Civilinė byla Nr. e2S-2031-779/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11955-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1;
(S)
3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei L. I. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys E. A., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-888-294/2021 nusprendė ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei L. I. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl draudimo išmokos priteisimo, atmesti visiškai; priteisti iš ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance Group valstybės naudai 13,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. 2021 m. birželio 9 d. atsakovė teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-888-294/2021 ir priteisti jos naudai iš ieškovo 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog atsakovė civilinio proceso metu prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidas patvirtinantys dokumentai laiku nebuvo pateikti byloje ir nebuvo priimtas sprendimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nors atsakovė iki priimant sprendimą nepateikė teismui jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių duomenų, tačiau ši aplinkybė negali būti teisinis pagrindas neatlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, nes toks reikalavimas buvo nurodytas atsiliepimuose, taip pat sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos ir atsakovei pateiktos anksčiau nei buvo priimtas sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė atsakovės L. I. prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jos naudai 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atmesti.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nesant prašymų ir išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, ieškovo ieškinį atmetus visiškai, atsakovei pastarosios nėra atlyginamos.
5. Atsakovė dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla. Teismo posėdyje kartu su ja dalyvavo jos advokatas. Atsakovė žinojo apie bylos išnagrinėjimo pabaigą ir buvo atstovaujama advokato.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė L. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje ir priteisti iš ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance Group atsakovės naudai 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nors atsakovė iki priimant sprendimą nepateikė teismui jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių duomenų, tačiau ši aplinkybė negali būti teisinis pagrindas neatlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, nes toks reikalavimas buvo nurodytas atsiliepimuose, taip pat sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos ir atsakovei pateiktos anksčiau, nei buvo priimtas sprendimas (2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 13-1/2021 ir 2021 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 30-1/2021 pateiktos teismui kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą).
6.2. PVM sąskaitos – faktūros laiku nebuvo apmokėtos ir duomenys nebuvo teismui pateikti laiku, atsižvelgiant į atsakovės sunkią finansinę padėtį, į tai, jog ji yra nedirbanti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus sprendimu L. I. nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. skirta socialinė pašalpa. Socialinė pašalpa pratęsta nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, L. I. bylos nagrinėjimo metu buvo nedirbanti, jos pajamas sudarė tik gaunama socialinė pašalpa, todėl dėl sunkios finansinės padėties ji neturėjo galimybės su advokatu atsiskaityti anksčiau. Buvo sutarta, jog L. I. atsiskaitys tuomet, kai pavyks sutaupyti arba pasiskolinti reikiamas pinigines lėšas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atmesti atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
9. Nustatyta, kad prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovė prašė priteisti jos naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas byloje.
10. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė suformulavo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama priteisti jos naudai iš ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis išdėstytu, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo datos pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
13. Nustačius, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintina, ar atsakovė į bylą pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų patyrimą.
14. Bylos duomenys patvirtina, atsakovė iki priimant sprendimą, nepateikė teismui jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių duomenų. Su nurodytomis aplinkybėmis sutinka ir atsakovė.
15. 2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 13-1/2021, 2021 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 30-1/2021 bei 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymai teismui pateikti 2021 m. birželio 9 d. kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. jau po civilinės bylos išnagrinėjimo.
16. Kaip minėta, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos, jei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikti tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
17. Pirmiau nurodytas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
18. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo užtikrina realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolę, t. y. kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla. Šis motyvas aktualus, be kita ko, tais atvejais, kai advokatų kontora teikia klientui daugiau teisinių paslaugų nei vien atstovavimas konkrečioje byloje, o už visas suteiktas teisines paslaugas klientui išrašoma bendra sąskaita (viena ar kelios). Tuo atveju, jei pagal tokią sąskaitą (ar kelias sąskaitas) klientas atsiskaito tik iš dalies, mokėjimą patvirtinančiame dokumente nenurodydamas, už kurias paslaugas atsiskaito, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ar už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
19. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo dienos atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 1 331 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą už advokato teisines paslaugas.
20. Vis dėlto, pažymėtina, kad iš į byloje esančių įrodymų matyti, jog sąskaitos už teisines paslaugas byloje atsakovei išrašytos iki sprendimo byloje priėmimo, o bylinėjimosi išlaidas atsakovė apmokėjo sekančią dieną (2021 m. gegužės 20 d.) po sprendimo byloje priėmimo.
21. Remiantis Lietuvos teismų praktika, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir kitus bylos nagrinėjimo klausimus, svarbu įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, taigi ir atsižvelgti į galimai šalies neveikimą ar veikimą ne įstatymo nustatytu laiku pateisinančias priežastis, svarbu atsižvelgti, ar formalus įstatymo taikymas neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-88-262/2012). Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad konstitucinė vertybė yra teismo teisingo sprendimo priėmimas, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. liepos 3 d. nutarimai).
22. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. (laikotarpiu, kuriuo atsakovė turėjo procesinę pareigą pateikti teismui teisinių paslaugų išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus), atsakovei pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą skirta socialinė pašalpa. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie sudėtingą atsakovės finansinę padėtį ir reikšmingą galimybių apmokėti bylinėjimosi išlaidas bylos nagrinėjimo metu sumažėjimą.
23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į atsakovės finansinę padėtį, į tai kad visi dokumentai, patvirtinantys atsakovei suteiktų teisinių paslaugų išlaidų dydį buvo parengti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 331 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir į bylą yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas atsakovės naudai neatitiktų Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
24. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, pernelyg formaliai taikė įstatymo nuostatas, susijusias su papildomo sprendimo priėmimu, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.
25. Nustačius, jog skundžiama nutartis naikintina, spręstinas teisinių pasekmių, kilusių panaikinus skundžiamą nutartį, klausimas. Vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Šiame kontekste teismų praktikoje pasisakyta, jog papildomo sprendimo priėmimo klausimas negali būti pirmą kartą išspręstas jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tokia išvada darytina ir dėl to, jog skiriasi apskundimo tvarka tuo atveju, kai priimamas papildomas sprendimas (jis gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos) (CPK 277 straipsnio 4 dalis) ir kai atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo (dėl nutarties duodamas atskirasis skundas) (CPK 277 straipsnio 5 dalis). Taigi apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, ir tuo pačiu išsprendus klausimą iš esmės dėl pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šaliai, nesutinkančiai su bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir/ar jų paskirstymu, būtų apribota teisė į apeliaciją (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1637-854/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismui priimant papildomą sprendimą atskirojo skundo byloje gali būti sukurta iš esmės ydinga teisinė situacija, kada apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, turi vertinti dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pagrįstumą ir teisėtumą, žinodamas, kad ateityje apeliacinės instancijos teismas dar turės vertinti paties teismo sprendimo, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, pagrįstumą ir teisėtumą bei spręsti, ar šioje byloje iš viso yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi tokia situacija sudaro prielaidas, jog gali būti priimti du iš esmės vienas kitam prieštaraujantys apeliacinės instancijos teismo sprendimai (nutartys) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1858-431/2020).
28. Atsižvelgiant į tai, kad teisė priimti papildomą sprendimą byloje yra suteikta tik sprendimą byloje priėmusiam teismui (šiuo atveju, sprendimą byloje priėmė pirmosios instancijos teismas) (CPK 277 str. 1 d.), į tai, kad papildomas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, kai tuo tarpu nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, yra neskundžiama (CPK 277 str. 4 d., 339 str.), remiantis aptarta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir papildomo sprendimo priėmimo klausimą grąžina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
n u t a r i a:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį ir grąžinti papildomo sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Inga Staknienė