Pirmosios
instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-542-544/2007
teisėjai Birutė Mėlinauskienė ir
Birutė Jonaitienė Procesinio
sprendimo kategorija: 30.3; 30.8;
(S)
122.3; 124.2.2; 124.5; 128.15.2;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
N U T A R T I S
2007 m. gruodžio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas) Ramunės Čeknienės
(pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens
VĮ Valstybės turto fondas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2007 m. spalio 02 d. nutarties ir atskirąjį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-3104-198/2007 pagal pareiškėjo VĮ Valstybės
turto fondas (toliau – pareiškėjas) prašymą suinteresuotiems asmenims S. S., D. K., VĮ Registrų centro
Panevėžio filialui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-191-08/2002,
užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
NUSTATĖ:
Pareiškėjas
pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo
civilinėje byloje Nr.2-191-08/2002, užbaigtoje 2002-04-12 įsiteisėjusiu teismo
sprendimu (b. l. 42), kuriuo teismas patenkino pareiškėjos S.
S. prašymą ir nustatė nuosavybės teisės faktą pagal įgyjamąją senatį į
gyvenamąjį namą 1A 1/m, verandą 1a1/p, priestatą 2a1/ž, klėtį 2I 1/m,
malkinę1i1/ž, tvartą 3I1/m, malkinę 1i1/ž, daržinę 2i1/ž, malkinę 3i1/ž,
klojimą 4i /ž, šulinį K, lauko tualetą V, pastogę M, esančius (duomenys
neskelbtini) (b. l. 45-48, 42). Nurodė, kad 1998-11-09 Panevėžio rajono
savivaldybė perdavė pareiškėjui valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą
- klojimą, esantį (duomenys neskelbtini), 196,86 kv. m. ploto.
2000-03-27 VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas atliko minėto pastato
kadastrinius matavimus ir 2000-05-17 įregistravo valstybės nuosavybės ir pareiškėjo
turto valdymo patikėjimo teisę į minėtą statinį. 2000-07-21 LR Vyriausybės
nutarimu Nr. 882 minėtas klojimas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą,
o 2007-03-14 - privatizuotas viešo aukciono būdu D. K. Po aukciono
pareiškėjas buvo informuotas, kad tas pats klojimas 2002-04-12 Panevėžio miesto
apylinkės teismo sprendimu pagal įgyjamąją senatį pripažintas S.
S. nuosavybe. Todėl mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl pastato -
klojimo pripažinimo S. S. nuosavybe yra neteisėtas, nes į
bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys – pareiškėjas,
aukciono laimėtoja D. K. Bylos nagrinėjimo metu ginčo
turtas nekilnojamo turto registre jau buvo įregistruotas kaip valstybės
nuosavybė, todėl nuosavybės teisė S. S. į ginčo pastatą
pripažinta nepagrįstai. 2002-04-12 teismo sprendime padaryta aiški įgyjamąją
senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo klaida, nes viešosios nuosavybės
teise priklausantis turtas įgyjamąja senatimi negali būti įgytas. Todėl prašė pakeisti 2002-04-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo
sprendimo dalį ir pareiškėjos prašymą nustatyti nuosavybės teisę pagal
įgyjamąją senatį į pastatą - klojimą, esantį (duomenys neskelbtini), atmesti, o likusioje dalyje palikti teismo sprendimą
nepakeistą; panaikinti S. S. vardu atliktą nuosavybės teisės registraciją į minėtą pastatą-klojimą
(b. l. 45-48).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-06-14 nutartimi pareiškėjo prašymą
dėl proceso atnaujinimo patenkino ir procesą civilinėje byloje
Nr.A2-314-198/2007 atnaujino (b. l. 89).
Išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą Panevėžio miesto apylinkės
teismas 2007-09-18 nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 103-105). Teismas
nustatė, kad ginčo pastatas – klojimas, žymimas 4I /ž, kaip ir gyvenamasis
namas, veranda, priestatas, klėtis ir kiti pastatai (duomenys neskelbtini),
yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris
nuosavybės teise nuo 1998-10-21 priklauso S. S. (b. l. 93). Pareiškėjas S. S. nuosavybės
teisės įgijimo pagrindo pagal įgyjamąją senatį dėl kitų statinių, esančių tame
pačiame žemės sklype, kaip ir klojimas, neginčijo. Klojimo priėmimo - perdavimo
akto surašymo metu tiek savivaldybei, tiek pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog
ginčo statinys yra ant S. S. nuosavybės teise
priklausančio žemės sklypo (b. l. 93 ir 52, 53). Jis, kaip ir dauguma ant to
paties žemės sklypo esančių statinių, pastatytas 1938 m. ir pagal pateiktus Panevėžio apskrities archyvo dokumentus (b. l. 13, 17-22) buvo įrašytas
1980-1990 metų Kriaučiūnų kaimo ūkinėse knygose kaip esantis A.
S. ir S. S. ūkiniame kieme. Ginčo statinys (klojimas)
yra gyvenamojo namo priklausinys ir priklauso žemės sklypo savininkui (CK 4.19 str., 4.40 str. 1 d.). S. S. gyvenamąjį namą su priklausiniais
sąžiningai ir nepertraukiamai valdo, jais naudojasi daugiau negu 20 metų, todėl
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-04-12 teismo sprendimu nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį S. S. į gyvenamąjį namą su
priklausiniais pripažinta pagrįstai (CK 4.47 str. 11 p.). Panevėžio rajono
savivaldybė neprieštaravo, jog S. S. būtų pripažinta
nuosavybės teisė į klojimą, žymimą 4I 1/ž (b. l. 39), teismo sprendimo
neskundė. Pareiškėjas 2000-02-27 registruodamas pastatą – klojimą nekilnojamo turto registre nepateikė informacijos apie žemės sklypo po pastatu
priklausomybę, todėl ginčo pastatas įregistruotas valstybės nuosavybės teise nepagrįstai
ir vertinamas kaip VĮ „Registrų centras“ padaryta klaida (b. l. 63).
Dėl šios 2007-09-18 nutarties pareiškėjas 2007-10-01 pateikė atskirąjį
skundą (b. l. 108-111), kuris Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-02
nutartimi nebuvo priimtas ir nutartas grąžinti jį padavusiam asmeniui CPK 315
str. 1 d. pagrindu, nes paduotas praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų
nutarties apskundimo terminą (b. l. 114). Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo
2007-10-02 nutarties nepriimti atskirojo skundo dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2007-09-18 nutarties pareiškėjas 2007-10-18 pateikė atskirąjį skundą,
kuriuo prašė panaikinti 2007-10-02 nutartį ir atskirojo skundo priėmimo
klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad, nors
teismas skundžiamos nutarties nuorašą išsiuntė 2007-09-19, tačiau jos nuorašą
gavo 2007-09-25, todėl negalėjo laiku pateikti tinkamai parengto skundo.
Atnaujinti termino skundui paduoti neprašė todėl, kad skundžiamojoje nutartyje nebuvo
nurodyta 7 dienų atskirajam skundui paduoti termino pradžia. Nutarties skelbimo
metu pareiškėjo atstovas nedalyvavo (b. l. 145-146).
Apeliantas VĮ Valstybės turto fondas 2007-10-15 teismui pateikė prašymą
atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2007-09-18
nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 115
-116, 123-124). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-11-19 nutartimi ir
rezoliucija atnaujino pareiškėjui terminą atskirajam skundui dėl 2007-09-18
nutarties civilinėje byloje Nr.A2-314-198/2007 paduoti ir nutarė atskirąjį
skundą dėl šios nutarties priimti (b. l. 136, 140-143).
Taigi,
pareiškėjo atskirųjų skundų apskundimo objektais yra 2007-09-18 Panevėžio
miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta atmesti pareiškėjo prašymą
dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-1921-08-2002 pakeitimo (b. l. 103-105) ir 2007-10-02 Panevėžio miesto
apylinkės teismo nutartis nepriimti pareiškėjo atskirojo skundo dėl 2007-09-18
nutarties (b. l. 114).
Atskiruoju skundu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-09-18
nutarties pareiškėjas prašo ją panaikinti, o ginčą išspręsti iš esmės: pakeisti
2002-04-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir pareiškėjos S. S. prašymą nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją
senatį į pastatą – klojimą, esantį (duomenys neskelbtini) ploto,
atmesti, kitoje dalyje spendimą palikti nepakeistą, taip pat panaikinti S. S. vardu atliktą teisinę registraciją į minėtą pastatą –
klojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirajam
skundui pagrįsti nurodo šias faktines bylos aplinkybes. Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2002-04-12 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatė S. S. nuosavybės teisės faktą pagal įgyjamąją senatį į
gyvenamąjį namą 1A 1/m, verandą 1a1/p, priestatą 2a1/ž, klėtį 2I 1/m,
malkinę1i1/ž, tvartą 3I1/m, malkinę 1i1/ž, daržinę 2i1/ž, malkinę 3i1/ž,
klojimą 4i /ž, šulinį K, lauko tualetą V, pastogę M, esančius (duomenys
neskelbtini). Šio teismo sprendimo pagrindu 2002-05-13 buvo įregistruotos pareiškėjos
nuosavybės teisės į aukščiau nurodytus statinius. 1988-11-09 Panevėžio rajono
savivaldybė perdavė pareiškėjui valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą
pastatą –klojimą (duomenys neskelbtini), akto kopija yra byloje). 2000-03-27
VĮ Registrų centras atliko pastato kadastrinius matavimus ir 2000-05-17
įregistravo valstybės nuosavybės ir VĮ Valstybės Turto fondas patikėjimo
teises į nurodytą statinį. 2000-07-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 882 šis
klojimas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą ir 2007-03-14
privatizuotas viešo aukciono būdu D. K. Po aukciono
2007-03-29 pareiškėjas informuotas, kad dar 2002-04-12 d. Panevėžio miesto
apylinkės teismo sprendimo pagrindu minėtas pastatas pagal įgyjamąją senatį
buvo pripažintas S. S. nuosavybe. 2007-04-11 VĮ Registrų
centras raštu Nr.(1.19/2030)s-3122 patvirtino, kad valstybei nuosavybės teise
priklausantis pastatas – klojimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane I1Iž, yra vienas ir
tas pastatas, kuris yra įregistruotas ir S. S. vardu, reg.
Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
žymėjimas plane 4I1ž. Todėl kreipėsi dėl proceso atnaujinimo į teismą, kuris
2007-06-14 nutartimi procesą byloje atnaujino, tačiau nepagrįstai prašymo
nepatenkino, nes:
1.Pagal CK 4.47 str. 11 p., 4.68 str.- 4.71 straipsnių nuostatas įgyjamoji
senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas tik tada,
kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant
terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d. ir teismui konstatavus visas CK 4.68
str.-4.71 str. numatytas sąlygas. Tik tuomet valdymo teisė valdymo teisė
transformuojasi į nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos
minėtuose straipsniuose numatytos sąlygos. Pareiškėjo pateikti įrodymai
patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo turtas jau nuo 2000-05-17 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybė, patikėjimo teise
valdoma pareiškėjo. Todėl S. S. negalėjo įgyti nuosavybės
teisės į ginčo pastatą įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų sąlygų tokiam
įgijimui buvimo (CK 4.69 str. 3 d.). Be to, 2001-07-21 LRV nutarimu Nr. 882 ginčo turtas buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą, kuris buvo viešai
paskelbtas, todėl preziumuojama, kad tai turėjo būti žinoma tiek pareiškėjai,
tiek bylą nagrinėjančiam teismui. CK 4.69 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi
nuostata, draudžianti įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į
valstybei ar savivaldybei priklausančius arba kito asmens vardu į registruotus
daiktus. Viešosios teisės nuosavybės teise priklausantis turtas įgyjamąja
senatimi negali būti įgytas (LAT 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007 UAB “Tomis” v. VĮ Registrų centras). Todėl pirmosios instancijos
teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negali
būti teisėtas ir pagrįstas.
2.Teismas, atmesdamas prašymą, į apelianto argumentus neatsižvelgė ir
dėl jų nepasisakė, taip pat įrodymais nepagrindė išvados, kad ginčo pastatas –
klojimas yra gyvenamojo namo priklausinys. Tuo tarpu VĮ Registrų centras
registracijos duomenimis šis ginčo turtas yra savarankiškas statinys, o vien ta
aplinkybė, kad jis yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės
sklype, nereiškia, kad statinys turėjo būti perduotas pareiškėjai nuosavybėn. Ginčo
turtas liko valstybės nuosavybė, todėl negalėjo būti įgytas įgyjamosios
senaties pagrindu. Dėl šių aplinkybių mano, kad pirmosios
instancijos teismas priėmė ne tik imperatyvias įstatymo normoms
prieštaraujančią nutartį (CK 4.69 str. 3d.), bet ir nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz.,
LAT 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007 UAB “Tomis” v.
VĮ Registrų centras, b. l. 141-143).
Atsiliepimu
į atskiruosius skundus pareiškėja S. S. prašo juos atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas nurodydamas 2007-09-18 nutarties gavimo aplinkybes pripažįsta, jog atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties paduotas praleidus
terminą dėl paties suinteresuoto asmens kaltės, o atnaujinti praleisto termino
atskirajam skundui paduoti neprašė, todėl atskirasis skundas neturėtų būti
priimamas. Pareiškėjas registruodamas pastatą nekilnojamo turto registre nepateikė
informacijos apie įregistruotą po pastatu žemės sklypą jos vardu. Todėl ginčo
pastatas kaip valstybės nuosavybė, valdoma VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo
teise, įregistruotas nepagrįstai dėl VĮ Registrų centro padarytos klaidos (b.
l. 156-157).
Atskirasis skundas dėl 2007-10-02 Panevėžio miesto
apylinkės teismo nutarties netenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje
dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso
teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo padavimo ir priėmimo
terminus bei tvarką. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių
skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama,
atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje
dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. 2007-09-18
nutartis nebuvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas
galėjo būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 str.).
2007-09-18 posėdyje pareiškėjo įgaliotas asmuo dalyvavo, o tai, kad jis
neatvyko išklausyti procesinio sprendimo, nesudaro pagrindo kitaip nei nurodyta
skaičiuoti nutarties apskundimo terminą (b. l. 100-102). Byloje neginčijama,
kad atskirasis skundas paduotas 2007-10-01, t.y. praleidus įstatymo nustatytą
terminą, jo nebuvo prašoma atstatyti, todėl pirmosios instancijos teismas
pagrįstai atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 315
str. 2 d. 1 p. pagrindu (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju 2007-11-05 buvo
paduotas prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl minėtos
2007-09-18 nutarties paduoti, kuris 2007-11-19 nutartimi atnaujintas, o
atskirasis skundas priimtas (b. l. 123-124, 136, 140-143).
Atskirasis
skundas dėl 2007-09-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties tenkintinas:
ši nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: prašymas dėl Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. sprendimo pakeitimo tenkintinas, teismo sprendimas dalyje, kuria S. S. pagal įgyjamąją senatį nustatytos nuosavybės teisės į
klojimą 4I 1/ž, (duomenys neskelbtini), naikintinas ir priimamas teismo sprendimas
pareiškimą šioje dalyje atmesti (CPK 371 str. 1 d. 2 p., 337 str. 2 p,).
Teisėjų
kolegijos nuomone, minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai
aiškino ir taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas – CK 4.68 –
4.71 str., todėl nepagrįstai netenkino apelianto prašymo iš dalies pakeisti 2002-04-12 teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjos prašymą nustatyti nuosavybės teisę
pagal įgyjamąją senatį į pastatą – klojimą, esantį (duomenys neskelbtini)
(b. l. 45-49).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino todėl, kad ginčo
pastatas - koljimas 4I1ž yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 1998-10-21 priklauso S. S. (b. l. 52, 53, 93), kad kitų statinių, esančių tame pačiame
žemės sklype, kaip ir klojimas, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pagal
įgyjamąją senatį neginčijamas, kad 1938 m. pastatytas klojimas pagal Panevėžio apskrities archyvo dokumentus (b. l. 13, 17-22) buvo įrašytas 1980-1990 metų
Kriaučiūnų kaimo ūkinės knygas kaip esantis A. ir S. S. ūkiniame
kieme, kad ginčo statinys (klojimas) yra gyvenamojo namo priklausinys ir
priklauso žemės sklypo savininkui (CK 4.19 str., 4.40 str. 1 d.), kad S. S. gyvenamąjį namą su priklausiniais sąžiningai ir nepertraukiamai
valdo, jais naudojasi daugiau nei 20 metų (CK 4.47 str. 11 p.) bei kad pats pareiškėjas 2000-02-27 registruodamas pastatą (klojimą) nepateikė VĮ Registrų
centras informacijos apie įregistruotą po pastatu žemės sklypą, todėl ginčo pastatas
valstybei nuosavybės teise įregistruotas nepagrįstai ir per VĮ „Registrų centras“
klaidą (b. l. 63).
Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija
nesutinka.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatytos ir iš esmės neginčijamos
aplinkybės, kad S. S. nuosavybės teisės pagal įgyjamąją
senatį į gyvenamąjį namą 1A 1/m, verandą 1a1/p, priestatą 2a1/ž, klėtį 2I 1/m,
malkinę1i1/ž, tvartą 3I1/m, malkinę 1i1/ž, daržinę 2i1/ž, malkinę 3i1/ž,
klojimą 4i /ž, šulinį K, lauko tualetą V, pastogę M, esančius (duomenys
neskelbtini), yra nustatytos ir VĮ Registrų centras įregistruotos Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-191-08/2002 pagrindu nuo 2002-05-13 d. (Reg.Nr.35/147453). Taip pat nustatyta, kad 1988-11-09 Panevėžio rajono savivaldybė LRV 1998-08-04 nutarimo Nr.1005 pagrindu perdavė VĮ Valstybės Turto fondas valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą –
klojimą, esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 41I1ž, 196,86
kv.m. ploto, kuris VĮ Registrų centras 2000-05-17 įregistruotas kaip valstybės nuosavybė, valdoma pareiškėjo patikėjimo teise. 2007-03-14 minėtas pastatas buvo privatizuotas viešo aukciono būdu D. K., o po aukciono 2007-03-29 pareiškėjas informuotas, kad dar 2002-04-12 d. minėtas pastatas pagal įgyjamąją senatį pripažintas S. S. nuosavybe. 2007-04-11 VĮ Registrų centras raštu Nr.(1.19/2030)s-3122 patvirtino, kad valstybei
nuosavybės teise priklausantis pastatas – klojimas, esantis (duomenys
neskelbtini), žymėjimas plane I1Iž, yra vienas ir tas pastatas, kuris yra
įregistruotas ir S. S. vardu, reg. Nr.35/147453,
unikalus Nr.6695-901-8049, žymėjimas plane 4I1ž.
Apeliantas pagrįstai atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai
taikė ir aiškino CK 4.47 str. 11 p., 4.68 str.- 4.71 str. nuostatas. Įgyjamoji
senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 str. 11 p.),
tačiau jai taikyti turi būti nustatytos visos būtinos sąlygos daiktui
įgyjamosios senaties pagrindu įgyti, t. y. kai pareiškėjas nėra ir nebuvo
įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems
nuodytuose CK 4.68 str. 1 d., ir teismui konstatavus visas CK 4.68 str. - 4.71
str. numatytas sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios sąlygos dalyje dėl pastato
klojimo nebuvo byloje nebuvo nustatytos, todėl teismas neturėjo pagrindo
tenkinti pareiškėjos S. S. prašymo dalyje dėl nustatymo
fakto, kad jai nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį priklauso ir ginčo pastatas
– klojimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2002-04-12 sprendimo priėmimo metu (b. l. 42) ginčo turtas nuo
2000-05-17 dienos teisėtu ir LRV nutarime numatytu pagrindu buvo perduotas pareiškėjui
ir teisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės
nuosavybė, patikėjimo teise valdoma pareiškėjo VĮ Valstybės Turto fondas. Turto
perdavimo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas nenuginčyti įstatymo nustatyta
tvarka. Įgyjama senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar
savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu
registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.). Todėl, kaip pagrįstai nurodo
apeliantas, pareiškėja negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo pastatą
(klojimą) įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų sąlygų tokiam įgijimui
buvimo, o teismo sprendimas minėtoje dalyje prieštarauja imperatyviai CK 4.69
str. 3 d. nuostatai, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tokią
teismų praktiką dėl įgyjamosios senaties nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos
Aukščiausiasis teismas (pvz., 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr.
3k-3-345-04, 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-379-04, Nr.3K-3-58/2007
ir kt.). Tai, kad S. S. nuosavybės teise nuo 1998-10-21
Apskrities viršininko įsakymų pagrindu (b. l. 93-94) valdo žemės sklypą, ant
kurio stovi ginčo pastatas, savaime nereiškia, kad tas pastatas būtinai turi
priklausyti pareiškėjai nuosavybės teise, nes tokio nuosavybės teisės įgijimo
pagrindo CK 4.47 str. nenumato. Tai, kad VĮ Valstybės turto fondas neginčija
kitų statinių įgijimo teisėtumo, neturi teisinės reikšmės, ir tai netrukdo
pareiškėjai S. S. būti namo ir kitų jo priklausinių,
išskyrus klojimą, sąžiningai įgyto turto savininke.
Skundžiamojo teismo sprendimo dalies, kuri buvo pagrindu įregistruoti
nuosavybės teises S. S. į ginčo pastatą – klojimą,
panaikinimas bus pagrindas VĮ Registrų centras panaikinti teisinę registraciją S. S. vardu. Tai nėra savarankiškas materialinis teisinis
reikalavimas, todėl teisėjų kolegija dėl jo rezoliucinėje nutarties dalyje atskirai
nepasisako.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 punktu
NUTARIA:
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 02 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria atmestas
VĮ Valstybės turto fondas prašymas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo
2002 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1921-08-2002 dalį,
kuria S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas
nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas į pastatą - klojimą 4I1ž,
esantį (duomenys neskelbtini) ir šį klausimą išspręsti iš esmės.
Šioje
dalyje pareiškėjo VĮ Valstybės turto fondas prašymą tenkinti.
Panaikinti
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1921-08-2002 dalį, kuria S.
S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas nuosavybės
teisės pagal įgyjamąją senatį faktas į pastatą - klojimą, žymimą plane 4I1ž,
esantį (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje pareiškėjos S. S. pareiškimą atmesti.
Likusioje
dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai (trys
parašai) Romualdas
Januška
Ramunė
Čeknienė
Birutė
Valiulienė