Administracinė byla Nr. eA-2300-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00491-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Z. (V. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) viršininko 2020 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją į ankstesnes Utenos AVPK Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Zarasų rajono PK) Reagavimo skyriaus vyr. patrulio pareigas; 3) priteisti pareiškėjui kompensaciją už priverstines pravaikštas nuo nušalinimo iš vidaus tarnybos dienos (nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu jis atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Įsakymas priimtas remiantis Utenos AVPK 2020 m. spalio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo O. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada).
3. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, o Įsakyme ir Išvadoje nepakankamai pagrįsta jo kaltė, jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti ir individualizuoti. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, nustatęs akivaizdžius teisei priešingos veikos požymius, siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių bei turėdamas tikslą tai nuslėpti, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas ištirti teisės pažeidimą ir pažeidėjus patraukti atsakomybėn. Tiriant pareiškėjo veiklą ir rengiant Išvadą šiuo klausimu, nebuvo surinkti visi galimi įrodymai, nebuvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris patvirtino, kad jokių teisės pažeidimų, dėl kurių turėtų būti pradėtas koks nors tyrimas, nebuvo padaryta – automobiliu „Renault Laguna”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis „Renault Laguna“) niekas nevažinėjo, joks turtas tyčia nebuvo sužalotas.
4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas rėmėsi tik telefoninių pokalbių fragmentais, neatsižvelgė į visą pokalbių kontekstą, neįvertino pareiškėjo ir kartu su juo dirbusios, į įvykio vietą vykusios ir vaizdo įrašą žiūrėjusios pareigūnės V. G. tarnybiniuose pranešimuose bei A. S. parodymuose užfiksuotų duomenų, įrodančių, kad negauta duomenų apie tai, jog transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, nebuvo matyti A. S. automobilio apgadinimų, nebuvo duomenų apie tyčinius ir / ar chuliganiškus veiksmus turint tikslą apgadinti automobilį (t. y. jeigu automobilis ir buvo apgadintas, tai buvo padaryta netyčia), neįvertino A. S. parodymų, kad jis pats atsisakė rašyti pareiškimą, ginčas dėl A. S. automobilio apgadinimo buvo išspęstas civiline tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nustatytos aplinkybės dėl tariamo pareiškėjo veiksmų nesiėmimo nustatytiems pažeidimams ištirti neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinio patikrinimo Išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo laikytina vienpusiška, neobjektyvia, neinformatyvia, abstrakčia ir nepagrįsta objektyvių visų aplinkybių įvertinimu. Nepradėjęs jokio tyrimo dėl A. S. automobilio apgadinimo, pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų (be kita ko, ir Išvadoje nurodytų įstatymų, įsakymų, pareigybės aprašymo nuostatų; kt.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad po tarnybinio patikrinimo atlikimo jokie tyrimai nebuvo pradėti, nors Išvadoje nurodyta, kad nustatyti akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai. Nesant nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, negalimas ir bandymas juos nuslėpti.
5. Pareiškėjas tvirtino, kad jis neturėjo tikslo nuslėpti įvykį, kuriame dalyvavo jo vardu registruotas automobilis, todėl jokiems asmenims nepadarė įtakos, nesiekė naudos sau. A. S. nerašyti pareiškimo nusprendė pats, kadangi paaiškėjo, kad jo automobilis apgadintas netyčia. Pareiškėjas po įvykio jo vardu registruotą automobilį „Renault Laguna“ iš brolių P. paėmė prieš juos jokių neteisėtų veiksmų nenaudodamas, pastarųjų motinos J. P. iniciatyva. Esant pardavimo ir automobilio perdavimo naujam savininkui faktui, net ir teisės pažeidimų darymas su pareiškėjo vardu registruotu automobiliu pareiškėjo interesams jokios neigiamos įtakos negali turėti. Todėl Išvadoje kaltinimai pareiškėjui, kad jis veikė savo interesais, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nedarė jokios neigiamos įtakos su įvykiu susijusiems asmenims, todėl nepažeidė teisės normų. Be to, jeigu ir buvo padaryti kokie nors Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso pažeidimai, tai nesudaro pagrindo konstatuoti tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą (šio kodekso 11 p.).
6. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 5 straipsnio 7 dalimi ir atkreipė dėmesį į tai, jog iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties Nr. S6-303RN matyti, kad techninių priemonių panaudojimas jo atžvilgiu buvo sankcionuotas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Nėra duomenų, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie pareiškėją pasitvirtino, t. y. ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo nebuvo pradėtas. Pareiškėjo įsitikinimu, apie jį surinkta informacija turėjo būti nedelsiant sunaikinta (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 7 d.). Tokios informacijos (telefoninių pokalbių) panaudojimas praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo informacijos gavimo laikytinas neteisėtu, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys negalėjo būti naudojami tiriant pareiškėjo tarnybinę veiklą.
7. Pareiškėjas akcentavo administracinių teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad jei tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina reikšmingu pažeidimu, ir tvirtino, kad Išvada parengta iš esmės pažeidžiant pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisykles, todėl Įsakymas, priimtas Išvados pagrindu, naikintinas. Išvada yra vienpusiška, neobjektyvi, neinformatyvi, abstrakti, nepagrįsta objektyviu visų aplinkybių įvertinimu.
8. Dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas pažymėjo, jog jis charakterizuojamas gerai, neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, ne kartą buvo skatintas už savo, kaip pareigūno, veiklą, tariamai jo padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių. Išvadoje nemotyvuota, kodėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, ir pasiūlyta jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Tyrimas pradėtas ir pareiškėjas patrauktas atsakomybėn praėjus daugiau nei metams nuo įvykių, nors iš Išvados akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai apie jo veiksmus sužinojo iš karto, kadangi klausėsi jo pokalbių nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Pareiškėjas pastebėjo, kad pareigūnas O. G. elgėsi iš esmės analogiškai, tačiau jam tarnybinė atsakomybė nebuvo taikoma (atsakovas galbūt laukė, kol sueis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, ir todėl nepritaikė minėtam pareigūnui jokių poveikio priemonių). Be to, pareiškėjas teigė, jog jam paskirta tarnybinė nuobauda – pašalinimas iš tarnybos – yra aiškiai per griežta, kadangi bausmės tikslai galėjo būti pasiekti skyrus švelnesnę nuobaudą. Pareiškėjas įsitikinęs, jog skundžiamo Įsakymo priėmimas labiau panašus ne į siekį objektyviai įvertinti pareiškėjo veiksmus, bet į siekį pašalinti jį iš tarnybos.
9. Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad, konstatuodamas pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, be kitų įrodymų, jis rėmėsi išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis (telefono pokalbiais). Dėl pareiškėjo kritikos, kad atsakovas neperžiūrėjo aktualaus vaizdo įrašo, atsakovas pažymėjo, jog A. S., paprašytas pateikti vaizdo įrašą (kuriame užfiksuotas E. ir E. P. administracinis nusižengimas), jo nepateikė, todėl tikrintojas neturėjo galimybių peržiūrėti šį įrašą. Kita vertus, šis vaizdo įrašas neturi reikšmės ir įtakos jam skirtai nuobaudai. Atsakovas teigė, kad jis tarnybinio patikrinimo metu nevertino klausimo dėl A. S. automobilio apgadinimo išsprendimo civiline tvarka, kadangi tai nedaro įtakos pareiškėjo veiksmų vertinimui. Pareigūno vardo pažeminimo faktui įrodyti pakanka visumos pareiškėjo neteisėtų veiksmų: jis padarė įtaką A. S. apsisprendimui, kad šis atsisakytų rašyti pareiškimą policijai dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo; pareiškėjas po tarnybos 2019 m. spalio 9 d. apie 20 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas, nuvyko pas J. P. bei jos sūnus E. ir E. P., savavališkai paėmė jiems nuosavybės teise priklausantį automobilį, tačiau dar deklaruotą pareiškėjo vardu (automobilį „Renault Laguna“), ir išsivežė į savo garažą; telefonu bei susitikdamas su J. P. ir jos sūnumis E. ir E. P., pastariesiems pats bei per A. S. ir A. V. darė psichologinį spaudimą, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos žalos.
11. Utenos AVPK sutiko su pareiškėjo argumentais, kad esant automobilio pardavimo ir perdavimo naujam savininkui faktui, net ir teisės pažeidimo padarymas su pareiškėjo vardu deklaruotu automobiliu pareiškėjo interesams jokios įtakos negali turėti, tačiau pabrėžė, kad šios aplinkybės nepaneigia, jog pareiškėjas veikė savo interesais. Išvadoje detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, konstatuota, kad jo veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, o būtent: pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. priešingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad galbūt padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jį išaiškinti ir atskleisti, bet priešingai – ėmėsi neteisėtų veiksmų (nuvykęs pas J. P. bei jos sūnus E. ir E. P., elgėsi agresyviai, suėmė už dėvimų drabužių ir, supurtęs E. P., reikalavo pastarųjų atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą, darydamas šiems asmenims psichologinį spaudimą, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieštaraujant ir J. P., ir E. ir E. P., iš kiemo savavališkai paėmė automobilį „Renault Laguna“, paaiškinęs, kad automobilį grąžins, kai A. S. bus atlyginta žala; vėliau pats bei per kitus, Išvadoje minimus asmenis, pareiškėjas reikalavo, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems), kad toks pažeidimas nebūtų atskleistas, siekdamas sau tariamos naudos – išvengti tariamų nemalonumų tarnyboje.
12. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje nurodytas pareiškėjo neteisėtas elgesys kildinamas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią neteisėtą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra priešingi nustatytiems principams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 4 str. 2 d.) bei numatytoms pareigoms (šio įstatymo 25 str. 1 d. 1–2 p.). Tokie kalti pareigūno veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažintini pareigūno vardo pažeminimu.
13. Atsakovo įsitikinimu, Utenos AVPK viršininkas, atsižvelgęs į Išvadą, turėjo prerogatyvą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – už pareigūno vardo pažeminimą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad būtų saugomas visas sistemos autoritetas visuomenėje ir tarp pareigūnų, formuojamas visuomenės ir pareigūnų teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo V. Z. skundą atmetė.
15. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
15.1. V. Z. nuo (duomenys neskelbtini) vykdė Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.
15.2. Utenos AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 24 d. pavedimu, atsižvelgus į Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, buvo pradėtas pareiškėjo ir Utenos AVPK Zarasų rajono PK vyresniojo tyrėjo O. G. tarnybinis patikrinimas. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimas pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą dėl V. Z. ir O. G. galbūt padarytų korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų; nurodyta, kokiomis konkrečiomis veikomis V. Z., tikėtina, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
15.3. V. Z. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“; pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl įvykio aplinkybių.
15.4. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2020 m. spalio 21 d. buvo parengta Išvada, kurią 2020 m. spalio 26 d. patvirtino Utenos AVPK viršininkas V. V..
15.5. Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei Išvada, 2020 m. spalio 27 d. priėmė Įsakymą, kuriuo V. Z., viršilą, Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį 2020 m. spalio 27 d. atleido iš vidaus tarnybos.
16. Teismas aptarė Statuto 2 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 4 dalyje, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 24 punkto nuostatas. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.
17. Teismas pažymėjo, kad be bendrųjų policijos pareigūno pareigų, įtvirtintų Statuto 21 straipsnio 1 punkte, 3 dalyje, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 27 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnyje, 166 straipsnio 1 punkte, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5, 6.1 ir 6.8 punktuose, policijos pareigūnas, paskirtas į operatyvinę grupę, privalo vykdyti ir specialių teisės normų reikalavimus.
18. Byloje buvo nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. V. Z. kartu su Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja V. G. buvo paskirtas į operatyvinę grupę ir nuo 8 val. iki 20 val. dirbo Zarasų mieste ir rajone; Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. buvo užregistruotas A. S. pranešimas, kad neblaivus asmuo, darydamas dureles, tikėtina, apgadino jam priklausančio automobilio dureles. A. S. nurodė, kad jis po nakties pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilis „Mercedez Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis apgadintas iš chuliganiškų paskatų, spėja, kad tai galėjo padaryti kompanija, kuri buvo susirinkusi vakare apie 12 val. nakties ir triukšmavo prie jų namo; yra įrengtos vaizdo kameros, kurios galėjo užfiksuoti pažeidėjus, nurodė, kad dieną peržiūrės jam pateiktą vaizdo medžiagą ir praneš, ar rašys pareiškimą; reaguojant į A. S. pranešimą, į įvykio vietą buvo išsiųsta operatyvinė grupė, sudaryta iš V. Z. ir V. G.; PRĮR esančių įrašų ir Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. J. 2020 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr.89-PR2-3427 duomenimis, dėl įvykio, apie kurį 2019 m. spalio 9 d., apie 7.45 val. pranešė A. S., tyrimas nebuvo atliekamas.
19. Vertindamas pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus dėl kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo neteisėtumo, pareigos tokią informaciją sunaikinti, šių duomenų išslaptinimo neteisėtumo, teismas nustatė, jog V. Z. veikas, kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas, Utenos AVPK įrodinėjo kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenimis, tai nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinė byloje Nr. eA-3410-629/2021.
20. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 24 punktu (jame nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti panaudojama atliekant tarnybinį patikrinimą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 3 dalimi.
21. Byloje buvo nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. S6-303RN nutarė sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – V. Z., dirbančio vyriausiuoju patruliu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.; ši teismo nutartis priimta, tenkinant Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimą Nr. S4-243RN, siekiant gauti duomenų apie pareiškėjo galimą piktnaudžiavimą tarnyba, t. y. galbūt vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė teikimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka parengė, tenkindama Utenos AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymą Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN. Utenos AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN buvo pradėta slapta kontroliuoti ir fiksuoti perduodamos informacijos turinį per teismo sankcionuotą laikotarpį.
22. Teismo vertinimu, aptarti duomenys leido daryti išvadą, kad su pareiškėju kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jų taikymą sankcionavus Panevėžio apygardos teismo teisėjo motyvuota nutartimi pagal Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto įgalioto pareigūno pateiktus duomenis, kuriais patvirtintas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.
23. Teismas analizavo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime KT13-N5/2019 pateiktus išaiškinimus, susijusius su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu tiriant tarnybinius nusižengimus, tokios informacijos panaudojimo ir saugojimo terminus. Teismas išsamiai aptarė su tarnybinio patikrinimo procedūra susijusias faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą ir oficialią konstitucinę doktriną Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija nagrinėjamo ginčo atveju buvo panaudota per Statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminą, skaičiuojamą nuo veikos padarymo dienos.
24. Teismas nurodė, kad byloje buvo pateikti šie išslaptinti dokumentai: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. S6-303RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo; Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimas Nr. S4-243RN; Utenos AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymas Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN; Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. parengtas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu vykusių V. Z. pokalbių telefonu su A. S., A. V., O. G., J. P., E. P. įrašai ir jų transkripcijos.
25. Teismas nustatė ir išsamiai apžvelgė su ginčui aktualių dokumentų išslaptinimo eiga susijusias faktines aplinkybes ir atsakingų atsakovo pareigūnų tarnybinių pranešimų ir kitų institucijų pareigūnų sudarytų dokumentų turinį. Byloje, be kita ko, buvo nustatyta, jog Vidaus tyrimų skyriaus viršininkė R. M. 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 89-2.5RN(IDS)G-83-RN „Dėl dokumentų išslaptinimo“ kreipėsi į Utenos AVPK viršininko pavaduotoją, atliekantį viršininko pareigas, ir prašė išslaptinti šiuos dokumentus: Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, Utenos AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymą Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN. Minėtas tarnybinis pranešimas buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. SD-121-RN ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojo, atliekančio Policijos generalinio komisaro funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimą Nr. 89-2.56RN(IDS)-82-RN, leidžiančius kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją panaudoti Utenos AVPK pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimui.
26. Išanalizavęs Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės R. M. parengtų dokumentų, kuriais ji kreipėsi į kompetentingus subjektus dėl leidimo išslaptinti ir panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tiriant tarnybinius nusižengimus, turinį, teismas darė išvadą, kad juose yra pateikti duomenys apie kriminalinės žvalgybos metu nustatytus V. Z. veiksmus, sudarančius pagrindą spręsti, jog policijos pareigūnas galbūt padarė korupcinio pobūdžio veikas; nurodyta, kad šie duomenys nėra pakankami pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tikslinga juos išslaptinti ir panaudoti pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų, tarp jų – ir V. Z., tikėtina, padarytų korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų. Teismas pažymėjo, kad prie šių Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės R. M. kreipimųsi dėl leidimo išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenis, turint tikslą juos panaudoti tiriant tarnybinius nusižengimus, buvo pridėtas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 89-2.54(IDS)-G-77-RN, kuriame pateiktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, kriminalinės žvalgybos veiksmų aprašymas ir rezultatai.
27. Teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu surinkta informacija, turint tikslą ją panaudoti pradedant ir tiriant V. Z. galbūt korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, buvo išslaptinta Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis Konstitucinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 74 punkte pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui.
28. Teismas pateikė Statute įtvirtintą pareigūno vardo pažeminimo sąvoką. Teismas pažymėjo, jog Išvadoje buvo nurodyta, kad: 1) Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulis V. Z., 2019 m. spalio 9 d. dirbdamas Utenos AVPK Zarasų rajono PK operatyvinėje grupėje ir pagal tarnybos pobūdį būdamas atsakingas už teisės pažeidimų prevenciją ir ištyrimą, reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotą A. S. pranešimą dėl jam priklausančio automobilio „Daimler Chrysler AG C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, iš A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatęs, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), Zarasų m., tikėtina, neblaivūs E. P. ir E. P., konfliktuodami su kitais asmenimis, sukėlė muštynes ir vis dar V. Z. vardu deklaruotu, tačiau jau parduotu automobiliu „Renault Laguna“ apgadino A. S. priklausantį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nustatęs akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187, 2811, 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481, 488 straipsniuose, požymius, siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių, dėl to, kad jo vardu deklaruotas automobilis dalyvavo minėtame įvykyje, bei turėdamas tikslą tai nuslėpti, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų šiems teisės pažeidimams ištirti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus, įkalbinėdamas A. S., kad šis nerašytų pareiškimo dėl automobilio apgadinimo, padarė įtaką A. S., kuris atsisakė rašyti pareiškimą dėl automobilio apgadinimo; 2) be to, V. Z. 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val., ne tarnybos metu ir būdamas neuniformuotas, nuvyko pas J. P. bei jos sūnus E. P. ir E. P., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Zarasų m., kur, agresyviai elgdamasis, suėmė už dėvimų drabužių ir supurtęs E. P., reikalavo pastarųjų atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą ir, darydamas šiems asmenims psichologinį spaudimą, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieštaraujant J. P., E. P. ir E. P., iš kiemo savavališkai pasiėmė automobilį „Renault Laguna“, paaiškinęs, kad automobilį grąžins, kai bus atlyginta žala A. S.; 3) be to, V. Z. pats bei per A. S. ir A. V. telefonu bei susitikimų su J. P. ir E. P. bei E. P. metu reikalavo, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems.
29. Išvadoje konstatuota, kad: 1) V. Z. įvykdyta veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, kadangi jis pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, veiklą reglamentuojančius teises aktus, t. y. priešingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad galbūt buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui ir atskleidimui, bet priešingai – ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad toks pažeidimas nebūtų atskleistas, siekdamas sau tariamos naudos – išvengti tariamų nemalonumų; 2) V. Z. neteisėtais veiksmais sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą bei duotą pareigūno priesaiką; pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 punktus, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 27 straipsnio 1 dalį, BPK 2 straipsnį, 166 straipsnio 1 punktą, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą; nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 patvirtinto Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius, aprašo (toliau – ir Pareigūnų kompetencijų aprašas) 2.4 ir 3.1 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.2.1 ir 2.2.3 punktų (toliau – ir Įsakymas dėl būtinųjų veiksmų), Etikos kodekso 5 punkto, 6.1, 6.8 papunkčių, Utenos AVPK viršininko 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 89-V-44 patvirtinto Utenos AVPK Zarasų PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymas) 6.1, 6.3, 6.7, 6.12 punktų reikalavimų; 3) V. Z. neteisėtas elgesys kildinamas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią neteisėtą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra priešingi nustatytiems principams, nurodytiems Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, bei numatytoms pareigoms, nurodytoms Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose); 4) įvertinus V. Z. kaltus veiksmus kaip griaunančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, jie buvo pripažinti kaip pareigūno vardo pažeminimas ir, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Tvarkos aprašo 24 punktu, pasiūlyta pripažinti, kad Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. Z. pažemino pareigūno vardą, už pareigūno vardo pažeminimą atleisti jį iš vidaus tarnybos ir nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., 16 val.
30. Teismas pažymėjo, kad dėl aplinkybės, jog automobilis „Renault Laguna“ įvykio metu buvo deklaruotas pareiškėjo vardu, ginčo nebuvo. Taip pat pastebėta, kad dėl apsirikimo klaidos Išvadoje nurodytas ne tas apgadintas A. S. automobilis, kadangi iš tarnybinio patikrinimo medžiagos buvo matyti, kad A. S. naudojasi automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o buvo nurodomas apgadinto A. S. automobilio pavadinimas „Daimler Chrysler AG C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
31. Teismas sprendė, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2019 m. spalio 9 d. 7.45 val. užregistruotame A. S. pranešime, V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime, pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 8 val. V. Z. ir V. G., dirbusiems operatyvinėje grupėje, nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus A. S. automobilį „Mecedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad yra apgadintos šio automobilio dešinės pusės priekinės durelės. Be to, PRĮR užregistruotame A. S. pranešime buvo nurodyta, kad įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo kameros, galėjusios užfiksuoti įvykį, kurio metu nukentėjo pranešėjui priklausanti transporto priemonė, o V. Z. ir V. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad įvykio vietoje A. S. paaiškino apie tai, kad ant namo, esančio Zarasuose, (duomenys neskelbtini), yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, į kurios stebimą teritoriją pateko ir aikštelė, kurioje stovėjo A. S. automobilis. Teismas nurodė, jog V. Z., kaip pareigūnui, atliekančiam pranešimo apie vieno iš nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 2.1 punkte, aplinkybių tyrimą, neabejotinai tapo žinoma, kad A. S. priklausančio automobilio apgadinimas galėjo būti užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera.
32. Teismas darė išvadą, kad V. Z. privalėjo įvykdyti Įsakymo dėl būtinųjų veiksmų 2.2.1 punktą ir nedelsdamas peržiūrėti bei paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus. Teismo vertinimu, Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota, jog V. Z. minėto reikalavimo neįvykdė, pavedęs vaizdo stebėjimo kameros įrašą A. S. gauti iš jam žinomo savininko ir šį įrašą atvežti į policijos komisariatą, ir kad tokia pareiškėjo veika našta imtis priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti be pagrindo buvo perkelta pranešusiam apie įvykį A. S., apgadinto automobilio savininkui.
33. Teismas taip pat pažymėjo, kad V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime, pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog 2019 m. spalio 9 d., apie 18 val. peržiūrėjus A. S. pateiktą vaizdo stebėjimo kameros įrašą, V. Z. tapo neabejotinai žinoma, kad įvykyje, dėl kurio padarinių į policijos įstaigą kreipėsi A. S., tikėtina, dalyvavo automobilis „Renault Laguna“, kuris buvo perleistas E. P., tačiau buvo likęs registruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše buvo matomi trys asmenys, kurie tarpusavyje stumdėsi ir kad tokiais veiksmais galimai galėjo apgadinti A. S. priklausantį automobilį. V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše buvo matyti, jog tarp asmenų vyko susistumdymas, galbūt konfliktas, kurio metu šios pareigūnės neįvardinto automobilio durelėmis netyčia buvo kliudytas A. S. automobilis „Mecedez Benz“.
34. Įvertinęs nurodytus tarnybinius pranešimus ir išanalizavęs pareiškėjo pokalbių telefonu su A. V. (pokalbiai Nr. 1842, Nr. 1843, Nr. 1853), A. S. (pokalbis Nr. 1852), O. G. (pokalbis Nr. 1879), J. P. (pokalbis Nr. 1881), E. P. (pokalbis Nr. 1919) turinį, E. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausos protokolą, teismas pripažino, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. PRĮR registruotą A. S. pranešimą dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo, iš A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatęs, kad, galbūt, neblaivūs E. P. ir E. P. 2019 m. spalio 9 d., apie 0.00 val., konflikto su kitais asmenimis metu sukėlė muštynes ir V. Z. vardu registruoto automobilio „Renault Laguną“ durelėmis apgadino šalia stovėjusį A. S. priklausantį automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nustatęs akivaizdžius veikų, numatytų arba BK 187, 2811, 284 straipsniuose, arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ar 488 straipsniuose, požymius, nesiėmė jokių veiksmų šiems teisės pažeidimams ištirti ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn.
35. Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis neturėjo pareigos atlikti įvykio aplinkybių tyrimo, kadangi nenustatė teisei priešingos veikos. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, jog buvo padaryta teisei priešinga veika, dėl kurios, rengiant atitinkamus procesinius dokumentus, gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ar pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs ir į V. Z. pokalbius telefonu su Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju O. G. (pokalbiai Nr. 1879 ir Nr. 1885), A. V. (pokalbiai Nr.1843, Nr.1853), J. P. (pokalbis Nr.1881), E. P. (pokalbis Nr.1919). Teismo vertinimu, šių pokalbių metu pareiškėjas su juo kalbėjusiesiems asmenims aiškiai nurodė apie sugadintą svetimą turtą – A. S. automobilį; kad automobiliu „Renault Laguna“ atvažiavę asmenys buvo galbūt neblaivūs ir viešoje vietoje sukėlė muštynes; kad dėl šio įvykio turi priimti tam tikrą procesinį sprendimą; kad šio sprendimo priėmimas priklauso nuo to, ar A. S. bus atlyginta padaryta žala; kad pareiškėjas būtų nedelsdamas pradėjęs ikiteisminį tyrimą, jeigu įvykyje nebūtų dalyvavusi jo vardu registruota transporto priemonė.
36. Teismas nurodė, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad V. Z., nustatęs akivaizdžius teisės pažeidimų veikų požymius, nesiėmė veiksmų šiems pažeidimams ištirti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, taip siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis „Renault Laguna“ ir, turėdamas tikslą tai nuslėpti, įkalbinėdamas A. S. nerašyti pareiškimo dėl automobilio apgadinimo, padarė įtaką A. S., dėl ko jis atsisakė rašyti nurodyto turinio pareiškimą. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgęs į pareiškėjo pokalbius telefonu su O. G., A. S., J. P., E. P., pažymėjo, kad kalbėdamas su O. G. pareiškėjas pats nurodė, jog A. S. įkalbėjo nerašyti pareiškimo, pareiškėjas nenori, kad įvykis būtų siejamas su juo, kadangi automobilis registruotas jo vardu, jei taip nebūtų, iš karto būtų pradėjęs tyrimą; kt.
37. Teismas kritiškai vertino liudytoju apklausto A. S. parodymus, kuriuose jis tvirtino, kad nerašyti pareiškimo dėl jam priklausančio automobilio nusprendė savarankiškai. Teismo vertinimu, būtent iš karto po įvykio tarp A. Z. ir A. S. buvusių pokalbių turinys objektyviai patvirtino, kokie motyvai, t. y. kokios V. Z. suvokiamos priežastys, nulėmė jo veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad V. Z., siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad įvykyje, kurio metu buvo apgadintas A. S. automobilis, ir turėdamas tikslą nuslėpti, kad šiame įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis „Renault Laguna“, įkalbėjo A. S., kas lėmė A. S. apsisprendimą nerašyti pareiškimo dėl automobilio apgadinimo.
38. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad V. Z. nevykdė jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų ir funkcijų, t. y. kad pareiškėjas neatskleidė galimo teisės pažeidimo ir nesiėmė priemonių šiam pažeidimui atskleisti.
39. Įvertinęs 2020 m. rugsėjo 28 d. J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuotus paaiškinimus, teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val. V. Z., ne tarnybos metu ir neuniformuotas, nuvyko pas aukščiau nurodytus asmenis, agresyviai su jas elgėsi, reikalavo atlyginti žalą, grasino imtis procesinių veiksmų. Minėtas aplinkybes patvirtino ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių su A. V., O. G., J. P., E. P. turinys.
40. Dėl liudytoja apklaustos teismo posėdyje J. P. parodymų, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas į J. P. namus atvyko jos iniciatyva ir automobilį paėmė jos paprašytas, teismas nurodė, kad šie paaiškinimai prieštarauja aukščiau aptartiems duomenims. Teismas nenustatė pagrindo abejoti J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuotais jų paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, paaiškinimai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems įrodymams, įskaitant ir telefoninius pokalbius. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog iki įvykio tarp V. Z. ir J. P., E. P. ir E. P. būtų buvę priešiški, konfliktiški santykiai, teismui nekilo abejonių dėl kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių, kuriais atsakovas rėmėsi, įrodinėdamas pareiškėjo padarytus teisės normų pažeidimus, turinio autentiškumo, ir kurie, teismo vertinimu, objektyviai atspindi įvykiuose dalyvavusių asmenų elgseną ir jos motyvus.
41. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog aukščiau aptartos V. Z. įvykdytos veikos buvo priešingos tarnybos ir užimamų pareigų interesams, kadangi pareiškėjas pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bet elgėsi priešingai – siekdamas sau galimos naudos, t. y. išvengti galimų nemalonumų, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad pažeidimas nebūtų atskleistas. Teismas vertino, kad Išvadoje pagrįstai pareiškėjo įvykdytos neteisėtos veikos buvo kildinamos iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pripažintos kaip pareigūno vardo pažeminimas, kadangi tokie veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.
42. Teismas konstatavo, kad Išvadoje nustatytos V. Z. įvykdytos teisei priešingos veikos tinkamai teisiškai kvalifikuotos, be to, Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog V. Z., įvykdydamas teisei priešingas veikas, turėjo suvokti savo neetiškus ir netinkamus veiksmus, kad savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamą pavyzdį visuomenei, nesilaiko policijos praktikoje susiformavusių etikos ir dorovės principus atitinkančių tradicijų.
43. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą aiškinimą, kad pareigūno vardo pažeminimo faktas yra savarankiškas pareigūno atleidimo pagrindas, teismas nepripažino teisiškai reikšmingais argumentų, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, buvo teigiamai charakterizuojamas tarnyboje.
44. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo procedūras, teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nebuvo nustatyta.
45. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu ginčo santykiams taikomu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismas darė išvadą, kad Utenos AVPK viršininko 2020 m. spalio 27 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nebuvo. Pripažinęs Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, teismas nenustatė pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
46. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
47. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų, formaliai pritarė atsakovo teiginiams, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, rėmėsi neleistinais įrodymais byloje.
48. Pareiškėjas primena, kad vienas iš skundo argumentų buvo tai, kad duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos veiksmų metu, negalėjo būti naudojami tiriant galimą jo tarnybinį nusižengimą. Kriminalinės žvalgybos informacija panaudota neteisėtai, kadangi ji privalėjo būti sunaikinta. Išvada ir pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiami kriminalinės žvalgybos būdu gautais duomenimis apie pareiškėjo veiksmus, kurių panaudojimas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrime negalimas. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytus argumentus dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir pažymi, jog grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti įvertintas atsakovo elgesys delsiant panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tiriant pareiškėjo veiklą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu bylos medžiagą vertino formaliai, nieko nepasisakė apie atsakovo elgesį delsiant panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tiriant pareiškėjo veiklą. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo KT13-N5/2019 86.5 punkte pateiktu išaiškinimu, tačiau, pareiškėjo teigimu, Statutas nereglamentuoja kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktos informacijos saugojimo ir sunaikinimo. Šiuos klausimus reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 d. nuostatos. Pareiškėjo nuomone, jeigu kriminalinės žvalgybos informacija nėra nedelsiant išslaptinama, ji turi būti sunaikinta, o saugoma ir naudojama 3 metus tarnybiniams pažeidimams tirti gali būti tik išslaptinta informacija. Pareiškėjas pabrėžia, jog įslaptina kriminalinės žvalgybos informacija apie veiklą buvo įslaptinta ir saugoma neteisėtai ilgą laiką, todėl, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tokios informacijos panaudojimas tiriant pareiškėjo darbinę veiklą laikytinas neteisėtu.
49. Pareiškėjas teigia, jog tiriant galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą kriminalinės žvalgybos informacija panaudota neteisėtai, kadangi ji išslaptinta neteisėtai, nesilaikant nustatytos procedūros. Pareiškėjas pabrėžia, kad prokurorui, sprendusiam dėl kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimo, buvo pateikta ne visa informacija, t. y. tik Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. parengtas 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 89-2.54RN(IDS)-78-RN su šios pareigūnės parengtu situacijos aprašymu, dėl ko atsakingas prokuroras, prieš duodamas sutikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti kriminalinės žvalgybos informaciją. Aptartų sutikimo dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo gavimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos duomenys buvo išslaptini ir panaudoti pareiškėjo veiklos tyrimui teisėtai.
50. Pareiškėjas nurodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys pareiškėjo tarnybinės atsakomybės tyrimui panaudoti neteisėtai ir todėl, kad juose nėra duomenų apie tai, kad galbūt buvo padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, požymių turintis tarnybinis nusižengimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinės atsakomybės tyrimui kriminalinės žvalgybos duomenys gali būti naudojami tik nustačius, kad galbūt buvo padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas. Tačiau teismas nepriėjo konkrečios išvados, kad buvo padarytas korupcinio pobūdžio pažeidimas ir koks tai buvo pažeidimas.
51. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis pritariama atsakovo vertinimui, jog pareiškėjas, nustatęs konkrečių neteisėtų veikų požymius, siekdamas išvengti galbūt neigiamų pasekmių, turėdamas tikslą nuslėpti, kad jo vardu deklaruotas automobilis dalyvavo įvykyje, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų pažeidimams ištirti; kt., pažymi, kad operatyvinio tyrimo duomenys, kuriais vadovavosi atsakovas tirdamas pareiškėjo veiklą, panaudoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl jais grįsti Išvados nebuvo jokio teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjas, reaguodamas į įvykį dėl A. S. automobilio apgadinimo, ekipaže dirbo su kita pareigūne, kuri buvo vyresnioji. Todėl priimti sprendimą dėl tyrimo buvo ne pareiškėjo, bet su juo kartu dirbusios vyresniosios pareigūnės teisė ir pareiga, dėl ko pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už kito pareigūno veiksmus. Kita vertus, administracinė ir baudžiamoji teisena turėtų būti pradedama tik tais atvejais, kai ji yra perspektyvi ir susidariusios situacijos negalima išspręsti civilinės teisės normomis.
52. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neįvertino nei pareiškėjo, nei kartu su juo dirbusios, į įvykio vietą vykusios ir vaizdo įrašą žiūrėjusios pareigūnės V. G. tarnybinių pranešimų. Pirmosios instancijos teisme A. S. patvirtino, kad nerašyti pareikšimo policijai dėl įvykio jis nusprendė savo iniciatyva. Pats atsakovas dėl įvykio nei administracinės, nei baudžiamosios teisenos nepradėjo, nors tokią teisę turėjo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priešingai, nei nustatė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, dėl A. S. automobilio apgadinimo pareiškėjui nebuvo pagrindo pradėti nei ikiteisminio, nei administracinio nusižengimo tyrimo, kadangi nei baudžiamosios, nei administracinės teisės pažeidimo nebuvo padaryta.
53. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui duodama parodymus liudytoja J. P. paneigė jos vykdant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu duotus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šios liudytojos ir jos vaikų E. ir E. P. apklausų aplinkybių: juos apklausiant dalyvavo net trys policijos pareigūnai, nors apklausos protokoluose apie tai nepasisakyta; apklausų protokoluose nurodyta, kad protokolus apklausiamieji perskaitė, tačiau tai prieštarauja ir pačios J. P. parodymams, ir objektyvioms aplinkybėms – protokolų dėl sudėtingo rašto perskaityti neįmanoma, o E. ir E. P. to padaryti negalėjo ir dėl savo sveikatos būklės. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas objektyviai neištyrė, formaliai remdamasis byloje esančiais telefoniniais pokalbiais, tačiau, kaip minėta, pokalbiai byloje negali būti laikomi įrodymais, kadangi jie išslaptinti ir panaudoti tyrime nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsakovas iš esmės pripažino, kad teisės pažeidimų darymas su pareiškėjo vardu registruotu automobiliu pareiškėjo interesams jokios neigiamos įtakos negalėjo turėti. Todėl Išvadoje ir skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas veikė savo interesais, yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu taikyti pareiškėjui atsakomybę.
54. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Išvadoje nėra objektyviai nustatytų ir teisiškai kvalifikuotų faktų, dėl kurių pareiškėjas laikytinas pažeminęs pareigūno vardą. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės nepasisakė, kodėl ir kaip pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Nei Išvadoje, nei pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai neįvardintos konkrečios pasekmės, leidžiančios objektyviai teigti, kad pareiškėjas būtų pažeminęs pareigūno vardą. Pareiškėjo nuomone, pareigūno ir policijos prestižas labiau nukentėtų, jeigu būtų pradedami neperspektyvūs tyrimai.
55. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, tačiau nagrinėjamu atveju, nebuvo duomenų, jog kriminalinės žvalgybos informacija apie pareiškėją pasitvirtino – ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Taip pat apie pareiškėjo neva padarytą pareigūno vardo pažeminimą atsakovas turėjo suprasti dar 2019 metų pabaigoje, tačiau leido pareiškėjui dirbti iki pat 2020 m. rugsėjo 30 d. (daugiau nei 9 mėnesius). Aptarta situacija, kai atsakovas turi duomenų apie pareiškėjo galbūt padarytą pareigūno vardo pažeminimą ir nesiima jokių priemonių leidžiant pareiškėjui 9 mėnesius dirbti bei skatina pareiškėją, leidžia daryti išvadą, kad pats atsakovas pareiškėjo veiksmų nelaikė pareigūno vardo pažeminimu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino ir dėl jų nepasisakė.
56. Pareiškėjas pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, susijusius su pareigūno O. G. veiksmais, kuris, pasak pareiškėjo elgėsi analogiškai. Atsižvelgiant į skundžiamo įsakymo priėmimo laiką ir atsakovo atliktą pareigūno O. G. veiksmų vertinimą (nuspręsta, kad jis nepažemino pareigūno vardo), analogiškai turėjo būti vertinami ir pareiškėjo veiksmai. Taigi ir atsakovo, ir pirmosios instancijos teismo atliktas kitoks situacijos vertinimas neatitinka bendrųjų tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principų (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Šių aplinkybių taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino.
57. Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
58. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pažymėdamas, jog teismas sprendime pasisakė dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos panaudojimo teisėtumo. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas paaiškina, kad jis Išvadoje sprendė tik klausimus, susijusius su pareiškėju, o kiti pareigūnai nėra susiję su tarnybinės nuobaudos paskyrimu ir šia byla, todėl nėra pagrindo atsakyti į pareiškėjo argumentus dėl kitų pareigūnų veiksmų vertinimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
59. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Utenos AVPK viršininko 2020 m. spalio 27 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
60. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
61. Dėl Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumo.
61.1. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.
61.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Nutarimas) pateikta konstitucinė doktrina apie kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus sąlygas ir tvarką.
61.2.1. Šiame Nutarime konstatuota, <...> „kad iš Konstitucijos, inter alia (liet. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylanti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisė kreiptis į teismą dėl taikant tarnybinę atsakomybę pažeistų savo teisių gynimo turi būti reali, t. y. minėtas asmuo turi turėti realias galimybes veiksmingai apginti savo pažeistas teises teismine tvarka nuo, jo manymu, neteisėtų valstybės (savivaldybių) institucijų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo joms suteiktais įgaliojimais taikant valstybės prievartos priemones, inter alia tiek slapta renkant informaciją (duomenis) apie asmenį, tiek panaudojant šią informaciją tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais; toks asmuo turi teisę veiksmingai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.“ <...>„teisme nagrinėjant ginčą dėl inter alia tarnybinės nuobaudos paskyrimo, užtikrinti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisę į tinkamą teismo procesą, kuri apima inter alia jo teisę išsamiai susipažinti su visa tiriant jo tarnybinį nusižengimą panaudota medžiaga, duomenimis ar informacija, inter alia taikant valstybės prievartos priemones slapta surinkta apie jį išslaptinta informacija, kuri įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis buvo perduota naudoti tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais; be to, valstybės tarnautojas (pareigūnas) turi teisę susipažinti su jo byloje naudojamais įrodymais, teikti paaiškinimus, ginčyti naudotų įrodymų ar kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos priimtinumą, teisėtumą, autentiškumą, tokio naudojimo būtinumą ir proporcingumą; valstybės tarnautojas (pareigūnas) teismo procese turi turėti teisę veiksmingai gintis, inter alia turėti pakankamai laiko susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir pasirengti gynybai, turėti savo atstovą.“ <...>„teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ar informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.“ (žr. Nutarimo 86.3, 86.3.1 p.).
61.2.2. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 74 p.).
62. Europos žmogaus teisių teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendime byloje Adomaitis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 14833/18) dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl pareiškėjui paskirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo sprendė 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2685-520/2021 ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1934-629/2018.
62.1. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste byloje buvo nagrinėjami du teisės klausimai: pirma, pareiškėjas teigė, kad neturėjo veiksmingos galimybės ginčyti valstybės institucijų sprendimų, susijusių su jo telefoninių pokalbių pasiklausymu, antra, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti ir ginčyti duomenis, gautus sekimo metu, nepaisant to, kad šia informacija buvo grindžiamas jo atleidimas.
62.2. Pirmuoju ginčo klausimu EŽTT pažymėjo, kad teisė į aktualių įrodymų atskleidimą nėra absoliuti. Bet kuriame teismo procese egzistuoja konkuruojantys interesai, kaip antai nacionalinis saugumas ar poreikis neišviešinti tam tikrų tyrimų metodų, kurie turi būti vertinami nustatant pusiausvyrą tarp pastarųjų ir asmens teisės į gynybą. Vertindamas duomenų rinkimo teisėtumo peržiūros veiksmingumą, teismas akcentavo, kad kompetentinga valstybės institucija turi turėti galimybę patikrinti, ar ginčijamos priemonės buvo teisėtai paskirtos ir įgyvendinamos. Retrospektyviai peržiūrint sekimo priemonės teisėtumą, mažų mažiausiai pareiškėjui turi būti suteikiama pakankama informacija, susijusi su gauto leidimo naudoti tokią priemonę egzistavimu, ir minimalios apimties informacija apie sprendimą, leidžiantį slaptą sekimą. Pareiškėjo atveju tokia informacija buvo suteikta. Be to, reikšminga ir tai, kad kriminalinės žvalgybos duomenų atskleidimą tam tikrais atvejais draudžia įstatymas. Žodinio posėdžio nesurengimas peržiūrint susijusius klausimus Vilniaus apygardos teisme nelaikytas trūkumu.
62.3. Antruoju klausimu EŽTT pažymėjo, kad dar 2016 m. vertindamas tarnybinės atsakomybės klausimus Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo kompetentingas institucijas pateikti susijusius dokumentus ir paisant šalių lygybės principo pareiškėjui buvo pateikti dokumentai, kuriais buvo grindžiama tarnybinė nuobauda. Kiti dokumentai buvo pateikti 2017 m. Išslaptinti dokumentai, susiję su sekimo priemonės pagrindu, buvo atskleisti 2020 m.
62.4. Šiomis aplinkybėmis EŽTT konstatavo, kad administraciniai teismai tinkamai vertino naudojamos priemonės proporcingumą, be kita ko, savo sprendimus grindė aktualiu Konstitucinio Teismo nutarimu. Be to, kaip pažymėjo administraciniai teismai, pareiškėjas neginčijo surinktos informacijos patikimumo. Pareiškėjui buvo pateikti dokumentai, parodantys slaptumo ir sekimo teisėtumą. Sprendimas pareiškėją atleisti buvo grindžiamas ne tik informacija, gauta klausantis telefoninių pokalbių, bet ir kitų įrodymų visuma. Tokiu būdu pareiškėjui buvo suteikta informacija apie prieš jį surinktus įrodymus ir dėl jų jis galėjo pasisakyti.
62.5. Konvencijos 8 straipsnio kontekste EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą ribojimas buvo teisėtas (telefoninių pokalbių pasiklausymas numatytas Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir sankcionuotas nacionalinio teismo, kriminalinės žvalgybos informacija panaudota tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus remiantis įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi). Vertindamas ribojimo tikslą, EŽTT atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčia veika, kuri kėlė grėsmę visuomenei, diskreditavo bausmių vykdymo sistemą, mažino visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Pripažinta, kad kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas siekė teisėto tikslo (garantuoti valstybės tarnybos skaidrumą ir atvirumą, siekta, kad nebūtų ignoruojami statutinių institucijų tikslai). Galiausiai įvertinta, kad toks įsikišimas buvo proporcingas. Proporcingumo patikros, susijusios su tarnybinės atsakomybės taikymu, etape teismas atsižvelgė į pareiškėjo eitas – įstaigos vadovo – pareigas ir tiriamų veikų rimtumą. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškė, jog gautos informacijos panaudojimas tarnybiniame tyrime yra neteisėtas. Be argumentų, nurodytų vertinant nagrinėjamos situacijos atitiktį Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, šiuo klausimu, be kita ko, atsižvelgta į administracinių teismų argumentus, kad pareiškėjas akivaizdžiai rodė netinkamą pavyzdį, kad pareigūnams taikomi aukštesni tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė ir kt.
62.6. Šios Nutarties 65.1 – 65.3 punktuose nurodyti teisiniai argumentai nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs, nes visa kriminalinės žvalgybos informacija yra išslaptinta, su duomenimis pareiškėjas susipažinęs, turi galimybę dėl jų teikti paaiškinimus bei ginčyti tų duomenų vertinimo pagrįstumą, ką pareiškėjas ir daro nagrinėjant tarnybinį ginčą teismuose (ABTĮ 56 str.).
63. Vertinant, ar pareiškėjo neteisėtų veikų tarnybinio tyrimo atveju yra teisėtas kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas, pažymėtina šios Nutarties 64.2.2 punkte nurodyta oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje išaiškinta, kad: „Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 74 p.).
64. Kokios veikos yra vertinamos, kaip turinčios korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, spręstina taikant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintame teisiniame reglamentavime apibrėžiamus tokių veikų objektyviosios pusės kvalifikacinius požymius.
64.1. Korupcija – piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje (Įstatymo 2 str. 2 d.).
64.2. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (Įstatymo 2 str. 9 d.):
1) kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas;
2) nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas, valstybės paslapties atskleidimas, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, tarnybos paslapties atskleidimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu;
3) kitos nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą.
64.3. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika (Įstatymo 2 str. 10 d.).
65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (žr., pvz., LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-68-788/2021, 2K-127-689/2020, 2K-23-1073/2020, 2K-187-976/2019, 2K-241-303/2018, 2K-263-696/2016, 2K-P-1-2014).
66. Policijos įstatymo 5 straipsnyje „Policijos uždaviniai“ nustatyta, jog policijos uždaviniai inter alia yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.).
67. Policijos įstatymo 6 straipsnyje „Pagrindinės policijos funkcijos“ nustatyta, kad policija inter alia registruoja ir nagrinėja pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) (Policijos įstatymo 6 str. 1 d. 4 p.).
68. Šios Nutarties 41 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl pareiškėjo veikų teisinio kvalifikavimo yra pagrįstos ir vertintinos, kaip atitinkančios korupcinių veikų požymių turintys veiksmai bei neveikimas, todėl kriminalinės žvalgybos informacija teisėtai panaudota tiriant pareiškėjo padarytus tarnybinius nusižengimus.
69. Dėl šios Nutarties 48 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.
69.1. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama.
69.2. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.
69.3. Nurodyta Statuto nuostata (Nutarties 69.2 p.), taikant ją atsižvelgiant į šios Nutarties 69.1 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, suponuoja, kad tais atvejais, kai tarnybinių nusižengimų tyrimui naudojama kriminalinės žvalgybos informacija, netoleruotinas akivaizdaus delsimo atlikti tarnybinį patikrinimą faktas tam, kad nebūtų neproporcingai siekiamiems teisėtiems tikslams ilgai saugoma kriminalinės žvalgybos informacija ir taip daroma žala asmens teisėms.
69.4. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas dėl Utenos AVPK Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus pareigūnų, tarp jų – ir V. Z., buvo pradėtas Utenos AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimu.
69.5. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai teismo buvo sankcionuoti iki 2019 m. gruodžio 23 d.
69.6. Taigi tarnybinis patikrinimas pradėtas po 9 mėnesių pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus.
69.7. Toks terminas teisėjų kolegijos pripažįstamas kaip nepažeidžiantis proporcingumo principo, juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neveikimo dėl nerūpestingumo ar aplaidumo faktą.
69.8. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas teisėtai gautos kriminalinės žvalgybos informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą nesunaikino ir ją panaudojo tarnybinio nusižengimo tyrimui.
70. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta šios Nutarties 49 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus. Niekuo nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad atsakingam prokurorui priimant sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo nepakako vien Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. parengto 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 89-2.54RN(IDS)-78-RN, kuriame aprašyta situacija, nes taip nebuvo galimybės visapusiškai įvertinti kriminalinės žvalgybos informaciją. Prokuroras pagal pareigas yra nevaržomas gauti visą reikiamą informaciją (duomenis), kurios pagrindu priimami sprendimai dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija. Šiuo atveju, teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimas tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais buvo nepagrįstas faktų vertinimo požiūriu ir/ar neteisėtas.
71. Dėl šios Nutarties 47, 51-53 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų įrodymų vertinimo aspektu nepagrįstumo.
71.1 . Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
71.2 . Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
71.3 . Visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms vertinant byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija ginčijamame teismo sprendime nurodytų motyvų nekartoja.
71.4 . Tai, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Išvadoje pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu ir faktų teisiniu kvalifikavimu, sprendime išdėstė panašius ar tapačius argumentus, kuriais Išvadoje rėmėsi atsakovas, negali būti pripažinta ABTĮ 80 ir 87 straipsnių pažeidimu. Teismo vertinimai pagrįsti teisme ištirtais įrodymais, kurių visuma leido pirmosios instancijos teismui prieiti prie išvados, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, tokiomis veikomis pažemino pareigūno vardą ir teisėtai atleistas iš pareigų.
71.5 . Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nesprendžiama dėl kartu su pareiškėju ekipaže dirbusios pareigūnės pareigų, veiksmų ir atsakomybės. Byloje vertinama, ar pareiškėjas savo veiksmais ir neveikimu pažeidė jam teisės aktų nustatytus reikalavimus.
71.6 Vadovaujantis Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius, aprašo 2.4 punktu, operatyvinės grupės funkciją vykdančio pareigūno pagrindinės funkcijos yra neatidėliotinai reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlikti pirminius veiksmus įvykio vietoje, ikiteisminį tyrimą, priimti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nereikia atlikti papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, užtikrinti viešąją tvarką, kai nėra pranešimų apie nusikalstamas veikas. Pareigūnų kompetencijų aprašo 3.1 punktas, be kita ko, numato, kad operatyvinės grupės funkcijas vykdantis pareigūnas, reagavęs į pranešimą apie įvykį ir pagal kompetenciją įvykio vietoje atlikęs būtinus pirminius veiksmus (priedas, 1 sekos schema), jeigu padaryta nusikalstama veika, pradeda ikiteisminį tyrimą.
71.7 . Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 punktą, pareigūnai, reaguojantys į pranešimus apie nusikalstamas veikas (vagystė, turto sunaikinimas ar sugadinimas, viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstama veika, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, tyrimas dėl dingusio be žinios asmens ir mirties priežasčiai nustatyti), vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintais algoritmais, taip reaguodami į pranešimus apie kitas nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis; šio įsakymo 2.2.1 punkte nustatyta, kad pareigūnai, atliekantys pranešimo apie nusikalstamą veiką aplinkybių tyrimą, privalo visais atvejais, kai įvykio vietoje ar prie jos prieigose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus, o 2.2.3 punkte – nedelsdami, bet ne vėliau kaip per parą nuo pranešimo gavimo, paskelbti daiktų ar dokumentų paiešką Ieškomų numeruotų daiktų registre.
71.8 . Pareiškėjo, vykdžiusio Zarasų rajono PK vyriausiojo patrulio pareigas, pareigybės aprašyme numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą (6.1 punktas); vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykių vietas (6.3 punktas); pagal kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir skiria administracines nuobaudas (6.7 punktas); atlieka pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nesunkių nusikalstamų veikų, tiesioginio vadovo nurodymu vykdo ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismo pavedimus bei nurodymus (6.12 punktas).
71.9 . Nurodytas teisinis reglamentavimas nustatė pareigą atitinkamai veikti būtent pareiškėjui. Jam tenka atsakomybė už pareigų nevykdymą ir netinkamą jų vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo neteisėtos veikos yra įrodytos ir teisėtai kvalifikuotos kaip pareigūno vardo pažeminimas.
72. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 54 ir 55 punktuose.
72.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė argumentus, kodėl pareiškėjo veikos teisėtai kvalifikuotos kaip pareigūno vardo pažeminimas. Primintina, kad sprendime nurodyta, jog Išvadoje pagrįstai pareiškėjo įvykdytos neteisėtos veikos buvo kildinamos iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pripažintos kaip pareigūno vardo pažeminimas, kadangi tokie veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.
72.2. Tai, kad dėl pareiškėjo veikų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o taip pat tai, jog 9 mėnesius po padarytų tarnybinių nusižengimų pareiškėjui buvo leidžiama eiti savo pareigas, nedaro jokios įtakos pareiškėjo veiksmų įvertinimo ginčo teisinėje situacijoje pagrįstumui bei teisėtumui. Šiuo atveju pareiškėjo veikos tirtos ir įvertintos tarnybos teisinių santykių aspektu, o jų kvalifikavimui taikytos Statuto nuostatos. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo leista atlikti savo pareigas 9 mėnesius po tarnybinių nusižengimų padarymo, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Šis faktas gali būti vertinamas, kaip atsakingų asmenų netinkamas pareigų vykdymas. Tačiau tai nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje.
73. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjui nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė