Civilinė byla Nr. e2A-326-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01117-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finora kreditas“ ieškinį atsakovams A. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Halito“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finora kreditas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Halito“ ir A. R. 43 948,15 Eur skolą, 1 142,76 Eur palūkanas, 3 339,65 Eur delspinigius, 30 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestį, 12 procentų negautas pajamas nuo negrąžintos paskolos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. sausio 22 d. ieškovė su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr.  L00211134 (toliau – ir paskolos sutartis), kurios pagrindu atsakovei paskolino 50 000  Eur apyvartinėms lėšoms. Sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimui tą pačią dieną buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas A. R. įsipareigojo užtikrinti paskolos sutartyje numatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą.

3.       Atsakovė paskolos sutarties tinkamai nevykdė, nuolat vėlavo mokėti įmokas, todėl 2022  m.  liepos  15 d. pranešimu ieškovė įspėjo atsakovę dėl paskolos sutarties nutraukimo, o 2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu informavo atsakovę, kad paskolos sutartis yra nutraukiama.

4.       Iš viso atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų suma ieškinio pateikimo metu yra 48 460,56 Eur, t. y. 43 948,15 Eur negrąžinta paskola, 30 Eur sutarties sudarymo mokestis, 1 142,76 Eur nesumokėtos palūkanos, 3 339,65 Eur delspinigiai. Kadangi paskolos sutartis yra nutraukta, o paskolintos lėšos negrąžintos, ieškovė šią sumą prašė priteisti solidariai iš atsakovės, kaip paskolos gavėjos, ir atsakovo, kaip laiduotojo, taip pat priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas, kaip negautas pajamas už negrąžintą skolos sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovės UAB „Halito“ ir atsakovo A. R. 43 948,15 Eur negrąžintą kreditą, 1 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 3 339,65 Eur delspinigius, 257,85 Eur negautas pajamas ir lygiomis dalimis iš atsakovų 1 002 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 501 Eur. 

6.       Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina laidavimo sutartimi užtikrintos pagrindinės prievolės, kilusios iš paskolos sutarties, pasikeitimų, dėl to ginčo atveju nėra pagrindo atsakovo A. R. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai.

7.       Teismas įvertino, kad atsakovės UAB „Halito“ prievolė, kurią įsipareigojo vykdyti ir laiduotojas A. R., dėl 2022 m. kovo 2 d. Tarybos Reglamento (ES) 2022/355 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (toliau – Tarybos Reglamentas (ES) 2022/355) pagrindu taikytų sankcijų ir jų įtakos atsakovės UAB „Halito“ vykdomai veiklai, nepasikeitė – visos reikalaujamos įvykdyti prievolės kyla iš paskolos sutarties nuostatų, buvusių atsakovui A. R. pasirašant laidavimo sutartį. Nepasikeitus vykdytinai pagrindinei prievolei pagal paskolos sutartį, nepasikeitė ir iš jos kylanti šalutinė atsakovo A. R. prievolė pagal laidavimo sutartį.

8.       Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos laidavimo sutartį, UAB „Halito“ Baltarusijoje vykdomai veiklai galimų sankcijų ar kitokių apribojimų reikšmės laiduotojo įsipareigojimų vykdymui sutartyje neaptarė, todėl jomis nustatyti ribojimai negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas, kaip laiduotojas, laidavimo sutarties 3 punkte sutiko, kad visos paskolos sutarties sąlygos, įskaitant ir paskolos sumos, palūkanų didinimą, paskolos sutarties galiojimo termino pratęsimą, paskolos sutarties sąlygų pakeitimą, dėl kurių atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sąlygos, kaip tai numatyta CK 6.87 straipsnio 4 dalyje, būtų keičiamos be atskiro jo sutikimo ir toks paskolos sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laidotojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Taigi, laiduotojas ne tik kad nesulygo dėl jo atsakomybę mažinančių (šalinančių) aplinkybių, bet iš esmės sutiko dėl užtikrintos prievolės apimties keitimo be jo sutikimo, todėl jo prašymą pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu atmetė ir dėl laidavimo sutarties 3 punkte numatyto atsisakymo naudotis šiuo įstatyminiu pagrindu pripažinti laidavimo prievolę pasibaigusia.

9.       Nustatęs, kad atsakovė UAB „Halito“ neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, bei tai, kad atsakovas A. R. įsipareigojo užtikrinti paskolos sutartyje numatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą, taip pat tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir dėl ieškovės apskaičiuoto atsakovės įsiskolinimo sutarties nutraukimo dieną dydžio, vadovaudamasis CK 6.870 ir 6.873 straipsniais, teismas ieškinio dalį dėl 48 460,56 Eur skolos priteisimo patenkino visiškai.

10.       Ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo teismas patenkino priteisdamas ne procentinę sutartinių pelno palūkanų normą, o nuo sutarties nutraukimo iki paskolos sutarties termino pabaigos numatytas sumokėti palūkanas, kurių gavimo ieškovė tikėjosi tuo atveju, jeigu sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, t. y. 257,85 Eur (pagal grafiką už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. sausio 25 d.).

11.       Patenkinęs ieškinio reikalavimus, teismas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 1 002  Eur bylinėjimosi išlaidas.

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

12.       Atsakovas A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022  m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovo A. R. priteistas 43 48,15 Eur negrąžintas kreditas, 1 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 3  339,65  Eur delspinigiai, 257,85 Eur negautos pajamos ir 501 Eur bylinėjimosi išlaidos ir ieškinio reikalavimus A. R. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Atsakovės UAB „Halito“ ekonominė veikla dėl Tarybos Reglamento (ES) 2022/355 vykdymo buvo visiškai sustabdyta, todėl atsirado aplinkybės, lemiančios atsakovo, kaip laiduotojo, prisiimtos rizikos, susijusios su UAB „Halito“ galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą, ir atsakovo laidavimas užtikrinti paskolos sutartyje numatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą yra pasibaigęs CK  6.87  straipsnio 4 dalies pagrindu.

12.2.                      Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų bei neatsakė į iškeltą klausimą, ar aplinkybė, kad UAB „Halito“ ekonominė veikla dėl Tarybos Reglamento (ES) 2022/355 vykdymo buvo visiškai sustabdyta, pagal CK  6.87  straipsnio 4 dalį turėtų būti vertinama kaip lemianti laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą.

12.3.                      Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m.  birželio  27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-916/2018 pateiktų išaiškinimų ir netinkamai taikė CK 6.87 straipsnio 4 dalies normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

13.       Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės

 

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 22 d. ieškovė UAB „Finora kreditas“ su atsakove UAB „Halito“ sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovei buvo suteikta 50 000 Eur paskola, o atsakovė įsipareigojo visą suteiktą paskolą grąžinti iki 2023 m. sausio 25 d.

15.       Paskolos sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti 2021 m. sausio 22 d. ieškovė su atsakovu A. R. sudarė laidavimo sutartį, kuria apeliantas įsipareigojo užtikrinti paskolos sutartyje numatytų atsakovės įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą. Laidavimo sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad apelianto atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidarioji, t. y. apeliantas ir atsakovė atsako ieškovei už atsakovės nesumokėtas paskolos sumas, palūkanas, delspinigius, o taip pat su išieškojimu iš paskolos gavėjo susijusių išlaidų bei nuostolių kompensavimą ir visas kitas su tuo susijusias prievoles.

16.       2022 m. liepos 15 d. raštu „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ ieškovė kreipėsi į atsakovę ir apeliantą nurodydama, kad atsakovė iš paskolos sutarties kilusių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų įsiskolinimą ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 25 d.; nurodė, kad, atsakovei nepašalinus paskolos sutarties pažeidimų ir per nurodytą terminą neapmokėjus įsiskolinimo, paskolos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2022 m. birželio 26 d.

17.       2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu „Dėl kredito sutarties nutraukimo ir skolos grąžinimo“ ieškovė kreipėsi į atsakovę ir apeliantą nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, jog skola pagal paskolos sutartį nurodytu terminu nebuvo padengta, paskolos sutartis 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutraukiama; pareikalavo grąžinti visą pagal paskolos sutartį mokėtiną sumą. Duomenų, kad atsakovė ir (ar) apeliantas sumokėjo ieškovės pareikalautas sumas, byloje nėra .

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19.       Apeliantas skundžia ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik jo dalį, kuria sprendime nurodytos sumos priteistos iš jo, laikydamasis pozicijos, kad dėl Baltarusijos ūkio subjektams pritaikytų sankcijų UAB ,,Halito“ ūkinė veikla buvo paralyžiuota, todėl susiklostė situacija, atitinkanti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, lemiančias laidavimo prievolės pabaigą. Šioje situacijoje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal šiuos apelianto nurodytus apeliacinio skundo argumentus.

Dėl laidavimo prievolės pabaigos

20.       Apelianto manymu, sprendime nurodytos sumos turėjo būti priteistos vien tik iš atsakovės, tuo tarpu iš apelianto, kaip laiduotojo, negalėjo būti priteistos. Pasak apelianto, kadangi atsakovės ekonominė veikla dėl Tarybos Reglamento (ES) 2022/355 vykdymo buvo visiškai sustabdyta, atsirado aplinkybės, lemiančios apelianto, kaip laiduotojo, prisiimtos rizikos, susijusios su atsakovės galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą ir apelianto laidavimas užtikrinti paskolos sutartyje numatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą pasibaigė CK  6.87  straipsnio 4 dalies pagrindu.

21.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pažeidė paskolos sutartį ir dėl to skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistas 43 948,15 Eur negrąžintas kreditas, 1 142,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 3 339,65 Eur delspinigiai, 257,85 Eur negautos pajamos. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija nevertina nurodytų sumų priteisimo iš atsakovės pagrįstumo. Ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl apelianto, kaip laiduotojo, prievolės atsakyti už atsakovės sutartinių prievolių, kilusių iš paskolos sutarties, nevykdymą.

22.       Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.

23.       CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta laidavimo pabaigos taisyklė, pagal kurią laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

24.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.87 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad tam, jog laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-916/2018).

25.       Ši teisės norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarydamas laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Nagrinėjamu atveju laidavimo prievolė buvo skirta užtikrinti paskolos sutarties įvykdymą, dėl to vertintina, ar esmingai pasikeitė iš paskolos sutarties kilusi atsakovės prievolė (t. y. piniginė prievolė grąžinti ieškovei pasiskolintą sumą, sumokėti kitas paskolos sutartyje nurodytas sumas) ir ar toks rezultatas buvo nepalankus apeliantui.

27.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021 24 punktas).

28.       Nagrinėjamu atveju, apeliantui teigiant, kad egzistavo CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos iš laidavimo sutarties kilusioms apelianto prievolėms pasibaigti, apeliantas turėjo procesinę pareigą įrodyti tokias faktines aplinkybes (t. y. kad: 1) laidavimu užtikrinama prievolė pasikeitė iš esmės; 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus apeliantui) (CPK 12, 178 straipsniai).

29.       Apeliantas neįrodinėjo ir neįrodė bei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Tarybos reglamente (ES) 2022/355 nustatytas teisinis reglamentavimas (dėl kurio, kaip nurodo apeliantas, buvo visiškai sustabdyta atsakovės ekonominė veikla) būtų padaręs tiesioginę įtaką paskolos sutartyje įtvirtintų atsakovės įsipareigojimų vykdymui ir pakeitęs iš paskolos sutarties kilusią atsakovės piniginę prievolę ar kad tokia prievolė būtų pasikeitusi kitų faktinių (teisinių) aplinkybių pagrindu. Taigi, byloje nėra įrodyta būtinoji (lot. conditio sine qua non) CK  6.87  straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga – pagrindinės prievolės (šiuo atveju, iš paskolos sutarties kilusios atsakovės piniginės prievolės) pasikeitimas iš esmės (CPK 178 straipsnis). Nenustačius pagrindinės prievolės pasikeitimo fakto, nėra pagrindo analizuoti aplinkybių apie tai, ar toks faktas lėmė nepalankų rezultatą apelianto atžvilgiu.

30.       Skirtingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK  6.87  straipsnio  4 dalies nuostatas, tinkamai vadovavosi ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-916/2018 pateiktų išaiškinimų, pagal kuriuos asmuo, siekdamas, kad laidavimas pasibaigtų CK  6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, privalo įrodyti, kad laidavimu užtikrinama prievolė pasikeitė iš esmės ir prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas buvo nepalankus laiduotojui. Kaip minėta, apeliantas tokių aplinkybių neįrodė.

31.       Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė su Baltarusijos Respublikoje registruota OOO „Scartek Plus“ sudarė sutartį Nr. 27/08-18, kuria OOO „Scartek Plus“ įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti kietmedžio medieną (bendra sutarties vertė – 500 000 Eur; sutartis galioja iki 2020 m. kovo 5 d.). Papildomu susitarimu Nr. 2 sutarties šalys pratęsė sutarties Nr. 27/08-18 galiojimo terminą iki 2023 m. sausio 1 d.

32.       2022 m. kovo 2 d. priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2022/355, kuriuo, be kita ko, draudžiama: a) į Europos Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį. Tarybos reglamento (ES) 2022/355 X priede nurodytos draudžiamų prekių rūšys – mediena ir medienos gaminiai.

33.       2022 m. liepos 12 d. raštu OOO „Scartek Plus“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsižvelgiant į įvestas sankcijas, atsakovei skirtų kietmedžio malkų (240 padėklų, kurių vertė Belgijos rinkoje –  84 000 Eur) eksportas neįmanomas.

34.       2022 m. liepos 12 d. ir liepos 29 d. raštais atsakovė kreipėsi ieškovę, prašydama atidėti paskolos mokėjimo terminus iki atitinkamai 2022 m. rugsėjo ir rugpjūčio mėnesių. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nesutiko atidėti paskolos mokėjimo terminų.

35.       Iš aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Tarybos reglamente (ES) 2022/355 nustatytas teisinis reglamentavimas galėjo padaryti tiesioginę įtaką tarp atsakovės ir OOO „Scartek Plus“ sudarytos sutarties Nr. 27/08-18 vykdymui. Tačiau sutartis Nr. 27/08-18 nėra pagrindinė sutartis laidavimo sutarties atžvilgiu. Dėl to iš sutarties Nr. 27/08-18  kilusių prievolių vykdymo ypatumai (pvz. apsunkinimai), atsiradę dėl Tarybos reglamento (ES) 2022/355 taikymo, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą.

36.       Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutarties 3 punktu apeliantas sutiko, jog visos paskolos sutarties sąlygos (įskaitant ir paskolos sumos, palūkanų didinimą, paskolos sutarties galiojimo termino pratęsimą, paskolos sutarties sąlygų pakeitimą, dėl kurių atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sąlygos, kaip tai numatyta CK 6.87 straipsnio 4 dalyje) būtų keičiamos be atskiro apelianto sutikimo ir toks paskolos sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Šiame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutikdamas su aptarta laidavimo sutarties sąlyga apeliantas laidavimo sutartimi ne tik nesulygo dėl jo atsakomybę mažinančių (šalinančių) aplinkybių, bet iš esmės sutiko dėl užtikrintos prievolės apimties keitimo be jo sutikimo, todėl, net ir nustačius pagrindinės prievolės pasikeitimo faktą ir tokio fakto nepalankų rezultatą apeliantui, laidavimo prievolė negalėtų būti pripažinta pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

37.       Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, aptartu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas byloje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad apeliantas neįrodė, jog laidavimo sutartimi jo prisiimta prievolė pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

38.       CK 6.81 straipsnyje reglamentuota laiduotojo atsakomybės apimtis. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. To paties straipsnio  2  dalyje įtvirtinta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

39.       Atsižvelgiant į CK 6.81 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad ir laidavimo sutarties 1 punktu apeliantas sutiko, jog jo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidarioji, t.  y. apeliantas ir atsakovė atsako ieškovei už atsakovės nesumokėtas paskolos sumas, palūkanas, delspinigius, o taip pat su išieškojimu iš paskolos gavėjo susijusių išlaidų bei nuostolių kompensavimą ir visas kitas su tuo susijusias prievoles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal paskolos sutartį nesumokėtas sumas priteisė solidariai taip pat ir iš apelianto.

40.       Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK  329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42.       Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neskirstomos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

Laima Ribokaitė    

 

 

        Alma Urbanavičienė