasibaigus Preliminarios sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 nustatytam terminui atlikti Turto statybos ir apdailos darbus iki šalių sulygtos būklės atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. raštu naudojosi teise pratęsti šį terminą Turto statybos ir apdailos darbams atlikti remdamasi Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 7.3.3 punktu, 2019 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu informavo ieškovą apie baigtus atlikti Pastato fasado darbus, paprašydama sumokėti likusią avanso pagal Preliminariąją sutartį sumą, 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu informavo ieškovą, jog Turto statybos darbų pabaiga numatoma 2019 m. rugpjūčio mėn. Tai, kad šalys Preliminarios sutarties sąlygų raštu nepakeitė, o ieškovas suėjus Preliminarios sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nustatytam terminui nesinaudojo teise nutraukti Preliminarią sutartį, nepaisant priekaištų atsakovei dėl sulygtų terminų nesilaikymo, reikalavimo juos nurodyti konkrečiai, savaime nelėmė Preliminarios sutarties pabaigos, nes toks jos pabaigos terminas nebuvo apibrėžtas Preliminarioje sutartyje. Toks jos pabaigos terminas, kaip minėta, negali būti siejamas ir su CK 6.165 straipsnio 3, 5 punkto nuostatomis.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas Preliminarioje sutartyje nustatyta teise nutraukti ją vienašališkai dėl atsakovės nevykdymo įsipareigojimų, numatytų Preliminarioje sutartyje, pasinaudojo 2020 m. gegužės 29 d., nesant ginčo dėl šios Preliminarios sutarties nutraukimo teisėtumo, konstatuotina, kad Preliminarioji sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 29 d. Be to, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad pranešimo apie Preliminarios sutarties nutraukimą pateikimo atsakovei dieną atsakovė nebuvo įvykdžiusi Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.2 punkte numatyto įsipareigojimo, o kartu Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.3 punkte numatyto įsipareigojimo, dėl ko ginčo atsakovė byloje net nekėlė, konstatuotina, jog ieškovas įrodė aplinkybę, kad Preliminarioji sutartis buvo nutraukta Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4.1 punkte nurodytu pagrindu. Tai, kad šis Preliminarios sutarties punktas nebuvo nurodytas 2020 m. gegužės 29 d. pranešime dėl Preliminarios sutarties nutraukimo, tokios išvados nekeičia.

Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punkte šalys sulygo, jeigu ši sutartis nutraukiama Bendrųjų sąlygų 8.4 punkte numatytais pagrindais, atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovui pastarojo pagal šią sutartį sumokėtą Turto kainą/jos dalį bei sumokėti 6 procentų dydžio metines netesybas nuo ieškovo sumokėtos avanso sumos už kiekvieną dieną nuo jo sumokėjimo dienos. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. pranešimu apie Preliminariosios sutarties nutraukimą ieškovas pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas grąžinti ieškovui pagal Preliminarią sutartį atsakovei ieškovo sumokėtą sumą. Šiuo pranešimu ieškovas reikalavimo sumokėti 6 procentų dydžio metines netesybas nuo ieškovo sumokėtos avanso sumos už kiekvieną dieną nuo jo sumokėjimo dienos atsakovei nepareiškė. Tokį reikalavimą ieškovas atsakovei iš pradžių reiškė po 2020 m. gegužės 29 d. vykusiame susirašinėjime, po to ir šioje civilinėje byloje, 2020 m. spalio 30 d. pateikdamas teismui ieškinį dėl nuostolių priteisimo, kuomet atsakovė ieškovui po susirašinėjimo 2020 m. rugpjūčio 14 d. grąžino ieškovo atsakovei pagal Preliminariąją sutartį už Turtą sumokėtą 29 651 Eur sumą.

Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). CK 6.163 straipsnio 3 dalis nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, o CK 6.165 straipsnio 4 dalis, jeigu preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės, įtvirtintos Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punkte, formos (bauda ar delspinigiai), jos taikymo sąlygų. Ieškovas teigė, kad šioje Preliminariosios sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatoje šalys aptarė netesybas baudos forma. Atsakovė gi teigė, kad šioje Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatoje šalys aptarė netesybas delspinigių forma. Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl šioje Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatoje vartojamos sąvokos „ieškovo sumokėto avanso sumos“ aiškinimo.

CK 6.71 straipsnis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį, t.t. Teisės doktrinoje nurodoma, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa. Pirma, jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę. Antra, netesybos yra sutarties civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis). Taigi, netesybos neįvykdžius prievolės padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais įrodinėti. Kadangi tai kartu yra civilinės atsakomybės forma, netesybas galima taikyti tik jeigu skolininkui galima taikyti civilinę atsakomybę, o būtent yra civilinės atsakomybės sąlygos, kai galima skolininko civilinė atsakomybė netesybų forma.

Nagrinėjamu atveju Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punkte šalys numatė atsakovės civilinę atsakomybę už tai, kad ji nepabaigė Turto statybos ir apdailos darbų iki šalių sulygtos būklės ir nepakvietė ieškovo apžiūrėti Turtą Preliminarioje sutartyje šalių sulygtais terminais, kas lėmė Preliminarios sutarties nutraukimą vienašaliu ieškovo pranešimu.  Taigi, šiame punkte šalys nustatė atsakovės civilinę atsakomybę už tai, kad ji neįvykdė Preliminarios sutarties sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ją apibrėžė procentu, skaičiuojamu nuo ieškovo atsakovei sumokėtos avanso sumos pagal Preliminarią sutartį už kiekvieną dieną nuo jo sumokėjimo dienos (CK 6.71 straipsnio 2 dalis), nes tai atspindi minimalius nuostolius, kuriuos ieškovas patirs dėl to, kad atsakovė naudosis jo sumokėtu avansu pagal Preliminariąją sutartį nuo jo sumokėjimo momento iki Preliminarios sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės momento. Teisės doktrinoje tokia atsakomybės forma yra vadinama bauda. Delspinigiais teisės doktrinoje vadinamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą nepertraukiamai išieškomos tam tikro laikotarpio netesybos (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), nes prievolės įvykdymo termino praleidimas taip pat yra prievolės pažeidimas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už ką šalys sutartyje gali numatyti civilinę atsakomybę netesybų forma. Tokią netesybų formą šalys aptarė, pavyzdžiui, Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.3 punkte, numatančiame, kad jeigu atsakovė iki Specialiųjų sąlygų 6.1 ir 6.2 punktuose numatytų terminų (įskaitant bet kokį jo pratęsimą pagal šios sutarties nuostatas) pabaigos neįvykdo Bendrųjų sąlygų 5.1.3 punkte numatyto įsipareigojimo, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovui 6 procentų dydžio metines netesybas nuo ieškovo sumokėtos avanso sumos.  

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ne už tai, kad atsakovė praleido Turto statybos ir apdailos darbų terminus, o prašo taikyti civilinę atsakomybę už tai, kad atsakovė neįvykdė Preliminarios sutarties – nepabaigė Turto statybos ir apdailos darbų iki šalių sulygtos būklės ir nepakvietė ieškovo apžiūrėti Turtą Preliminarioje sutartyje šalių sulygtais terminais, dėl ko Preliminarioji sutartis ieškovo buvo vienašališkai nutraukta, konstatuotina, kad ieškovo prašomos taikyti netesybos yra bauda, o ne delspinigiai, ką numato Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punktas.

Kaip minėta, tarp šalių bylos nagrinėjimo teisme metu kilo ginčas ir dėl Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punkte vartojamos sąvokos „pirkėjo sumokėtos avanso sumos“ aiškinimo. Ieškovas nurodo, kad jo sumokėtam avansui turi būti priskiriamos jo sumokėtos atsakovei sumos pagal priedą Nr. 5 ir priedą Nr. 6 prie Preliminarios sutarties, atsakovė gi tokioms avanso sumoms priskiria tik sumas, nurodytas priede Nr. 5 prie Preliminarios sutarties. Teismas šiuo klausimu sutinka su atsakove.

Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.4 punkte avansas apibrėžtas kaip mokėjimo grafike nurodyta pirkėjo pradinių mokėjimų suma. Toks mokėjimo grafikas Preliminarios sutarties Specialiųjų sąlygų 5.5 punkte apibrėžtas kaip priedas Nr. 5, kuriame, kaip byloje nustatyta, buvo apibrėžti du ieškovo mokėjimai atsakovei – 19 068 Eur suma, mokėtina ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Preliminarios sutarties pasirašymo dienos, ir 9 188 Eur suma, mokėtina ieškovo atsakovei po Pastato, kuriame yra perkamas Turtas, stogo ir fasado darbų. Priedas Nr. 6, kuriame nurodytas sumas ieškovas prašo taip pat laikyti ieškovo atsakovei sumokėtu avansu, yra ne Preliminarios sutarties Specialiųjų sąlygų 5.5 punkte nurodomas mokėjimo grafikas ar jo pakeitimas, o yra papildomas šalių pasirašytas susitarimas, remiantis Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5.1 punktu. Šiame punkte ieškovui buvo įtvirtina teisė per 3 kalendorinius mėnesius po sutarties sudarymo raštu kreiptis į atsakovę su prašymu pakeisti Buto vidaus išplanavimą ar apdailos įrangos komplektaciją. Šiame Preliminarios sutarties punkte šalys taip pat nurodė, kad toks prašymas nesąlygoja atsakovės pareigos atlikti prašyme nurodomus darbus; jeigu atsakovė savo valia sutinka atlikti ieškovės prašyme nurodomus darbus ir jeigu ieškovei yra priimtinos atsakovės siūlomos tokių darbų atlikimo sąlygos, šalys pasirašo priedą prie šios sutarties, kuriame nurodoma suma, kuria dėl tokių darbų atlikimo didinama galutinė turto kaina ir terminas, kuriuo dėl tokių drabų atlikimo yra pratęsiami specialiųjų sąlygų 6.1-6.2 punktuose nurodyti terminai. Pagal Preliminarios sutarties 1.1.11 punktą galutinė Turto kaina šalių buvo apibrėžta kaip Turto kaina, nustatyta Preliminariąją Turto kainą perskaičiavus Bendrųjų sąlygų 3 skyriuje nustatyta tvarka. Taigi, teismo vertinimu, nurodytos šalių pasirašytos Preliminarios sutarties sąlygos leidžia spręsti, kad Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punkte apibrėždamos atsakovės atsakomybę šalys turėjo minty būtent priede Nr. 5 nurodytą ieškovo mokėtiną avansą, o ne mokėjimus už šalių atskirais susitarimais prie Preliminarios sutarties sulygtus Buto išplanavimo ir apdailos įrangos komplektacijos pakeitimus, nepaisant to, kad pagal šalių susitarimą juose nurodytus tam tikrus mokėjimus ieškovas įsipareigojo sumokėti iki pagrindinės sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnis).

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad ieškovo prašoma atsakovei taikyti bauda pagal Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punktą skaičiuotina nuo ieškovo atliktų mokėjimų pagal priedą Nr. 5 prie Preliminarios sutarties, įvertinus jų atlikimo laiką ir jų grąžinimo ieškovui momentą: už 2017 m. gegužės 8 d. ieškovo atsakovei sumokėtą 19 068 Eur avanso sumą, atsakovės grąžintą ieškovui 2020 m. rugpjūčio 14 d. (1194 dienų), bauda lygi 3 742,55 Eur (19 068 Eur x 6/100 x 1194/365), o už 2019 m. gegužės 6 d. ieškovo atsakovei sumokėtą 9 188 Eur avanso sumą, atsakovės grąžintą ieškovui 2020 m. rugpjūčio 14 d. (466 dienų), bauda lygi 703,83 Eur (9 188 x 6/100 x 466/365). Viso atsakovės ieškovui mokėtina bauda lygi 4 446,38 Eur (3 742,55 Eur + 703,83 Eur). Todėl ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 4 446,38 Eur baudą, kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo netenkinamas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246-6.249 straipsnis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškiniams dėl netesybų yra taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas su tokiu atsakovės argumentu nesutinka, nurodydamas, kad ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą dėl baudos priteisimo jis nėra praleidęs.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovo teisė į ieškinį dėl baudos priteisimo pirmiausiai sietina su ieškovo vienašaliu Sutarties nutraukimu, kurį nulėmė atsakovės įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį nevykdymas. Kadangi Preliminarioji sutartis ieškovo dėl to buvo vienašališkai nutraukta tik 2020 m. gegužės 29 d., teigti, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas objektyviai turėjo sužinoti anksčiau nei atsirado pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei, šalių sulygtai Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punkte, kilti, į ką apeliuoja atsakovė, teismas neturi jokio pagrindo. Kita vertus, vertinant kada gi ieškovas subjektyviai sužinojo apie jo teisių pažeidimą, dėl kurio gynybos jis kreipėsi į teismą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Preliminarioje sutartys šalys neapibrėžė termino, kada atsakovė turi sumokėti ieškovui baudą, nurodytą Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punkte. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Byloje nustatyta, kad tokį reikalavimą ieškovas atsakovei pateikė net ne 2020 m. gegužės 29 d., o vėlesnio susirašinėjimo su atsakove metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo teisė į ieškinį dėl baudos priteisimo atsirado net vėliau nei 2020 m. gegužės 29 d.  (CK 1.127 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020). Nepaisant to, kada konkrečiai ieškovas tokį reikalavimą atsakovei dėl baudos sumokėjimo pareiškė, bet kuriuo atveju 6 mėnesių ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti ieškovas nepraleido, nes ieškinį teismui jis pateikė 2020 m. spalio 30 d., t. y. nesuėjus 6 mėnesiams nuo pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei pagal Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 9.5 punktą kilti. Todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį šioje byloje netenkinamas.

Remiantis CK 6. 37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai, jam prašant, priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 4 446,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas šioje byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 121 Eur suma, sumokėta antstoliui Donatui Kisieliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (2020 m. spalio 21 d. PVM sąskaita-faktūra serija DK14 Nr. 05034, 2020 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymas), 121 Eur suma, sumokėta specialistui už vietos apžiūrą (2020 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra serija KT Nr. 20-062, 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas), 54,75 Eur dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro išlaidos (2020 m. spalio 21 d. išankstinė sąskaita Nr. 25200032-2, 2020 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymas), 665,50 Eur advokatų profesinėms bendrijoms sumokėta suma (484 Eur sumokėti advokatų profesinei bendrijai „Bulotas ir Gasiūnas“ pagal 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija GBL Nr. 20200605-02, 2020 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymą už preliminariosios sutarties, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projekto įvertinimą, konsultaciją sutarties nutraukimo klausimais, rašto dėl sutarties nutraukimo rengimą; 181,50 Eur sumokėti advokatų profesinei bendrijai „Triniti“ pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DV 2020159, 2020 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymą už konsultaciją dėl ieškinio parengimą atsakovės atžvilgiu),  103 Eur žyminis mokestis, 3 715,25 Eur advokato pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, dubliko parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teisme (2020 m. spalio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 5552, 2020 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. vasario 1 d. sąskaita Nr. 563, 2021 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. gegužės 14 d. sąskaita Nr. 570, 2021 m. gegužės 14 d.). Atsakovė patyrė 1 667,17 Eur advokatų pagalbos už procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teisme išlaidas (teisinių paslaugų išklotinė už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. gegužės 13 d. sąskaita Nr. 30, 2021 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. 31, 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymas).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl dalies ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsakovė teigė, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, specialisto dalyvavimą vietos apžiūroje, advokatų pagalbos išlaidos, kurios patirtos iki šios bylos iškėlimo teisme (121 Eur + 121 Eur + 665,50 Eur), negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms pagal CPK 88 straipsnį. Su tokia atsakovės pozicija ieškovas nesutiko. Teismas nagrinėjamu klausimu sutinka, kad pastarosios ieškovo nurodomos patirtos išlaidos negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos negali būti laikomos susijusiomis su šia nagrinėjama civiline byla CPK 88 straipsnio prasme. Jos ieškovo buvo patirtos ne bylos nagrinėjimo teisme metu, jos buvo susijusios ne su įrodymų ieškiniui pareikšti rinkimu, o su ieškovo naudojimusi teise nutraukti Preliminariąją sutartį (Donatas Kisielius apžiūrą, dalyvaujant specialistui, atliko siekiant fiksuoti aplinkybę kaip atsakovė vykdo įsipareigojimus, numatytus Preliminarios sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.2 punkte, iki 2020 m. gegužės 29 d. pranešimo apie Preliminarios sutarties nutraukimą išsiuntimo, advokatų profesinė bendrija „Bulotas ir Gasiūnas“ teikė konsultaciją ieškovui ne dėl ieškinio parengimo, o dėl Preliminarios sutarties nutraukimo), į bylą nėra pateikti įrodymai, kad advokatų profesinė bendrija „Triniti“ apskritai buvo sudariusi kokią nors ieškovo atstovavimo rengiant procesinius dokumentus šioje byloje sutartį (vien pateikta sąskaita ir mokėjimas, pastarajai aplinkybei nustatyti nepakankami). Todėl šioje dalyje teismas sutinka su atsakove, kad prašymas priteisti minėtą 907,05 Eur  sumą (121 Eur + 121 Eur + 665,50 Eur) kaip ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, yra nepagrįstas. Dėl šių išlaidų priteisimo ieškovas gali reikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 5 straipsnis). 

Kitos ieškovo nurodomos patirtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 3 873 Eur sumą (54,75 Eur + 103 Eur + 3 715,25 Eur), taip pat atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra susiję su šios civilinės bylos nagrinėjimu, jos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl jų paskirstymo klausimas sprendžiamas CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 97,33/100 dalimi, ieškovui priteisiamos iš atsakovės 3 769,59 Eur (3 873 x 97,33/100) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo – 44,51 Eur (1 667,17 x 2,67/100) bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

 ieškovo J. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „ORME INVESTICIJOS“, juridinio asmens kodas 302675864, ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 4 446,38 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių Eur 38 ct) baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 446,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 769,59 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „ORME INVESTICIJOS“, juridinio asmens kodas 302675864, naudai 44,51 Eur (keturiasdešimt keturis Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir