Administracinė byla Nr. eI-1580-484/2019
Proceso Nr. 3-61-3-04476-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,
dalyvaujant pareiškėjo A. N. atstovui T. P.,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas,
n u s t a t ė:
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Atsakovė nesutinka su Komisijos išvada, jog Agentūra vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartį ir priimdama skundžiamą sprendimą nepašalino LVAT konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m bei 290 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis.
Atsakovė skunde nurodo, kad pareiškėjas A. N. (toliau - ir pareiškėjas) pagal pateiktą projektą „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) girininkijoje“ Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001 (toliau – ir Projektas) bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Priemonė) paramos sutartį Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) įsipareigojo įrengti rekreacinius (pažintinius) takus (600 kv. m.) iki 2 m pločio.
Atsakovė skunde pažymi, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 31 d. pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 2. Pateiktu Mokėjimo prašymu Nr. 2 pareiškėjas prašė kompensuoti 12 120,60 Eur. Agentūra 2015 m. vasario 10 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pareiškėjas įrengė 340 kv. m iki 2 m pločio rekreacinius (pažintinius) takus. Atsakovė skunde atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo įrengti rekreaciniai (pažintiniai) takai 2015 m. vasario 10 d. buvo iki 2 m pločio ir Agentūra pareiškėjui išmokėjo pareiškėjo prašomą paramos sumą (12 120,60 Eur) už 310 kv. m. Teigia, kad ši patikra vietoje buvo atlikta tuomet, kai buvo tikrinamas tinkamai (iki 2 metrų) įrengtas takas. Atsakovės teigimu, ši patikra niekaip nepatvirtina, kad visas takas numatytas įrengti pagal pateiktą Projektą bei Paramos sutartį buvo įrengtas tinkamai.
Atsakovė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neneigia, jog jis pasikonsultavęs su specialistais, rekreacinius takus praplatino dėl galimai egzistuojančios grėsmės, kad pavasarinis lietaus vanduo, tirpstantis sniegas ir šalia esanti Anykštos upė gali nuplauti pakankamai siaurus takus. Atsakovės manymu, pareiškėjo argumentai, kad rekreacinius takus jis praplatino pagal specialistų rekomendacijas ir esant būtinybei, yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjas neturi teisės vienašališkai nuspręsti įgyvendinti Projektą kitaip, nei nustatyta Projektą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pareiškėjas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus įrengė nesuderinęs su Agentūra ir Agentūra buvo informuota tik po takų įrengimo.
Atsakovė skunde nurodo, kad paramos gavėjai turi būti sąžiningi ir norėdami keisti Paramos sutartyje numatytų investicijų specifikaciją tai daryti turi išimtinai pagal taisyklėse numatytą tvarką. Atsakovės tvirtinimu, ta aplinkybė, jog už rekreacinių takų praplatinimą pareiškėjas sumokėjo savo lėšomis, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos apie visus nukrypimus nuo Projekto įgyvendinimo informuoti Agentūrą ir juos suderinti raštu.
Atsakovė mano, jog jos priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jame nuosekliai ir aiškiai išdėstytos visos aplinkybės, kaip buvo nustatytas pažeidimas – kokiais teisės aktais vadovaujantis nustatytas pažeidimas, pateikiami išsamūs skaičiavimai, informacija apie jau išmokėtą paramą už tinkamai įrengtą tako dalį ir kitos aplinkybės, todėl Komisija neturėjo jokio teisėto pagrindo Agentūros priimtą sprendimą panaikinti.
Pareiškėjas A. N. su Agentūros skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. sudaręs Rangos sutartis su fiziniais asmenimis: R. G. ir D. D. per 2014 m. gruodžio mėnesį įrengė rekreacinius (pažintinius) takus kaip ir numatyta iki 2 m pločio. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2015 m. vasario mėn. Agentūros pareigūnams atlikus patikrinimą, pastabų dėl takų pločio negavo. Pasikonsultavęs su specialistais (2015 m. žiema buvo pakankamai šilta ir drėgna, daug lijo, taip pat buvo patvinusi A. upė, šalia kurios ir buvo įrenginėjami rekreaciniai (pažintiniai) takai), nusprendė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad pavasarinis lietaus vanduo, tirpstantis sniegas ir šalia esanti ištvinusi A. upė gali nuplauti pakankamai siaurus takus, todėl reikėtų dar labiau juos sustiprinti ir praplatinti, kad sukilęs vanduo jų nepasiektų.
Pareiškėjo manymu, būtinybę praplatinti rekreacinius (pažintinius) takus, patvirtina ir Agentūros specialistės 2017 m. balandžio 12 d. Paraiškos patikros vietoje ataskaita pagal Priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr.V-VU-0919610, kurioje nurodyta, kad dėl užlietos teritorijos nebuvo galimybės apžiūrėti padarytų investicijų. Pareiškėjo teigimu, nepraplatinus rekreacinių (pažintinių) takų, su laiku rekreaciniai (pažintiniai) takai būtų nuplauti, o lėšos būtų panaudotos neekonomiškai, patiriant papildomų nuostolių, nes takus reikėtų atstatyti. Todėl, 2015 m. balandžio 21 d. su R. G. sudarė dar vieną papildomą Rangos sutartį Nr. TR-2015/04/21, pagal kurią R. G. gegužės mėnesį įsipareigojo praplatinti ir sutvirtinti prieš tai įrengtus rekreacinius (pažintinius) takus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtos rangos sutarties neįtraukė prie prašymo paramai gauti, nes už takų platinimą R. G. įsipareigojo sumokėti savo lėšomis. Rekreacinių (pažintinių) takų platinimo darbus R. G. atliko 2015 m. gegužės mėnesį. Agentūros pareigūnams 2015 m. birželio 18 d. atlikus patikrą, buvo rasti platesni rekreaciniai (pažintiniai) takai, tačiau už praplatinimą paramos neprašė, nes takus praplatino iš nuosavų lėšų.
Pareiškėjas mano, kad Agentūra priimdama 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr.BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), į jo argumentus visiškai neatsižvelgė. Ginčijamas sprendimas yra neobjektyvus, todėl pareiškėjo manymu, negali būti teisėtas. Pareiškėjas pritaria Komisijos išvadai, jog Atsakovė, vykdydama LVAT nutartį, nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m. bei 290 kv. m.) įrengimo išlaidų kompensavimo pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis.
Atsakovės atstovė, vadovaudamasi skunde nurodytais argumentais, teismo posėdyje Komisijos sprendimą prašė panaikinti, Agentūros 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr.BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas Agentūros skundą prašė atmesti, Komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo atstovas savo poziciją grindė skunde nurodytais motyvais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl išlaidų kompensavimo pripažinimo netinkamomis.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. Agentūrai pateikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (LAGK byla, I tomas, b. l. 75-118). Kartu su paraiška, pareiškėjas Agentūrai pateikė ir Miškotvarkos projektą (LAGK byla, I tomas, b. l. 119-124).
Agentūra 2014 m. balandžio 25 d. su pareiškėju A. N. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001(LAGK byla, I tomas, b. l. 31-40, 125-134).
Susitarimu Nr. 2, Paramos sutarties šalys 2015 m. vasario 4 d. susitarė pakeisti Paramos sutarties 6.2 papunktį, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui, įrengti 310 m2 iki 2 metrų pločio rekreacinių (pažintinių) takų, o Agentūra – kompensuoti iki 12 120,60 Eur, pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su nurodytomis investicijomis (LAGK byla, I tomas, b. l. 41-42; 136-137).
Susitarimu Nr. 2, Paramos sutarties šalys 2015 m. vasario 4 d. susitarė pakeisti ir Paramos sutarties 6.3 papunktį, pagal kurį pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui, įrengti 290 m2 iki 2 metrų pločio rekreacinių (pažintinių) takų, o Agentūra – kompensuoti iki 71 488,36 Eur, pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su nurodytomis investicijomis.
Pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuriuo prašė išmokėti 12 120,60 Eur paramos sumą už įrengtus 310 kv. m pažintinius takus iki 2 m pločio (LAGK byla, I tomas, b. l. 139-144). Investicijų išlaidas pareiškėjas grindė rangos sutartimis, susitarimais, PVM sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų aktais bei kitais dokumentais ( (LAGK byla, I tomas, b. l. 145-161).
Pareiškėjas 2015 m. birželio 1 d. pateikė trečią mokėjimo prašymą (toliau – Mokėjimo prašymas Nr. 3) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuriuo prašė išmokėti 71 488,36 Eur paramos sumą už įrengtus 290 kv. m. pažintinius takus iki 2 m pločio (LAGK byla, I tomas, b. l. 5-14, 178-187, 162-166). Mokėjimo prašyme nurodytas investicijų išlaidas pareiškėjas grindė rangos sutartimis, susitarimais, PVM sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų aktais bei kitais dokumentais (LAGK byla, I tomas, b. l. 188-200; II tomas, b. l. 1-19, 167-171). Agentūra 2015 m. birželio 16 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m (LAGK byla, II tomas, b. l. 24-25, 26-33).
Pareiškėjas, nesutikdamas su patikros vietoje rezultatais, Agentūrai 2015 m. spalio 7 d. pateikė prieštaravimus dėl neteisingai nustatyto rekreacinių pažintinių takų pločio (LAGK byla, II tomas, b. l. 96).
Agentūra 2015 m. spalio 16 d. dar kartą atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m (LAGK byla, II tomas, b. l. 97-98, 99-104).
Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Nr. 3, 2015 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-10445 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – Sprendimas Nr. 1) ir nurodė, kad vietoj prašytos 71 488, 36 Eur paramos sumos pareiškėjui suteikiama 44 491,12 Eur paramos suma (LAGK byla, I tomas, b. l. 15-18; II tomas, b. l. 111-112, 115-116).
Pareiškėjas dėl Agentūros Sprendimo Nr. 1 kreipėsi su skundu į Žemės ūkio ministeriją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 31N-186(8.1), pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė (LAGK byla, I tomas, b. l. 170-172).
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Agentūros Sprendimu Nr. 1 ir Žemės ūkio ministerijos sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundo argumentus 2016 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-135 (AG-94/02-2016) pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 3R-135 (AG-94/02-2016), 2016 m. balandžio 26 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-7218-171/2016, 2016 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – VAAT sprendimas).
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu VAAT sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Komisijos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 3R-135 (AG-94/02-2016) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 3IN-186 (8.1) dalis, kuriomis buvo atsisakyta panaikinti Agentūros Sprendimo Nr. 1 dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti 26 997,24 Eur paramą, taip pat panaikino Agentūros Sprendimo Nr. 1 dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti 26 997,24 Eur paramą, ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 1 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 3 dalį dėl išlaidų, susijusių su rekreacinių (pažintinių) takų ir kūdrų įrengimu, kompensavimo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (LAGK byla, I tomas, b. l. 19-25; II tomas, b. l. 120-126).
Agentūra, vykdydama LVAT nutartį, 2018 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – Sprendimas Nr. 2) (LAGK byla, I tomas, b. l. 26-30; II tomas, b. l. 129-131), kuriuo nusprendė nekompensuoti pareiškėjo patirtų išlaidų, įrengiant 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų, viršijančių 2 m plotį, t. y. pripažino netinkamomis finansuoti 12 598,47 Eur išlaidas už rekreacinius pažintinius takus. Agentūra nusprendė pareiškėjui nesuteikti paramos 11 338,62 Eur sumai (12 598,47 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas). Agentūra Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją, t. y. 11 338,62 Eur (71 488,36 Eur – 60 149,74 Eur = 11 338,62 Eur). Iš viso pareiškėjui pagal Mokėjimo prašymą Nr. 3 Agentūra nesuteikė paramos 22 677,24 Eur sumai (11 338,62 Eur + 11 338,62 Eur (nustatyta išnagrinėjus Mokėjimo prašymo Nr. 3 pagrįstumą suma 3 proc. viršija pareiškėjui mokėtiną sumą) = 22 677,24 Eur).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Sprendimu Nr. 2, 2018 m. spalio 19 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ( LAGK byla, I tomas, b. l. 1-4).
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) nusprendė pareiškėjo A. N. skundą tenkinti iš dalies. Komisija panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. N. 2015 m. birželio 1 d. pateikto mokėjimo prašymo dalį dėl išlaidų, susijusių su rekreacinių (pažintinių) takų įrengimu, kompensavimu. Kitoje dalyje bylą nutraukė (LAGK byla, II tomas, b. l. 186-193).
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) konstatavo, kad 2015 m. vasario 11 d. buvo įrengta 340 kv. m pažintinių takų iki 2 m pločio. Vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. birželio 16 d. buvo įrengti likusieji 1213 kv. m, ir visi takai, tame tarpe ir pirmiau įrengti 340 kv. m, 2015 m. birželio 16 d. jau buvo platesni nei 2 m.
Be to, Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad Agentūra vykdydama LVAT 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, neatliko jokių papildomų patikrų, o iš naujo įvertinusi pareiškėjo 2015 m. birželio 1 d. mokėjimo prašymo dalį, kurioje pareiškėjas deklaravo 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m, 12 598,47 Eur įrengimo išlaidas, Komisijos vertinimu, Agentūra pakartojo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo motyvus ir tik papildomai Sprendime Nr.2 priminė pareiškėjui, jog jo 2015 m. sausio 30 d. mokėjimo prašyme deklaruotos 310 kv. m rekreacinių takų įrengimo išlaidos atitiko Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje nustatytus reikalavimus dėl ko, pareiškėjui 2015 m. kovo 3 d. buvo išmokėta 12 120,60 Eur paramos suma už tinkamai, iki 2 m pločio, įrengtus rekreacinius takus.
Tokiu būdu Komisija padarė išvadą, kad Agentūra vykdydama LVAT 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimdama skundžiamą Sprendimą Nr.2, nepašalino LVAT konstatuoto prieštaravimo dėl rekreacinių takų dalių (310 kv. m bei 290 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis.
Komisija atmetė Agentūros atsiliepimo argumentą, kad pareiškėjo padaryti Paramos sutarties pakeitimai prieštarauja Miškotvarkos projektui ir neatitinka STR reikalavimų, turėjo neigiamos įtakos Projekto įgyvendinimui, jo apimčiai, kadangi Agentūra nepateikė jokių įrodymų dėl tokio teiginio, o Miškotvarkos projekte nėra nurodyta, kad ginčo rekreaciniai (pažintiniai) takai turi būti įrengti tik iki 2 m pločio.
Komisija, atsižvelgdama į tai, jog Komisija nėra kompetentinga įpareigoti Agentūrą suteikti pareiškėjui 71 488,36 Eur paramos sumą, šioje dalyje bylą nutraukė.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 3D-602 redakcija) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 21.1 papunktį tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje.
Įgyvendinimo taisyklių 92 punkte nustatyta, jog, vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.1 papunktį netinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos Įgyvendinimo taisyklių 21–22 punktuose.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Paramos sutarties 1.1 papunkčiu, įsipareigojo įgyvendinti projektą „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) girininkijoje“ Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Paramos sutartyje, Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje numatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, patirtos įrengiant rekreacinius (pažintinius) takus, kurių plotis iki 2 metrų.
Byloje ginčo, jog pareiškėjo įrengti 290 kv. m rekreaciniai (pažintiniai) takai neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje rekreaciniams takams nustatyto pločio, t. y. iki 2 m pločio, nėra.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-690 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės) 190 punkte nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Įgyvendinimo taisyklių 115 punkte, Paramos sutarties 17.3 papunktyje.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 115 punktą jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą ir dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, kuriais pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis ar kitaip keičiamas projektas ar paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatyti paramos gavėjo įsipareigojimai, nėra leidžiami, išskyrus Įgyvendinimo taisyklių 118 punkte nustatytus atvejus.
Įgyvendinimo taisyklių 118 punktas nustato, kad Agentūra, gavusi paramos gavėjo prašymą keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, gali: 1) patenkinti prašymą; 2) prašymą patenkinti iš dalies arba su tam tikromis sąlygomis; 3) prašymą atmesti.
Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau prisidės prie projekte bei KPP nustatytų tikslų. Priimant sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat atsižvelgia į aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką ir kurios nepriklauso nuo paramos gavėjo. Jeigu Agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus, Agentūra svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo (Įgyvendinimo taisyklių 119 punktas).
Įgyvendinimo taisyklių 120 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai keičiama paramos sutartis, Agentūra parengia, suderina su paramos gavėju ir išsiunčia paramos gavėjui arba kviečia paramos gavėją atvykti į Agentūrą pasirašyti suderintos pakeistos paramos sutarties ir nurodo pasiūlymo pasirašyti pakeistą paramos sutartį galiojimo terminą. Jeigu šalys nurodo priežastis, šis terminas gali būti pratęstas.
Taigi, paramos gavėjas, norėdamas nukrypti nuo planuoto projekto įgyvendinimo, privalo ne tik raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, bet ir gauti Agentūros sprendimą šiuo klausimu.
Administravimo taisyklių 197 punktas nustato, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas ir (arba) išlaidos buvo patirtos pažeidžiant pirkimų vykdymo tvarką (Administravimo taisyklių 197.1.1 papunktis); jeigu Agentūra, išnagrinėjusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, nustato, kad jame prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija paramos gavėjui mokėtiną sumą, nustatytą išnagrinėjus mokėjimo prašymo pagrįstumą, mokėtina paramos suma turi būti sumažinama tų abiejų sumų skirtumu, išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma (Administravimo taisyklių 197.1.3 papunktis); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktis).
Pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (253.2 p.); vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir / arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (253.3 papunktis); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (253.13 papunktis).
Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (Įgyvendinimo taisyklių 110 punktas).
Paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra patikrų vietoje nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas (Įgyvendinimo taisyklių 111.1 papunktis); jei Agentūra, išnagrinėjusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, nustato, kad jame prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija paramos gavėjui mokėtiną sumą; nustatytą išnagrinėjus mokėjimo prašymo pagrįstumą, mokėtina paramos suma turi būti sumažinama abiejų sumų skirtumu, išskyrus atvejus, jeigu paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtrauki reikalavimų neatitinkanti suma (Įgyvendinimo taisyklių 111.3 papunktis).
Agentūros Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, kuriame nurodyta, jog prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos priskiriami rekreaciniai (pažintiniai) takai (iki 2 m pločio). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pagal Projektą įrengti rekreaciniai (pažintiniai) takai plačiausioje vietoje yra 3,60 m, siauriausioje – 2,10 m.
Pareiškėjo skundo motyvai, kad rekreacinius takus jis praplatino pagal specialistų rekomendacijas ir esant būtinybei, yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjas neturi teisės vienašališkai nuspręsti įgyvendinti Projektą kitaip, nei nustatyta Projektą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tiek Administravimo taisyklės, tiek ir Įgyvendinimo taisyklės nustato pareiškėjui pareigą apie visus nukrypimus nuo Projekto įgyvendinimo informuoti Agentūrą ir juos suderinti raštu. Pareiškėjas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus įrengė nesuderinęs su Agentūra. Agentūra buvo informuota tik po takų įrengimo.
Pareiškėjas Agentūros sprendimo dėl pareiškėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, teismui nepateikė. Byloje nėra ir įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjas pateikė ar buvo pateikęs prašymą pakeisti Paramos sutartį, Įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, įrengdamas platesnius nei 2 m rekreacinius (pažintinius) takus, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktį ir Administravimo taisyklių 190 punktą, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai nepripažino tinkama finansuoti 11 338,62 Eur sumą.
Paraiškos III skyriuje „Projekto santrauka“ Pareiškėjas įsipareigojo Projekto įgyvendinimo metu miškotvarkos ir rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastintame projektuose numatytas investicijas atlikti laikydamasis Priemonės įgyvendinimo taisyklių.
Šalys pripažįsta, jog pareiškėjas pakeitimų su Agentūra nesuderino.
Todėl, Agentūra vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1, 111.1 110, 111.4 papunkčiais ir 115 punktu, Administravimo taisyklių 190 punktu ir 197.1.1, 197.1.7 papunkčiais, pagrįstai nusprendė nekompensuoti patirtų išlaidų, įrengiant 290 kv. m rekreacinių (pažintinių) takų, viršijančių 2 m plotį, t. y. pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti 12 598,47 Eur išlaidų už rekreacinius pažintinius takus. Agentūros sprendimas pareiškėjui nesuteikti paramos 11 338,62 Eur sumai (12 598,47 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas) yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjo prašoma paramos suma (71 488,36 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršija (15,86 proc.) apskaičiuotą (71 488,36 Eur – 11 338,62 Eur = 60 149,74 Eur) paramos sumą, todėl, Agentūra vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 111.3 papunkčiu ir 110 punktu, Administravimo taisyklių 197.1.4 papunkčiu, pareiškėjui pagrįstai pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją, t. y. 11 338,62 Eur (71 488,36 Eur – 60 149,74 Eur = 11 338,62 Eur).
Komisijos sprendimo motyvas, jog Agentūra neatliko jokių papildomų patikrų, nagrinėjamai bylai yra visiškai nereikšmingas, nes byloje ginčo, jog paramos gavėjas – pareiškėjas nukrypo nuo planuoto projekto įgyvendinimo, nėra. Ta aplinkybė, kad rekreacinius (pažintinius) takus paramos gavėjas įrengė nuosavomis lėšomis ir išlaidų, viršijančių Paramos sutarties sąlygas, paramos gavėjas neprašė kompensuoti, nepateisina pareiškėjo veiksmų nukrypstant nuo Projekto įgyvendinimo, Paramos sutarties ir Įgyvendinimo taisyklių prasme.
Su Agentūra raštu nesuderinti bet kokie nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, suponuoja savavališką Paramos sutarties sąlygų keitimą. Paramos sutarties sąlygų keitimas, nesuderintas su kita Paramos sutarties šalimi, nesuteikia teisės paramos gavėjui tikėtis, jog išlaidos, patirtos pažeidžiant Paramos sutarties sąlygas ir Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunkčio nuostatas, bus kompensuotos. Pareiškėjas nukrypdamas nuo planuoto Projekto įgyvendinimo ir vienašališkai pakeisdamas Paramos sutarties sąlygas veikia savo rizika.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra pareiškėjo prašomą 12 120,60 Eur paramos sumą už įrengtus 310 kv. m rekreacinius (pažintinius) takus, išmokėjo 2015 m. kovo 3 d., vadovaudamasi mokėjimo prašymo, pateikto 2015 m. sausio 30 d., patikros vietoje, atliktos 2015 m. vasario 10 d., Ataskaita. Ataskaitos duomenimis įrengti 310 kv. m rekreaciniai (pažintiniai) takai atitiko Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunkčio reikalavimus (LAGK byla, I tomas, b. l. 164-169). Tai, kad pagal 2014 m. gruodžio 19 d. rangos sutartį Nr. TR-2014/12/19 įrengiami rekreaciniai (pažintiniai) takai yra 2 m pločio, patvirtina ir byloje esantis 2015 m. vasario 25 d. paaiškinamasis raštas (LAGK byla, I tomas, b. l. 173, 174).
Pagal pareiškėjo mokėjimo prašymą, pateiktą 2015 m. birželio 1 d., patikra vietoje atlikta 2015 m. birželio 16 d. Būtent šios patikros metu nustatyta, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m (LAGK byla, II tomas, b. l. 24-25, 26-33). Pagal pareiškėjo prašymą pakartotinė patikra atlikta 2015 m. spalio 16 d., kurios metu taip pat buvo nustatyta, kad takų plotis siauriausioje vietoje yra 2,10 m, o plačiausioje vietoje – 3,60 m (LAGK byla, II tomas, b. l. 97-98, 99-104).
Pareiškėjas per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį, netgi ir Agentūrai 2015 m. birželio 16 d. nustačius Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunkčio pažeidimus, į Agentūrą su prašymu keisti Projektą ir Paramos sutartį, nesikreipė. Agentūros sprendimas išmokėti pareiškėjo prašomą 12 120,60 Eur paramos sumą už įrengtus 310 kv. m rekreacinius (pažintinius) takus, šioje byloje nėra ginčijamas. Ta aplinkybė, kad Agentūra netaikė sankcijų už 310 kv. m įrengtus rekreacinius (pažintinius) pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2, nagrinėjimai bylai nėra reikšminga, nes byloje nekeliamas ginčas dėl Agentūros sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą keisti Projektą ir Paramos sutartį. Todėl, teismo vertinimu, Agentūra priimdama Sprendimą Nr. 2 objektyvumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, nepažeidė.
Kad ginčo rekreaciniai (pažintiniai) takai turi būti įrengti tik iki 2 m pločio yra įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje. Pareiškėjas, 2015 m. vasario 4 d. pasirašydamas Susitarimą Nr. 2 „Dėl 2014 m. balandžio 25 d. Paramos sutarties Nr. 2IM-KU-12-1-011479-PR001pakeitimo“, patvirtino, kad Įgyvendinimo taisyklių 22.6.1 papunktyje įtvirtinta sąlyga jam ir žinoma. Kaip matyti iš Susitarimo Nr. 2 turinio, Susitarimas Nr. 2 pasirašytas atsižvelgiant į paties paramos gavėjo – pareiškėjo 2015 m. sausio 21 d. prašymą.
Komisija šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Komisija, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) turi būti panaikintas, o pareiškėjo A. N. skundas atmestas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą patenkinti.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-526 (AG-420/07-2018) panaikinti.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr.BRK-4535 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ palikti nepakeistą.
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė