Administracinė byla Nr. I-1730-243/2014 m.
Proceso Nr. 3-63-3-01158-2014-7
Teismo procesinio sprendimo kategorija
63.3.2; 73
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos K.G. prekybos įmonės skundu atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl 2014-09-01 sprendimo Nr. (4)-LV4-1962 „Dėl prašymo dėl sprendimo apskundimo tvarkos“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakyti į prašymą dėl sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinimo ir spręsdama skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
pareiškėja K.G. prekybos įmonės skundu prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-09-01 sprendimą Nr. (4)-LV4-1962 „Dėl prašymo dėl sprendimo apskundimo tvarkos“ ir įpareigoti tinkamai atsakyti į prašymą dėl Departamento 2014-07-24 sprendimo Nr. (11.7)LV10-293 ir 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. Nr. (14)-LT1-18 apskundimo tvarkos ir terminų. Iš pareiškėjos prašymo turinio ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ji Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-1492-386/2014 ginčija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-06-02 patikrinimo aktą Nr. Nr. (14)-LT1-18 ir 2014-07-24 sprendimą Nr. (11.7)LV10-293.
Pareiškėjai Departamento 2014-09-01 raštu Nr. (4)-LV4-1962 „Dėl prašymo dėl sprendimo apskundimo tvarkos“, išaiškinta, kad patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, todėl nenumatyta jo apskundimo tvarka taip pat išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka bei terminai, numatyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ numatyta tvarka, o pareiškėja jį skųsdama teismui vertina kaip administracinį aktą. Teismo vertinimu, Departamento 2014-09-01 raštas Nr. (4)-LV4-1962 „Dėl prašymo dėl sprendimo apskundimo tvarkos“ nelaikytinas administraciniu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, kt.). Vertinant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Teismo vertinimu, ginčijamu raštu aiškios ir privalomos elgesio taisyklės ar pareigos pareiškėjai nesuformuluotos, tokio turinio raštas pats savaime pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių sprendimą, galinčių konkrečiai įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Ginčijamas raštas vertintinas kaip informacinio pobūdžio pranešimas, nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Antrasis skundo reikalavimas dėl pareigojimo tinkamai atsakyti į prašymą dėl sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinimo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje ginčas kilo ne dėl teisės, nes skundžiamame rašte nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie įtakotų pareiškėjos interesus ar teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 105 – 106 straipsniais,
n u t a r ė :
atsisakyti priimti pareiškėjos K.G. prekybos įmonės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl 2014-09-01 sprendimo Nr. (4)-LV4-1962 „Dėl prašymo dėl sprendimo apskundimo tvarkos“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakyti į prašymą dėl sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinimo.
Nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundžiama
Teisėja Vida Stonkuvienė