Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-858-209-10].doc
Bylos nr.: Ik-1157-121/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                       Administracinė byla Nr. AS858 – 209/2010                                                                                                                                    

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. kovo 26 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Mechanika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Mechanika“ skundą atsakovei Techninės priežiūros tarnybai ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui AB „Vakarų laivų gamykla“ dėl Techninės priežiūros tarnybos 2009 m. gruodžio 3 d. ataskaitos Nr. 06-61-648 panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėja UAB „Mechanika“ (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovės Techninės priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovė) 2009 m. gruodžio 3 d. ataskaitos Nr. 06-61-648 (toliau – ir skundžiama ataskaita) panaikinimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad ataskaitos priede Nr. 2 nurodyti krano trūkumai nėra pagrįsti, o pati ataskaita prieštarauja LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytiems įstatymas ir kitiems teisės aktams.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi skundą priimti atsisakė. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų nustatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. UAB „Mechanika“ neišnaudojo privalomos ikiteisminės procedūros, nes Techninės priežiūros tarnybos teismui pateikto Kokybės vadovo 17 skyriuje yra nustatyta neteisminė Technikos priežiūros tarnybos struktūrinių padalinių, jų darbuotojų ar specialistų ekspertų veiksmų apskundimo tvarka.

 

III.

 

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Mechanika“ prašo panaikinti 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti skundą. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 25 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas „Kokybės vadovo 17 skyriaus išrašas“ - tai vidaus tarnybos padalinio raštas, kuris nėra skelbtas nei spaudoje, nei interneto tinklapyje. Be to, jokiame įstatyme nenurodyta, kad Techninės priežiūros tarnybos ataskaita turi būti ginčijama kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, todėl teismas privalėjo priimti pareiškėjos skundą ir jį išnagrinėti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis gynybos į teismą. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina pamatinę suinteresuotų subjektų teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir įvairūs tarptautinės teisės aktai, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Kartu ABTĮ nurodo, jog prieš įgyvendindami savo teisę kreiptis į teismą, suinteresuoti subjektai įstatymų numatytais atvejais privalo išnaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 37 punkto (2000 m. gegužės 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (1999 m. gruodžio 23 d., 2001 m. liepos 5 d. redakcijos).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos (žr., pavyzdžiui, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007 (Administracinių teismų praktika, Nr. 3, p. 253-265), kad siekiant nustatyti, ar įstatymuose yra nustatyta ikiteisminė administracinių ginčų sprendimo tvarka ir ar ši tvarka yra privaloma pareiškėjui, svarbu atsižvelgti į ABTĮ 17 straipsnio 2 dalį, pagal kurią esant abejonei ar galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Tuo išreiškiamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose. Todėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka tampa privaloma tik kai ji yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėja neišnaudojo ikiteisminės ginčų sprendimo procedūros, įtvirtintos Technikos priežiūros tarnybos vidaus akte – t. y. Kokybės vadovo 17 skyriuje. Akivaizdu, kad Kokybės vadovas nėra įstatymas, todėl jame nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka pareiškėjai nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos UAB „Mechanika“ atskirąjį skundą tenkinti.

            Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                           Antanas Ablingis                                                               

 

                                                                                                  Irmantas Jarukaitis

 

                                                                                                    Ričardas Piličauskas