Civilinė byla Nr. 2-853-860/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18368-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija:

113.2; 117.1; 117.2; 119.6

N U T A R T I S

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjos (išieškotojos) E. G. pareiškimu dėl skolininkės O. R. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,

n u s t a t ė :

Pareiškėja (išieškotoja) E. G. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo:

1) nustatyti skolininkės O. R. turto dalį bendrame su skolininkės sutuoktiniu I. R. turte, t.y. nustatyti, kad skolininkei O. R. priklauso: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (½ vidutinė rinkos vertė – 13 400 Lt); ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1/2 vidutinė rinkos vertė – 223 000 Lt);  

2) teismo nuožiūra nustatyti skolininkei O. R. ir jos sutuoktiniui I. R. priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame prašoma nustatyti skolininkės O. R. dalį, naudojimosi tvarką;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2013-02-08 nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2013-02-28 trūkumams pašalinti.

Pareiškėja šalindama trūkumus pateikė teismui paaiškinimą ir prie jo pridėjo atitinkamus dokumentus.

Prašymas paliktinas nenagrinėtu.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškinys paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.).

Kaip minėta, teismas 2013-02-08 nutartimi nustatė pareiškėjai E. G. terminą iki 2013-02-28 nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Teismas be kita ko minėtoje nutartyje buvo nurodęs, kad: „CPK 667 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Ši nuostata yra imperatyvi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi pateikti teismui minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos (atidalijimo) plano (schemos) projektą, kuris turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui turi būti pateikta tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Tokią praktiką formuoja teismai, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010-09-27 nutartį Nr. 2S-931-56/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartį Nr. 3K-3-956/2003. Taip pat teismui turi būti pateiktas atitinkamas planas, jo projektas, dėl gyvenamojo namo, kad būtų galima nustatyti šio daikto naudojimosi tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad teismas neturėdamas minėtų duomenų, jis neturi galimybės savo nuožiūra nustatyti aptariamų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką“.

Tačiau pareiškėja minėto teismo nustatyto prašymo trūkumo nepašalino. Pareiškėja (jos atstovė) 2013-02-28 pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji neturi galimybės pateikti teismui skolininkei ir suinteresuotam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), planų, kadastrinių matavimų bylų, kadangi nurodytų dokumentų neturi. Nurodyto turto planus, projektus (kadastrinių matavimų bylas) prašo išreikalauti iš skolininkės O. R.. Tačiau teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Visų pirma, pareiškėja prašydama, kad skolininkei būtų nustatyta ½ dalis bendrame žemės sklype, ji, minėta, privalo pateikti teismui minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (schemos) projektą, jame turi būti tiksliai nustatyta skolininkės sklypo dalis, aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą, ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą ir pan. Taigi, pareiškėja turi savo jėgomis ir lėšomis kreiptis į atitinkamus specialistus, kad būtų parengtas minėtus reikalavimus atitinkantis ginčo sklypo naudojimosi tvarkos plano projektas, pagal kurį teismas turėtų nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia žemės sklypo dalimi (1/2) tvarką. Teismas negali įpareigoti skolininką minėtą žemės sklypo planą pateikti, nes jis jo neturi ir negali turėti. Pareiškėjai pateikus atitinkamą siūlomą sklypo naudojimosi tvarkos plano projektą, skolininkas nesutikdamas su tokia naudojimosi tvarka ir žemės sklypo dalimi, turi teisę teikti kitokį variantą ir pan. Be tokių planų teismas negali išspręsti bylos pagal CPK 667 straipsnį. Antra, nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką yra galimybė ir be atskirų planų parengimo, tačiau tam turi būti į bylą pateikta atitinkamo turto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra patalpų schemų išdėstymai ir pan. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atstovauja advokatė D. D., todėl ji turi galimybę minėtus duomenis išsireikalauti iš atitinkamų asmenų ir institucijų (pvz., VĮ Registrų centro). Teismas pareiškėjos prašymą dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo galėtų tenkinti tik tuo atveju, jeigu teismui būtų pateikti atitinkami įrodymai, kad pareiškėja pati dėl objektyvių aplinkybių šių įrodymų negali gauti. Tačiau teismui tokie duomenys nepateikti. Be to, pareiškėja gali pasinaudoti teise prašyti teismo išduoti liudijimą atitinkamiems įrodymams gauti. Tačiau šia teise pareiškėja taip pat nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad teismui nepateikti atitinkami planai, schemos, darytina išvada, kad tai yra esminis trūkumas, kuriam esant teismas negalės tinkamai išnagrinėti bylos ir priimti sprendimo. Dėl šių priežasčių laikytina, kad pareiškėja tinkamai trūkumų nepašalino, todėl prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje paliktinas nenagrinėtu (CPK CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.) 

Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindu pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 290 – 291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r ė:

            pareiškėjos (išieškotojos) E. G. pareiškimą dėl skolininkės O. R. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                           (parašas)                                          Saulius Jakaitis

Kopija tikra: