Civilinė byla Nr. 3K-3-46/2006

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 34.5 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. sausio 16 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Algimanto Spiečiaus,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R.M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams Jz.M. ir Jm.M., pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir leidimo išdavimo, suinteresuotiems asmenims G.M., A.S., D.M., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai.   

 

 

            Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 I. Pareiškimo esmė

 

Pareiškėja nurodė, kad 2003 m. spalio 5 d. mirė jos vyro D.M. tėvas J.M., kurio vardu buvo registruotas namas. Mirus uošviui, jos vyras dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Apie tai ji sužinojusi tik iš 2004 m. vasario 19 d. rašto Nr. 17, kad dėl palikimo kreipėsi tik mirusiojo žmona G. M. ir duktė A. S., o jos vyras savo palikimo atsisakė. Kadangi pirmos eilės įpėdinis atsisakė palikimo, teisę jį įgyti turi D.M. vaikai. Palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes nebuvo žinoma, kad D. M. atsisakys palikimo. Pareiškėja prašė teismo pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po J.M. mirties, priimti vaikų vardu ir išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad D. M. tenkančią palikimo dalį turi teisę paveldėti jo vaikai, tačiau nustatė, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, nes į notarą kreipėsi tik 2004 spalio 6 d., nors apie tai, kad D. M. atsisakė palikimo, sužinojo dar 2004 vasario 19 d., taigi teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą,  2005 m. liepos 19 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių praleistam terminui priimti palikimą pratęsti. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje pateiktus įrodymus įvertino tinkamai, materialinių ir procesinių teisės  normų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo jo nutartį naikinti.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

 

Kasaciniu skundu pareiškėja R.M., atstovaudama savo nepilnamečiams  vaikams Jz.M. ir Jm.M., prašo teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 5.57 straipsnį ir nesivadovavo CK 1.5  straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nes  netinkamai aiškino sąvoką „svarbios priežastys“. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino pratęsimo, turi įvertinti bylos aplinkybių visumą, įskaitant ir paveldėtojo amžių, išsilavinimą, galimybę suvokti teisines pasekmes ir pan. Nepilnamečių vaikų tėvų veiksmai, netinkamas jų įstatymų suvokimas negali būti kliūtis atimti iš vaikų teisę paveldėti.

            2. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismai neįvertino, kad prailginti terminą  palikimui priimti prašė nepilnamečiai vaikai; jų teisė paveldėti priklausė nuo pirmos eilės įpėdinių veiksmų, nes tik atsisakius nepilnamečių tėvui paveldėti, atsirado jiems teisė paveldėti senelio turto dalį; D.M. sąmoningai atsisakė teisės paveldėti po tėvo mirties, kad būtų atimta nepilnamečiams vaikams teisė gyventi name, kuriame šeima gyveno daugiau kaip dešimt metų, tačiau 2003 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja su vaikais buvo išvaryti iš šių namų. Paveldimas turtas buvo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, jame įrengti  vaikų kambariai, yra jų daiktai. Pirmos eilės įpėdinis atsisakė paveldėti tėvo turtą, kad nebūtų galima nukreipti išlaikymo išieškojimo į turtą. Pareiškėja maniusi, kad vaikai negalės paveldėti turto po senelio mirties.

            3.  Teismai netinkamai taikė CK 5.50 straipsnio 4 dalį, nes šiame straipsnyje įtvirtinta tik galimybė pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad notaras ar kiti įpėdiniai turėtų pranešti apie galimybę priimti palikimą. Notaras tik 2004 m. spalio 19 d. nurodė, kad pareiškėja turi gauti teismo leidimą ir kad praleistas terminas palikimui priimti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo G.M. prašo teismo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Sutikdama su teismų nutartyse nurodytais argumentais, ji nurodė, kad teismai tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl pareiškėjos kasacinis skundas atmestinas.

 

 

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismai nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą palikimui priimti, neįvertino, kada terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad terminą prailginti buvo prašoma nepilnamečių vaikų interesais, taip pat  kad D.M. sąmoningai atsisakė palikimo tam, kad iš vaikų būtų atimta teisė paveldėti, neatsižvelgta į nepakankamą tėvų teisinį išprusimą ir pan. Termino palikimui priimti partęsimo klausimas yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą  atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos uošvis J.M., kurio turtą pretenduojama paveldėti, mirė 2003 m. spalio 5 d. D.M. nuo palikimo atsisakė 2003 m. lapkričio 17 d., į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja vaikų vardu kreipėsi 2004 m. spalio 6 d., o į teismą – 2004 m. lapkričio 4 d., teigdama, kad nežinojusi, jog D.M. atsisakė nuo palikimo. Byloje nustatyta, kad R. M. apie tai, jog D. M. atsisakė nuo palikimo, sužinojo 2004 m.vasario 19 d.   Teismai, konstatavę nurodytas faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad nėra svarbių priežasčių palikimo priėmimo terminui pratęsti, todėl pareiškėjos R. M. prašymą atmetė.

Atsižvelgdama į tai, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.  Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turėjo spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjos (pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai taip pat turėjo spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgdami į tai, kad palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, neatsižvelgė į pirmiau nurodytus kriterijus, sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, netyrė visų įrodymų ir aplinkybių, kurios buvo svarbios tinkamam įstatymų šioje byloje taikymui.

        Kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Iš bylos medžiagos matyti, kad  termino palikimui pratęsti klausimas buvo sprendžiamas nepilnamečių vaikų Jz.M., gimusio „(duomenys neskelbtini)“, ir Jm.M., gimusio „(duomenys neskelbtini)“, vardu. Pagal CPK 38 straipsnio 2 dalį nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tokiose bylose teismas privalo įtraukti  dalyvauti nepilnamečius  kaip vieną iš šalių ar kitais  dalyvaujančiais byloje asmenimis. Kadangi pareiškimo teismui dieną Jz.M. buvo suėję penkiolika metų, teismas turėjo įtraukti Jz. M. dalyvaujančiu byloje asmeniu, tačiau tai nebuvo padaryta. Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija sprendžia, kad neįtraukimas į bylos nagrinėjimą pareiškėju Jz.M. pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies nuostatas yra absoliutus byloje priimtų procesinių teismų sprendimų negaliojimo pagrindas, todėl apeliacinės ir pirmosios instancijų teismų procesiniai sprendimai naikintini ir pagal CPK 360 straipsnį byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui  pirmąja instancija. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                            Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                                                        Algimantas Spiečius