Civilinė byla Nr. e2A-277-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07680-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.3.;

 (S)

1.3.9.5

Kauno apygardos teismas

NUTARTis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Distorina“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Distorina“ ieškinį atsakovei E. L. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Distorina“ (toliau - ieškovė) ieškinyje prašė pripažinti atsakovės E. L. (toliau – atsakovė) reikalavimus nepagrįstais ir juos atmesti, atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą šiam ieškiniui pateikti ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-1708.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisija priėmė 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-1708, kuriuo priteisė iš UAB „Distorina“ ieškovės naudai 396,37 Eur darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 8 d. ir 792,74 Eur netesybas. Atsakovė neturėjo darbo santykių su UAB ,,Distorina“. Darbuotoja (buhalterė) neteisingai suprato atsakovės galimas (būsimas) paslaugas, todėl per klaidą formaliai įdarbino. Darbo ginče atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų realiai atlikusi atitinkamas darbines funkcijas. Pateikti susirašinėjimai yra ne atsakovės vardu. Atsakovė siekia apgaulės būdu turėti turtinės naudos. Darbo ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas. Atsakovė rengėsi paslaugas teikti ne pagal darbo teisinius santykius, bet pagal individualios veiklos pažymą. Darbo ginčo komisijos priimtą sprendimą ieškovė el. paštu gavo šių metų gegužės 23 d., formaliai praleistas vieno mėn. terminas sprendimui apskųsti, savalaikiai kreiptis į teismą.

3.       Atsakovė priešieškinyje prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti 885,96 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėtą darbo užmokestį arba darbo užmokestį už 2022 m. sausio mėnesį ir kompensaciją už prastovas už 2022 m. vasario mėnesį, iš viso 709,42 Eur, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2022 m. vasario 21 d. bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, 5 procentus metinių palūkanų už uždelstą sumokėti darbo užmokestį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė darbo skelbimą rado internete, buvo ieškomas neformaliojo ugdymo mokytojas, kuriam žadama mokėti 1500-2000 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovei nusprendus pretenduoti į šią poziciją, 2022 m. sausio 4 d. įvyko susitikimas su būsimo darbdavio atstovu K. M., kurio metu paaiškėjo, kad darbo skelbimo turinys suformuotas netiksliai, nes skelbimu buvo ieškoma žmonių, kurie norėtų būti vadovais ar prisidėti kuriant „P. M.“ stovyklą. Minimo susitikimo su būsimuoju darbdaviu metu buvo susitarta dėl 700 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) už pasiruošimą stovyklai, o į stovyklą atvykus daugiau vaikų, atsakovės atlyginimas turėjo padidėti iki 1 500 Eur (atskaičius mokesčius). Vėliau darbdavys pranešė, kad atsakovei galės mokėti tik 700 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Atsakovė faktiškai dirbti pradėjo 2022 m. sausio 10 d., nors oficialiai įdarbinta ieškovės ir UAB „Brell“ įmonėse 2022 m. sausio 19 d. Atsakovė nurodė, kad su K. M. buvo susitarusi, jog dirbs tik pas ieškovę. Pasidomėjus atsakovė suprato, kad ieškovės vadovas S. B., o UAB ,,Brell‘‘ vadovas K. M., ir kad atsakovė visą laiką bendravo su K. M.. K. M. nurodė, kad savo vadovaujamoje įmonėje negali registruoti stovyklos, todėl užregistravo kitos įmonės (ieškovės) vardu ir ten įdarbino atsakovę. Be to, buvo susitarta, kad kol vyks pasiruošimas stovyklos atidarymui, atsakovė bus įdarbinta pas ieškovę ir bus mokamas 700 Eur  atlygis (atskaičius mokesčius). Stovykloje visi darbuotojai planavo dirbti pagal individualią veiklą ir gauti didesnes pajamas. K. M. savo iniciatyva atsakovei pervedė 200 Eur avansą. Atsakovė daugiausiai dirbo nuotolinius pasiruošimo darbus. Atsakovė 2022 m. vasario 16 d. gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Brell“ pateikė draudžiamąsias pajamas ir atsakovės atlyginimas buvo nurodytas 5 Eur, identišką pranešimą atsakovė gavo ir apie ieškovės Sodrai pateiktas draudžiamąsias pajamas, sumokėtas už atsakovę. Atsakovė 2022 m. vasario 21 d. gavo pranešimą iš Sodros, kad tiek ieškovė, tiek UAB „Brell“ ją atleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalį.

4.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo teismo pripažinti atsakovės reikalavimus nepagrįstais ir juos atmesti. Nurodė, kad K. M. nedirbo ir nedirba pas ieškovę, nebuvo ir nėra joks ieškovės atstovas, galintis priimti sprendimus ieškovės vardu, tartis dėl darbo sąlygų tarp ieškovo ir atsakovės. Atsakovė nesiekė jokių darbo santykių su ieškove, nes prieš tai būtų sudariusi darbo sutartį, kurią pasirašytų ieškovės direktorius S. B.. Atsakovė neteikė jokios reikšmės, su kokiais asmenimis tariasi, be to, ketino veikti kaip asmuo, užsiimantis individualia veikla. Atsakovė buvo linkusi gauti avansą iš bet ko, tačiau ir toliau nesiekė sukurti realių darbo teisinių santykių su realiu darbdaviu. Buhalterės suklydimas nesukūrė ir negalėjo sukurti jokių darbo santykių ir dėl to, kad pati atsakovė nesiekė veikti sąžiningai, t. y. nesiekė laiku įforminti tariamų darbo santykių. Atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, todėl akivaizdžiai turėjo suprasti, jog avansas negalėjo būti pervestas darbo santykių pagrindu.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno 

6.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius informavo teismą, kad 2022 m. gegužės 18 d. UAB „Distorina“ direktoriui S. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-885-2022 (ROIK(duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas), 2022 m. birželio 21 d. buvo priimtas nutarimas Nr. VDI-ANR_N-432-2022 (toliau tekste - nutarimas administracinio nusižengimo byloje), ir UAB „Distorina“ direktoriui S. B. buvo paskirta 2 000 Eur bauda, šis nutarimas galioja ir yra įsiteisėjęs. Pateiktame į bylą nutarime administracinio nusižengimo byloje, nurodoma, kad pažeidimo esmę sudaro aplinkybė, kad S. B., atlikdamas UAB „Distorina“ direktoriaus funkcijas, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido E. L. nelegaliai dirbti UAB „Distorina“ naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad E. L. dirbo stovyklos „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigose laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 8 d. nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 18 d. apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybes dėl egzistavusių darbo santykių ir faktinio darbo ieškovės įmonėje patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: pvz. susirašinėjimas per Viber programėlę su K. M., kurį pateikė į bylą pati ieškovė ir kuris buvo pateiktas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teismui pateiktas ieškovės įmonėje dirbančiųjų asmenų sąrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. patvirtina, kad K. M. yra ieškovės darbuotojas. Teismas nurodė, kad iš susirašinėjimo matyti, kad šalys tariasi dėl „(duomenys neskelbtini)“ stovyklos atidarymo. K. M. nurodo, kad jau sumokėjo avansą, aptaria darbuotojų paiešką. Darbo ginčų komisijos medžiagoje pateikta atsakovės susirašinėjimo su M. ( M. M. taip pat yra ieškovės darbuotojas) medžiaga 2022 m. vasario 8 d. laiške nurodoma, kad savaitę atsakovė negali susisiekti su K. M., klausia, ar dirbti jai toliau prie stovyklos, ar ieškoti kito darbo, į ką gauna atsakymą „manau, ieškok kito“, 2022 m. vasario 12 d. laiške ji informuoja, kad įmonė jos vertinimu skolinga jai 500 Eur, M. informavo ją, kad pasakė, jog buhalterė informuota, tai turėtų kažkada artimu metu atleisti, toliau su darbuotoju vyksta susirašinėjimas apie atleidimą iš darbo. Iš pateiktos skambučių istorijos teismas nustatė, kad atsakovė aktyviai skambino K. M. nuo 2022 m. sausio 3 d. Tai, kad ieškovė vykdė darbo funkcijas, patvirtina ir jos pateiktas susirašinėjimas Viber programėlėje, pvz. susirašinėjant su E. nuo 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. sausio 26 d. tariamasi dėl važiavimo į sodybą dekoruoti, jog yra sutartis, kurią tobulins kartu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktas dirbančiųjų sąrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. patvirtina, kad E. M. taip pat dirba ieškovės įmonėje. Susirašinėjimas vyksta iki 2022 m. vasario 7 d. Taip pat 2022 m. sausio 9 d. atsakovė sukūrė feisbuko grupę „Stovykla“. Teismo vertinimu, šioje grupėje vykęs susirašinėjimas nepatvirtina ieškovės atstovo teiginių, kad atsakovės darbas galėtų būti kvalifikuojamas kaip individuali veikla – pirmiausia informaciją apie tai grupėje teikia ne pati atsakovė, antra, pats susirašinėjimas patvirtina tik domėjimąsi tokia darbo galimybe, o ne darbą pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. UAB „Distorina“ 2022 m. sausio 17 d. atliko atsakovei 200 Eur pavedimą, deklaravo, kad atsakovė priimta į darbą nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. vasario 8 d. Teismo vertinimu, šie įrodymai visiškai paneigia ieškovės atstovo teiginius, kad buhalterė (vadovas įvardijo du asmenis, atsakingus už įmonės finansų tvarkymą, t. y. buhalterius) padarė klaidą – aplinkybė, kad įmonė 2022 m. sausio 17 d. atliko atsakovei 200 Eur pavedimą, o 2022 m. sausio 18 d. pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jos įdarbinimą, o pranešimą apie darbo santykių nutraukimą pateikė tik 2022 m. vasario 9 d., teismo vertinimu, visiškai eliminuoja tokios klaidos tikimybę. Teismas sprendė, kad, kad tarp šalių egzistavo visi darbo teisinių santykių požymiai, nurodyti DK 32 straipsnyje – darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigojo būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigojo mokėti už tai darbo užmokestį, laikyti nustatyta.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimą, tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas nenustatė ir neįvertino bylai svarbios aplinkybės, pačios atsakovės valios teikti paslaugas - ne pagal darbo teisinius santykius, o pagal individualios veiklos santykius. Teismas neįvertino ir tokių aplinkybių, jog atsakovė negalėjo (nes yra veiksni) pradėti jokių darbo santykių, nepasirašiusi atitinkamos darbo sutarties. Atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą ir negali būti laikoma asmeniu, kuris nesusivokia elementariausių teisėto įdarbinimo klausimų (kaip pasirašymas darbo sutarties su įmonės vadovu). Susirašinėjimo ir skambučių istorija liudija, kad atsakovė bendravo su trečiaisiais privačiais asmenimis, tačiau šių asmenų įgaliojimais atsakovė net nesiekė pasidomėti, atsakovė siekė teikti paslaugas - ne pagal darbo teisinius santykius, o pagal individualios veiklos santykius.

7.2.                      Teismas neegzistavusiems jokiems darbo santykiams, neturėjo pagrindo taikyti darbo kodekso 32 straipsnio nuostatas. Ieškovės buhalterės veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip klaida, nes nebuvo jokios rašytinės darbo sutarties, kurios pagrindu buhalterė būti galėjusi mokėti atitinkamą sumą atsakovei. Šiuose veiksmuose objektyviai įžvelgtini kiti požymiai (kaip netinkamos įmonės veiklos organizavimo) ir šiuo aspektu - įžvelgtina kitokia galima teisena, tačiau ne kaip realus darbo santykių sukūrimas, nes darbo santykių nesiekė sukurti nei pati atsakovė, nei įmonės direktorius S. B..

8.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pateiktose ištraukose nėra nei vienos žinutės, rašytos atsakovės vardu, kuriuose būtų teigiama, kad ji pasiruošimo stovyklai metu planuoja dirbti individualia veikla. Buvo susitarta, kad kol vyks pasiruošimas stovyklos atidarymui, atsakovė bus įdarbinta pas ieškovę ir bus mokamas 700 Eur atlygis (atskaičius mokesčius). Stovykloje jau visi darbuotojai planavo dirbti individualia veikla. Atsakovė sutinka, kad ateityje, kai jau bus pasiruošta stovyklai, planavo veiklą vykdyti individualios veiklos pagrindu, tačiau vykstant stovyklos pasiruošimui, ji individualios veiklos vykdyti neketino.

8.2.                      Mažai tikėtina, jog galėjo būti padaryta klaida ir atsakovė įdarbinta dvejose įmonėse. Svarbu paminėti ir tai, jog net ir susiklosčius tokiai situacijai, kad įmonės buhalterė, neteisingai supratusi situaciją, įdarbino atsakovę ieškovės darbuotoja, ji galėjo kreiptis į Sodrą ir prašyti ištaisyti klaidą. Tačiau ieškovės atstovai, dar kartą patvirtindami, kad darbo santykiai egzistavo, 2022 m. vasario 21 d. Sodrai pranešė apie darbo santykių pabaigą ir būtent dėl to nėra jokios objektyvios priežasties manyti, kad ieškovės vadovas S. B. nežinojo apie atsakovės įdarbinimą ieškovės įmonėje. Be to, ir darbų ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad šis ieškovės teiginys vertinamas kritiškai ir laikomas gynybine ieškovės pozicija, kuri, akivaizdu, kad neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

I.V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties sudarymo fakto (DK 32 straipsnis) ir dėl atsiskaitymo su atleista darbuotoja (DK 147 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliantė (ieškovė UAB „Distorina“) ginčijo darbo santykių su atsakove egzistavimą. Apeliantės argumentai yra tokie: atsakovė pati turėjo siekti darbo sutarties sudarymo, ji ketino išsiimti individualios veiklos pažymą, ji bendravo su M. neįsitikinusi, ar jie įgalioti atstovauti UAB „Distorina“, buhalterė padarė klaidą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbo santykius patvirtina ieškovės UAB „Distorina“ paskelbtas skelbimas, kad ieško darbuotojų, pranešimas VSDFV, kad 2022 m. sausio 19 d. įdarbino atsakovę, o 2022 m. vasario 8 d. darbo sutartį nutraukė, susirašinėjimas tarp atsakovės ir K. bei M. M. (kurie abu buvo UAB „Distorina“ darbuotojai), galiausiai - nutarimai nubausti direktorių S. B. administracine bauda už leidimą atsakovei dirbti nelegalų darbą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija ir ją tik papildo atsižvelgdama į apeliacinį skundą.

12.       Išklausiusi 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Distorina“ direktorius S. B., tvirtindamas, kad buhalterė padarė klaidą, negalėjo pasakyti, kas konkrečiai yra įmonės buhalterė, nežinojo jos pavardės ir vardo, todėl teismo neįtikina buhalterės klaidos versija. Jeigu direktorius manytų, kad buhalterė suklydo, jis jau būtų atlikęs vidinį tyrimą ir žinotų, kas ir kokią klaidą padarė. Pažymėtina, kad buhalterė atliko keletą veiksmų atsakovės atžvilgiu: 2022 m. sausio 17 d. pervedė atsakovei 200 Eur avansą, sausio 18 d. pranešė Sodrai, kad atsakovė priimta į darbą nuo sausio 19 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, o vasario 8 d. pranešė, kad darbo sutartis nutraukta. Iki bylos nagrinėjimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) jokių duomenų, kad UAB „Distorina“ bandė pranešti Sodrai apie kokias nors klaidas, teismui nepateikta. Kolegijos vertinimu, jeigu ieškovės darbuotojai ir padarė klaidų, tai yra vidinės UAB „Distorina“ problemos, kurios niekaip neįtakoja teisinių santykių su trečiuoju asmeniu (šiuo atveju, atsakove). UAB „Distorina pagrįstai laikytina darbdaviu, sudariusiu darbo sutartį ir įgijusiu prievolę mokėti darbo užmokestį.

13.       Papildomai UAB „Distorinos“ siekį įdarbinti asmenį patvirtina internete (www.dirba.lt)  įdėto darbo skelbimo turinys, kuriame aiškiai nurodoma, kad ieškomas darbuotojas, nurodoma atlyginimo dydis ir įdėtas K. M. telefono numeris susisiekti, šiuo numeriu vėliau atsakovė komunikavo su K. M.. Nuo 2022 m. sausio 21 d. K. M. pradėjo neatsakinėti į atsakovės skambučius ir žinutes, ji toliau bendravo su M. M., kuris susirašinėjimo eigoje neneigė, kad atsakovė yra darbuotoja, žadėjo paprašyti buhalterės, kad įregistruotų atleidimą iš darbo, sakė, kad gal atsakovė tegul ieško kito darbo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu M., o taip pat ir E. M. 2022 m. sausio-vasario mėnesiais buvo ieškovės darbuotojai, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės direktoriaus dar vieną versiją, kad atsakovė bendravo ne su UAB „Distorina“, o su M. šeimyna. Juridinio asmens vadovas atsako už savo darbuotojų veiksmus, tame skaičiuje ir bendraujant su trečiaisiais asmenimis (dedant darbo skelbimus, bendraujant su pretendentais įsidarbinti, duodant pažadus, pavedant atlikti darbo užduotis, išmokant lėšas ir pan.).

14.       Aplinkybė, kad atsakovė yra užregistravusi savo individualią veiklą, neturi reikšmės vertinant jos santykius su UAB „Distorina“. Pažymėtina, kad UAB „Distorina“, ketindama bendrauti su individualia veikla užsiimančiu asmeniu, turėjo sudaryti civilinę sutartį (paslaugų teikimo ar pan. CK 6.716 straipsnis), tačiau tokios sutarties su atsakove nesudarė.

15.        Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis.

16.       Kadangi darbo sutarties darbdavys tinkamai neįformino (už ką direktoriui buvo paskirta administracinė nuobauda), tai teismas turėjo tikėtinai nuspręsti, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta darbo sutartis, konkrečiai, kokio dydžio atlyginimas turėjo būti sumokėtas už laikotarpį iki 2022 m. vasario 8 d., kai įregistruotas atsakovės darbo santykių nutraukimas. Paties atleidimo iš darbo atsakovė neginčijo. Darbo skelbime buvo nurodytas 1500 Eur atlyginimas, atsakovė teigė, kad sutarė dėl 700 Eur atlyginimo. Teismas vertino, kad atlyginimas turėjo būti minimalios algos dydžio už 22 darbo dienas, atitinkamai priteisė atsakovei 386,92 Eur (išmokėtina suma) darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, nes duomenų apie sutartą nepilną darbo laiką nepateikta, taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovės darbas buvo reikalaujantis tam tikros kvalifikacijos.

17.       DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pirmosios instancijos teismas priteisė netesybų sumą padauginęs uždelstą atsiskaityti sumą (386,92) iš šešių mėnesių. Toks paskaičiavimas atitinka DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, todėl nekeistinas.

18.       Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio norma. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisinių santykių bylose turi būti taikoma specialioji norma - DK 232 straipsnyje nustatytos teismų sprendimų neįvykdymo pasekmės, konkrečiai, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos, numatytos CK 6.210 straipsnyje, neturėtų būti taikomos. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas patikslintinas pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.

19.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties kvalifikavimą, atsiskaitymą su darbuotoju (DK 32 straipsnis, 147 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus ( CPK 185 straipsnis), todėl teismas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik patikslintinas pašalinant procesinių palūkanų priteisimą.

20.       Laikytina, kad apeliacinis skundas netenkinamas. Atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinio skundo surašymą 229,90 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. sprendimą patikslinti panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovei E. L. priteista iš UAB „Distorina“ 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2708,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Distorina“, juridinio asmens kodas 305276183, atsakovei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 229,90 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 90 ct) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                Marius Bartninkas

                Diana Labokaitė

                Lina Žemaitienė