Civilinė byla Nr. 2A-888-275/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01272-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,

dalyvaujant atsakovo atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „HT Perfection“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gintvidas“ ieškinį atsakovui UAB „HT Perfection“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 700 Lt netesybų ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-01-19 šalys sudarė transporto sutartį-užsakymą, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą vilkiką į Zlatousto miestą, Čeliabinsko srityje, Rusijos Federacijoje, iki 2011-01-21  9 val. (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 4 p. šalys susitarė, kad tuo atveju, jei nebus pateiktas krovinys, užsakovas moka 20 procentų netesybas nuo krovinio pervežimo vertės, o laiku nepateikus užsakytos transporto priemonės vežėjas moka 20 procentų netesybas nuo krovinio pervežimo vertės. Ieškovas 2011-01-21 pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimo laiku pateikti transporto priemonę nevykdė, transporto priemonė pateikta nebuvo, todėl atsakovas privalo sumokėti 20 procentų netesybų nuo krovinio pervežimo vertės, t.y. 700 Lt. Atsakovas 2011-01-21 2030 val. pateikė pretenziją ieškovui, kurioje nurodė, kad dėl automobilio gedimo nebuvo galimybės sutartyje nurodytu laiku pateikti transporto priemonės, transporto priemonės vairuotojas susisiekė su siuntėjo atstovu, kuris į susitikimo vietą neatvyko ir krovinio nepateikė. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonės gedimas negali būti pateisinančia aplinkybe neatvykti vilkikui į pakrovimo vietą ir atsakovo nuo atsakomybės neatleidžia. Dėl šių aplinkybių ieškovas patyrė nuostolių, kadangi turėjo skubiai ieškoti naujų pervežėjų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „HT Perfection“ ieškovo UAB „Gintvidas naudai 700 Lt ir 367 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų pratenzijų akivaizdu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas neginčija aplinkybės, jog sutartimi nustatytu terminu, t.y. iki 2011 m. sausio 21 d. 9 val. atsakovas transporto priemonės pervežimui atlikti nepateikė. Ieškovo atstovas tiek teismo posėdžio metu, tiek ieškinyje savo reikalavimą grindė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 straipsnio 3 dalimi, kur numatyta, kad vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. CMR konvencija reglamentuoja vežėjo atsakomybės klausimus tik nuo krovinio perdavimo vežėjo dispozicijon momento, todėl, vežėjui pažeidus sutartinius įsipareigojimus iki krovinio perdavimo jo dispozicijon, dėl vežėjo civilinės atsakomybės turi būti sprendžiama pagal nacionalinius įstatymus, t.y. taikant Civilinio kodekso ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vežimo santykius. Be to, CMR konvencija nereglamentuoja vežėjo atsakomybės už transporto priemonės nepateikimą klausimų. Tai reiškia, kad ginčai dėl transporto priemonės nepateikimo laiku turi būti sprendžiami pagal nacionalinius įstatymus. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta draudimo šalims susitarti dėl vežėjo atsakomybės už transporto priemonių nepateikimą. Remiantis Civilinio kodekso 6.818 str. 1 d., vežėjas už transporto priemonės nepateikimą, o siuntėjas - už krovinių nepateikimą arba už pateiktų priemonių nepanaudojimą atsako vežimo sutarties ar įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Šalys sudarytos sutarties 4 p. susitarė, kad laiku nepateikus užsakytos transporto priemonės vežėjas moka 20 procentų netesybas nuo krovinio pervežimo vertės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neatleistinas nuo pareigos laikytis šalių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Motyvavo, kad šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), kurie veikia savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už visus savo veiksmų padarinius, kartu - prievolių nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.71, 6.189 str. 1 d.). Transporto priemonės pristatymas laiku yra atskira prievolė, kurią pažeidus, taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.818 str. 1 d.). Pagal Civilinio kodekso 6.2 str., prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (CK 6.59 str.), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.). Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.63 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Šiuo atveju šalys įstatymo reikalaujama forma - raštu susitarė dėl netesybų ir jų dydžio (CK 6.71 str.). Remiantis Civilinio kodekso 6.75 straipsniu, skolininkas, ginčijantis pareigą mokėti netesybas, privalo įrodyti, kad prievolę įvykdė tinkamai. Teismas konstatavo, kad atsakovas tiek parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, teik ir ieškovui pateiktoje pretenzijoje pripažino, jog sutartimi sutartu terminu savo įsipareigojimo neįvykdė, t.y. transporto priemonės krovinio pakrovimui nepateikė. Tai reiškia, kad atsakovas, laiku neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, turi prisiimti ir tokio elgesio pasekmes, t.y. sumokėti sutartimi sulygtas netesybas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „HT Perfection“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą dalyje dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad ieškovo pateikti įrodymai neatitinka tikrovės bei prieštarauja vieni kitiems. Skundžiamame teismo sprendime pažymėta, kad vairuotojo pateiktas paaiškinimas papildo atsakovo ieškovui pateiktą pretenziją. Su šiuo teiginiu apeliantas kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad į pasikrovimo vietą transporto priemonė buvo pateikta tvarkinga ir be jokių gedimų. Krovinio pervežimo užsakymo sutartyje nurodytas pasikrovimo laikas 9 val., tačiau nenurodytas tikslus adresas. Nurodytas tik pasikrovimo miestas ir kontaktinis telefonas asmens, turinčio pasitikti ir palydėti atsakovo vilkiką į tikslią pasikrovimo vietą. Todėl bet kuriuo atveju, nežinodamas tikslios pasikrovimo vietos, atsakovo vilkikas niekaip negalėjo būti pasikrovimo vietoje 9 val. Vilkikams važiuojant tolimais maršrutais, kelių valandų nukrypimas nuo pervežimo sutartyje nurodyto laiko negali būti traktuojami kaip vilkiko neatvykimas į vietą. Vilkiko vienos komandiruotės pravažiuojamas atstumas vidutiniškai yra 9 000 km. Taip pat yra važiuojama per kelis pasienius (Rusijos Federacijos, Kazahstano Respublikos). Reikėtų įvertinti aplinkybę, kad pervežimas vyko žiemą, Rusijos Federacijos teritorijoje, kur dėl gausaus sniego keliai kelioms valandoms iš viso uždaromi. Iš atsakovo darbo praktikos su kitais užsakovais, galima pasakyti, kad paprastai transporto priemonės nepateikimu laikomas jos nepateikimas per 24 val. Tai paprastai įrašoma ir krovinio pervežimo užsakymo sutartyje. Toks „geros praktikos“ terminas yra teisingas ir pagrįstas. Šiuo atveju ieškovas, krovinio pervežimo užsakyme iš viso nenurodęs tikslios pasikrovimo vietos ir sutartį nutraukęs dėl atsakovo vilkiko pavėlavimo į pasikrovimo vietą 3 val., elgiasi nesąžiningai ir siekai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių krovinio siuntėjo pretenzijų ar sankcijų įrodymo ieškovui. Sprendime nurodoma, kad vilkiko vairuotojas išvyko iš nurodytos stovėjimo aikštelės (kur laukė tolimesnių krovinio siuntėjo nurodymų) nepaisydamas galimų baudų. Šis teiginys visiškai nesuprantamas, nes vilkikas išvyko pralaukęs daugiau kaip 24 val. nurodytoje vietoje, ir tik po to kai ieškovas nutraukė pervežimo sutartį. Taip pat nelogiškas ieškovo teiginys, kad vilkikas savavališkai išvyko. Ieškovui nutraukus sutartį, atsakovo vilkikas neturi jokio pagrindo laukti neegzistuojančio krovinio ir toliau vykdyti ieškovo nurodymus. Teismo sprendime pažymima, kad teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad „sutartyje buvo nurodyta, jog vilkikas turi atvykti krovinio 9 val., tačiau transporto priemonė buvo pateikta 12 val.“. Šiuo savo teiginiu ieškovas patvirtina, kad atsakovo vilkikas į pasikrovimo vietą atvyko, nors savo ieškinyje iki tol teigė, kad atsakovo vilkikas iš viso į pasikrovimo vietą neatvyko. Šis ieškovo teiginys įrodo, kad vilkikas atvyko į nurodytą pasikrovimo vietą 12 val. Rusijos Federacijos Čeliabinsko srities laiku tai yra 8 val. Lietuvos Respublikos laiku (skirtumas 4 valandos). Šis faktas įrodo, kad vilkikas atvyko į pasikrovimo vietą 8 val. Lietuvos laiku, o ieškovas sutartį nutraukė tą pačią dieną 1437 val. Lietuvos laiku. Tai reiškia, kad atvykus vilkikui ir jam laukiant, kol jį krovinio siuntėjas palydės į tikslią pasikrovimo vietą, ieškovas nutraukė galiojančią sutartį. Apeliantas dar kartą pažymi, kad krovinio pervežimo sutartyje tiksli pasikrovimo vieta nebuvo nurodyta. Nurodytas tik miestas bei krovinio siuntėjo telefonas, kuriuo reikėjo susisiekti atvykus į miestą. Vairuotojas taip ir padarė bei laukė, kol bus palydėtas į pasikrovimo vietą. Vairuotojas išvyko iš pasikrovimo vietos, ne savo sprendimu ar atsakovo sprendimu, o tik po to kai ieškovas nutraukė sutartį (sutarties nutraukimą faksu ieškovas atsiuntė 2011 m. sausio 21 d. 1437 val.) ir atsakovas nebeprivalėjo laikyti vilkiko nurodytoje vietoje, nes pervežimo sutartį jau buvo nutraukęs ieškovas. Ieškovo teiginiai, kad atsakovo vilkikas neatvyko nei kitą dieną, nei kitą savaitę neturi jokio pagrindo. Ieškovas, nutraukęs pervežimo sutartį, vis tiek reikalauja, kad jam būtų pateiktas atsakovo vilkikas krovinio pervežimui. Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti prideda krovinio siuntėjo atstovo paaiškinimą. Iš jo galima daryti išvadą, kad krovinio siuntėjas laukė atvykstant atsakovo vilkiko ir kitą dieną, ir dar visą sekančią savaitę. Tai atsakovo nuomone aiškiai įrodo ieškovo nesąžiningus veiksmus ir aiškų norą pasipelnyti iš pervežimo sutarties nutraukimo. Iš vienos pusės ieškovas dar tą pačią dieną, kai turėjo įvykti mašinos pakrovimas, neva dėl vėlavimo nutraukė sutartį su atsakovu. Tačiau krovinio siuntėjo apie nutrauktą pervežimo sutartį neinformavo, nes, kaip teigia savo paaiškinime krovinio siuntėjo atstovas, krovinio siuntėjas laukė atvykstant atsakovo vilkiko ir sekančią po numatyto pasikrovimo dieną, ir net visą sekančią savaitę.

Ieškovas UAB „Gintvidas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apelianto dėstomi argumentai negali būti svarstomi apeliacine tvarka, nes pirmosios instancijos teisme aplinkybės, jog vežėjui nebuvo žinoma tiksli pasikrovimo vieta ir dėl to jis negalėjo laiku atvykti į pasikrovimo vietą, nebuvo nagrinėjamos ir atsakovo 2011-03-14 atsiliepime į ieškinį nebuvo išdėstytos. Visa reikalinga informacija krovinio pakrovimui ir pervežimui tiek apeliantas, tiek jo vairuotojas, disponavo, ką patvirtina krovinio siuntėjo individualios S.Izvekovos įmonės direktorės 2011-04-15 paaiškinimas bei aplinkybė, jog 2011-03-14 atsiliepime į ieškinį atsakovas neginčijo paties neatvykimo į pasikrovimo faktą, tik tai motyvavo tuo, jog buvo sugedusi jo transporto priemonė. Be to, atsakovas nepareiškė jokių pretenzijų ar prašymų patikslinti krovinio pasikrovimo vietą iki pat ieškovo pretenzijų pareiškimo (2011-01-21 pretenzija), nors tam laiko turėjo nuo pat sutarties pasirašymo dienos (2011-01-19), kurią jis patvirtino ir jokių pastabų neišreiškė. Apeliantas apeliaciniame skunde dėsto faktų neatitinkančias ir pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas aplinkybes, nes atsakovo transporto priemonė išvis nevykdė susitarime nurodytų instrukcijų ir neatvyko į pasikrovimo vietą, kaip buvo sutarta 2011-01-09 Transporto sutarties-užsakymo 1.1. punkte. Atsakovo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes ieškovo atstovas niekada ir niekur neteigė, kad atsakovo vairuotojas buvo atvykęs į pasikrovimo vietą 2011-01-21  12 val. Ši frazė ištraukta iš konteksto, nes pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo paneigiami atsakovo argumentai, pagal kuriuos lyg tai jų transporto priemonė buvo atvykusi į pasikrovimo vietą 2011-01-21  12 val. vietos laiku. Ieškovas mano, kad tai teismo rašybos klaida spausdinant sprendimą, nes posėdžio metu darytas garso įrašas patvirtina, jog tokio teiginio ieškovo atstovas neišsakė. Be to, ši apelianto nurodoma citata tik patvirtina, kad jam buvo žinoma tiksli pakrovimo vieta ir paneigia visus kitus apeliaciniame skunde dėstomus motyvus, kurie laikytini tik gynybine taktika. Net gi ir tuo atveju, jei vairuotojas būtų atvykęs į pasikrovimo vietą 2011-01-21  12 val. vietos laiku, 2011-01-19 sutartis tarp šalių būtų pažeista, nes pakrovimo laikas nurodytas 9 val. vietos laiku. Griežti vilkiko atvykimo terminai tam ir nurodomi, kad pakrauta transporto priemonė būtų laiku pakrauta, laiku ir su tinkamais dokumentais nusiųsta į mutinę, laiku užmuitinta, kaip tai ir nustatyta sutartyje, nes, priešingu atveju jau užsakovas būtų priverstas mokėti pervežėjui netesybas už prastovas ir laiku neužmuitintą krovinį. Apeliantas manipuliuoja laiku, nes sutartyje aiškiai nurodyta, kad transporto priemonė privalo atvykti 9 val. vietos laiku (o ne Lietuvos laiku), be to, skirtumas nuo Lietuvos laiko yra 3, o ne 4 valandos, nors tai ginčo ir pretenzijų esmės nekeičia bei įtakos sutarties pažeidimo faktui neturi. Tiek bylos medžiaga, tiek krovinio siuntėjo paaiškinimas, tiek pati ginčo ir pretenzijų pareiškimo eiga įrodo, kad atsakovo transporto priemonė išvis neatvyko į pasikrovimo vietą ir akivaizdžiai buvo pažeistas 2011-01-09 Transporto sutartis-užsakymas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

LR CK 6.73 straipsnio  3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jei netesybos  per didelės arba prievolė iš dalies  įvykdyta, teismas  gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pirmosios  instancijos  teismas netaikė šios įstatymo normos, tačiau  ją privalėjo taikyti, atsakovui atsiliepime į ieškinį ( b.l.24-25) nurodžius, kad dėl smulkaus gedimo atsakovo vilkikas į pasikrovimo vietą negalėjo atvykti  sutartyje nurodytu laiku, tačiau atvyko pavėlavęs 3 valandom, apie vėlavimą buvo pranešta ieškovui. Šių  aplinkybių nurodymas  yra teigimu, kad prievolė iš dalies buvo įvykdyta.

Šalių sutarties 4 punkte numatyta, jog nepateikus laiku užsakytos transporto priemonės, vežėjas sumoka 20 procentų netesybas nuo krovinio pervežimo vertės pagal sutartį – užsakymą, tačiau sutartyje nėra numatyta galimybė užsakovui nutraukti sutartį vienašališkai. CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta, jei sutarties įvykdymo terminas  praleistas ir sutarties šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Atsižvelgiant  į tai, byloje turėjo būti padaryta išvada, ar atsakovas pranešė ieškovui  apie vilkiko gedimą, ar ieškovas nustatė papildomą terminą  užsakymui įvykdyti.

Kaip matyti iš  atsakovo tripliko byloje ( b.l. 36-37), jis teikė įrodymus dėl aplinkybės, jog pranešė ieškovui iki 2011-01-21 7 val. ryto apie vilkiko gedimą ir remontą, nurodė, kokio turinio SMS žinutes gavo iš ieškovui priklausančio telefono numerio, jog jų turinys patvirtina, kad ieškovui buvo pranešta apie tai, kad atsakovo vilkikas vėluos atvykti į sutartą vietą. Ieškovui nepaneigus atsakovo pateiktų  įrodymų - žinučių kopijų turinio, nenurodžius argumentų, kad šie įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginio apie tai,, kad jis pranešė ieškovui, jog vilkikas vėluos į pasikrovimo vietą 3 val.,  teismas turėjo priimti šiuos atsakovo įrodymus ir remiantis jais daryti išvadą, kad ieškovas buvo informuotas jog dėl gedimo atsakovas negali įvykdyti sutartimi prisiimto įsipareigojimo atvykti į pasikrovimo vietą 2011-01-21 d. 9 val. Pripažintina,  kad  sutarties tekstas buvo pasiūlytas ieškovo, tai matyti iš  blanko, kuriame nurodytas tekstas ( b.l.5) , todėl ieškovo pareiga buvo nurodyti tikslią pasikrovimo vietą atsakovui. Sutarties 1 punkte esantis įsipareigojimas atsakovo – pateikti vilkiką į Zlatousto miestą, nenurodant tikslaus adreso, kuriuo jis turi pateikti transporto priemonę pakrovimui, leidžia vertinti atsakovo naudai aplinkybę, ar jis buvo atvykęs į 2011-01-21 12 val. į žodžiu nurodytą susitikimo vietą, t.y. Zlatousto priemiestyje, netoli kaimo Atlian esančią stovėjimo aikštelę. Pripažintina, kad sutartyje pasikrovimo vieta nebuvo nurodyta, todėl ieškovo nurodytas telefono numeris, kuriuo turėjo paskambinti prieš atvykdamas atsakovo vairuotojas, yra netinkamu pareigos atvykti į pakrovimo  vietą  nurodymu. Toks neaiškumas sutartyje turi būti aiškinamas sutarties šalies, kuri nerengė sutarties teksto naudai, taigi, tikėtina atsakovo aiškinimu, jog jis atvyko į  žodžiu nurodytą aikštelę pavėlavęs 3 val.,  t.y. atvyko į pakrovimo vietą pavėlavęs nežymiai, todėl tai pripažintina neesminiu sutartinio įsipareigojimo neįvykdymu, t.y. daliniu  įvykdymu  sutarties. Pagrindas sumažinti sutartines netesybas remiantis  straipsnio CK 6.73 straipsnio 2 dalimi yra dėl to, kad atsakovas dalinai prievolę įvykdė, ieškovas neįrodė, jog negalėjo nustatyti  papildomo termino prievolei įvykdyti, tuo nebendradarbiavo su atsakovu, todėl atsakovas turi mokėti tik dalį sutartų netesybų, pripažintina, kad 10 procentų nuo krovinio vertės netesybų nustatymas yra pakankamo dydžio  atsakomybe atsakovui už neatvykimą į sutartą vietą nustatytu laiku.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus netesybų, priteistinų iš atsakovo dydį, atitinkamai mažintinos  ir bylinėjimosi  išlaidos, kurias  turi atlyginti  atsakovas ieškovui, t.y. šios išlaidos paskirstytinos po lygiai abiems sutarties šalims, t.y. po 183,50 Lt.

Sumokėdamas žyminį mokestį už apeliacinį  skundą,  atsakovas turėjo 70 Lt išlaidų, todėl ieškovas turi atlyginti atsakovui šias išlaidas dalyje, kurioje buvo patenkintas  apeliacinis skundas, t.y. ½ dalį išlaidų.

Pašto išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos  teisme, yra mažesnės, nei 10 Lt, todėl jų priteisimo  klausimas  nesvarstomas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo UAB „HT Perfection“ ieškovui UAB „Gintvidas“ netesybų sumą sumažinti iki 350 Lt,  priteistą  bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 183,50 Lt.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „HT Perfection“  iš ieškovo  UAB „Gintvidas“ 34 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apmokėjimui už apeliacinį skundą,  atlyginimą.

Teisėja                                                        Danutė Kutrienė