Civilinė byla Nr. e2-965-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00526-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2;

3.1.7.5

                                                                 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas ieškovo prašymas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir ieškovo ieškinys buvo pripažintas nepaduotu bei grąžintas ieškovui,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti ieškovui iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko 1 064 667,92 Eur žalai atlyginti, taip pat žalos atlyginimą už kiekvienus kalendorinius metus, skaičiuojant po 724,05 Eur nuo 2019 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 12 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo ieškinyje nurodytų datų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 189 188,75 Eur negautų mokesčių ir 12 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinyje nurodytų datų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4 489,10 Eur negautų mokesčių ir 12 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinyje nurodytų datų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje ieškovas taip pat suformulavo ir procesinio pobūdžio prašymus, be kita ko, prašymą atleisti jį nuo pareigos sumokėti žyminio mokesčio dalį. Ieškovas nurodė, kad šioje byloje jo mokėtina žyminio mokesčio suma turėtų sudaryti 6 199 Eur ir jis pagal savo išgales sumokėjo už ieškinį 10 Eur žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis nedirba, neturi jokio turto, tačiau turi įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, sumokėti likusią mokėtiną 7 287,50 Eur žyminio mokesčio dalį. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pakeitė minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį – teismas patenkino iš dalies ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios jis nėra atleistas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, sumokėjimo ir nustatė ieškovui terminą sumokėti už ieškinį papilomą 1 000 Eur žyminio mokesčio dalį, taip pat ištaisyti kitus ieškinio trūkumus.

3.       Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau kartu su juo nepateikė įrodymų, kad jis sumokėjo 1 000 Eur žyminį mokestį. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė teismo sumažinti mokėtiną žyminio mokesčio dalį iki 100 Eur, leidžiant šią sumą sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., o netenkinus šio prašymo – atidėti terminą sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Ieškovas nurodė, kad nuo 2022 m. birželio pradžios jis pradėjo dirbti ir pirmąjį atlyginimą gavo 2022 m. birželio 29 d., tačiau visą jį panaudojo išlaikymo skolai sumokėti. Ieškovas kreipėsi į Tarnybą dėl visiško atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje ir šiuo metu yra pateikęs teismui skundą dėl jam nepalankaus Tarnybos sprendimo. Ieškovas kreipėsi į antstolį, kad sumažintų iš darbo užmokesčio išskaitomą sumą, tačiau antstolis netenkino šio prašymo. Tokiu būdu, ieškovo vertinimu, jis yra išnaudojęs visas galimybes sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymų sumažinti mokėtiną žyminio mokesčio dalį arba atidėti jam terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, pripažino ieškovo pateiktą ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

5.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nustatyta, jog bendra ieškovo pareikšto ieškinio suma sudaro 1 066 297,03 Eur, o jo mokėtinas žyminis mokestis – 8 972 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki, todėl jis atleidžiamas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir turi sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio. Teikdamas patikslintą ieškinį, ieškovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra geresnė, nei buvo tada, kai jis pareiškė pradinį ieškinį, nes jis dirba ir gauna darbo užmokestį, tačiau didžiąją jo dalį antstolis nukreipia išlaikymo įsiskolinimui padengti. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytą išvadą, kad ieškovas turi galimybę sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio ir šiuo metu nėra pagrindo dar labiau sumažinti šią sumą.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, savo prašymą grįsdamas tuo, jog jo finansinė padėtis yra sunki ir jis gali skirti tik po 50 Eur per mėnesį žyminiam mokesčiui sumokėti. Tačiau su patikslintu ieškiniu ieškovas nepateikė įrodymų, kad faktiškai sumokėjo papildomus 50 Eur už reiškiamą ieškinį. Tokios aplinkybės kelia abejonių, kad ieškovas artimiausiu metu sukaups žyminiam mokesčiui sumokėti reikalingą pinigų sumą ir žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas iki nustatyto termino nepašalino ieškinio trūkumų ir nesumokėjo 1 000 Eur žyminio mokesčio dalies, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) I dalies VIII skyriuje „Bylinėjimosi išlaidos“ (79, 80, 83–88, 93–94, 99 straipsniai) nustatyta žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl minėtų CPK straipsnių prieštaravimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20, 21, 47 straipsniams, 48 straipsnio 2 daliai; 3) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl minėtų CPK straipsnių prieštaravimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos protokolais Nr. 11 ir Nr. 14, 6 straipsniui; 4) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir atleisti ieškovą nuo likusios 900 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, arba, netenkinus šio prašymo, atidėti 900 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, perduoti ieškinio ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

8.1.                      Teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas sumažinti žyminio mokesčio sumą iki 100 Eur, yra nemotyvuota. Ieškovas iš tikrųjų iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. nespėjo sumokėti net dalies žyminio mokesčio, tačiau tokia situacija susiklostė dėl to, kad jis sirgo. Dabar ieškovas jau yra sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio.

8.2.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atidėti 1 000 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Antstolis visoms ieškovo reikmėms yra palikęs mažiausią galimą sumą, kuri sudaro tik 600 Eur per mėnesį, todėl ieškovas stokoja lėšų savo minimaliems poreikiams. 1 000 Eur žyminis mokestis ieškovui yra labai didelis.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas, suabsoliutinęs žyminio mokesčio institutą, dar ieškinio priėmimo stadijoje be pagrindo užkirto ieškovui kelią kreiptis į teismą. Teismų praktikoje teismui nėra draudžiama, siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir teisę į teisminę gynybą, atleisti šalį nuo bet kokio dydžio likusios sumokėti žyminio mokesčio sumos, kai egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas.

8.4.                      Lietuvos Respublikos Seimui pakeitus Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, buvo apsunkinta galimybė nepasiturintiems fiziniams asmenims kreiptis į teismą. Asmens teisė į teisminę gynybą yra garantuojama svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Būtinybė užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą atsispindi teismų praktikoje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Teismui neatleidus ieškovo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų pažeistos jo konstitucinės teisės ir jam būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą. Nutarties dalis, kuria iš ieškovo, kurio finansinė padėtis yra sunki, reikalaujama sumokėti didelį žyminį mokestį, turi būti panaikinta.

8.5.                      Šiuo metu nuo ieškinio pateikimo jau yra praėję daug laiko, byloje yra surinkti visi įrodymai ir ji gali būti pradėta nagrinėti iš esmės, todėl, nutraukus ją formaliais pagrindais ir ieškovui inicijavus naują procesą, būtų neprotingai gaištamas teismo laikas bei švaistomos valstybės lėšos, pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Pareiškus naują ieškinį, ieškovui galėtų kilti sunkumų dėl praleisto senaties termino, todėl bus pažeistos ne tik ieškovo teisės, bet ir viešasis interesas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

10.       Ieškovas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas turėjo nedarbingumą, todėl neturėjo objektyvios galimybės anksčiau sumokėti dalies už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, ir kvitą, iš kurio matyti, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį. Įvertinus ieškovo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, kad šie naujai teikiami įrodymai yra susiję su ieškovo atskirajame skunde įrodinėjamomis aplinkybėmis ir nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas, teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ar kad teismui priėmus šiuos įrodymus galėtų būti nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo naujai teikiamus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

11.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymų atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, pripažino ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13.       Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

14.       Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

15.       Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

16.       Galimybė asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Tuo atveju, jeigu asmuo susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, kurie gali būti išspręsti per laikotarpį, kai byla bus nagrinėjama teisme, jis, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, gali prašyti atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Abu nurodyti prašymai turi būti motyvuoti, kartu su jais turi būti pateikti įrodymai, kad asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neišgali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio. Prie prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą papildomai turi būti pridedami įrodymai, kad atsiradę finansiniai sunkumai yra laikini, todėl asmuo turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas.

17.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė turtinį reikalavimą dėl jo nurodytų pinigų sumų priteisimo iš atsakovės. Kartu su pradiniu teismui pateiktu ieškiniu ieškovas pateikė Tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, kuriuo Tarnyba, įvertinusi duomenis apie ieškovo turtinę padėtį ir ankstesniais sprendimais ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nutarė atleisti jį nuo 30 proc. dalies žyminio mokesčio ir kitų išlaidų sumokėjimo. Ieškovas taip pat pateikė teismui įrodymą, kad už ieškinį jis sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio ir prašė teismo atleisti jį nuo pareigos mokėti likusią jo apskaičiuotą 6 199 Eur žyminio mokesčio dalį. Grįsdamas tokį prašymą, ieškovas nurodė, kad jis šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų ir išmokų, neturi jokio nekilnojamojo ar kitokio turto, jo sąskaita banke yra areštuota antstolių. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios jis nėra atleistas Tarnybos sprendimu, sumokėjimo.  

18.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmiau minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, prašė apeliacinės instancijos teismo ją panaikinti ir išspręsti iš esmės klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo – dėl labai blogos ieškovo turtinės padėties atleisti jį nuo pareigos sumokėti likusią už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo nutartį ir, be kita ko, patenkino iš dalies ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatydamas, kad už ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 8 972 Eur, tačiau ieškovas turi sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs tai, kad, viena vertus, ieškovo finansinė padėtis yra sunki (jis niekur nedirba, jo banko sąskaita yra areštuota ir joje nėra jokių lėšų, ieškovas neturi kitų aktyvių banko sąskaitų ir kito deklaruotino turto), kita vertus, ieškovas yra pajėgus dirbti ir uždirbti vidutinio dydžio ar bent minimalias pajamas, kurias galėtų panaudoti bent daliai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėti, juo labiau kad pastaraisiais metais ieškovas, siekdamas įgyti specialybę, studijavo, gavo įvairias išmokas.

19.       Lietuvos apeliaciniam teismui iš dalies patenkinus ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustačius, kad ieškovas už ieškinį turi sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio, ieškovas, teikdamas teismui patikslintą ieškinį, nesumokėjo šios apeliacinės instancijos teismo nurodytos žyminio mokesčio sumos. Patikslintame ieškinyje ieškovas pakartotinai suformulavo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatant, kad ieškovas turi sumokėti ne 1 000 Eur, o 100 Eur žyminio mokesčio, arba, teismui netenkinus šio reikalavimo, atidėti ieškovui terminą sumokėti likusią 1 000 Eur žyminio mokesčio dalį iki tol, kol byloje bus paskelbtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Ieškovas nurodė, kad net ir 1 000 Eur žyminio mokesčio dalis, kurią ieškovą įpareigojo sumokėti apeliacinės instancijos teismas, jam yra didelė ir jis yra išnaudojęs visas galimybes surinkti tokią pinigų sumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis pradėjo dirbti ir gavo pirmąjį darbo užmokestį, tačiau iš jo turto išieškojimą vykdantis antstolis paliko ieškovui tik mažiausią įstatymų leistiną pajamų sumą, t. y. 660 Eur, ir ieškovas savo pirmąjį darbo užmokestį panaudojo išlaikymo įsiskolinimui sumokėti. Ieškovas teigia, kad jis objektyviai neturi galimybės skirti daugiau nei 50 Eur per mėnesį žyminiam mokesčiui sumokėti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokias ieškovo nurodytas aplinkybes, ginčijama nutartimi netenkino jo prašymų ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepašalino nustatyto ieškinio trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio, ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovui. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka tik iš dalies.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kaip matyti iš šios nutarties 18 punkte išdėstytų aplinkybių, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas jo pirmasis prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, išsamiai įvertino byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį ir nustatė, kad ieškovas yra pajėgus sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovas nei patikslintame ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė jokių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad po pirmiau minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo atsirado naujų aplinkybių, kurios iš esmės pablogino jo turtinę padėtį ir eliminavo galimybę sumokėti net ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytą žyminio mokesčio sumą. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, ieškovo turtinė padėtis šiuo metu net pagerėjo – ieškovas pateikė teismui duomenis, kad jis padėjo dirbti ir gauna darbo užmokestį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas ieškovo pakartotinai pateiktą prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, neturėjo pagrindo kitaip vertinti tų pačių apeliacinės instancijos teismo jau įvertintų ieškovo turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių ir jų pagrindu konstatuoti, kad ieškovas būtų pajėgus sumokėti tik mažesnę, 100 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovo pakartotinai pateiktas prašymas atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra nepagrįstas.

21.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti jam terminą sumokėti likusią už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dalį. Šioje nutartyje jau minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, ankstesne nutartimi įvertinęs duomenis apie ieškovo turinę padėtį, nustatė, jog jo turtinė padėtis yra sunki, ieškovas neturi jokio turto, jo banko sąskaita yra areštuota antstolio. Byloje yra pateiktas Tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, kuriame pripažinta, kad ieškovo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos matyti, kad ieškovas pradėjo dirbti ir gauti darbo užmokestį tik nuo 2022 m. birželio mėn. Byloje pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas, taip pat antstolio 2022 m. liepos 8 d. patvarkyme dėl ieškovo pateikto skundo išdėstyti duomenys patvirtina, kad ieškovas gali laisvai disponuoti 660 Eur suma. Iš ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikto kvito matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. jis sumokėjo 100 žyminio mokesčio dalį. Taigi, ieškovas dirba, gauna darbo užmokestį, dalį kurio skiria žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau jam likusi darbo užmokesčio suma nėra pakankama tam, kad ieškovas galėtų iš karto ar per trumpą laiką sumokti visą Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytą 1 000 Eur žyminio mokesčio sumą.

22.       Aptarti duomenys apie ieškovo turtinę padėtį suponuoja išvadą, kad šiuo metu jis yra susidūręs su finansiniais sunkumais, kliudančiais jam iš karto sumokėti visą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Kartu šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas galėtų sukaupti už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą per ilgesnį laikotarpį. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų įpareigotas šiuo metu, neatsižvelgiant į jį ištikusius finansinius sunkumus, sumokėti visą trūkstamą žyminio mokesčio dalį, jo galimybė apginti savo pažeistas teises teisme galėtų būti reikšmingai suvaržyta ir apribota. Todėl, siekiant užtikrinti ieškovui teisę į teisminę gynybą, yra pagrindas patenkinti jo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.

23.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ši teismo nutarties dalis paliktina nepakeista. Tačiau teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atidėti jam terminą sumokėti likusią už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dalį. Atitinkamai, netenkinęs šio prašymo, teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti šią ginčijamos teismo nutarties dalį, patenkinti ieškovo prašymą iki teismo sprendimo priėmimo atidėti jam terminą sumokėti trūkstamą 900 Eur žyminio mokesčio dalį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą. 

24.       Ieškovas, be pirmiau aptartų reikalavimų, atskirajame skunde suformulavo apeliacinės instancijos teismui ir procesinio pobūdžio prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašant įvertinti ieškovo nurodytų CPK nuostatų atitiktį atitinkamiems aukštesnės galios teisės aktams. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tapatūs ieškovo procesiniai prašymai jau buvo išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, todėl teismas pakartotinai jų nevertina.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino ieškovo D. S. prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Likusią nutarties dalį panaikinti.

Patenkinti ieškovo D. S. prašymą ir iki tol, kol byloje bus priimtas sprendimas, atidėti jam terminą sumokėti likusią už ieškinį mokėtiną 900 Eur žyminio mokesčio dalį.

Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras