Civilinė byla Nr. e2-2087-1153/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30985-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.2;

2.4.2.9.1; 2.4.4.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovėms O. D., A. Y., ieškovų atstovui advokatui Eligijui Seniučiui, atsakovų atstovui Žilvinui Danilevičiui, tretiesiems asmenims J. G., J. D., V. P., D. B., P. S.,

nedalyvaujant kitiems tretiesiems asmenims,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., UAB „Admi“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. A., L. A., M. M., T. S., R. S., M. V., D. V., G. K., G. S., L. S., G. Š., A. S., B. S., G. Š., E. V., D. K., V. R., E. M., Z. M., J. M., E. V., I. D., V. B. V., M. R., A. R., I. F.-V., P. V., S. G., O. G., A. Š., E. Š., G. J., A. R., R. R., A. D., S. M., Š. B., K. N., A. N., M. Š.-Ž., E. Ž., Z. P., L. Č., J. K., A. E., J. K., V. D., L. A., J. N., S. C., M. C., J. T., A. P., A. L., A. M., E. K., V. U., E. U., G. Č., R. N., L. N., S. M., L. M., S. S., L. S., A. V., B. V., J. P., Z. P., K. R., O. K., S. M., B. D., M. Z., L. Z., Ž. Ž., R. L., D. B., A. K., D. B., A. B.-B., G. F., A. F., V. Š., E. Š., S. J., R. B., L. S., R. Č., V. D., K. D., M. M., A. B., G. Š., R. S., M. K., V. M., J. V., D. R., J. Š., D. V., T. V., G. S., D. L., O. L., A. N., M. K., L. K., A. K., M. B., L. B., K. A., D. T., M. P., I. V., A. K., I. R., G. Z., I. S., K. B., M. L., I. S., S. K., R. V., R. K., D. K., S. K., D. K., L. M., V. M., L. L., B. L., V. R., G. R., J. Š., E. Š., J. K., E. K., T. D., P. M., M. M., M. S., A. S., E. P., E. S., V. N., R. Š., K. Š., J. S., L. R., K. A., E. L., A. G., V. G., J. G., J. B., V. P., K. B., L. B., J. D., A. V., R. K., D. K., K. D., R. V., E. V., P. S., R. P., I. P., A. K., G. V., S. B., A. P., B. V., A. V., S. J., A. B., A. B., L. K., S. P., J. P., J. K., G. G., J. G., B. M., K. S., A. T., G. S., L. S., Z. B., I. B., A. N., J. N., I. P., V. K., J. K., A. J., J. G., D. G., V. B., E. B., O. S., R. S., M. K., L. V., M. V., G. U., V. U., V. M., G. M., G. Č., D. Č., U. K., G. K., N. B., A. B., I. B., D. B., R. I., V. R., R. M., J. M., D. V., M. L., O. N., V. K., L. L., E. B., A. B., N. M., R. G., V. J., M. R., G. V., M. B., L. Z.-B., D. S., O. U., O. Š., G. B., K. G., O. G., J. J., A. B., J. P., M. M., E. M., L. K., D. S., R. M., M. M., G. S., A. S., R. L., S. R., A. R., T. C., E. L., R. J., V. K., A. P., S. M., D. M., D. B., S. B., I. K., E. K., A. Z., B. K., K. S., I. J., E. U., V. B., N. S., J. P., J. C., E. A., L. V., A. K., A. Ž., E. R., P. V., UAB „Čiko“, UAB „Objektu valdymo grupe“, UAB „Vienas, du, trys“, UAB „Itdeal“, UAB „Binčis“, UAB „Rentalas“, UAB „S. C.“, UAB „CMI Solutions“, UAB „Obidus“, UAB „Freile“, UAB „Eurodata“, UAB Lp 78, UAB „Dairosta“, L. Š., R. S., T. G., I. G., V. N., I. U., E. U., O. J., A. K., S. K., V. Y., L. J., Ž. I., A. I., G. K., E. K., A. P.-Š., R. B., N. B., N. Z., A. R., L. B., V. R., K. R., V. Ž., V. Ž., UAB „Baltic trucking services“, UAB „Contus“, UAB „Mitrada“, UAB „Avetus“, UAB „TRANSGARANT GROUP“, UAB „Buhalterija.com“, UAB „Arosita“, UAB „R. J.“, UAB „Hausas“, UAB „Vs Buildings“, V. B., K. B., V. A., I. A., M. U., V. M., V. M., J. P., Ž. P., I. Č., A. J., V. K., V. K., R. Z., S. K., D. V., A. V., K. N., E. P., P. P., L. Š., S. S., A. B., G. S., V. S., O. J., G. V., V. S., A. S., M. P., T. C., P. Š., J. G., UAB „Servico“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovų V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., UAB „Admi“ ieškinys, kuriuo prašoma: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. spalio 24 d. potvarkį Nr. 955-1646/25 dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Pažymėtina, kad pradiniame ieškinyje ieškove taip pat buvo J. G., tačiau ši atsisakė ieškinio, jos atsisakymas priimtas 2025 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi ir byloje J. G. toliau dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. 2026 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu tenkinus ieškovų prašymą papildoma atsakove įtraukta Vilniaus miesto savivaldybė.

2.       Ieškinyje ieškovai nurodo, kad ieškovai yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, o 2019 m. birželio 25 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai su ieškove UAB „Admi“ sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-360. Nepaisant to, 2025 m. spalio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius organizavo balsavimą raštu dėl naujo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, nors ieškovams nėra žinoma, kas kreipėsi dėl tokio balsavimo organizavimo. Ieškovai nurodo, kad 2025 m. spalio 20 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. A16-1735/25 konstatuota, jog balsavimas raštu laikomas įvykusiu, tačiau savininkai administratoriaus nepasirinko, todėl, vadovaujantis Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 26 punktu, pasiūlyta daugiabučio namo administratore skirti UAB „Servico“. Šio protokolo pagrindu 2025 m. spalio 24 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkis Nr. 955-1646/25, kuriuo UAB „Servico“ paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Pasak ieškovų, po susipažinimo su protokolu paaiškėjo, kad dalis savininkų, kurie protokole nurodyti kaip balsavę už UAB „Servico“, iš tikrųjų balsavime nedalyvavo arba už šią kandidatūrą nebalsavo. Ieškovai V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž. nurodo apskritai nedalyvavę balsavime ir nepildę biuletenių, o O. D. ir J. G. nurodo už UAB „Servico“ nebalsavusios, nors protokole pažymėta priešingai. Ieškovų teigimu, tai sudaro pagrindą manyti, jog dalis balsavimo raštu biuletenių buvo suklastoti ar neteisėtai pakeisti. Be to, savivaldybės administracija 2025 m. spalio 20 d. raštu nurodė, kad 2025 m. spalio 15 d. vienu elektroniniu laišku buvo atsiųsti net 49 balsavimo biuleteniai, todėl, ieškovų vertinimu, turėjo būti tikrinama, ar juos pateikęs asmuo turėjo įgaliojimus veikti visų savininkų vardu. Ieškovai pažymi, kad daugiabučiame name yra 267 atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl tam, kad balsavimas būtų laikomas įvykusiu, turėjo būti pateikti ne mažiau kaip 134 galiojantys biuleteniai. Ieškovų teigimu, vien atmetus jų vardu neteisėtai įskaitytus ar pakeistus biuletenius, taip pat įvertinus kitų savininkų pareiškimus dėl nedalyvavimo balsavime, kvorumo nebelieka, todėl balsavimas laikytinas neįvykusiu. Kadangi, ieškovų vertinimu, neįvykus balsavimui savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo taikyti Aprašo 26 punkto ir priimti ginčijamą potvarkį, potvarkis naikintinas. Taip pat nurodo, kad dėl galimo dokumentų klastojimo jie kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, o pati savivaldybės administracija skundą dėl galimo biuletenio suklastojimo persiuntė policijai. Pažymi, kad ieškovai reiškia ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kadangi būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė skundžiamą potvarkį. Teisines pasekmes ieškovams, tarp kurių ir UAB „Admi“, kuri, kaip potenciali administratorė tikėjosi, kad balsavimas bus vykdomas skaidriai, ir kitiems daugiabučio namo savininkams sukėlė atsakovės balsų skaičiavimo komisijos protokolo išvada, kad „balsavimas raštu laikomas įvykusiu“, nes tariamai buvo gautas pakankamas balsavimo raštu biuletenių skaičius ir šios išvados pagrindu priimtas potvarkis. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos balsų skaičiavimo komisija protokolu konstatavo, kad „balsavimas raštu laikomas įvykusiu“, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nepasirinko (sprendimo nepriėmė), nes nė vienas asmuo nesurinko pakankamai balsų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos balsų skaičiavimo komisijos nariai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 26 punktu (toliau – ir aprašas), pasiūlė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirti daugiausiai butų ir kitų patalpų savininkų balsų surinkusį asmenį, bei pasiūlė rengti Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu projektą, kuriuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore skiriama UAB „Servico“. Būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos balsų skaičiavimo komisijos narių išvadų, pastabų ir siūlymų pagrindu buvo priimtas ginčijamas Potvarkis. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai tokio sprendimo nepriėmė, o tokios išvados sukėlė neigiamas pasekmes visiems ieškovams.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. spalio 24 d. potvarkis Nr. 955-1646/25, o atsakove patraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nors tinkamu atsakovu laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, kurios vykdomoji institucija yra meras. Atsakovė nurodo, kad pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos, nesudaro jungtinės veiklos sutarties arba tokia sutartis nutraukiama, turi būti skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pažymi, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. gavus namo bendrasavininko skundą dėl UAB „Admi“ teikiamų paslaugų kokybės, buvo patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir nustatyta, kad name 2018 m. birželio 14 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tačiau 2023 m. gruodžio 21 d. ji išregistruota. Atsakovės teigimu, UAB „Admi“ nebuvo savivaldybės vykdomosios institucijos paskirta namo administratore, o paslaugas teikė ankstesnės jungtinės veiklos sutarties įgaliotinio su ja sudarytos sutarties pagrindu. Atsakovė pažymi, kad, atsižvelgdamas į NTR duomenis, jog namas nebėra valdomas nė vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius, vadovaudamasis 2025 m. vasario 10 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-16 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, 2025 m. spalio 2–15 d. organizavo balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Nurodo, kad biuleteniai gyventojams buvo pateikti per kurjerių tarnybą UAB „Samus“ į pašto dėžutes, o juridiniams asmenims – oficialiais registracijos adresais, o užpildyti biuleteniai galėjo būti grąžinami paštu, pristatomi savivaldybei, siunčiami el. paštu arba balsuojama elektroniniu būdu per savivaldybės e. balsavimo sistemą. Atsakovės teigimu, balsavimo laikotarpiu buvo gauti 142 užpildyti biuleteniai, iš jų 136 galiojantys; 89 biuleteniai pateikti elektroninėje sistemoje, 53 – el. paštu, iš jų 49 iš vieno el. pašto adreso. 2025 m. spalio 20 d. protokolu Nr. A16-1735/25 konstatuota, kad balsavimas laikomas įvykusiu, tačiau sprendimas dėl administratoriaus pasirinkimo nepriimtas, todėl pagal Aprašo 26 punktą pasiūlyta administratoriumi skirti daugiausia balsų surinkusį asmenį – UAB „Servico“, ir tuo pagrindu 2025 m. spalio 24 d. priimtas ginčijamas mero potvarkis. Atsakovė pabrėžia, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl skyrius veikė pagal savo kompetenciją ir turimus oficialius duomenis. Atsakovė taip pat paaiškina, kad elektroninėje balsavimo sistemoje balsuoti gali tik savininkai už savo turimas patalpas, balsą patvirtindami elektroniniu parašu, todėl kiti asmenys už juos balsuoti negali. Nurodo, kad dėl name esančio garažo, priklausančio daugeliui bendrasavininkų, sistemoje galėjo būti rodomas pranešimas, jog už patalpą jau balsuota, tačiau tai reiškė balsavimą už garažo patalpą, o ne už konkretų savininko butą; sužinojus apie šį sistemos netikslumą, jis buvo pašalintas. Atsakovė pažymi, kad gavusi 2025 m. spalio 27 d. O. D. skundą, savivaldybė tą pačią dieną jį persiuntė policijai dėl galimo dokumentų klastojimo, taip pat telefonu informavo UAB „Admi“ apie galimybę kreiptis į teisėsaugą. Nurodo, kad pradėto ikiteisminio tyrimo metu savivaldybė pateikė policijai su balsavimu susijusią informaciją ir biuletenius, tačiau vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nesant kaltinamojo akto ar įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, savaime nepatvirtina savivaldybės veiksmų neteisėtumo ir nesudaro pagrindo naikinti potvarkį.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti ir panaikinti ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkį. Pažymi, kad trečiasis asmuo yra ginčo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto savininkė ir pareiškia, kad sutinka su ieškiniu, prašo jį tenkinti bei potvarkį panaikinti. Patvirtina, kad 2025 m. spalio mėn. vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės organizuotame balsavime raštu dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus pasirinkimo nedalyvavo ir už UAB „Servico“, kaip namo administratorių, nebalsavo. Jos biuletenis galimai buvo suklastotas, todėl jis negalėjo būti įskaitytas į balsavimo raštu kvorumą. Pritaria, kad balsavimas turi būti organizuojamas skaidriai, o daugiabučio namo administratoriaus paskyrimas turi atitikti tikrąją daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valią. Bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant, atsižvelgus į šiame atsiliepime nurodytą poziciją.

5.       Ieškovai pateikė dubliką, kuriame ieškovai nesutinka su atsakovės argumentu dėl netinkamo atsakovo ir nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaidmuo priimant ginčijamą potvarkį buvo tiesioginis. Jų teigimu, būtent administracijos sudaryta balsų skaičiavimo komisija protokolu konstatavo, kad balsavimas laikomas įvykusiu, pasiūlė rengti mero potvarkio projektą ir siūlė administratore skirti UAB „Servico“, todėl ieškovų teisių pažeidimą sukėlė ne tik pats mero potvarkis, bet ir administracijos veiksmai bei komisijos išvados. Ieškovai taip pat pažymi, kad civilinio pobūdžio ginče atsakovais gali būti traukiami tie subjektai, kurių veiksmai sukėlė neigiamas teisines pasekmes, todėl laiko, kad byloje atsakovais turėtų būti tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, o teismui nusprendus kitaip – neprieštarauja administracijos pakeitimui savivaldybe. Ieškovai dublike papildomai akcentuoja aplinkybes, susijusias su 49 balsavimo biuleteniais, atsiųstais iš vieno elektroninio pašto adreso. Jų teigimu, elektroninis laiškas nebuvo pasirašytas, iš jo nebuvo galima patikimai nustatyti siuntėjo tapatybės, o savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareikalauti duomenų ir įgaliojimų, patvirtinančių teisę veikti butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Remdamiesi balsavimo raštu tvarkos aprašo nuostatomis, ieškovai nurodo, kad biuletenius organizatoriui gali grąžinti tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo, todėl, nepatikrinus siuntėjo tapatybės ir jo įgaliojimų, šie biuleteniai, pasak ieškovų, negalėjo būti pagrįstai įtraukti į balsavimo rezultatų ir kvorumo apskaitą. Ieškovų vertinimu, administracija neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nors jai taikomi gero administravimo principo reikalavimai. Ieškovai taip pat nurodo, kad dalies biuletenių parašai yra labai panašūs ar net identiški, o susipažinę su administracijos pateiktais biuleteniais jie pakartotinai įsitikino, kad jų pačių vardu pateikti parašai nėra autentiški. Dublike pažymima, kad parašų neatitikimą patvirtino ne tik ieškovai, bet ir kai kurie kiti daugiabučio namo savininkai, elektroniniu paštu nurodę, jog biuleteniuose pavaizduoti parašai nėra jų. Dėl to ieškovai laikosi pozicijos, kad balsavimas raštu negalėjo būti laikomas įvykusiu, nes, neįskaičius ginčijamų biuletenių, nebūtų buvę kvorumo. Be to, siekdami išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes, ieškovai prašo apklausti dalį trečiųjų asmenų, kurių vardu buvo pateikti iš to paties elektroninio pašto atsiųsti balsavimo biuleteniai, kad būtų galima nustatyti, ar parašai yra tikri ir kas faktiškai perdavė ar siuntė šiuos dokumentus.

6.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame atsakovė su dubliku nesutinka ir pakartoja savo poziciją, kad tinkamu atsakovu byloje laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, o ne savivaldybės administracija. Atsakovės vertinimu, dublike ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai neišreiškė galutinės valios dėl tinkamo atsakovo, nes iš vienos pusės gynė poziciją, kad tinkama atsakovė yra administracija, o iš kitos – neprieštaravo, jog atsakove būtų laikoma ir Vilniaus miesto savivaldybė bei prašė ją įtraukti į bylą. Dėl to atsakovė ir toliau laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos, kad pagal ieškinį turi atsakyti būtent Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovė taip pat nesutinka su dubliko argumentais dėl 49 biuletenių, atsiųstų iš vieno elektroninio pašto adreso, ir nurodo, kad ieškovai netinkamai aiškina balsavimo tvarkos aprašo nuostatas. Triplike pažymima, jog pareiga pateikti įgaliojimą kyla tais atvejais, kai biuletenį pasirašo įgaliotas asmuo, tačiau ji netaikoma vien elektroninio laiško siuntėjui, kuris gali tik persiųsti patalpų savininkų pačių pasirašytus biuletenius. Atsakovės teigimu, priešingas aiškinimas nepagrįstai apsunkintų administratoriaus skyrimo procedūrą, nes praktikoje savininkai, ypač vyresnio amžiaus asmenys, dažnai prašo giminaičių ar kaimynų persiųsti jų pasirašytus dokumentus. Be to, atsakovė nurodo neturinti kompetencijos vertinti parašų autentiškumo, tačiau pabrėžia, kad, gavusi informaciją apie galimą klastojimą, ėmėsi aktyvių veiksmų – persiuntė skundą policijai, informavo UAB „Admi“ apie galimybę kreiptis į teisėsaugą ir pateikė tyrimui reikalingą medžiagą. Atsakovės vertinimu, būtent namo palikimas be jokio įregistruoto valdymo būdo ir administratoriaus būtų prieštaravęs gero administravimo principui, nes iki potvarkio priėmimo Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota, kad namas valdomas vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytų būdu.

7.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka, jog tinkamu atsakovu laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, kurios vykdomoji institucija yra meras. Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją.

8.       Byloje gautas el. paštu N. K. pranešimas, kuriame nurodė, jog jos tėvas yra trečiasis asmuo V. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dalyvauti teismo posėdyje negalės. Nurodo, kad tėvas yra 87 metų amžiaus, serga lėtinėmis ligomis bei turi atminties sutrikimų. Jis taip pat neturi jokių paaiškinimų dėl įvykusio balsavimo. Prašo leisti tėvui nedalyvauti teismo posėdyje. Kartu pažymėjo, kad jos tėvas V. K. teigia, jog jokiame balsavime dėl namo administratoriaus pakeitimo nedalyvavo ir jokių balsavimo biuletenių nepasirašinėjo. (Teismas klausė nuomonės teismo posėdžio metu dėl tokio pranešimo, kuris pateiktas tokiu būdu, abi ginčo šalys, atsižvelgę į trečiojo asmens amžių ir pranešime nurodytas aplinkybes, neprieštaravo ir sutiko laikyti, jog tai yra trečiojo asmens pozicija).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ir ieškovės O. D., A. Y. palaikė ieškinyje ir kituose ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės O. D. ir A. Y. paaiškino detaliai aplinkybes dėl vykusio balsavimo, kad nebalsavo kaip nurodyta komisijos balsų skaičiavimo protokole. Ieškovų atstovas papildomai detaliau paaiškino įvairias ginčo aplinkybes, vertinimą dėl aprašo sąlygų, UAB „Admi“ suinteresuotumą pagal pareikštą reikalavimą, taip pat poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad ieškinys pareikštas atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (nors ieškovai laiko, kad atsakove yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal apygardos teismo išaiškinimą, tačiau atsižvelgus į nevienodą teismų praktiką, apsidraudžiant nuo galimų panaikinimų apeliacinėje instancijoje, ieškinys pareikštas papildomai ir Vilniaus miesto savivaldybei), iš tinkamo atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad faktines bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė UAB „Admi“, kuri padengė tiek žyminio mokesčio išlaidas, tiek teisines išlaidas, kiti ieškovai šių faktinių išlaidų nepatyrė, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „Admi“ naudai, bet sutiktų, kad šios išlaidos būtų atlygintos lygiomis ir visiems ieškovams.  

10.       Teismo posėdžio metu abiejų atsakovų atstovas detaliau paaiškino poziciją dėl vykdytos ginčo administratoriaus paskyrimo procedūros, paaiškino vertinimą dėl aprašo ir jo sąlygų, gero administravimo ir susiklosčiusių aplinkybių. Nurodo, kad atsakovu turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė, sutinka, kad teismų praktika šioje dalyje skirtinga. Iš esmės atsakovų atstovas sutiko su faktinėmis teismo procese paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurias paaiškino tiek ieškovės, tiek tretieji asmenys ir neturi pagrindo abejoti jų paaiškinimais, jų ginčyti, tiki, kad asmenys, kurie patvirtino teisme, jog nepasirašė balsavimo biuletenių, tai taip ir buvo bei iš esmės sutiko, jog tokiu atveju kvorumo nebuvo. Nurodo, kad supranta bylos pasekmes, nesant kvorumo, todėl nėra tikslo dar ilgiau nagrinėti šią bylą bei didinti išlaidas. Atsakovų atstovas iš esmės tiki, kad šiuo atveju galėjo įvykti balsavimo biuletenių suklastojimo atvejai (kadangi dalis nurodytų biuleteniuose asmenų nepatvirtino, kad balsavo ir pasirašė šiuos biuletenius). Taip pat atsakovų atstovas sutinka, kad V. P. paaiškinus teismo posėdžio metu, jog už jį pasirašė (jo vardu ir pavarde) be įgaliojimo jo sesuo, nėra tinkamas balsavimas, toks balsas turi būti neužskaitytas. Tačiau atsakovų atstovas papildomai nesutiko su tuo, kad ieškovė UAB „Admi“ turi reikalavimo teisę pagal pareikštą ieškinį kaip kiti ieškovai, o taip pat nesutinka su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė tik UAB „Admi“. Vertina, kad atsakovai, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, padarė viską kas buvo galima iš jų pusės, nukreipė ieškovę O. D. (kuri pirmoji informavo savivaldybę apie galimą klastojimą) į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

11.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. Š. paaiškino, kad nežino nurodytų balsavimo aplinkybių (galimų klastojimų), bet pats iš esmės nori ir sutiktų su administratoriaus keitimo pokyčiais, buvo nusivylęs ankstesniu administravimu.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G. paaiškino ir patvirtino, kad ginčo balsavimo biuletenio nepasirašinėjo ir už UAB „Servico“ nebalsavo.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. paaiškino, kad ginčo balsavimo biuletenio nepasirašinėjo ir už UAB „Servico“ nebalsavo, pamačiusi teismo posėdžio metu biuletenyje esantį parašą, kategoriškai nurodė, jog tai ne jos parašas.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. paaiškino, kad pats balsavimo biuletenio nepasirašinėjo, bet jam priklausančiame bute gyvena jo sesuo, su kuria kalbėjo ir ši pasirašė biuletenį už jį. V. P. pats nežino biuletenio pasirašymo aplinkybių, bet sutinka, jog sesė pasirašė už jį.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. D. paaiškino, kad pasirašė balsavimo biuletenį, kai pas ją buvo atėję asmenys dėl balsavimo, kas konkrečiai tai buvo, negalėjo įvardinti, pasirašytą biuletenį atidavė jiems.

16.       Kiti tretieji asmenys nedalyvavo teismo posėdyje.

k o n s t a t u o j a: 

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies

17.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. birželio 5 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį buvo nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas, įgaliotinis UAB „HA.EN“, tačiau ši sutartis buvo išregistruota nuo 2023 m. gruodžio 21 d. pagal 2023 m. gruodžio 16 d. prašymą. 2019 m. birželio 25 d. UAB „HA.EN“ buvo sudariusi administravimo ir priežiūros sutartį Nr. AADM-360 su ieškove UAB „Admi“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos energetikos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad daugiabutis gyvenamasis namas pagal NTR duomenis (2025 m. rugpjūčio 21 d.) nėra valdomas nė vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašu laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 2 d. iki 2025 m. spalio 15 d. organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. 2025 m. spalio 20 d. įvyko Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos posėdis bei 2025 m. spalio 20 d. protokolu Nr. A16-1735/25 nustatyta, kad: įteikta (išsiųsta) balsavimo biuletenių – 267. Gauta, užpildyta (jei balsuota elektroninio ryšio priemonėmis) biuletenių – 142, iš jų: 5.1. galiojantys – 136; 5.2 negaliojantys – 6; 4 pakeitė nuomonę (įskaityti vėliau pateikti biuleteniai), 2 pasikartojantys. Išvada dėl balsavimo: balsavimas raštu laikomas įvykusiu. Pagal šio protokolo 3 punkte nurodytą sprendžiamą klausimą balsavo 134 patalpų savininkai, sprendimas pasirinkti naują bendrojo naudojimo administratorių nepriimtas. Pagal protokolą nurodyta, kad už UAB „Servico“, kaip daugiabučio naudojimo objektų administratoriaus kandidatūrą, balsavo šie butai: 1, 4, 8, 11, 12, 15, 19, 25, 26, 30, 31, 32, 41, 42, 43, 45, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 57, 58, 62, 66, 67, 73, 74, 77, 79, 80, 81, 84, 87, 93, 96, 97, 101, 105, 106, 110, 111, 112, 114A, 115, 116, 118, 120, 125, 127, 128A, 129, 131, 135, 136, 136A, 137, 138, 140, 142B, 144, 146, 147, 147A, 148, 149, 150, 151, 152, 154, 155, 156, 159, 164, 168, 169, 171, 174, 178, 179, 183, 184, 185, 187, 188, 192, 194, 202, 203, 204, 205, 205A, 206, 207, 210, 210A, 216, 251. Protokole nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu laikomas įvykusiu, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nepasirinko, nes nė vienas asmuo nesurinko pakankamai balsų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 26 punktu, pasiūlyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirti daugiausiai butų ir kitų patalpų savininkų balsų surinkusį asmenį. Siūlyta rengti Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio projektą, kuriuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore skiriama UAB „Servico“. 2025 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. 955-1646/25 dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. 

18.       Pateikta į bylą duomenų, kad 49 balsavimo biuleteniai 2025 m. spalio 15 d. buvo atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Minėtame el. laiške buvo prisegti 4 failai su skanuotais 49 pasirašytais balsavimo raštu biuleteniais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2025 m. spalio 23 d. gavo ieškovės O. D. skundą dėl galimo pareiškėjos parašo suklastojimo balsavimo biuletenyje, todėl skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal kompetenciją. Iš ieškovės O. D. pateikto skundo matyti, kad ši nurodė, jog gavo 2025 m. spalio 20 d. raštą, kuriame nurodyta, kad „Paspaudus nuorodą „keisti nuomonę“ ir pareiškus savo valią, kad balsuojate už UAB „Admi“, balsai buvo įskaityti elektroninėje balsavimo sistemoje, balsavimo biuleteniai už butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei už patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) sugeneruoti ir el. parašu pasirašyti 2025 m. spalio 4 d. 2025 m. spalio 15 d. el. paštu buvo gauti 49 biuleteniai, tame tarpe ir už butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo pasirinkta UAB „Servico“. Ieškovė nurodo, kad atsakingai pareiškia, jog niekada raštu nebalsavo už UAB „Servico“, ieškovės vertinimu, kažkas suklastojo jos parašus, todėl prašo ištirti šią situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius pateikė policijai 2025 m. lapkričio 6 d. papildomą raštą su paaiškinimais, kuriuose nurodė: Balsavimo raštu laikotarpiu užpildytus biuletenius buvo galima grąžinti keturiais būdais, t. y. išsiunčiant paštu adresu, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius; grąžinant Vilniaus miesto savivaldybei, Konstitucijos pr. 3 Vilnius; išsiunčiant užpildytą, pasirašytą ir nuskanuotą balsavimo raštu biuletenį el. paštu balsavimas@vilnius.lt.; balsuojant elektroniniu būdu prisijungus prie interneto svetainės https://ebalsavimas.vilnius.lt. Skyriui buvo grąžinti 142 užpildyti biuleteniai (iš jų galiojantys 136), iš kurių 89 biuleteniai pateikti elektroniniu būdu balsuojant interneto svetainėje https://ebalsavimas.vilnius.lt, 53 biuleteniai pateikti el. paštu balsavimas@vilnius.lt. 2025 m. spalio 20 d. balsų skaičiavimo komisija suskaičiavo balsavimo raštu rezultatus ir surašė komisijos protokolą. Pateikta duomenų, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2025 m. spalio 30 d. gautas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai perduotas nagrinėti pareiškėjos UAB „Admi“ pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo, pateikta informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą – 2025 m. lapkričio 5 d., t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00581-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00581-25 bus prijungtas prie kito ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00577-25, ikiteisminiam tyrimui suteikiant bendrą numerį 02-2-00577-25. Pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2025 m. gruodžio 17 d. raštas, kuriame nurodyta, kad elektroninis laiškas nebuvo pasirašytas ir negalima vien pagal elektroninio pašto adresą identifikuoti šio elektroninio pašto savininko, t. y. iš elektroninio laiško negalima identifikuoti kas siuntė šį elektroninį laišką su balsavimo raštu biuleteniais. Siekiant nustatyti laiško siuntėją, tikslinga baudžiamojo proceso priemonėmis gauti informaciją apie IP adresą, prisijungimo duomenis ir kitą informaciją, galinčią atskleisti elektroninio pašto naudotoją ir laiško siuntėją, kartu ir atskleisti asmenį, kuris surinko ir/ar pasirašė balsavimo raštu biuletenius. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. D1-195 redakcija) patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 punktą patalpos savininkas ar jo įgaliotas asmuo užpildo biuletenį pagal jame nurodytus reikalavimus, svarstomu klausimu pažymi „pritariu“ ar „nepritariu“, nurodo užpildymo datą ir laiką, pasirašo, nurodo vardą ir pavardę. Kai patalpos savininkas yra juridinis asmuo, pasirašo juridinio asmens vadovas arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas atstovas. Kai patalpos savininkas yra fizinis asmuo, jo įgaliojimas pasirašyti kitą asmenį turi būti patvirtintas notaro. Kai pasirašo įgaliotas asmuo, pridedamas įgaliojimas veikti fizinio ar juridinio asmens vardu. Pagal Aprašo 13 punktą, užpildytą ir pasirašytą biuletenį patalpos savininkas arba jo įgaliotas asmuo (kartu su įgaliojimus balsuoti patalpos savininko vardu patvirtinančiais dokumentais) iki balsavimo pabaigos dienos grąžina organizatoriui pranešime ir biuletenyje nurodytu būdu. Balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis balsavimo biuletenis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taigi, kaip nurodyta Apraše, balsavimo biuletenį turi grąžinti arba patalpos savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad balansavimo raštu biuletenius atsiuntęs neidentifikuotas asmuo būtų turėjęs 49 ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliojimus atsiųsti nuskenuotus balsavimo raštu biuletenius. Pareiškėjai pakartotinai pareiškia, kad jie balsavimo biuletenių nepasirašė, o jų parašai balsavimo raštu biuletenyje yra suklastoti. Atkreipė dėmesį, kad parašai ant kitų (ne tik pareiškėjų) balsavimo raštu biuletenių taip pat galimai yra suklastoti, nes yra labai panašūs arba net identiški, pasirašyti vienu raštu, formuojant vienodus raidžių ir ženklų linkius. Siekiant nustatyti balsavimo raštu biuleteniui galimo klastojimo faktą, tikslinga skirti parašų ekspertizę, siekiant nustatyti, ar tikrai balsavimo raštu biuletenius, kurie buvo atsiųsti vienu elektroniniu laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) tikrai pasirašė Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ar vis tik juos pasirašė vienas neidentifikuotas asmuo, taip suklastodamas balsavimo raštu biuletenius. Kadangi 49 balsavimo biuletenius atsiuntė neidentifikuotas asmuo, kuris savo žinioje turi šių 49 balsavimo biuletenių originalus, būtina nustatyti, kuris asmuo atsiuntė šiuos balsavimo raštu biuletenius bei išreikalauti iš jo nuskenuotų balsavimo biuletenių originalus, prokuratūra toliau atlieka tyrimą dėl šių aplinkybių.

19.       CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Įgyvendindamas CK nuostatas ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2025 m. vasario 15 d. priėmė įsakymą Nr. D1-16 dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašą, kuris nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarką. Apraše 3.1 nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius – bendrojo naudojimo objektams administruoti Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka atrinktas, butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas asmuo.

20.       Pirmiausia byloje keliamas klausimas dėl atsakovo tinkamumo, ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkį (ieškovė įtraukė į bylą atsakovais tiek Vilniaus miesto savivaldybę, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Atsakovas nurodo, kad atsakovu turi būti Vilniaus miesto savivaldybė.

21.       Šiuo nagrinėjamu atveju, kadangi ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkis, tinkama atsakove laikytina (pritariant atsakovams) yra Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešasis juridinis asmuo, kurio vykdomoji institucija yra meras. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldybė – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija. Meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Tuo tarpu savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Iš Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje nurodytų savivaldybės administracijos funkcijų matyti, kad ši be kita ko padeda merui įgyvendinti šio funkcijas. CK 4.84 straipsnio kontekste, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Kadangi sprendimą dėl administratoriaus skyrimo prima savivaldybės vykdomoji institucija, tai toks sprendimas įforminamas mero potvarkiu. Meras gali pasitelkti savo įgaliojimams vykdyti administraciją. Patys administracijos padaliniai organizuoja procedūrą, o galutinis paskyrimas įforminamas mero potvarkiu. Kaip apygardos teismų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje išaiškinta, jog skundžiamo mero potvarkio panaikinimas suponuoja miesto savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam taikomas gero administravimo principas, pareigą išnagrinėti klausimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują administracinį sprendimą (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-838-513/2024). Taigi šiuo atveju kadangi savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.84 straipsnio prasme yra meras, kuris pasitelkia administraciją įgyvendinti savo funkcijas bei įvertinus kitą reglamentavimą, laikytina, jog nagrinėjamu atveju tinkama atsakove yra Vilniaus miesto savivaldybė. Faktiškai tam pritaria ir abu atsakovai.

22.       Dėl nurodytų argumentų, kad ieškovai nežino kodėl buvo pradėtos administratoriaus paskyrimo procedūros, nors administravimą (administravimo paslaugas) teikė ginčo daugiabučiam namui ieškovė UAB „Admi“. Kaip byloje nustatyta, daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. birželio 5 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį buvo nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas, įgaliotinis UAB „HA.EN“, tačiau ši sutartis buvo išregistruota nuo 2023 m. gruodžio 21 d. pagal 2023 m. gruodžio 16 d. prašymą. 2019 m. birželio 25 d. UAB „HA.EN“ buvo sudariusi administravimo ir priežiūros sutartį Nr. AADM-360 su ieškove UAB „Admi“. Byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų sudaryta ir įregistruota kita (nauja) sutartis, faktiškai šių aplinkybių byloje ieškovai nebeįrodinėjo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos energetikos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad daugiabutis gyvenamasis namas pagal NTR duomenis (2025 m. rugpjūčio 21 d.) nėra valdomas nė vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašu laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 2 d. iki 2025 m. spalio 15 d. organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Taigi nagrinėjamu atveju, kai buvo išregistruota ankstesnė sutartis, ginčo name faktiškai nebuvo pasirinkta nei viena iš CK 4.83 straipsnyje nustatytų formų: nebuvo bendrijos; nebuvo jungtinės veiklos; administratorius nebuvo pasirinktas butų ir kitų patalpų savininkų ar paskirtas savivaldybės administracijos. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015) yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą, kai šis pasibaigęs. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024) yra išaiškinęs, kad tik butų ir kitų patalpų pastato bendraturčiai turi teisę priimti tokius sprendimus dėl šių objektų valdymo, naudojimo bei disponavimo jais. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingu atveju nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu yra užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Kasacinis teismas taipogi citavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2016 m. birželio 7 d. nutarimas). Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-701/2023) yra išaiškinęs, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius paskiriamas pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija; jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija; bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija, ir išimtis iš šios bendrosios taisyklės. Taigi pastato administratoriaus paskyrimo institutas yra griežtai reglamentuotas teisės aktuose. Vien tai, kad UAB „Admi“ anksčiau administravo pastatą, bei įvykus sutarties nutraukimui, nesuteikia jai daugiau teisių į ateitį, nesant tam teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovė, gavusi duomenis, tinkamai identifikavo, jog savininkai nepasirinko administratoriaus bei atitinkamai atliko įstatyme nurodytas procedūras. Pažymėtina, kad pagal bendrą teisės principą laikoma, jog tai, kas imperatyviai reglamentuota įstatyme, negali būti keičiama ar papildoma šalių konkliudentiniais veiksmas. Apygardos teismų praktikoje taip pat išaiškinta (pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-924/2023), kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai gali būti valdomi trimis būdais: 1) įsteigus savininkų bendriją; 2) sudarius jungtinės veiklos sutartį; 3) nustatyta tvarka paskyrus bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vienu metu gali būti naudojamas tik vienas valdymo būdas. Visi trys bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo įgyvendinimo būdai – patalpų savininkų bendrija, patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas – yra CK įtvirtinti kaip alternatyvūs ir lygiaverčiai būdai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti, tik CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas, jeigu nėra pritaikyti kiti būdai – neįsteigta bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis, kas ir egzistuoja nagrinėjamos bylos atveju (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3207-855/2025). Apygardos teismai išaiškino (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-526-828/2020), kad po 2014 m. liepos 1 d. administratoriai turi būti skiriami įstatymų ir aprašo nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu bei nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais ir panašiai, šiuo atveju svarbiausia yra įstatymu nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų teisė išreikšti savo valią dėl jų daugiabutį namą administruojančio verslo subjekto. Byloje nustačius, kad ieškovė UAB „Admi“ nėra paskirta ginčo namo administratore įstatymų nustatyta tvarka bei nustačius kitas nurodytas aukščiau sąlygas, kad būtų įregistruotas toks administravimas, todėl laikytina, kad atsakovė pagrįstai pradėjo procedūras. Kartu pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių pasisakė ir apygardos teismas, sprendęs šioje byloje 2025 m. lapkričio 17 d. priimtos teismo nutarties teisėtumo klausimą, 2026 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-548-562/2026 gana aiškiai nurodęs, kad remiantis NTR duomenimis, iki UAB „Servico“ paskyrimo administratoriumi, nebuvo įregistruotas juridinis faktas, kad namas yra valdomas vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytų būdų. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2019 m. birželio 25 d. administravimo ir priežiūros sutarties Nr. AMD-360 matyti, kad UAB „ADMI“ teikė administravimo ir priežiūros paslaugas namo butų ir patalpų savininkams, veikdama per jų įgaliotinį – UAB „HA.EN“. Tačiau pagal viešai prieinamą informaciją nustatyta, kad UAB „HA.EN“ 2024 m. lapkričio 22 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė privalėjo organizuoti balsavimo raštu procedūras dėl namo bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo.

23.       Byloje nekeliamas klausimas dėl kitų ieškovų (V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D.) suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme reikšti tokio pobūdžio ieškinį, tačiau teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė poziciją, jog tokio suinteresuotumo neturi ieškovė UAB „Admi“.

24.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

25.       Taigi teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015).

26.       Byloje iš pareikšto ieškinio matyti ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovas aiškiai įvardino ir įrodinėjo, kad ieškinio tenkinimas sukeltų teisinį efektą jos teisėms ir pareigoms (t. y. kad ieškovė UAB „Admi“ ketina administruoti ginčo pastatą (kurį administravo), už ją buvo balsuojama procedūros metu, tačiau vertina, jog administratoriaus paskyrimo procedūra vyko neskaidriai, savininkų balsavimo biuleteniai buvo klastojami. Kartu 2025 m. spalio 20 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų balsavimo savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolo informacija rodo, jog rinkimuose dalis gyventojų balsavo už UAB „Admi“. Taigi ieškovė turi teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko ir teisę kreiptis į teismą CPK 2,5 straipsnių kontekste su nurodytu reikalavimu, o ieškovei neįrodžius turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys (dalyje pagal šio ieškovo reikalavimą) gali būti atmetamas. Dėl tokio ieškinio dalyko ir jo pagrindo pagrįstumo rezultato teismas būtent pasisako bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo vertinimu, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė UAB „Admi“, nors nėra butų ir kitų patalpų savininkė kaip kiti ieškovai (neturėjo teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl administratoriaus pasirinkimo ir priimti kokius nors konkrečius sprendimus šiuo klausimu), bet turi argumentuotą (įrodytą) reikalavimo teisę. Byloje įrodyta, jog ginčijamas mero potvarkis (kuris priimtas kartu remiantis vykdytos balsavimo procedūra), o pagrindas ieškinio reikalavimo yra būtent balsavimo procedūros pažeidimai, šios procedūros metu buvo balsuojama ir už UAB „Admi“. Šiuo atveju UAB „Admi“ nėra atsitiktinis juridinis asmuo, bet šiuo atveju galėjo būti išrinkta administratore vietoje UAB „Servico“. Kartu ieškovė UAB „Admi“ ginčijo (įrodinėjo) šiuos procedūrinius pažeidimus ne viena savarankiškai, bet kartu su dalimi butų ir kitų patalpų savininkais (kartu kaip bendraieškiai), kurie taipogi pritaria tokiai ieškovės UAB „Admi“ pozicijai ir bendrai teikia reikalavimus ieškiniu. Faktiškai įrodinėjama, kad dalis ginčo pastato daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nebalsavo, kad jų biuleteniai suklastoti, ir kad potvarkis priimtas prieš jų valią, ką ir įrodinėja kartu UAB „Admi“ dėl balsavimo (kuriame ji galėjo būti išrinkta) neskaidrumo. Taigi ieškovės UAB „Admi“ reikalavimo teisė vertintina kartu su kitų ieškovų (butų ir kitų patalpų savininkų) reikalavimo teise ir pagal bylos medžiagą nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė UAB „Admi“ neturi suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme nagrinėjamu atveju.

27.       Dėl pačios vykdytos procedūros, balsavimo ir kitų susijusių aplinkybių.

28.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

29.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).

30.       Iš ginčijamo mero potvarkio matyti, kad jis priimtas kartu vadovaujantis Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 „Dėl Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2025 m. spalio 20 d. protokolą Nr. A16-1735/25. Kartu ginčui aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. D1-195 redakcija) patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas.

31.       Iš pateikto 2025 m. spalio 20 d. balsavimo komisijos protokolo matyti, kad balsavimas raštu laikomas įvykusiu.

32.       Esminis ginčas byloje šioje dalyje yra tai, kad byloje įrodinėjama, jog atsakovė procedūroje rėmėsi elektroniniu paštu (neaišku kieno, asmuo neidenfikuotas iki šiol) atsiųstais 49 biuleteniais, kurie 2025 m. spalio 15 d. buvo atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Minėtame el. laiške buvo prisegti 4 failai su skanuotais 49 pasirašytais balsavimo raštu biuleteniais. Patys biuleteniai yra skanuoti (nėra patvirtinti). Balsavimo komisija šiuo atveju rėmėsi šiais biuleteniais. Byloje teigiama (įrodinėjama), kad dalis biuleteniuose nurodytų butų ir kitų patalpų savininkų nėra tokių biuletenių pasirašę, nėra balsavę už UAB „Servico“, parašai (bent dalies savininkų) yra suklastoti. Pateikta duomenų, kad iki šiol dėl šių aplinkybių vyksta prokuratūroje ikiteisminis tyrimas, kuris pagal teismui pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimo momentu nėra baigtas. Teismas nutarė nestabdyti šios bylos nagrinėjimo dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, atsižvelgęs į teismų praktiką (jog dėl tokios priežasties (vykstančio ikiteisminio tyrimo) civilinės bylos stabdomos tik išimtiniais atvejais) ir tai, kad toks ikiteisminis tyrimas (ir po to baudžiamoji byla, jeigu ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas) gali tęstis ilgai ir neapibrėžtą laikotarpį, o civilinė byla gali būti išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles, tam pritarė ir ieškovai bei vėliau iš esmės ir atsakovai.

33.       Kartu byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)); ieškovė A. Y. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovai S. Ž. ir R. Ž. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė O. D. (valdo butus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiasis asmuo J. G. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiasis asmuo M. K. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiasis asmuo D. B. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini)) už UAB „Servico“ nebalsavo, nors įrašyta, kad dalyvavo ir balsavo už UAB „Servico“. Taipogi ginčo šalys neprieštaravo, kad garbaus amžiaus trečiojo asmens V. K. (nurodyta, kad trečiasis asmuo yra 87 metų amžiaus) ir jo dukros gauta teisme pranešimas-informacija el. paštu pozicija yra teisinga, t. y. kad jis nebalsavo ir nieko nežino (V. K. valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat trečiasis asmuo V. P. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad pats asmeniškai nepasirašinėjo balsavimo biuletenio, jo bute gyvena jo sesė, kuri galėjo pasirašyti už jį (ir jis sutinka), ginčo šalys vieningai pritarė pozicijai, jog esant tokioms aplinkybėms (nesant sesers įgaliojimo ir jokių atžymų biuletenyje) ir V. P. balsavimo biuleteniu, kurio jis taipogi faktiškai nepasirašė, negalima remtis. Iš ginčo nurodytų 49 biuletenių vienintelė – trečiasis asmuo J. D. (valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad pasirašė biuletenį ir atidavė jai nepažįstamiems asmenims. Kiti tretieji asmenys (nurodyti konkrečiai minėtuose 49 biuleteniuose) teismui neatskleidė savo pozicijos.

34.       Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad neturi pagrindo abejoti tokiais asmenų paaiškinimams ir to neginčija, priešingų įrodymų ar prašymų neteiks. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys taipogi priešingų įrodymų dėl šių 49 biuletenių į bylą nepateikė.

35.       Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (ginčui aktualioje redakcijoje) patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše, 11 punkte, kad patalpos savininkas ar jo įgaliotas asmuo užpildo biuletenį pagal jame nurodytus reikalavimus, svarstomu klausimu pažymi „pritariu“ ar „nepritariu“, nurodo užpildymo datą ir laiką, pasirašo, nurodo vardą ir pavardę. Kai patalpos savininkas yra juridinis asmuo, pasirašo juridinio asmens vadovas arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas atstovas. Kai patalpos savininkas yra fizinis asmuo, jo įgaliojimas pasirašyti kitą asmenį turi būti patvirtintas notaro. Kai pasirašo įgaliotas asmuo, pridedamas įgaliojimas veikti fizinio ar juridinio asmens vardu. Šio aprašo 13 punkte nustatyta, kad užpildytą ir pasirašytą biuletenį patalpos savininkas arba jo įgaliotas asmuo (kartu su įgaliojimus balsuoti patalpos savininko vardu patvirtinančiais dokumentais) iki balsavimo pabaigos dienos grąžina organizatoriui pranešime ir biuletenyje nurodytu būdu. Balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis balsavimo biuletenis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jis nepasirašytas patalpos savininko ar jo įgalioto asmens ar pasirašytas neturint įgaliojimo. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad balsavimui įvykus, komisija, nustatydama, kokį sprendimą priėmė patalpų savininkai, vertina tik galiojančius biuletenius.

36.       Nagrinėjamu 49 balsavimo biuleteniai, kuriais vadovavosi atsakovė, buvo tiesiog nuskanuoti ir atsiųsti paprastu el. paštu, be kvalifikuoto el. parašo, ir dar atsiųsti iš neidentifikuoto asmens (asmuo, pateikęs biuletenius neprisistatė), įgaliojimas nepateiktas. Balsavimo biuletenių originalai organizatoriui taip pat nebuvo perduoti. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad jie buvo grąžinti taip, kaip to reikalauja aprašas. Nėra duomenų, kad šiuos balsavimo biuletenius būtų grąžinęs organizatoriui (kaip tai numato aprašo 13 punktas) savininkas arba jo įgaliotas asmuo. (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto valdytojas (ir konkrečiai siuntęs asmuo) nenustatytas ir nė vienas iš nurodytų biuleteniuose asmenų (savininkų) nepripažino (pateikus teismui įrodymus), kad tai būtų jo elektroninis paštas, kitų įrodymų byloje taip pat nepateikta. Dėl šio siuntėjo šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Todėl faktiškai šie 49 balsavimo biuleteniai buvo grąžinti balsavimo organizatoriui netinkamai ir organizatorius, ypač negavęs grąžintų balsavimo biuletenių originalų, šių biuletenių neturėjo vertinti kaip tinkamų, tinkamais identifikavus asmenis, patvirtintų. Kaip byloje nustatyta, niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo, jog V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., J. G., M. K., D. B. ir V. K. (kurie buvo nurodyti šiuose biuleteniuose) nebalsavo už UAB „Servico“, buvo nurodytos ir kai kurių kategoriškos pozicijos, jog puikiai (gerai) savo parašus žino ir tai ne jų parašai (paneigiant aplinkybes, jog gal pamiršo, jog pasirašė). Trečiasis asmuo V. P. taip pat faktiškai nebalsavo, o jo sesers įgaliojimo (kaip numato aprašas) nebuvo pateikta. Vienintelis trečiasis asmuo J. D. patvirtino, kad pasirašė balsavimo biuletenį ir atidavė jai nepažįstamiems asmenims, daugiau apie pasirašyto biuletenio likimą nežino. Pažymėtina, kad nors balsavimo organizatoriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. pranešime (kuris pateiktas į bylą) nurodyta, kad toks biuletenio grąžinimas (užpildžius, pasirašius, nuskanavus ir išsiuntus nurodytu el. paštu) būtų tinkamas, bet toks savivaldybės pranešime nurodytas būdas savaime nepanaikina aukštesnės galios aprašo reikalavimų. Teismas suprato atsakovų atsakovo poziciją dėl praktinių argumentų (t. y. kad būna visokių gyvenime situacijų, pvz., vyresnio amžiaus savininkai gali paprašyti kaimyno ar giminaičio išsiųsti jų pasirašytą biuletenį, tuo pačiu ir organizatoriui paprasčiau negu viską tikrinti ar pan.), bet toks praktinis argumentas nėra įtvirtintas pačiame apraše. Aprašas gana aiškiai nurodo, kad kalbama ne apie „persiuntėją“, o apie tai, kad biuletenį grąžina savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

37.       Kartu pažymėtina, kad balsavimas elektroniniu paštu (negrąžinant originaliai pasirašyto biuletenio) iš esmės atitinka balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis. Todėl jeigu negrąžinamas organizatoriui pasirašytas gyvai savininko biuletenio originalas, tuomet skanuota kopija pateikta elektroninio ryšio priemonėms turi būti pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu.

38.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, pagal nurodyto aprašo nuostatas, atsakovė neturėjo pakankamo teisinio pagrindo remtis neidentifikuoto asmens paprastu el. paštu atsiųstais, tik nuskenuotais biuleteniais, jei nebuvo pateikta įgaliojimų ir tie balsavimo biuleteniai (juos siunčiant tik elektroninio ryšio priemonėmis, bet originalų atsiuntimo organizatoriui) nebuvo pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tuo labiau byloje nustatyta susidariusi situacija jau rodo tokios praktikos rizikas, spragas ir ydingumą, t. y. šiuo atveju bent 9 asmenys, kurie nurodyti šiuose biuleteniuose kaip balsavę ir konkrečiai už tą pačią kandidatūrą UAB „Servico“, patvirtino, kad to faktiškai nėra darę. Sutinkama su ieškovų nurodyta pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip viešojo administravimo subjektui, keliami kartu didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Kaip minėta, pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Todėl teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir pateiktus paaiškimus, neturi pagrindo abejoti pateiktais butų ir kitų patalpų savininkų paaiškinimais. Bent dalis savininkų – V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., J. G., M. K., D. B. ir V. K. nebalsavo taip kaip užfiksuota komisijos protokole. Trečiasis asmuo V. P. faktiškai taip pat pats nepasirašinėjo balsavimo biuletenio.

39.       Kaip nustatyta, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 „Dėl Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21 punkte, pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį balsavo daugiau kaip pusė butų ir kitų patalpų savininkų arba daugiau kaip pusė pakartotiniame balsavime raštu ar pakartotiniame susirinkime, jei pirmasis balsavimas raštu ar susirinkimas neįvyko, dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų. 26 punkte nustatyta, kad jeigu suorganizavus butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, nes nė vienas asmuo nesurenka pakankamai balsų, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausiai butų ir kitų patalpų savininkų balsų surinkusį asmenį. Jeigu du ar daugiau asmenų gavo vienodą balsų skaičių, skiriamas tas, kuris administratoriaus pasirinkimo procedūros pradžios dieną sąraše įrašytas pirmesnis. Jeigu pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo neįvyksta, administratorių iš sąrašo, pradedant nuo sąrašo pradžios, skiria eilės tvarka savivaldybės vykdomoji institucija, praleisdama asmenis, kurie tokiais atvejais jau buvo paskirti arba ne seniau kaip prieš 12 mėnesių iki administratoriaus parinkimo dienos atsisakė būti paskirtais administratoriumi. Kai tokiais atvejais buvo paskirti visi sąraše esantys asmenys, išskyrus tuos, kurie nebuvo paskirti dėl atsisakymo, asmenis eilės tvarka vėl pradedama skirti nuo sąrašo pradžios.

40.       Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes meras neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčo potvarkio, nes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu turėjo būti laikomas neįvykęs, kadangi nebuvo gautas pakankamas galiojančių biuletenių skaičius (dalis biuletenių (bent 9 savininkų) laikomi netinkami). Tokiu atveju nebebuvo kvorumo ir turėjo būti laikomas neįvykusiu (paneigiant komisijos išvadą, jog balsavimas įvyko). Tam, kad būtų priimtas potvarkis, pirmiausia turėjo įvykti balsavimas raštu arba pakartotinis balsavimas raštu, taip, kaip nustatyta balsavimo raštu apraše. Tik tada, kai įvykus balsavimui ar pakartotiniam balsavimui raštu, savininkai nepriima sprendimo dėl administratoriaus parinkimo, atsakovė skyrimo aprašo 26 punkto pagrindu gali priimti potvarkį. Taigi ginčo mero potvarkis priimtas remiantis įrodytu procedūriškai ydingu pagrindu.

41.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, kartu dėl susiklosčiusios situacijos šias aplinkybes vertinant pagal CK 1.5 straipsnį, ginčo mero potvarkis (t. y. 2025 m. spalio 24 d. potvarkis Nr. 955-1646/25 dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore) naikintinas, t. y. ieškovų ieškinys tenkinamas.

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43.       Kartu CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

44.       Ieškinį tenkinus, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys nepateikė teismui duomenų apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45.       Ieškovų atstovas pateikė duomenų apie šias ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: 11 638,69 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas ir 171 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (žyminio mokesčio permoka grąžinta 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi). Kartu pažymėtina, kad žyminis mokestis sudarė 114 Eur už ieškinio reikalavimą ir 57 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

46.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas patvirtino, kad faktines bylinėjimosi išlaidas patyrė tik ieškovė UAB „Admi“, kuri padengė tiek žyminio mokesčio išlaidas, tiek teisines išlaidas, kiti ieškovai šių faktinių išlaidų nepatyrė, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „Admi“ naudai, bet sutiktų, kad šios išlaidos būtų atlygintos lygiomis ir visiems ieškovams.

47.       Bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį yra faktiškai patirtos, tačiau pažymėtina, kad ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista). Dėl to šioje byloje laikomos pagrįstomis tik 114 Eur žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidos.

48.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

49.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

50.       Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ieškovų atstovas (advokatas) teikė ieškovams įvairias teisines paslaugas (nuo procesinių dokumentų rengimo, įvairių įrodymų teikimo iki atstovavimo keliose posėdžiuose), nurodytas išlaidų dydis neviršija rekomendacinių dydžių, įvertinus bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kitas svarbias aplinkybes, nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis už teisines paslaugas laikomas pagrįstas ir protingas, ieškovų atstovo suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumas ir kokybė teismui nekėlė abejonių, pati byla priskirtina prie sudėtingų, taip pat kaip matyti iš bylos duomenų, advokatas atliko daug įvairių procesinių veiksmų. Taigi laikytina, kad ieškovė UAB „Admi“ patyrė bendrai 11 752,69 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (11 638,69 Eur + 114 Eur). Nėra pagrindo šias bylinėjimosi išlaidas priskirti kitiems ieškovams, kai faktiškai šias patyrė tik ieškovė UAB „Admi“, t. y. tik ši ieškovė prisiėmė sumokėti žyminį mokestį ir sumokėti konkrečiam advokatui už teisines paslaugas.

51.       Kartu CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas (2023 m. lapkričio 29 d. bylinėjimosi išlaidų apžvalgoje) pažymėjęs, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Teismo vertinimu, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, teismas vis dėlto atsižvelgia į kelis aspektus. Pirmiausia, kad šiuo atveju nors neneigiant atsakovės kaltės (jog netinkamai įvykdyta procedūra), atsakovės procedūriniai pažeidimai sukėlė bylos atsiradimą ir dėl to buvo priimtas ginčo potvarkis, įstatymas taip pat nenumato galimybės pasinaikinti šį potvarkį. Praktikoje taip pat tokios išlaidos priteisiamos iš atsakovės naikinant mero potvarkį (pvz., Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-370-637/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-838-513/2024). Bet kartu byloje nustatytos papildomos ir procesinės aplinkybės, kurios rodo, jog būtina kartu vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi (sąlygomis) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismo vertinimu, pagal vidutinio asmens suvokimą ar net aukštesnį standartą, kuris taikomas institucijoms, tokie balsavimo organizatorei atsiųsti el. paštu biuleteniai (kuriuose gana aiškiai matomas skanuotas asmens parašas (-ai)), teismo vertinimu, akivaizdžiai suklaidino atsakovę, tą ir akcentavo atsakovų atstovas, matyti gana aiškus siekimas suklaidinti). Teismas taip pat suprato atsakovų atsakovo poziciją dėl praktinių argumentų (t. y. kad būna visokių gyvenime situacijų, pvz., vyresnio amžiaus savininkai gali paprašyti kaimyno ar giminaičio išsiųsti jų pasirašytą biuletenį, tuo pačiu ir organizatoriui paprasčiau negu viską tikrinti ar pan.), bet toks praktinis argumentas nėra įtvirtintas pačiame apraše, nepateisina susidariusios situacijos. Kartu aplinkybė, kad iš 53 el. paštu gautų biuletenių net 49 buvo atsiųsti vieno el. pašto adreso. Jau vien ši aplinkybė vidutiniškai rūpestingam asmeniui (o atsakovei keliami aukštesni standartai) yra nestandartinė ir kelianti įtarimą, nes kalbama ne apie vieną savininką, o apie didelį skaičių atskirų savininkų balsų, atkeliavusių vienu kanalu (iš vieno neįvardinto (neatskleisto) šaltinio). Bet kartu matyti, kad atsakovė, sužinojusi po ginčo mero potvarkio priėmimo apie susiklosčiusias aplinkybes ėmėsi aktyvių veiksmų kiek gali pagal kompetenciją padėti asmenims (nukreipė juos į policijos įstaigas, bendradarbiavo), taip pat atsakovės atstovas gana procesiškai operatyviai padėjo išnagrinėti sudėtingą bylą, prašė ir teismo išnagrinėti kiek įmanoma operatyviau ginčą, nedidinant išlaidų procese, neginčijo pagrinde ieškovų nurodomų aplinkybių (dėl balsavime susiklosčiusių aplinkybių). Taigi nors pagrindinė bylos kilimo priežastis buvo atsakovės veiksmai, kurie nebuvo pakankamai rūpestingi ir laikantis aprašo (atsakovei taikomas aukštesnis atidumo laipsnis), bet teismas kartu įvertina, jog atsakovė buvo pakankamai akivaizdžiai suklaidinta ir procesiškai elgėsi koncentruotai, jog būtų galima vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CK 1.5 straipsniu, pripažinti ieškovei UAB „Admi“ iš atsakovės 80 proc. bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Toks išlaidų atlyginimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kartu atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šioje individualiai sudėtingoje susiklosčiusioje situacijoje, kartu atsižvelgus (į kitas CPK 93 straipsnio 4 dalies būtinas sąlygas), t. y. į pačių ieškovų konkretų procesinį elgesį ir pareikštą ieškinį, kadangi dalyje ir ieškovai kėlė perteklinę (nepagrįstą) ieškinio pagrinde poziciją (kuri taipogi ilgino nagrinėjimą ir didino bendras išlaidas), jog neva atsakovė neturėjo pagrindo pradėti tokią procedūrą (kaip minėta, byloje nustatyta, kad daugiabutis namas nebėra valdomas nė vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius, vadovaudamasis 2025 m. vasario 10 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-16 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, 2025 m. spalio 2–15 d. organizavo balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo, t. y. pagrįstai pradėjo procedūrą). Kaip ir nurodė taip pat apygardos teismas, sprendęs atskirojo skundo klausimą šioje byloje, atsakovė privalėjo organizuoti balsavimo raštu procedūras dėl namo bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Tačiau nepaisant to, ieškovai (įžvelgiama, kad tai buvo būtent ieškovės UAB „Admi“ pozicija) teikė tokius argumentus, teikė šioje dalyje ir susijusį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie buvo atmesti. Taigi šiuo atveju, nors ieškinys tenkintas, bet kartu dalis ieškinio pagrinde įrodinėtų kitų aplinkybių, kurios didino bylinėjimosi išlaidas ir ilgino procesą, buvo pripažintos nepagrįstos. Šiuo atveju, teismo vertinimu, įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog teismas nustatė ir konkrečiai identifikavo CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytas šios normos taikymo sąlygas, kartu taikant CK 1.5 straipsnį (priteisiant 80 proc. bylinėjimosi išlaidų, sumažinus 20 proc.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovei UAB „Admi“ priteistina iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 9 402,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (80 proc.). Teismo vertinimu, toks situacijos išsprendimas šiuo atveju kartu atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. 

52.       Byloje patirtos 242,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovų V. K., A. Y., S. Ž., R. Ž., O. D., UAB „Admi“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. spalio 24 d. potvarkį Nr. 955-1646/25 dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (k. 111109233) ieškovės UAB „Admi“ (k. 300527781) naudai 9 402,15 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus du eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (k. 111109233), 237,44 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus, 44 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą siųsti ginčo šalims per EPP sistemą (kartu įpareigojant įgaliotą asmenį O. D. (jos atstovą) informuoti trečiuosius asmenis (išskyrus trečiąjį asmenį UAB „Servico“) apie priimtą teismo sprendimą. Išsiųsti sprendimą trečiajam asmeniui UAB „Servico“ per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                  Tomas Malijauskas