Civilinė byla Nr. e2A-1259-638/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01370-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.5; 2.8.1.2; 2.8.1.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), L. Ž., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinerta LDC“ ir atsakovų D. Č., R. V., uždarosios akcinės bendrovės „Spausdinimo sprendimai“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo ir 2022 m. birželio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinerta LDC“ ieškinį atsakovams D. Č., R. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Spausdinimo sprendimai“ dėl nesąžininga konkurencija ir komercinių paslapčių (konfidencialios informacijos) gavimu, naudojimu ir atskleidimu padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sinerta LDC“ (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Spausdinimo sprendimai“, D. Č. ir R. V. 40 051,61 Eur žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovo D. Č. 5 792,40 Eur baudą, priteisti iš atsakovės R. V. 5 792,40 Eur baudą, priteisti iš atsakovų D. Č. ir R. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ – 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. ieškovė sudarė su atsakovu D. Č. darbo sutartį Nr. 36, pagal kurią atsakovas D. Č. buvo priimtas į darbą ieškovės įmonės Alytaus m. padalinio vadovo pareigoms. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2008 m. sausio 1 d. Ieškovė 2009 m. gegužės 12 d. taip pat sudarė darbo sutartį Nr. 143 su atsakove R. V., pagal kurią atsakovė R. V. buvo priimta į darbą ieškovės įmonės Alytaus padalinio pardavimų vadybininkės pareigoms. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotoja pradėjo dirbti nuo 2009 m. gegužės 18 d. A. D. Č. ir R. V. savo iniciatyva  2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymus nutraukti darbo sutartį ir atleisti juos iš pareigų 2019 m. spalio 11 d. Taigi, tiek atsakovas D. Č., tiek atsakovė R. V., buvusi tiesiogiai pavaldi atsakovui D. Č., tuo pačiu metu pasitraukė iš darbo pareigų ieškovo įmonėje. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo įregistruotas spausdinimosprendimai.lt domenas. Šį domeną įregistravo atsakovo D. Č. sutuoktinė E. Č.. A. D. Č. sutuoktinė E. Č. 2019 m. rugsėjo 24 d. įsteigė konkuruojantį ūkio subjektą atsakovę UAB „Spausdinimo sprendimai”. Nuo atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ įsteigimo iki 2020 m. spalio 20 d. jo vadovu buvo P. L., kuris, ieškovės žiniomis, yra atsakovės R. V. sūnus. Atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ direktoriumi nuo 2020 m. spalio 20 d. yra  atsakovas D. Č.. Iš karto po įsteigimo atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai“ perėmė ieškovo klientus, pasiūlydama jiems konkuruojančias prekes bei paslaugas. Klientų perėmimą patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktas atsakovo UAB „Spausdinimo sprendimai“ išrašytų sąskaitų registras. Iš registro matyti, jog pirmosios sąskaitos ieškovo klientams išrašytos jau 2019 m. spalio 15 d. Iš VMI gautas atsakovo UAB „Spausdinimo sprendimai“ sąskaitų registras patvirtina, jog per pirmus tris veiklos mėnesius, t. y. iki 2019 m. pabaigos, atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai“ turėjo 36 klientus, iš kurių 33 klientai buvo ieškovės klientai, ir tik vos 3 klientai buvo atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ savarankiški klientai. Dauguma, t. y. 92 proc. atsakovės klientų buvo iš ieškovės neteisėtai perimti klientai. Atsakovai 2019 m. tikslingai perėmė tuos ieškovės klientus, kurie generavo daugiausia pajamų. Pagal VMI pateiktą atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ išrašytų sąskaitų registrą matyti, jog nuo pat įsteigimo iki 2021 m. balandžio 30 d. atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai” iš viso gavo 49 431,23 Eur pajamų, o iš ieškovės klientų – 40 051,61 Eur pajamų, t. y. atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai“ iš savo klientų gavo vos 18,98 proc. pajamų, o iš ieškovės klientų - net 81,02 proc. pajamų.  Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai“ yra tiesioginiai konkurentai, nes Lietuvos teritorijoje (t. y. toje pačioje geografinėje rinkoje) užsiima analogiška veikla (t. y. veikia toje pačioje prekės rinkoje). Juridinių asmenų registre kaip atsakovo UAB „Spausdinimo sprendimai“ veikla yra nurodyta kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse.

3.       Nurodė, kad Konfidencialumo sutarčių, kurias sudarė ieškovė bei atsakovai D. Č. ir R. V. 1.1. ir 1.2.p. buvo aiškiai nurodyta, kas yra laikoma konfidencialia informacija, įskaitant bendrovės komercines ir technologines paslaptis. Atsakovams tiek pagal teisės aktus, tiek pagal konfidencialumo sutartis buvo draudžiama neteisėtai atskleisti, gauti ir panaudoti ieškovės komercines paslaptis, tuo labiau atsakovai to negalėjo daryti nesąžiningai konkuruojant. Atsakovai neteisėtai ir nesąžiningai atskleisdami, gaudami ir naudodamiesi ieškovės komercinę paslaptį (konfidencialią informaciją) sudarančiais duomenimis bei atlikdami kitus susijusius veiksmus iš ieškovės perviliojo dalį klientų bei pradėjo bendradarbiauti su ieškovės tiekėjais, į tai neinvestuodami laiko, finansinių ar žmogiškųjų išteklių, taip atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

4.       A. D. Č., R. V., UAB „Spausdinimo sprendimai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės išdėstyti argumentai bei reikalavimai yra nepagrįsti, paremti prielaidomis, nesąžiningi ir neteisėti, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, taip pat atsakovų atžvilgiu taikomos civilinės atsakomybės pagrindų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidę sutartinius įsipareigojimus. A. D. Č. ir R. V. pasitraukė iš ieškovės įmonės savo asmeniniu pasirinkimu, nes pasikeitus įmonės vadovybei atmosfera joje pasidarė bloga. Daugelis darbuotojų išėjo iš įmonės, padidėjo darbo krūviai, įmonė negerbė savų darbuotojų. E. Č. neturėjo jokios nekonkuravimo sutarties su ieškove, kuri draustų jai vykdyti bet kokią veiklą, ar veiklą, susijusią su spausdintuvo kasetėmis, spausdintuvų pardavimu ir pan. Ieškovės pateiktos sąskaitos ne visos yra išrašytos atsakovų D. Č. ir R. V.. Alytaus padalinio sąskaitos prasideda raidėmis ALL, tačiau ieškovė, norėdama pateikti, jog tam tikri klientai jai nešė didesnį pelną, pateikė ir kitų jo padalinių sąskaitas: Kauno, Vilniaus, SFR (ką reiškia šios sąskaitos ir kas jas išrašė, atsakovai nežino). Abu atsakovai, kai išėjo iš ieškovės įmonės, daugiau nei metus buvo registruoti Užimtumo tarnyboje. A. R. V. visą tą laikotarpį nuosekliai ieškojosi darbo, tačiau nesėkmingai ir niekur kitur nepavykus įsidarbinti ji rado darbą UAB „Spausdinimo sprendimai“ įmonėje per Užimtumo tarnybą. Jeigu atsakovas D. Č. būtų siekęs pervilioti R. V., abu šie asmenys būtų įdarbinti tą pačią dieną. UAB „Spausdinimo sprendimai“, siekdami padėti įmonei tapti žinomai, kad būtų priimti tinkami verslo sprendimai, kaip direktorių įdarbino P. L.. Priešingai, nei teigia ieškovė, buvęs atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ direktorius buvo tas asmuo, kuris turėjo lemiamos reikšmės įmonės pradžiai. P. L. turi ilgametę patirtį įmonių valdyme, daugiau nei 7 metus vadovavo įmonei UAB „Česlovas ir kompanija“, kuri Alytuje turėjo kanceliarinių prekių skyrių (parduotuvę(duomenys neskelbtini)), skyrius(duomenys neskelbtini). Turėjo pakankamai kompetencijos, puikiai žinojo šią rinką, kas perka (sunaudoja) daugiausiai popieriaus, analogiškai tokiam klientui bus reikalinga ir spausdinimo ir su tuo susijusios prekės bei paslaugos (spausdintuvo kasečių pardavimas/pildymas ir kt.). Kadangi ėjo vadovo pareigas, vadovavo keliems skyriams, turėjo puikius verslo įgūdžius, turėjo daug verslo kontaktų, įgyta ilgametė patirtis, leido greitai ir objektyviai orientuotis rinkoje, pritraukti klientus. Iš to seka, kad P. L., nepriklausomai nuo ieškovės egzistavimo rinkoje dar iki įsteigiant UAB „Spausdinimo sprendimai“ turėjo pakankamai kontaktų ir žinių, kokiomis priemonėmis ir būdais pritraukti klientus. R. V. įsidarbinus UAB „Spausdinimo sprendimai“ ji pati savarankiškai pradėjo rinkti Alytaus miesto apylinkėse veikiančių įmonių kontaktus iš viešai prieinamos informacijos (www.rekvizitai.lt, www.visalietuva.lt) bei taip ieškojo potencialių klientų. Nei vienam iš rinkoje esančių ūkio subjektų nėra draudžiama siųsti komercinius pasiūlymus kitiems ūkio subjektams. Šiuo atveju vien faktas, kad ieškovės nurodomi klientai nebeperka iš jos paslaugų, nėra pakankamas netiesioginis įrodymas nesąžiningos konkurencijos faktui konstatuoti.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Sinerta LDC“ iš atsakovų UAB „Spausdinimo sprendimai“, D. Č. ir R. V. solidariai 37 688,35 Eur žalos atlyginimą. Teismas priteisė ieškovei UAB „Sinerta LDC“ iš atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 37 688,35 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovei UAB „Sinerta LDC“ iš atsakovo D. Č. ir R. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 37 688,35 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovei UAB „Sinerta LDC“ iš atsakovų UAB „Spausdinimo sprendimai“ D. Č. ir R. V. iš kiekvieno po 1 870,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas priteisė atsakovams UAB „Spausdinimo sprendimai“ D. Č. ir R. V. iš ieškovės UAB „Sinerta LDC“ kiekvienam po 960,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas kitą ieškinio atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovai D. Č. ir R. V. tiesiogiai bendravo su ginčo klientais, išrašydavo jiems sąskaitas. Nors atsakovai D. Č. ir R. V. tiek savo paaiškinimuose, duotuose teismo posėdžio metu, tiek savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovės klientai buvo pasiekti teisėtai ir kad duomenys apie ieškovės klientus buvo gauti iš viešų internetinių svetainių www.rekvizitai.lt, www.visalietuva.lt, www.infolt.lt ir pan., tačiau šie įrodymai nepatvirtina jokios konkrečios informacijos apie ieškovės klientus, jų sąrašus ir jų kontaktinius duomenis. Teismas nurodė, kad nors byloje yra duomenys, kad ieškovė internetiniame puslapyje skelbia prekių ir paslaugų kainas, tačiau iš pateiktų į bylą ieškovės išrašytų sąskaitų – faktūrų matyti, kad ieškovė daugumai klientų taikė individualią kainodarą, t. y. nurodytos kainos už tas pačias prekes/paslaugas yra skirtingos. Pas ieškovę nebuvo vieningos šios prekės kainos individualiems klientams. Ieškovė UAB „R. R. International“ netaikė nuolaidos už šią kasetę ir kitas prekes/paslaugas (patvirtina šiai įmonei ieškovo išrašytos sąskaitos, 2021-06-07, CBP-2734). Atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai“ 2020 m. spalio 13 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr.SSA000318, UAB „R. R. International“, kurioje nurodytas objektas analogiška kasetė HP CF226X/(duomenys neskelbtini), ir ji atitinka kasetę, kurią ieškovė pardavė šiai įmonei pagal 2018 m. lapkričio 15 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. ALL2012062, už 59,50 Eur be V. P. abi sąskaitas matyti, kad atsakovės įmonė, pritaikiusi 10 proc. nuolaidą, gavo lygiai tą pačią kainą, kokia buvo taikyta ieškovės. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovės turima informacija apie klientus, jiems taikomą individualią kainodarą nebuvo viešai skelbiama ir prieinama tretiesiems asmenims. Priešingai, iš pateiktų Konfidencialumo sutarčių matyti, kad ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino duomenų, kurie, jos nuomone, yra saugotini ir neviešintini tretiesiems asmenims, sąrašą, atsakovai Konfidencialumo sutartį pasirašė. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė, sudarydama komercinės informacijos sąrašą, nustatė, kad ši informacija ieškovui yra vertinga. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai D. Č. ir R. V. žinojo informaciją, kuri buvo apibrėžta Konfidencialumo sutartyse, t. y. įmonės klientų, kurie naudojasi spausdintuvais, sąrašą, šių klientų kontaktinius asmenis, klientų poreikius (kiek ir kokių spausdintuvų turi, kokių eksploatacinių medžiagų ir kada jiems prireikia ir pan.) kainas, kuriomis ieškovė pardavinėjo prekes ir teikė paslaugas. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, kad nurodyta informacija, kurią sudarytų pirmiau nurodyti duomenys, būtų prieinama viešai, todėl padarė išvadą, kad ši informacija pripažintina atitinkančia formaliuosius informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus bei neprieinama viešai. Teismas vertino, kad ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

7.       Teismas konstatavo, nors atsakovai D. Č. ir R. V. pasitraukė iš ieškovės įmonės dėl juos netenkinančių darbo sąlygų ir po pasitraukimo formaliai niekur nedirbo, buvo registruoti Užimtumo tarnyboje ir tik po metų laiko D. Č. tapus atsakovės įmonės direktoriumi, o R. V. šios įmonės vadybininke, visų šių aplinkybių kontekste jie neturėjo teisės nesąžiningai konkuruoti, t. y. įsteigti įmonę, kurios akcijos D. Č. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, užsiimančią analogiška veikla kaip ieškovė, o R. V., būdama P. L. motina, kuris iš karto po įmonės įsteigimo tapo jos vadovu ir labiau įtikinama, kad be atsakovų D. Č. ir R. V. nebūtų galėjęs perimti didžiosios dalies ieškovės klientų bei panaudoti pelnui UAB „Spausdinimo sprendimai“ gauti. Teismas sprendė, kad tokią išvadą pagrindžia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad per tris pirmus mėnesius t. y. iki 2019 m. pabaigos atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai“ turėjo 36 klientus, iš kurių 29 klientai buvo ieškovės klientai ir iš ieškovės klientų gavo 5 729,66 Eur pajamų, kas sudaro 83 proc., o iš UAB „Spausdinimo sprendimai“ klientų gavo tik 962,28 Eur pajamų, kas sudaro 17 proc. pajamų (2021-07-09, DOK-23637, VMI registras, 2021-09-03, DOK-29315). Teismas pažymėjo, kad tai rodo, jog būtent UAB „Sinerta LDC“ komercinės paslapties atskleidimas įkuriant UAB „Spausdinimo sprendimai“ leido atsakovams pradėti veiklą ir įsitvirtinti rinkoje. Teismas nurodė, kad atsakovams D. Č. ir R. V. žinoma informacija apie UAB „Sinerta  LDC“ klientus buvo laikoma paslaptyje bei saugoma nuo trečiųjų asmenų, kaip turinti komercinę vertę ieškovei. Atsakovai, pasirašydami Konfidencialumo sutartis, buvo supažindinti su šios informacijos, kaip konfidencialios, statusu bendrovėje. Todėl atsakovai žinojo, kad jiems atliekant darbines pareigas įgyta informacija apie ginčo klientus – jų sąrašas, klientų kontaktiniai duomenys, klientų poreikiai, paslaugų užsakymo įpročiai, klientams taikomi prekių ir paslaugų įkainiai bei nuolaidos, informacija apie klientų finansinę būklę bei klientų komerciniai ketinimai – yra UAB „Sinerta LDC“ komercinė paslaptis. A. D. Č. ir R. V. atskleidė bei perdavė ieškovės UAB „Sinerta LDC“ konfidencialią informaciją apie tuos pačius (ginčo) klientus UAB „Spausdinimo sprendimai“, o pastaroji šią informaciją neteisėtai panaudojo. Teismas pažymėjo, kad nors įsteigus atsakovės įmonę pirminiame etape atsakovai joje formaliai nedirbo, tačiau bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu atsakovai faktiškai šioje veikloje dalyvavo, nes atsakovė UAB „Spausdinimo sprendimai“ veiklą vykdė ir pajamas generavo tik iš ieškovės klientų. Sekančiame etape, atsakovams oficialiai įsidarbinus UAB „Spausdinimo sprendimai“, nepraėjus dvejiems metams po jų darbo sutarties nutraukimo su ieškove, atsakovas D. Č. tapo vadovu, o atsakovė R. V. vadybininke, kuri tiesiogiai siuntė elektroninius laiškus ieškovės klientams su komerciniais pasiūlymais atsakovės įmonės vardu (2021-06-07, CBP - 2734, Priedas Nr. 11).

8.       Teismas konstatavo, kad 45 klientai yra ar buvo ieškovės klientai, iš kurių UAB „Spausdinimo sprendimai“ gavo pajamas už parduotas prekes bei paslaugas (2021-09-03, DOK-29315, Priedas Nr. 3, patikslinto ieškinio 14 p.): kas sudaro viso 37 688,35 Eur sumą bei ieškovės klientai buvo pervilioti atsakovams D. Č. ir R. V. atskleidus ieškovės konfidencialią informaciją UAB „Spausdinimo sprendimai“. Dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, pasireiškusią atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ gauta nauda. Teismas sprendė, kad tai yra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog ieškovė dėl UAB „Spausdinimo sprendimai“ neteisėtai naudojamos UAB „Sinerta LDC“ komercinės paslapties prarado pajamas, kurias gavo UAB „Spausdinimo sprendimai“. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 37 688,35 Eur žalą. Atsakovų bendri veiksmai sukūrė sąlygas žalai atsirasti. Komercinę paslaptį sudaranti ieškovės informacija tokį savo statusą prarado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, o atsakovei UAB „Spausdinimo sprendimai“ šią informaciją neteisėtai naudojant savo veikloje, ieškovei dėl to atsirado neigiamų pasekmių (ieškovė negavo planuojamos komercinės naudos).

9.       Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti maksimalų konfidencialumo sutartyse numatytą baudos dydį. Teismas nurodė, kad atsakovas D. Č. buvo įsitikinęs, kad informacijos teikimas vienam iš ieškovės įmonės akcininkų apie vidinius įmonėje esančius nesutarimus nepažeidžia konfidencialios sutarties punktų. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė R. V. turimą informaciją, kurią gavo ieškovės įmonėje, elektroniniu paštu yra perdavusi tretiesiems asmenims ir/ar tretieji asmenys ją yra panaudoję. Teismas visais atvejais privalo kontroliuoti reikalaujamų netesybų dydį ir mažinti nepagrįstai dideles netesybas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl teismas sumažino priteistinos baudos sumą, priteisdamas iš atsakovo D. Č. ieškovei 900 Eur dydžio baudą, o iš atsakovės R. V. 400 Eur dydžio baudą, kurios dydis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.

10.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. papildomu sprendimu ištaisė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus, nurodant: „Priteisti ieškovei UAB „Sinerta LDC iš atsakovo D. Č. 900 Eur dydžio baudą ir iš atsakovės R. V. 400 Eur dydžio baudą.” Teismas priėmė papildomą sprendimą ir priteisė ieškovei UAB „Sinerta LDC“ iš atsakovo D. Č. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 900 Eur  sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovei UAB „Sinerta LDC“ iš atsakovės R. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 400 Eur  sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad šis papildomas sprendimas yra sudedamoji Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis.

III. Apeliacinio skundo  ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sinerta LDC“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir 2022 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės naudai iš atsakovo D. Č. buvo priteista 900 Eur bauda ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 900 Eur baudos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovės R. V. priteista 400 Eur bauda suma ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 400 Eur baudos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovei iš atsakovo D. Č. 5 792,40 Eur baudą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 792,40 Eur baudos sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės R. V. 5 792,40 Eur baudą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 792,40 Eur baudos sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                       Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės naudai iš atsakovų D. Č. ir R. V. Konfidencialumo sutarčių 3.1. p. pagrindu priteistinas baudų sumas: atsakovo D. Č. atžvilgiu nuo 5 792,40 Eur iki 900 Eur, atsakovės R. V. atžvilgiu nuo 5 792,40 Eur iki 400 Eur. Teismas nevertino, kad ieškovės reikalaujamos netesybos yra ženkliai mažesnės už susijusiais atsakovo veiksmais ieškovei padarytus ir įrodytus nuostolius.

11.2.                      Teismas, pripažinęs atsakovų kaltę tyčios forma, nepagrįstai nurodė, jog byloje nustatyta, kad atsakovas D. Č. buvo įsitikinęs, kad informacijos teikimas vienam iš ieškovės įmonės akcininku apie vidinius įmonėje esančius nesutarimus nepažeidžia konfidencialios sutarties punktų. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tokį atsakovo D. Č. “įsitikinimą”, todėl toks “įsitikinimas” civilinėje byloje niekaip negalėjo būti nustatytas. Toks “įsitikinimas” atsakovui D. Č. niekaip negalėjo susiformuoti, nes atsakovas D. Č. buvo pasirašęs Konfidencialumo sutartį, kuri draudė ieškovės komercinių paslapčių (konfidencialios informacijos) atskleidimą tretiesiems asmenims.

11.3.                      Konfidencialumo

12.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismo išvados dėl informacijos, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, padarytos paviršutiniškai ir abstrakčiai, neatskleidžiant ieškovės komercinės paslapties turinio, t. y. nevertinant ir nenustatinėjant, ar duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka formaliuosius požymius. Teismas, užuot vertindamas ir tirdamas ginčo duomenų atitikį CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems komercinės paslapties požymiams, tik „automatiškai“ vadovavosi ieškovės su atsakovu D. Č. sudarytos 2008 m. sausio 1 d. Konfidencialumo sutarties, bei analogiškai su atsakove R. V. 2009 m. gegužės 18 d. sudarytos konfidencialumo sutarties nuostatomis, tuo šiurkščiai pažeisdamas materialiosios ir procesinės teisės normas bei nusišalindamas nuo teismui tenkančios pareigos išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybės.

12.2.                      Teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovės paslaugų kainos buvo viešai skelbiamos ieškovės interneto svetainėje. Todėl priešingai, nei konstatuota skundžiamame sprendime, informacija apie kainas ir kainodarą negalėjo būti pripažinta ieškovės komercine paslaptimi, nes tokia informacija nėra slapta ir dėl to praranda savo komercinę vertę. Teismas, neatribojęs komercinės paslapties nuo konfidencialios informacijos, netirdamas ir nevertindamas bylai reikšmingų aplinkybių bei visiškai nepaisydamas kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai visą atsakovų su ieškove sudarytose konfidencialumo sutartyse įvardintą informaciją priskyrė prie komercinės paslapties.

12.3.                      Teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovės nurodoma informacija apie ieškovės klientams taikytas kainas yra lengvai prieinama. Atsakovei UAB „Spausdinimo sprendimai“ nėra būtina disponuoti informacija apie ieškovės taikytas kainas, kadangi derėdamiesi šią informaciją atsakovei pateikia patys klientai. Todėl informacija apie individualiai klientui pritaikytas simbolines nuolaidas atsakovei ne tik nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo, tačiau ir nėra vertinga. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-314-407/2021). Tarp ieškovės ir atsakovų D. Č. ir R. V. nebuvo sudaryti jokie nekonkuravimo susitarimai, todėl atsakovai neįsipareigojo nevykdyti tokios pačios arba panašios kaip ieškovė ūkinės - komercinės veiklos. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovai savo veikloje panaudojo ieškovės specifinio pobūdžio saugomą konfidencialią informaciją, už kurios atskleidimą būtų pagrindas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.

12.4.                      Teismas, konstatuodamas, kad klientai yra prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų - komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), netyrė ir nevertino (nenustatinėjo), ar klientų praradimas nėra natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė. Teismas iš esmės „atleido“ ieškovę nuo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, o klientų perviliojimą grindė vieninteliu faktu - ieškovės klientų praradimu. Byloje nebuvo apklausti visi ginčo klientai, nebuvo išsiaiškinta priežasčių, dėl kurių šie nutarė nutraukti bendradarbiavimą su ieškove.

12.5.                      Ieškovė į bylą pateikė vienintelę su UAB „IdeArt“ 2012 m. gegužės 21 d. sudarytą ilgalaikę prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kuri, teismo vertinimu, paneigia UAB „IdeArt“ surašytą raštą, jog ši bendrovė nebuvo sudariusi su ieškove ilgalaikės sutarties. Teismas, nesivadovaudamas UAB „IdeArt“ raštu, nepagrįstai nevertino kitų subjektų raštų, aiškiai paneigiančių ieškovės poziciją apie įpareigojančius sutartinius santykius.

12.6.                      Teismas nepagrįstai pripažino, jog buvęs atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ vadovas P. L. pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi, gauta iš atsakovų D. Č. ir R. V.. Giminystės ryšiai negali būti laikomi pagrindu nesąžiningos konkurencijos veiksmams konstatuoti. Teismo išvados apie atsakovų giminystės ryšius ir „konspiracinius“ tikslus, tėra prielaidos, kurios nėra paremtos jokiais, net ir netiesioginiai įrodymais.

12.7.                      Teismas, solidariai priteisdamas iš atsakovų 37 688,35 Eur, iš atsakovų priteisė ne atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ iš ginčo klientų gautą bendrąjį pelną, o atsakovės UAB „Spausdinimo sprendimai“ gautas pajamas (apyvartą iš ginčo klientų), tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos, remiantis kuria gali būti priteisiamas ieškovo įrodytas atsakovo bendrasis pelnas, jeigu pastarasis neįrodys šio pelno teisėtumo. Bendrasis pelnas ir pajamos nėra tapačios sąvokos. Pajamos - tai įmonės gaunamos lėšos kaip atlygis už prekes ar paslaugas. Bendrasis pelnas - tai įmonės pelno/nuostolių ataskaitoje pateikiama pelno rūšis, lygi iš įmonės pajamų atėmus savikainą. Akivaizdu, jog prekių savikaina, įtraukta į prekių/paslaugų kainą, negali būti laikoma įmonės gauta nauda. Teismas ieškovės naudai priteisdamas atsakovės ginčo klientams išrašytose sąskaitose nurodytas sumas, nepagrįstai sutapatino pajamų ir bendrojo pelno sąvokas, kas lėmė iš esmės klaidingą žalos nustatymą. Ieškovei su atsakovės pelno marža buvo priteistos ir atsakovės patirtos savikainos išlaidos, kurias ši apmokėjo savo tiekėjams.

12.8.                      Teismas atsakovų pateiktos pelno nuostolio ataskaitos nevertino, motyvuodamas tuo, kad ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose pasisakė, kad šis dokumentas nėra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktoje pelno nuostolio ataskaitoje atsispindėjo UAB „Spausdinimo sprendimai“ bendrasis pelnas (tiek pajamos, tiek sąnaudos), o dokumente pateikta informacija leistų teismui nustatyti teisingą žalos dydį. Tačiau teismas, nepasinaudojo CPK 265 straipsnyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teise, nesivadovavo atsakovų pateiktu ir teismo priimtu dokumentu, kuris yra esminis ir vienas pagrindinių sprendžiant ginčo klausimą.

13.       Ieškovė UAB „Sinerta LDC“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                       Teismas, pripažindamas, kad informacija, nurodyta ieškovo ir buvusi konfidencialumo sutartyse, sudarytose su D. Č. ir R. V., atitinka formaliuosius komercinės paslapties požymius ir yra pripažintina komercine paslaptimi, vertino komercinės paslapties formaliuosius požymius.

13.2.                      Teismas savo iniciatyva neprivalėjo nustatinėti, ar ieškovo nurodyta ir konfidencialumo sutartyse įtvirtinta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, kadangi patenka į CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose įtvirtintą informacijos, kuri nėra laikoma komercine paslaptimi, sąrašą. Minėtas nuostatas teismas taikė ta apimtimi, kuria atsakovai bandė pagrįsti, jog tam tikra informacija patenka į CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose įtvirtintą sąrašą.

13.3.                      Ieškovė pažymi, kad atsakovai nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose procesiniuose dokumentuose, o taip pat posėdžių metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad ieškovo nurodyta informacija yra atsakovų gebėjimų, įgūdžių, žinių dalis, kurią atsakovai kaip konfidencialią informaciją privalėjo saugoti tik tol, kol dirbo pas ieškovą. Atsakovai iš esmės siekia, kad šioje byloje būtų vertinamos ir nustatinėjamos aplinkybės, kurios net nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir jomis atsakovai nesirėmė atskirsdami nuo ieškinio. Atsakovai, manydami, kad apeliaciniame skunde naujai pateikti argumentai buvo reikšmingi nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, privalėjo jais grįsti savo atsikirtimus nuo ieškinio jau bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tačiau tokia teise nesinaudojo.

13.4.                      Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių bei įrodinėjimo specifikos nagrinėtoje byloje. Priešingai, nei teigia atsakovai apeliaciniame skunde, konstatavimą, kad D. Č. ir R. V. perdavė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o UAB „Spausdinimo sprendimai“ ją gavo bei panaudojo, lėmė ne pavienės atsakovų nurodomos aplinkybės (giminystės ryšiai ar klientų perėjimas), bet visuma byloje esančių įrodymų bei teismo nustatytų faktinių aplinkybių. 

13.5.                      Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad individualiai klientams taikoma kainodara ginčo atveju turėjo būti vertinama kaip informacija, kuri buvo neatsiejama D. Č. ir R. V. gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalis. Toks aiškinimas, kokį pateikia atsakovai, iš esmės paneigtų galimybę su klientais susijusią informaciją laikyti komercine paslaptimi nepriklausomai nuo to, kad šiai informacijai apsaugoti tokios informacijos savininkas ėmėsi protingų tokios informacijos apsaugos priemonių, o taip pat keltų grėsmę sąžiningai konkurencijai, kurią saugo Lietuvoje galiojantys įstatymai (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

13.6.                      Nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties atskleidimo, gavimo ir panaudojimo faktas pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas, įvertinus byloje esančių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visetą, pritaikius tinkamą tokio pobūdžio (nesąžiningos konkurencijos) byloms įrodinėjimo standartą, o ne įvertinus pavienes aplinkybes, kaip kad nepagrįstai atsakovai teigia apeliaciniame skunde.

13.7.                      Atsakovams nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų leidę mažinti reikalaujamos priteisti žalos dydį, teismas pagrįstai ieškovei priteisė iš ginčo klientų gautų pajamų sumą, pripažinęs nurodytą sumą ieškovei padaryta žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl susitarimo neatskleisti konfidencialios informacijos pažeidimo (DK 39 straipsnis), dėl tokiu atskleidimu padarytos žalos atlyginimo ir dėl nesąžiningos konkurencijos pasinaudojus komercinę paslaptį sudarančia informacija (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 d. 3 p.).

16.       Darbo kodekso 39 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino.

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu D. Č. 2008 m. sausio 1 d., o su atsakove R. V. 2009 m. gegužės 18 d.  sudarė identiško turinio Konfidencialumo sutartis, kurių 1 punkte yra išvardinta, kas yra laikoma bendrovės konfidencialia informacija, be kita ko, sutarties 1.1.8 p. nustatyta, kad konfidencialia informacija yra laikoma visa bendrovės finansinė informacija apie bendrovės Klientus, B. K. turimą turtą, jų apyvartą (pajamas), pelną, bet kokia kita Bendrovės ar jos Klientų komercinė, finansinė, teisinė, techninė informacija, taip pat informacija, susijusi su Bendrovės ar jos Klientų vystymosi ir valdymo politika, technologijomis, konkursais, derybomis, sutartimis, marketingu ir verslo vystymo planais, visa kita B. K. pateikta ar su Klientais dirbant sužinota informacija, taip pat kita informacija, kuriai yra suteiktas konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties statusas pagal Bendroves vidaus dokumentus ar Bendrovės sudarytas sutartis.

18.       Pagal sutarties 2.1.1 p. darbuotojai įsipareigojo per visą šios sutarties galiojimo laiką bei po šios sutarties galiojimo pasibaigimo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis, kuriomis galima naudotis sutarties sudarymo dieną ar kurios bus sukurtos Sutarties galiojimo metu, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiam asmeniui, kuris nėra šios Sutarties šalimi.

19.       Tačiau ne visa konfidenciali informacija yra komercinė paslaptis. Kasacinis teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 nustatė konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties atribojimo taisykles. Konfidenciali informacija yra platesnė sąvoka, negu komercinė paslaptis. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokia informacija turi būti ir vertinga, t. y. jos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius.

20.       Pagal Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 2 dalį komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai žinojo informaciją, kuri buvo apibrėžta Konfidencialumo sutartyse, t. y. įmonės klientų, kurie naudojasi spausdintuvais, sąrašą, šių klientų kontaktinius asmenis, klientų poreikius (kiek ir kokių spausdintuvų turi, kokių eksploatacinių medžiagų ir kada jiems prireikia ir pan.), kainas, kuriomis ieškovas pardavinėjo prekes ir teikė paslaugas. Taip pat teismas sprendė, kad ši informacija pripažintina atitinkančia formaliuosius informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus bei neprieinama viešai, todėl sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius ir laikytina komercine paslaptimi. 

22.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal jau cituotas Konfidencialumo sutartis ieškovė aiškiai nenurodė, kurie duomenys yra tik konfidenciali informacija, o kurie - komercinė paslaptis. Į Konfidencialumo sutartyje nurodytų duomenų sąrašą įtraukti ir metinių ataskaitų duomenys, balansai, nuolaidų dydis ir pan., t. y. viešai skelbiami duomenys, taip pat žinios apie verslo vystymo metodus, rinkos strategiją, t. y. duomenys, kurie tampa darbuotojų įgūdžių ir patirties dalimi. Apeliantai atsakovai savo skunde nurodo,  kad klientų sąrašas kaip toks negali būti laikomas nei konfidencialia informacija, nei tuo labiau komercine paslaptimi. Teisėjų kolegija sutinka, kad ne kiekvienas klientų ir jų perkamų prekių sąrašas ir ne kiekviename versle gali būti laikomas komercine paslaptimi. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar klientų sąrašas pats savaime sudaro komercinę paslaptį, turi reikšmės ieškovės verslo pobūdis, ar tai yra plataus vartojimo prekių, paslaugų pardavimas, ar tik siauram klientų ratui galinti būti įdomi ir reikalinga veikla. Šios bylos atveju ieškovės verslas yra  kompiuterių, spausdintuvų, kitos orgtechnikos prekyba ir servisas, kas reiškia, kad klientų ratas yra platus, tai gali būti praktiškai visi juridiniai ir fiziniai asmenys, o perkamų prekių ir paslaugų pobūdis, kiekiai gali būti lengvai numanomi.

23.       Panašaus pobūdžio byloje Lietuvos apeliacinis teismas (bylos Nr. e2A-314-407/2021) nors ir pripažino, kad klientų sąrašas turi komercinę vertę automobilių serviso versle, tačiau sprendė, kad iš esmės informacija apie klientams suteiktas konkrečias paslaugas nėra laikytina komercine paslaptimi. Apeliacinis teismas sprendė, kad atsakovas, kuris, be kita ko, buvo atsakingas ir už remonto procesų organizavimą, šią informaciją (apie klientams suteiktas paslaugas) įgijo eidamas tiesiogines savo pareigas, ji tapo neatsiejama jo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. Kitoje LAT byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 buvo nagrinėjamas pervežimų įmonės ir buvusios darbuotojos ginčas, nustatyta, kad darbuotoja perdavė duomenis apie vežimų užsakovus, vežėjus, kainas, maršrutus. Kaip žinia, pervežimų srityje duomenys apie klientus, kurie turi krovinį ir ieško vežėjų, sudaro momentinį konkurencinį pranašumą, čia teismas sprendė, kad duomenys apie klientus sudarė komercinę paslaptį. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018) komercine paslaptimi buvo pripažinta informacija apie gamybos technologiją ir produktų sudėties formules, neabejotinai suteikianti konkurencinį pranašumą vandens tyrimais užsiimančioje įmonėje, kurioje, be to, buvo patvirtintas konkretus komercinių paslapčių sąrašas. 

24.       Grįžtant prie šios bylos situacijos, teisėjų kolegija negali sutikti su  pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų darbo santykių metu gauta informacija, kas buvo ieškovės klientai, ką ir kaip dažnai jie pirko, gali būti laikoma komercine paslaptimi ir tokios informacijos atskleidimas gali suteikti konkurencinį pranašumą. Kasacinis teismas yra apibendrinęs, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokiu būdu teismo įvardinta komercinė paslaptis (informacija, kas buvo „Sinerta LDC“ klientai ir ką jei pirko) palengvino atsakovei „Spausdinimo sprendimai“ verslo veiklą.

25.       Be to, šios bylos atveju ieškovė „Sinerta LDC“ neįrodė, kad duomenys, kuriuos ji pati laiko komercine paslaptimi, atitinka slaptumo ir vertingumo kriterijų. Net jeigu tam tikros kainos konkretiems pirkėjams ir nėra viešai skelbiamos, tai neatmestina, kad patys klientai, norėdami gauti palankesnę kainą, gali atskleisti, kokia kaina jiems parduoda vienas ar kitas tiekėjas.

26.       Teismas padarė išvadą, kad naujai įsteigta įmonė „Sausdinimo sprendimai“ iškart po įsteigimo pradėjo itin sėkmingai bendradarbiauti su ieškovės buvusiais  klientais tik dėl tos priežasties, kad atsakovai D. Č. ir R. V. perdavė šiai įmonei komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra nepakankamai argumentuota. Vien faktas, kad buvę ieškovės klientai pradeda pirkti naujoje įmonėje, nėra pakankamas spręsti, kad sėkmingas „Spausdinimo sprendimų“ verslas yra priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad atsakovai perdavė „Spausdinimo sprendimams“ kokius nors duomenis. Kaip nurodė apeliantai, Alytuje yra apie 4-5 įmonės, užsiimančios panašaus pobūdžio veikla, aplinkybė, kad net ir ilgalaikiai „Sinerta“ klientai nusprendė pabandyti įsigyti kažkokias paslaugas ar prekes naujoje įmonėje, savaime nereiškia, kad jie pasirinko „Spausdinimo sprendimai“ tik dėl to, kad atsakovai atskleidė „Spausdinimo sprendimai“ klientų sąrašą ar  kažkokius duomenis apie klientus.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nebuvo sudariusi su atsakovais D. Č. ir R. V. nekonkuravimo susitarimo, kaip tai apibrėžta Darbo kodekso 38 straipsnyje. Todėl sutiktina su apeliantais atsakovais, kad jie galėjo laisvai užsiimti ta pačia ir konkuruojančia veikla. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nei konfidencialumo susitarimo, nei komercinės paslapties apsaugos institutu nesiekiama suvaržyti galimybės įsidarbinti ar užsiimti tam tikra veikla (jau minėta LAT nutartis Nr. 3K-7-6-706/2016). Neatmestina, kad ieškovė, nesudariusi susitarimo dėl nekonkuravimo, nemokėjusi atsakovams jokios nekonkuravimo kompensacijos, siekia pasinaudoti konfidencialumo sutartimi ir tokiu būdu uždrausti sąžiningą konkurenciją rinkoje, kuri iš esmės yra skatintina, nes padeda reguliuoti rinką. Pripažįstama, kad ūkio subjektui praradus klientą ar klientus, jo konkuravimo sąlygos pablogėja, tačiau, sprendžiant, ar šie klientai yra prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikšminga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė. Kitaip tariant, ieškovė turėjo įrodyti, kad ji patyrė žalą, sumažėjo jos pelnas, klientai nutraukė bendradarbiavimą būtent dėl tos priežasties, kad atsakovai atskleidė duomenis, sudarančius komercinę paslaptį arba atliko kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

28.       Tačiau  ieškovė  neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų esą atskleistos komercinės paslapties ir fakto, kad po „Spausdinimo sprendimai“ įsteigimo tam tikri klientai nustojo pirkti iš „Sinerta“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi savo išrašytų PVM sąskaitų registro po 2019 m. spalio 1 d., yra pateiktos tik atskiros pirkėjų sąskaitos iki 2019 m. spalio, keletas sąskaitų pateikta ir 2019 m. spalio mėnesio, taip pat pateiktas ieškovės buhalterinės programos sugeneruotas sąskaitų sąrašas, tačiau irgi tik iki 2019 m. spalio 1 d. Nesant pateikto sąskaitų registro po 2019 m. spalio 1 d., darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus selektyviai, tik iki jai palankios dienos, todėl  aplinkybė apie klientų praradimą yra neįrodyta.

29.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apklaustų liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius kai kurių įmonių atsakymus. Liudytojas G. M. parodė, jog jis 6 metus pirko iš ieškovės įmonės prekes, tačiau pasikeitus darbuotojams paslaugų kokybė labai suprastėjo, pvz. užsisako vienas prekes, užsakomos kitos, prekės nuolat vėlavo, todėl teko atsisakyti ieškovės įmonės paslaugų. UAB „ideArt“ raštu nurodė, kad pasikeitus padalinio vadovui, labai suprastėjo paslaugų kokybė, atsiųsdavo visiškai nekompetentingus darbuotojus, kurie neišspręsdavo problemų, prekių kokybė buvo prasta, nuolatos reikėdavo stabdyti darbus ir keisti brokuotas dažų kasetes, tai sukeldavo didelius nepatogumus, UAB „Skirlita“ nurodė, jog labiau patiko kiti prekių tiekėjai, UAB „R. R. InternaFonal“ nurodė, kad su ieškove ilgalaikės sutarties nėra sudariusi, perka ir iš kitų tiekėjų. Ieškovė pateikė atsakovės R. V. siųstus reklaminius laiškus, tačiau tai nepatvirtina, kad buvo atskleista komercinę vertę turinti informacija, nes, kaip minėta, nėra draudžiama įvairiems subjektams siųsti reklaminių bukletų, pats reklaminės medžiagos siuntimas nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningos konkurencijos fakto. Ieškovė pateikė ilgalaikes prekių pirkimo-pardavimo sutartis su „Aikenda ir ko“, „Ideart“, Alytaus kraštotyros muziejumi ir „Alvista“, tačiau šios ilgalaikės sutartys nedraudžia klientams pirkti ir iš kitų pardavėjų. Su kitais klientais ieškovė ilgalaikio bendradarbiavimo sutarčių nepateikė, kas reiškia, kad ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad tie klientai ir toliau naudosis tik ieškovės paslaugomis.

30.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė patyrė nuostolį dar 2017 m. (68 166 Eur nuostolio), pardavimo pajamos tolydžio mažėjo 2018 m., 2019 m., 2020 m. (vieši rekvizitai.lt duomenys). Vadinasi, ieškovės nuostoliai buvo prasidėję dar iki atsakovės „Spausdinimo sprendimai“ įsteigimo, kai atsakovai dar nekonkuravo su ieškove.  

31.       Ieškovė nurodė, kad iš karto po įsteigimo 2019 m. atsakovas UAB „Spausdinimo sprendimai“ dalyvavo viešuose pirkimuose ir laimėjo Alytaus lopšelio-darželio „Putinėlis“ organizuotą viešąjį pirkimą, ieškovės teigimu, „Spausdinimo sprendimai“ žinojo, kokią kainą viešajame pirkime ketina siūlyti ieškovė, todėl pasiūlė mažesnę kainą. Tačiau dalyvauti viešuose pirkimuose atsakovei nebuvo uždrausta, pirkimo laimėjimas yra susijęs su daugeliu sąlygų, visi dalyviai siekia pasiūlyti mažesnes kainas, todėl vien tik  mažesnės kainos pasiūlymas neįrodo neteisėtai atskleistos informacijos. Ieškovė nepateikė duomenų, ar pati dalyvavo nurodytame viešame pirkime, kelintoje vietoje buvo jos pateiktas pasiūlymas.    

32.       Teisėjų kolegijos nuomone, didelę reikšmę ieškovės verslo rezultatų suprastėjimui 2020 m. galėjo turėti ieškovės sprendimas nuo 2020 m. balandžio 1 d. išsikelti iš įprastos vietos(duomenys neskelbtini). Patalpos kurį laiką stovėjo tuščios, vėliau jas išsinuomojo atsakovė „Spausdinimo sprendimai“. Natūralu, kad dalis klientų atvyko įprastu adresu ir įsigijo jiems reikalingas prekes ir paslaugas radę čia naują įmonę, tačiau ieškovės paliktų patalpų išsinuomojimas negali būti laikomas nei komercinės paslapties atskleidimu, nei nesąžiningos konkurencijos veiksmais. 

33.       Aplinkybė, kokias funkcijas „Sinertoje“ vykdė atsakovai D. Č. ir R. V., neįrodo, kad jie sužinojo kokius nors slaptus ir konkurencinį pranašumą suteikiančius duomenis apie ieškovės veiklą ir juos atskleidė. Kaip jau minėta, darbuotojų įgyta patirtis, žinios, gebėjimas bendrauti, organizuoti verslą, negali būti laikomi komercine paslaptimi ir nesant susitarimo dėl nekonkuravimo, negali būti draudžiama darbuotojams šiais įgūdžiais naudotis net ir konkuruojant su buvusiu darbdaviu. 

34.       Iš pateikto D. Č. susirašinėjimo su ieškovės direktore R. P. matyti, kad R. P. 2019 m. rugsėjo 3 d. laiške pati pripažino, kad  ieškovės įmonėje vyksta pokyčiai, nes „žmonės daug metų sėdėjo, matė, kad tikrai jokių pokyčių nebus, bet iš darbo niekur nėjo. O dabar žino, kad keisis motyvacinės, kad kažkas bus, bet eina ieškoti laimės kitur. Bet jei jau nusprendė, tai nebandom perkalbėti“,  „Spalio mėn. startuos nauja įmonės IT sistema, ji bus kur kas paprastesnė, tai naujam žmogui bus lengviau susiderinti“, „tai juk laikini sunkumai, kurie realiai yra darbo dalis. Mes čia susiduriame su kur kas didesniais sunkumais, kai reikėjo atleisti daug žmonių, kai reikėjo pakeisti buhalteriją, ypač greitai perkraustyti centrines patalpas, dabar reikia per ypač trumpą laiką pasiruošti IT sistemos diegimui, priimti Vilniaus padalinio vadovą (vėl gi ypač greitai, nors Vilniaus padalinys vadovo niekada neturėjo). Bet juk tai darome, kad įmonė nestagnuotų, kad vėl Sinerta būtų tokia įmonė, kuri buvo pavyzdys visiems“. Iš bendro susirašinėjimo konteksto darytina išvada, kad ieškovės įmonėje darbo organizavimo problemų buvo dar iki atsakovės „Spausdinimo sprendimai“ įsteigimo, buvo atleista daug žmonių, keičiama IT sistema, keičiami darbuotojai, patalpos, visa tai turėjo įtakos taip pat ir pardavimams.

35.       Sutiktina, kad bylose dėl nesąžiningos konkurencijos egzistuoja tam tikra įrodinėjimo specifika, į kurią ne kartą savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį ir kasacinis teismas. Tokiose bylose iš esmės dažniausiai teismui tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Reikalavimas ieškovui tiesioginiais įrodymais pagrįsti ieškinį, reikštų per aukšto įrodinėjimo standarto nepagrįstą taikymą šios kategorijos bylose. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tiesioginių įrodymų, jog atsakovai atliko aktyvius neteisėtus veiksmus atskleisdami ieškovės komercines paslaptis,  viliodami ieškovės klientus, byloje nėra. Tuo tarpu netiesioginių įrodymų, kuriuos nurodo ieškovė, nepakanka konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą. 

36.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias konfidencialios informacijos apsaugą (DK 39 straipsnis), komercinės paslapties sąvoką ir jos atribojimą nuo konfidencialios informacijos ( CK 1.116 straipsnis), teismas nenustatė, kokie konkrečiai duomenys sudarė ieškovės komercinę paslaptį, kuo tie duomenys buvo vertingi ir ar atsakovai tuos duomenis kam nors atskleidė arba padarė kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Teismas netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovams dirbant ieškovės įmonėje jiems tapo žinoma kokia nors komercinę vertę turinti informacija, dėl kurios perdavimo kitai bendrovei UAB „Spausdinimo sprendimai“, ieškovė patyrė kokią nors žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nekonkuravimo susitarimo šalys nebuvo sudarę, kompensacijos už nekonkuravimą atsakovams nebuvo mokama, todėl atsakovams nebuvo draudžiama užsiimti konkuruojančia su ieškove veikla. Todėl priimtas sprendimas ir papildomas sprendimas yra naikintini ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

37.       Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme atsakovas D. Č. sumokėjo 1575 Eur, R. V. 1075 Eur, „Spausdinimo sprendimai“ 1575 Eur už advokato paslaugas, apeliacinėje instancijoje D. Č. sumokėjo 1815 Eur, R. V. 1815 Eur, „Spausdinimo sprendimai“ sumokėjo 790 Eur žyminio mokesčio ir 1815 Eur už advokato paslaugas. Atsakovų turėtos išlaidos priteistinos jiems iš ieškovės. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

     Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir 2022 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

     Priteisti iš ieškovės UAB „Sinerta LDC“, įm. k. 123875186, atsakovui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 3390 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų), atsakovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2890 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų), UAB „Spausdinimo sprendimai“, įm. k. 305261402, 4 180 Eur (keturis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

     Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas

Diana Labokaitė

Lina Žemaitienė