Civilinė byla Nr. e2-151-466/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr 2-68-3-39707-2018-6

                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.4; 2.6.39.2.6.4.10; 3.2.6.1  

 (S)

                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                                    S P R E N D I M A S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2021 m. balandžio 30 d.

                                                                          Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Almantui Žmuidai,

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K.,

atsakovės BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

 trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SPKT“ atstovui V. M.,

teismo ekspertui A. R.,

          viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai sprendimai“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė „City projects“, uždaroji akcinė bendrovė „SPKT“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų ekspertizė“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

         Teismas 

n u s t a t ė :   

         ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 15 200 Eur draudimo išmokos, trečiajam asmeniui UAB „City projects“ netinkamai įvykdžius įsipareigojimus pagal 2017-06-06 projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su esminiais trūkumais parengus prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijų dalies darbo projektą. Prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė rėmėsi Vilniaus Gedimino technikos eksperto išvada apie tai, kad pastato darbo projekte suprojektuotos plieninės laikančiosios konstrukcijos (plieninių konstrukcijų jugtys ir mazgai) neatitinka STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ reikalavimų, konstrukcijų laikomoji galia nepakankama. Ieškovė buvo statybos darbų generaline rangove bei pastato darbo projekto užsakove. Pagal parengtą statinio kapitalinio remonto dokumentaciją ieškovė atliko statybos darbų už 15 200 Eur sumą. Už atitinkamų darbų atlikimą statytojas atsisakė mokėti, kadangi statybos darbų atlikimas buvo būtinas tam, kad būtų išvengta pastato griūties, be to, būdama statinio generaline rangove, užsakiusia projektą ir projekto ekspertizę, ieškovė tapo atsakinga prieš statytoją (darbų užsakovą) už visus savo pasitelktų subrangovų atliktų darbų trūkumus (I tomas, 1- 8 b.l.).

          Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.6, 15.7 ir 15.9 punktų nuostatas projektavimo darbų trūkumų faktas nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu. Nėra nustatyta, kad projektavimo darbai sukėlė realią žalą pastatui, kitam turtui ar žmonėms. Ieškovės nurodytos išlaidos yra projektavimo darbų trūkumų ištaisymas ir sąmatos viršijimas, kas nepatenka į Taisyklių draudimo objektą. Pagal atsakovę, nors išvados ir skirtingos, bet UAB „SPKT“ ir VGTU ekspertizės yra vienodo lygmens (II tomas, 183 – 187 b.l.).

         Atsakovė BTA Insurance Company“ SE, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“, su ieškiniu taip pat nesutiko. Remdamasi draudėjo UAB „SPKT“ paaiškinimu teigė, kad VGTU ekspertizė nėra išsami, nes nepridėti skaičiavimai, nepateiktos nuorodos į konkrečius dokumentus, kuriais remiantis parinktos skaičiavimuose taikomos konkrečios vertės, dėl ko neįmanoma patikrinti kai kurių dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų dėl santvaros apatinės juostos, atraminių spyrių mazgo ir flanšinės jungties. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo taikyti sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės nuostatas (II tomas, 169 – 172 b.l.).           

         Trečiasis asmuo UAB „Projektų ekspertizė“ 2019-01-08 atsiliepime nurodė, kad ieškovė trečiuoju asmeniu UAB „Projektų ekspertizė“ įtraukė į bylą, nes atsakovės gynėsi nuo ieškinio reikalavimų  argumentu, jog statinio darbo projekto trūkumai kyla iš techninio projekto trūkumų. Pažymėjo, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ neginčijo UAB „City projects“, kaip darbo projekto rengėjos atsakomybės, tačiau nesutikimą su ieškinio reikalavimu grindė nedraudžiamuoju įvykiu. Atsakovė   BTA Insurance Company“ SE laikėsi pozicijos, kad pretenzijos gali būti reiškiamos tik dėl UAB „SPKT“ pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, netinkamo vykdymo. UAB „Projektų ekspertizė“ atliko tik statinio techninio projekto ekspertizę, kuria vertinamas tik statinio techninis projektas, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Statinio techniniame projekte nurodomi tik pakankami duomenys, kurių pakanka ekspertizei atlikti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, rangovui parinkti, ir darbo projektui rengti. VGTU ekspertizės išvados leidžia teigti, jog reikalavimų neatitinka būtent darbo projekto konstrukcinė dalis. Statinio techniniame projekte nėra pakankamai duomenų, kad atlikti statybos darbus, dėl ko turi būti rengiamas darbo projektas, kuriame yra tikslinamos apkrovos, atliekami papildomi skaičiavimai pagal pasirinktą darbų vykdymo technologiją, nustatoma, kokius statybos darbus ir kokiu būdu galima atlikti (nustatoma darbų technologija). Apkrovų parametrai, papildomi skaičiavimai yra atliekami darbo projekte, techninio projekto skaičiavimai yra tik pirminiai, o galutiniai - darbo projekte. UAB „Projektų ekspertizė“ negali būti taikoma atsakomybė dėl netinkamai parengto darbo projekto (kurio trečiasis asmuo nevertino) ir jo pagrindu atliktų statybos darbų. Prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra  (II tomas, 161 - 165  b.l.).

         Trečiasis asmuo UAB „Projektų ekspertizė“ 2020-04-08 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė panašius, kaip atsiliepime  į ieškinį argumentus. Pažymėjo, kad byloje klausimas dėl techninio projekto trūkumų nebuvo keliamas, o teismo ekspertas vertino tik darbo projekto dokumentaciją. 

         Trečiasis asmuo UAB „SPKT“ nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad atliekant statinio konstrukcijų laikančiosios galios paskaičiavimus buvo vadovautasi skirtingais normatyvais, todėl buvo gauti skirtingi rezultatai. Už panaudotų konstrukcijoms medžiagų savybes yra atsakinga pati ieškovė. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės nurodytos kapitalinio remonto išlaidos mažai susiję su realiomis išlaidomis, kurios galėjo būti patirtos siekiant sustiprinti konstrukcijas.   

          Buvusi byloje trečiuoju asmeniu UAB „Investata“ 2020-05-29 atsiliepime nurodė, kad ji patyrė žalą, nes iškilo būtinybė kuo skubiau atlikti papildomus darbus siekiant sutvirtinti pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijas, kad būtų eliminuota bet kokia pastato griūties tikimybė. Trūkumų ištaisymo darbus reikėjo atlikti kuo skubiau, nes prekybos tinklas „(duomenys neskelbtini)“ jau pradėjo gabenti prekes į patalpas. UAB „Techniniai sprendimai“ mažiausiomis sąnaudomis atliko visus darbus tam, kad būtų operatyviai pašalinti statinio defektai pagal parengtą kapitalinio remonto projektą. UAB „Investata“ ir UAB „Techniniai sprendimai“ sudarė susitarimą dėl nuostolių, kilusių 2017-05-25 generalinės statybos darbų rangos sutarties pagrindu, atlyginimo. UAB „Investata“ patirta 15 200 Eur žala buvo atlyginta sutarus, kad už pastato kapitalinio remonto darbus UAB „Investata“ generaliniam rangovui nemokės. Šiuo metu UAB „Investata“ neturi jokių reiklavimų dėl žalos atlyginimo, visi ir bet kokie nuostoliai yra atlyginti sutartimi, kuri nėra šio ginčo dalykas. Klausimas, ar netinkamų darbo projekto sprendinių pateikimas laikytinas draudžiamuoju įvykiu, niekaip neįtakoja UAB „Investata“ teisių ir pareigų, dėl ko trečiasis asmuo prašė jį pašalinti iš bylos (V tomas 85 – 87 b.l., VIII tomas, 205 -207 b.l.).               

         Ieškovė dublike ir atsakovės bei  trečiasis asmuo UAB „Projektų ekspertizė“ triplikuose laikėsi tų pačių pozicijų  (III tomas, 16 – 28, 58 – 68, 70 - 74 b.l.). 

          Ieškinys atmestinas. 

          Nustatyta, kad 2016-11-10 UAB „Investata“ ir UAB „City projects“ sudarė sutartį dėl pastato (duomenys neskelbtini) Techninio projekto rengimo.

         2017-03-23 UAB „Projektų ekspertizė“ atliko statinio Techninio projekto bendrąją ekspertizę, kurios akte pateikta išvada, kad „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ techninis projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Techninį projektą galima tvirtinti“ (I tomas, 75 – 77 b.l.).

          2017-06-06 ieškovė UAB „Techniniai sprendimai“ ir UAB „City projects“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato (duomenys neskelbtini), Darbo projekto rengimo. Sutarties 1.1 papunktyje numatyta, kad vykdytojas  (UAB „City projects“) apsiima atlikti šiuos projektavimo darbus – pagal pateiktą projektavimo užduotį, parengtą techninį projektą ir kitas užsakovo pateiktas sąlygas ir išeities duomenis paruošti objekto „Prekybos paskirties pastato (8.3) (duomenys neskelbtini), (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Statybos projektas“: architektūros darbo projektas (1.1.1.1. papunktis), konstruktyvo darbo projektas (įvertinus palyginimą dėl pamatų),( 1.1.1.3. papunktis). Esant būtinybei išleidžiama techninio projekto nauja laida (1.1.1.6. papunktis). Į projektavimo darbų kainą neįtrauktos ekspertizės išlaidos ar projekto perderinimo išlaidos su derinančiomis institucijomis ar trečiaisiais asmenimis (1.1.2. papunktis). Sutartimi vykdytojas (UAB „City projects“) įsipareigojo atlikti projektavimo darbus pagal sutarties nustatytus reikalavimus ir tvarką (5.1.1. papunktis). Vykdytojas neturi teisės be užsakovo (UAB „Techniniai sprendimai“) sutikimo perduoti darbų rezultato tretiesiems asmenims (5.1.4. papunktis).

Vykdytojas garantavo, kad atlikti projektavimo darbai atitiks galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus bei šios sutarties bei jos priedų sąlygas, bei bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų projekto vertę arba tinkamumą įprastam naudojimui (5.1.5. papunktis). Atlikdamas projektavimo darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus įsipareigojo bendradarbiauti su užsakovu bei dalyvauti gamybiniuose pasitarimuose (duomenys neskelbtini). Nuolat informuoti apie projektavimo darbų eigą ir nedelsiant raštu pranešti apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti kokybiškai ir laiku atlikti paslaugas (5.1.6. papunktis). Sutarties 5.1.9. papunktyje nurodyta, kad vykdytojas neatsako už pasekmes, galimas po užsakovo įvestų, nesuderintų su projekto rengėjais pakeitimų į projektą tiek statybų metu, tiek pastato eksploatavimo metu, jei tos pasekmės įvyko dėl užsakovo keitimų projekte. Jei užsakovo pageidavimas negali būti įgyvendintas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ar sutarties sąlygoms, vykdytojas apie tai informuoja užsakovą raštu 1 (vienos) darbo dienos laikotarpiu (5.1.11. papunktis). Vykdytojas rengia darbo projektą pagal patvirtintą techninį projektą bei patvirtintas užsakovo užduotis dėl inžinerinių komunikacijų ar kt. statybinių konstrukcijų ir pastabas ar pasiūlymus (optimizavimo sprendiniai pagal užsakovo statybos technologiją) dėl konkrečių galimų pakeitimų projekte, kurias užsakovas privalo pateikti vykdytojui (5.1.12. papunktis). Vykdytojas įsipareigoja teikti užsakovui Darbo projekto rengimo tarpinius rezultatus peržiūrai ir komentavimui projekto baigtumą 70 % ir 90 %. Jei vykdytojas 5 darbo dienų laikotarpiu gauna iš užsakovo pastabas, jos negali įtakoti projekto galutinio parengimo termino (5.1.13. papunktis). Vienas iš užsakovo įsipareigojimų pagal Sutartį yra per protingą teminą, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo kiekvienos Darbo projekto dalies projektavimo pradžios datos pateikti Vykdytojui visas pastabas ar klausimus, susijusius su objekto statybos optimizavimu (pvz. pageidaujami tvirtinimo mazgai, pageidaujamos konstrukcinės medžiagos ir t.t.), (5.2.13. papunktis) (I tomas, 9 – 12 b.l.).

          UAB „City projects“ parengė Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), (skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Darbo projektą ( I tomas, 97 - 147 b.l.) 

          2017-06-12 ieškovė UAB „Techniniai sprendimai“ ir UAB „SPKT“ sudarė ekspertizės paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojas (UAB „SPKT“) atlieka dalinę „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) Statybos projektas“ Darbo projekto (gręžtinių polių) konstrukcijų dalies dalinę ekspertizę. Sutartimi vykdytojas įsipareigojo atlikti ekspertizę vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 nuostatomis (5.1 papunktis) (I tomas, 79 b.l.) .  

           2017-08-07 ieškovė UAB „Techniniai sprendimai“ ir UAB „SPKT“ sudarė ekspertizės paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojas (UAB „SPKT“) atlieka dalinę „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) Statybos projektas“ Darbo projekto (gręžtinių polių) konstrukcijų dalies dalinę ekspertizę. Sutarties 5.1. papunkčiu vykdytojas įsipareigojo atlikti ekspertizę vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 nuostatomis.                 

          UAB „SPKT“ 2017-08-14 parengtame Dalinės ekspertizės akte buvo padaryta išvada, kad „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ darbo projekto konstrukcinės dalies sprendiniai neatitinka esminių statinio reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Darbo projekto konstrukcinę dalį būtina pataisyti pagal dalinės ekspertizės akto privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui“ (  tomas, b.l.).   

          UAB „SPKT“ 2017-08-16 parengtame Dalinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)  statybos projektas“ darbo projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Darbo projekto konstrukcinę dalį galima tvirtinti“ (I tomas, 80 b.l.)  

          UAB „SPKT“ 2017-10-18 parengtame Dalinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)  statybos projektas“ darbo projekto „A“ laidos konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Darbo projekto A“ laidos konstrukcinę dalį galima tvirtinti“ (I tomas, 55 b.l.)

          Prieš užbaigiant statinio statybos darbus ir pradedant pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą buvo užsakyta projektavimo darbų - darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė.

         VGTU Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija 2018-02-05 pateikė išvadą, kad „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)  statybos projektas“ darbo projekto konstrukcinė dalis netenkina STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas“. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Santvarų mazgų skaičiuotinė laikomoji galia pagal STR 2.05.08:20005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ netenkinama“ ( I tomas, 58 – 60 b.l.).

        Ieškovės užsakymu UAB „Miesto vizija“ parengė Prekybos paskirties pastato (8.3) (duomenys neskelbtini) (skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Kapitalinio remonto projektą, kuriame, remiantis VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos 2018-02-05 dalinės ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), numatyti sprendiniai konstrukcijų apatinės juostos atraminio spyrio mazgų sutvirtinimui (I tomas, 48 – 54 b.l.).

        Ieškovės UAB „Techniniai sprendimai“ ir buvusio trečiojo asmens UAB „Investata“ 2017-05-25 Generalinės statybos darbų rangos sutarties 15.6 papunktis numatė, kad rangovas (UAB „Techniniai sprendimai“) pilnai atsako už subrangovų atliktus darbus. Ginčai tarp rangovo (UAB „Techniniai sprendimai“) ir subrangovų neturi jokios įtakos šios sutarties galiojimui  ( III tomas, 49 b.l.). 

        Ieškovės UAB „Techniniai sprendimai“ iniciatyva 2018 m. vasario mėn. buvo atlikti pastato konstrukcijų stiprinimo darbai. Remiantis Darbų sąmata ir Atliktų darbų aktu Nr. 1, pasirašytu UAB „Investata“ ir ieškovės UAB „Techniniai sprendimai“, buvo atlikti plieninių santvarų sustiprinimo darbai pagal projektą (duomenys neskelbtini) už 15 200 Eur be PVM. 2018 m. pabaigoje pastatas buvo priduotas.

          UAB „Techniniai sprendimai“ su UAB „Investata“ 2018-06-28 sudarė Susitarimą „Dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo ir nuostolių, kilusių 2017-05-25 Generalinės statybos darbų rangos sutarties pagrindu, atlyginimo“. Susitarimo (E) punkte nurodyta, kad užsakovas kapitalinio remonto darbus priėmė, tačiau rangovo išrašytą 2018-02-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė apmokėti, kadangi darbai buvo atliekami siekiant ištaisyti subrangovo klaidas, padarytas rengiant pastato darbo projektą, už kurias, vadovaujantis Generalinės rangos sutarties 15.6 punktu bei Civilinio kodekso 6.650 straipsniu, rangovas pilnai atsako užsakovui. Pagal Susitarimo (F) punktą, subrangovui netinkamai įvykdžius savo pareigas rengiant pastato darbo projektą, be šio susitarimo (E) punkte nurodytų išlaidų, užsakovas papildomai yra patyręs 4 575 Eur plius PVM dydžio nuostolius, susijusius su pastato kapitalinio remonto atlikimu 2018 m. vasario mėn., kurie šios susitarimo sudarymo dieną užsakovui nėra atlyginti (kompensuoti).  Susitarimo 1 punkte rangovas atsisako reikalavimo į užsakovą (UAB „Investata“) sumokėti 15 200 Eur plius PVM sumą už 2018 m. vasario mėn. atliktus pastato kapitalinio remonto darbus ir ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo šio susitarimo pasirašymo dienos išrašo užsakovui kreditinę sąskaitą 2018-02-22 PVM sąskaitai faktūrai Nr. (duomenys neskelbtini) (visai 2018-02-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbitin) sumai). Susitarimo 2 punkte užsakovas pareiškė ir patvirtino, kad rangovui tinkamai įvykdžius šio susitarimo 1 punkte įtvirtintą rangovo prievolę, užsakovas nei dabar, nei ateityje nereikš rangovui jokių pretenzijų ir/ar reiklavimų dėl susitarimo (F) punkte nurodytų 4 575 Eur plius PVM dydžio nuostolių, patirtų dėl rangovo pasamdyto subrangovo netinkamai atlikto pastato darbo projekto, atlyginimo (III tomas, 51, 52 b.l.).                              

         UAB „City projects“ su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ 2016-10-24 buvo sudariusi Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės sutartį, draudimo liudijimo TIA Nr. (duomenys neskelbtini) ( I tomas, 92 – 94 b.l.).

           UAB „SPKT“ su atsakove BTA Insurance Company“ SE, veikiančia per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (buvusi „Balticums Vienna Insurance group“ AAS Lietuvos filialas) buvo sudariusi civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuriuo laikotarpiu nuo 2017-01-23 iki 2018-01-22 apdraudė UAB „SPKT“, kaip ekspertizės rangovo civilinę atsakomybę (I tomas, 81, 82 b.l.).

           Dėl projektuotojų civilinės atsakomybės

           Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnyje pateikta projektavimo darbų sutarties samprata, t.y. kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnio 2 dalis).

           Remiantis CK 6.703 straipsnio 1 dalimi, projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).                  

          Teismas pažymi, kad CK 6.700 straipsnyje apibrėžta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata skiriasi nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu susiformavę teisiniai santykiai išsiskiria dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų ir tam tam tikromis normomis apibrėžtų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matomas dokumente – techniniame ar darbo projekte. Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 3.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. Kadangi CK 3.700–6.704 straipsniai nereglamentuoja darbų rezultato priėmimo tvarkos, tai tiems santykiams atitinkamai taikytinos bendrosios rangos nuostatos.

          Remiantis CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatomis užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais yra svarbus trūkumų pobūdis, tačiau esant akivaizdžiam trūkumui taikytina CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią užsakovas netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, jei priėmė darbą jo nepatikrinęs, jei trūkumai  galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Kaip minėta, projektuotojo darbo rezultatas matomas dokumente – techniniame ar darbo projekte. 2017-08-07 ir 2017-11-20 Projektinės dokumentacijos priėmimo - perdavimo važtaraščiai Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, kad užsakovo atstovas be pastabų priėmė statinio architektūros ir konstrukcijų darbo projekto sudėtines dalis (VI tomas, 58, 59 b.l.). Tai leidžia teigti, kad užsakovui nuo to momento tapo žinoma, kokiais normatyviniais dokumentais vadovavosi projektuotojas rengdamas darbo projektą, o tie normatyviniai dokumentai apsprendė konstrukcijų laikomosios galios apskaičiavimų rezultatą. Nėra duomenų, kad užsakovė būtų turėjusi pastabų priimant parengtą techninį, taip pat ir darbo projektą. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013 projektavimo darbų rezultato – techninio projekto nelaikė, kaip turinčio paslėptų trūkumų. Pastebėtina, kad iš projektuotojo UAB „City projects“ projektavimo darbų rezultatas buvo priimtas, pretenzijų įgyvendinant projektą ir vykdant pastato statybą nebuvo, o jos buvo pareikštos tik po tam tikro netikėto (nesusijusio su ginčo statinio projektavimu) įvykio atlikus, ieškovės nurodytus konstrukcijų stiprinimo darbus. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovės atstovas, reikalas patikrinti projektavimo sprendinius atsirado tik po (duomenys neskelbtini) pastato Rygoje griūties, kas leidžia teigti, jog nesant to įvykio, ieškovė (ar statytojas UAB „Investata“) galimai nebūtų iš viso kėlusios projektavimo rezultato patikimumo klausimo. Konstatuotina, kad ieškovės nurodyti trūkumai (pirmiausiai dėl skirtingų normatyvinių sistemų taikymo, kas turėjo reikšmės skirtingiems pastato konstrukcijų laikančiosios galios apskaičiavimams) galėjo būti nustatyti užsakovui tinkamai apžiūrėjus ir įvertinus pateiktą techninį projektą, taip pat darbo projektą ar jo dalį, t. y. įvykdžius CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Tokia faktinė situacija leidžia teigti, kad ieškovė nurodė statinio projektuotojo ir ekspertizės rangovų sutartinę atsakomybę, kildinamą iš sutartinių įsipareigojimų. Faktinė situacija leidžia teigti, kad iš projektuotojo ir ekspertizės rangovų atliktų darbų rezultatas buvo priimtas kaip tinkamas nenurodžius jokių trūkumų, kas reiškia pripažinimą, jog darbai buvo atlikti tinkamai. Vėliau, atsiradus šalutinei priežasčiai, buvo nutarta aiškintis, ar tinkamai atlikti projektavimo darbai ir jų ekspertinis vertinimas, tačiau nesiimta priemonių, kad projektuotojas, iškilus būtinumui dar projektavimo proceso metu pakeistų projektinius sprendinius (Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 5.2.3, 5.2.5 papunkčiai). Ieškovė, nepaisant to, kad be pastabų buvo priimtas projektavimo darbų rezultatas, 2018-02-15 pretenzija pareikalavo atlyginti nuostolius (III tomas 29 – 31 b.l.). Pastebėtina, kad vykdytojas neatsako už pasekmes, galimas po užsakovo įvestų nesuderintų su projekto rengėjais pakeitimų į projektą tiek statybų metu, tiek pastato eksploatavimo metu, jei tos pasekmės įvyko dėl užsakovo keitimų projekte (Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 5.1.9 papunktis). Projektuotojas taikė LST EN standartus ir teismo paskirtas ekspertas savo išvadose nurodė, kad tokie standartai yra priimti ir pripažinti, bei, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti taikomi.           

          Atsakovė BTA Insurance Company“ SE, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kartu su tripliku į bylą pateikė MB „Esminiai statinio reikalavimai“ parengtą „Statinio dalies konstrukcijų tyrimo aktą“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tyrimo aktas), kuriame buvo atliktas projekto „Prekybos paskirties pastato (8.3) (duomenys neskelbtini) (skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto projektas. Darbo projektas. Projektuotojas UAB „Miesto vizija““, Vilnius 2018 m.“ (toliau – Kapitalinio remonto projektas) vertinimas siekiant nustatyti, ar buvo būtinas prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), santvaros konstrukcijų, t.y. apatinės juostos atraminio spyrio mazgo sustiprinimas. Tyrimo akto 4.1 papunktyje nurodyta, kad pastato konstrukcijų tyrimo darbai atlikti vadovaujantis STR 1.03.01 :2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“. Tyrimo akto skyriuje „Projekto analizė“ (4.2 papunktis) skirsnyje „Nuolatiniai poveikiai“ nurodyta, kad atlikus projekto analizę bei pastato apžiūrą vietoje buvo nustatyta, kad kapitalinio remonto projekto skaičiavimuose priimti nuolatiniai poveikiai skiriasi nuo nustatytų faktinių nuolatinių poveikių, t.y. faktiškai sumontuotos inžinerinės įrangos svoris yra mažesnis už nurodytą kapitalinio projekto statiniuose skaičiavimuose. Tyrimo vadovo nuomone, prieš priimant sprendimą stiprinti konstrukcijas turėjo būti apskaičiuotos faktinės apkrovos, nes pastatyto pastato pastovumą lemia ne teorinės, bet faktiškai susidarančios apkrovos. Tyrimo akto išvadose (5 punktas), nurodyta, kad Kapitalinio remonto projekte, kuris parengtas Dalinės projekto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pateikti skaičiavimai, pagrindžiantys apatinės juostos atraminio spyrio mazgo sustiprinimo būtinybę. Dalinės projekto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pateikti skaičiavimai, pagrindžiantys apatinės juostos atraminio spyrio mazgo sustiprinimo būtinybę. Todėl Tyrimo akto pateikta išvada (5.3 papunktis), kad atliktus skaičiavimus pagal kelias metodikas nustatyta, kad apatinės juostos atraminio spyrio mazgo laikomoji galia buvo pakankama, santvaros konstrukcijų, t.y. apatinės juostos atraminio spyrio mazgo sustiprinti nereikėjo (III tomas, 91 - 103 b.l.).

         Taip pat atsakovė BTA Insurance Company“ SE pateikė MB „Esminiai statinio reikalavimai“ 2019-05-19 parengtą Specialisto išvadą, kurios 4.3 papunktyje nurodyta, kad specialistui tiesiogiai apžiūrėjus santvaras prekybos pastate specialistui kilo abejonių, kad santvaros galimai nebuvo sustiprintos vietoje, o tokios (su pritvirtintomis plokštėmis) jau atvežtos iš gamyklos, nes apžiūrėjus „remontuotas vietas“ šių vietų dažų sluoksnio storis, padengimas bei spalva, savo atspalviu nė kiek neišsiskiria iš bendro santvaros konstrukcijų vaizdo, nors paprastai turėtų išsiskirti.            

           UAB „SPTK“ pateikė 2020-04-27 Ekspertizės vadovo išvadą prie Dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), papildomus skaičiavimus, pagal kuriuos taikant LST EN normatyvus papildomai atlikti skaičiavimai patvirtina 2017-10-18 pateiktą išvadą, kad „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ darbo projekto „A“ laidos konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Darbo projekto „A“ laidos konstrukcinę dalį galima tvirtinti“. Ieškovė 2021-01-08 pateikė dr. E. A. tikrinamuosius skaičiavimus, pagal kuriuos, atlikus G.K.-2.2 kolonos, armuotos 4 18 B500B (S500) plieno klasės pagrindine armatūra, laikomosios galios skaičiavimus gauta, kad kolonos armavimas nepakankamas. Teismas pastebi, kad UAB „SPTK“ patikrino santvaros mazgo laikomąją galią ir, nustačius, jog laikomosios galios išnaudojimas yra mažesnis už 1,0, ekspertizės vadovas pripažino, jog mazgo laikomoji galia yra pakankama (V tomas, 33 b.l.). Teigtina, kad dr. E. A. atliko kito konstrukcinio elemento laikomosios galios skaičiavimus, todėl jie neleidžia patikimai spręsti apie būtent santvarų laikomosios galios (ne)pakankamumą.            

           Teismo paskirtos ekspertizės išvadose atsakydamas į pirmą klausimą teismo ekspertas A. R. nurodė, kad įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikoje LST EN standartai yra priimti ir pripažinti, jie gali būti taikomi kaip priemonė siekiant parodyti, kad pastatai ir konstrukcijos atitinka esminį mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą. Tačiau standartai turi būti taikomi nuosekliai, pritaikant visus juose esančius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju galimai pažeisti reikalavimai šaltai formuotų suvirintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių cheminei sudėčiai, todėl pagrįstai teigti, kad santvarų laikomoji galia pakankama, negalima. Atsakydamas į antrą klausimą, ar darbo projekto konstrukcinėje dalyje pateikti skaičiavimai buvo teisingi, ar buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teismo ekspertas nurodė, kad skaičiavimai atlikti pažeidžiant STR 1.04.04 :2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 3.2 punkto reikalavimus – projekte nėra santvaros strypų skerspjūvių parinkimo detaliųjų skaičiavimų, daugumos jungčių laikomosios galios patikrinimo skaičiavimų, su šiais skaičiavimais susijusių, valstybine kalba pateiktų išvadų dėl skaičiavimo rezultatų atitikties normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir dėl konstrukcinių elementų bei jungčių laikomosios galios išnaudojimo. Pagal pateiktą trečią klausimą, ar pagrįstai ir iš konstrukcinės pusės teisingai atliekant prekybos paskirties pastato darbo projekto konstrukcinės dalies skaičiavimus buvo naudojami atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose nurodyti normatyvai/koeficientai kartu su atitinkamų LST EN (Eurokodų) normatyvais/koeficientais teismo ekspertas atsakė, kad darbo projekto skaičiavimuose nėra duomenų apie statybos techniniuose reglamentuose nurodytų koeficientų taikymą kartu su atitinkamais LST EN koeficientais. Projektuojant turėtų būti nuosekliai taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys statybos techniniai reglamentai arba projektavimo ar rangos sutartyje nurodyti Lietuvos standartai. Norint vienu metu naudoti skirtingų normatyvinių sistemų dokumentus, projektuotojas turėtų papildomai atlikti patikimumo analizę pagal STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ I skyriaus 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie statybos įstatyme numatytas sutarties nuorodas į taikytinus LST EN standartus, projektavimo metu LST EN standartai vietoje Statybos techinių reglamentų buvo taikomi nepagrįstai (IV tomas, 108 – 116 b.l.).                    

           Statybos įstatymo 8 straipsnyje yra išvardinti normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objekto statiniams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. Įstatymo 8 straipsnio 3 punkte, kaip normatyviniai statybos techniniai dokumentai nurodomi pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai įvertinimai taikomi savanoriškai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą atvejį ir atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad šias taisykles, standartus, įvertinimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai, techniniai įvertinimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos statinio projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims. Statybos įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

         Vertindamas faktinę situaciją, kai projektuotojo ir ekspertizės rangovų darbų rezultatas buvo priimtas, o pretenzijos pareikštos tik, ieškovės teigimu, atlikus santvarų stiprinimo darbus teismas pažymi, kad imtis priemonių atlikti patikrinamiesiems konstrukcijų laikomosios galios skaičiavimams ieškovė (statybų užsakovė) turėjo galimybę ir iki projektavimo darbų rezultato priėmimo. Ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, t. y. kildinama iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, su projektavimo rangos sutartyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Projektavimo užduotyje skyriuje „Konstrukcijų dalis“ nurodyta, kad pagrindinės apkrovos skaičiuojamos pagal statybą reglamentuojančius norminius aktus ir dokumentus. Papildomos apkrovos parenkamos projektuotojo nuožiūra atsižvelgiant į keliamus reikalavimus ir naudojamą įrangą tokio pobūdžio statiniuose (I tomas, 62 b.l.). 2017-06-06 ieškovės UAB „Techniniai sprendimai“ ir trečiojo asmens UAB „City projects“ sudarytos Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.5. papunktyje numatytas UAB „City projects“ įsipareigojimas atliekant projektavimo darbus laikytis galiojančių įstatymų reikalavimų, kitų teisės aktų privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų bei šios sutarties bei jos priedų sąlygas, tačiau iš tokių nuostatų galima teigti, jog sutartyje nėra įtvirtinto draudimo projektuotojui taikyti LST EN standartus. Pažymėtina, kad teismo paskirtas ekspertas A. R. tarpinėse išvadose nurodė, kad remiantis patikrinamaisiais skaičiavimais, santvaros strypų laikomoji galia pakankama vertinant pagal STR 2.05.04:2003 ir pagal LST EN 1991-3-:2004 bei LST EN 1990:2004 apskaičiuotas apkrovas ir jų derinius. Taip pat tarpinėje išvadoje vertinant santvaros mazgų laikomąją galią apskaičiavus sniego apkrovas pagal LST EN 1991-3-:2004 bei LST EN 1990:2004 metodiką ir santvaros mazgų laikomąją galią pagal LST EN 1993-1-8 metodiką, konstrukcijos laikomoji galia pakankama (6 - tas teismo ekspertizės lapas). Eksperto tarpinė išvada, kad vadovaujantis LST EN 1993-1-8 4.14 punkto reikalavimais netinkamos cheminės plienos sudėties profilių suvirinti kampinėse šaltai lenktose zonose negalima ir tokiu atveju likusių suvirinimo siūlių atsparumas yra nepakankamas (IV tomas, 113, 114 b.l.), teismo nuomone, yra susiję su projekto įgyvendimo procesu, t.y. medžiagų panaudojimu ir pačiais statybiniais, o ne projektavimo darbais.               

           Vertinant Statybos įstatymo 8 straipsnio, Projektavimo užduoties ir Projektavimo darbų sutarties nuostatas kartu su teismo eksperto išvadomis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad projektuotojas UAB „City projects“, rengdamas statinio Darbo projektą ir atlikę dalines ekspertizes UAB „SPTK“ ir UAB „Projektų ekspertizė“ neturėjo pagrindo vadovautis LST EN standartais, kurie yra pripažinti ir gali būti taikomi. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, sutarties tinkamas vykdymas yra siejamas su lūkesčio intereso įgyvendinimu, kuris negali būti kildinamas iš bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo, kaip deliktinės atsakomybės taikymo pagrindo. Deliktinė atsakomybė (taip ieškovės reikalavimą šiame ginče vertina teismas) negali ginti tokio lūkesčio intereso, kaip jis suprantamas pagal tam tikros, projektavimo rangos, sutarties įvykdymą. Dėl to UAB „City projects“, UAB „SPTK“ ir UAB „Projektų ekspertizė“ veiksmai šiuo atveju civilinės teisės prasme nelaikomi, kaip pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi nenustatyta sąlygų trečiųjų asmenų sutartinei atsakomybei taikyti, toliau vertintinos projektuotojo ir ekspertizės rangovų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygos ir draudimo apimtis.           

        Dėl draudiminio įvykio (ne)buvimo ir draudikų atsakomybės

         Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

         Pagal Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 4 dalis).

         Remiantis Draudimo įstatymo 108 straipsniu, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai. 

         Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims.

         Statybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. Pagal Statybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. Remiantis minėto įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi, draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

         Remiantis Statybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. Analogiškai, kaip ir projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju, draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, o draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

          Remiantis Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 nutarimu Nr. 03-225 (toliau – Taisyklės), kurių pagrindu buvo sudarytos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, II skyriaus „Pagrindinės sąvokos“ 9 punktu, trečiasis asmuo – asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). Trečiuoju asmeniu laikomas : a) asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl netinkamai suprojektuoto statinio. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka; b) asmuo, kurio sveikatai padaryta žala dėl netinkamai suprojektuoto statinio ir (ar) kuris pagal įstatymus turi teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl netinkamai suprojektuoto statinio.

           Pagal taisyklių 15 punktą, nedraudžiamaisiais laikomi įvykiai, kai pateikiami reikalavimai atlyginti šią žalą (nuostolius) :  finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė (15.6 papunktis); dėl praleisto projektavimo sutarties įvykdymo termino ir viršytos išlaidų sąmatos (15.7 papunktis); taip pat reikalavimai dėl projektavimo trūkumų taisymo (15.9 punktas). Taisyklių  51 punkto 1 dalyje numatyta, kad trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui dokumentus, paaiškinančius statinio projektavimo, dėl kurio atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes (51.2 papunktis). Pažymėtina, kad sudarydamos draudimo sutartį Taisyklėmis vadovavosi abi atsakovės draudimo įmonės ir tai nurodyta projektuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimuose ( I tomas 81, 82, 82 - 94  b.l.). 

          Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 16 punkte, kaip viena iš ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių numatytas finansinių nuostolių draudimas, kai tuo pačiu, kaip atskira draudimo grupė to paties straipsnio 3 dalies 13 punkte išskirtas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Teismo nuomone, minėtos Draudimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nuostatos leidžia teigti, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl finansinių nuostolių atlyginimo, kurį teismas laiko nedraudžiamuoju įvykiu, dėl ko ieškovės reikalavimas civilinės atsakomybės draudikių atžvilgiu negali būti tenkinamas. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti finansiniai nuostoliai, dėl ko galėjo padidėti išlaidų sąmata, negali būti laikomi realiai kilusia žala, pvz., kai dėl projektavimo klaidų statinys sugriuvo ar jam tiesiogiai padaryta kokia nors žala. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas, kuri yra apibrėžta tam tikros draudimo rūšies taisyklėmis, aptartomis individualiomis draudimo sąlygomis, kurios nustatomos vadovaujantis Draudimo taisyklėmis, t.y. draudiko įsipareigojimų apimtis yra apibrėžta tam tikromis ribomis.  

          Dėl ieškovės išlaidų ir priežastinio ryšio su projektuotojo bei ekspertizės rangovų veiksmais 

        Ieškovė, siekdama įrodyti patirtas išlaidas santvarų sustiprinimui pateikė 2018-02-12 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Statida“, pagal kurią UAB „Statida“ įsipareigojo perduoti ieškovei prekes ir atlikti darbus – 9 vnt. santvarų stiprinimo techninius sprendimus, UAB „Statida“ 2018-02-12 PVM sąskaitą faktūrą, 2018-02-12 atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų vertę, PAB „Vysokij Zamok“ 2018-02-20 PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų už 2018 m. 02 mėn. aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, UAB „SRS servisas“ 2018-02-28 PVM sąskaitą faktūrą, 2018-02-28 atliktų darbų aktą, UAB „Ligaja“ 2018-02-26 PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų už 2018 m. 02 mėn. aktą, pažymą apie atliktų darbų už 2018 m. 02 mėn. vertę, UAB „Ekofiltras“ 2018-02-15 PVM sąskaitą faktūrą, UAB „Bokštelis“ 2018-02-13, 2018-02-14 PVM sąskaitas faktūras, Mokslinės UAB „Vingis“ 2018-02-17 PVM sąskaitą faktūrą, AB „Vilniaus Lytagra“ 2018-02-07 PVM sąskaitą faktūrą, UAB „Švaros biuras“ 2018-02-12 PVM sąskaitą faktūrą, UAB „Gotas“ 2018-02-12 PVM sąskaitą faktūrą, kurio detalizacijoje dėl dažų matuoklio nurodyta nuomos pradžia – 2018-02-09, UAB „Lemora“ 2018-02-12 PVM sąskaitą faktūrą, UAB „Ermitažas“ 2018-02-09 PVM sąskaitą faktūrą, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2018-02-07 PVM sąskaitas faktūras, UAB „Flameksas ir Ko“ 2018-02-06 PVM sąskaitą faktūrą (III tomas, 33 – 45 b.l.).

           Ieškovė taip pat pateikė UAB „Investata“ sąnaudų kapitaliniam remontui sąrašą, kuriame nurodytos 665,50 Eur su PVM išlaidos UAB „Miesto vizija“ už kapitalinio remonto projektą, 3 025 Eur su PVM išlaidos Vilniaus Gedimino technikos universitetui už konstrukcijų dalies ekspertizę, 15 200 Eur (18 392 Eur su PVM) išlaidos UAB „Techniniai sprendimai“ už kapitalinio remonto darbus, 100 Eur išlaidos UADBB „Colemont draudimo brokeris“ už statinio techninės priežiūros privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, 500 Eur išlaidų T. S. už statinio darbų techninę priežiūrą, 60,50 Eur išlaidos UAB „Baltijos matavimų organizacija“ už kadastrinių matavimų bylos parengimą, 605 Eur išlaidos MB „Maksimali statyba“ už statinio užbaigimo proceso koordinavimo bei statinio įregistravimo paslaugas, 453,75 Eur už advokatų kontoros „Averus“ teisines konsultacijas (III tomas 32 b.l.).

             UAB „Techniniai sprendimai“ su UAB „Investata“ 2018-06-28 Susitarimo „Dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo ir nuostolių, kilusių 2017-05-25 Generalinės statybos darbų rangos sutarties pagrindu, atlyginimo“ 1 punkte rangovas (UAB Techniniai sprendimai“) atsisakė reikalavimo į užsakovą (UAB „Investata“) sumokėti 15 200 Eur plius PVM sumą už 2018 m. vasario mėn. atliktus pastato kapitalinio remonto darbus ir ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo šio susitarimo pasirašymo dienos įsipareigojo išrašyti užsakovui kreditinę sąskaitą 2018-02-22 PVM sąskaitai faktūrai Nr. (duomenys neskelbtini) (visai 2018-02-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) sumai). Susitarimo 2 punkte užsakovas (UAB „Investata“) pareiškė ir patvirtino, kad rangovui tinkamai įvykdžius šio susitarimo 1 punkte įtvirtintą rangovo prievolę, užsakovas nei dabar, nei ateityje nereikš rangovui jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl susitarimo (F) punkte nurodytų 4 575 Eur plius PVM dydžio nuostolių, patirtų dėl rangovo pasamdyto subrangovo netinkamai atlikto pastato darbo projekto, atlyginimo. Susitarimo 3.3 papunktyje nurodyta, kad šį Susitarimą šalys pasirašė geranoriškai, laisva valia ir tarp jų nėra nelygybės. Ieškovė su UAB „Investata“ pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1, 15 200 Eur (18 392 Eur su PVM) sumai už 2018 m.02 mėn.ir UAB Techniniai sprendimai“ 2018-02-22 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį nurodytas atvirkštinis apmokestinimas bei 2018-06-29 išrašė UAB „Investata“ kreditinę sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (III  tomas 50 -52,  b.l.).      

           Teismas atkreipia dėmesį ieškovės UAB „Techniniai sprendimai“ ir UAB „Investata“ 2018-06-28 Susitarimą, atstovaudamas vienu metu abi bendroves pasirašė tas pats asmuo, kuris nurodytas kaip kiekvienos bendrovės direktorius, t.y. susitarimas sudarytas artimai susijusių bendrovių.           

           Atsakovė BTA Insurance Company“ SE su tripliku pateikė MB „Esminiai statinio reikalavimai“ 2019-03-07 parengtą Statinio tyrimo dalies aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktos išvados, kad atlikus Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), sumontuotų konstrukcijų tyrimus bei skaičiavimus nustatyta, kad pagal UAB „Miesto vizija“ parengtą Kapitalinio remonto projektą 2018 m. remonto metu atliktų darbų kaina, skaičiuojant 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamosiomis kainomis, patvirtintomis Aplinsko miniterisjos nustatyta tvraka ir įregistruotomis VĮ statybos sertifikavimo centre yra 4 070,44 Eur. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad jei Kapitalinio remonto projekte numatytos konstrukcijos  būtų buvusios sumontuotos pastato statybos metu, darbų kaina, skaičiuojant 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamosiomis kainomis, būtų 2 181,63 Eur. Skirtumas tarp sąmatų tuo atveju, jei konstrukcijos būtų buvusios sumontuotos pastato statybos metu ir jau po pastato užbaigimo, sudaro 1 888,81 Eur  (III tomas, 141 - 146, 147 -149 b.l.).

          Teismo nuomone, ieškovės reikalaujama priteisti nuostolių suma yra nepagrįsta, be to, kaip minėta, projektuotojo ar ekspertizę atlikusių įmonių darbų rezultatas buvo akivaizdus, kuomet ieškovė turėjo galimybę reikšti pastabas iki darbų rezultato priėmimo. Teigtina, kad ieškovės įrodinėta aplinkybė, jog konstrukcijų sustiprinimas buvo būtinas, nėra glaudžiu priežastiniu ryšiu susijusi su trečiųjų asmenų projektuotojo ar ekspertizės rangovų veiksmais. Teismui nustačius, kad ieškovės nurodyti trečiųjų asmenų UAB „City projects“, UAB „SPTK“ ir UAB „Projektų ekspertizė“ veiksmai nepatenka į draudžiamojo įvykio sąvoką pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, ieškinys atmestinas.    

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

          Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, netenkinant ieškinio, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 300 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti (V tomas, 46 - 52 b.l., IX tomas, 21 – 24 b.l.). Trečiasis asmuo UAB Projektų ekspertizė“ byloje yra atsakovių pusėje, todėl vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsnio 1 dalimis, iš ieškovės atsakovių pusėje esančio trečiojo asmens naudai priteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos (V tomas, 43, 44 b.l.). Taip pat, ieškinio netenkinimo atveju, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

          ieškinį atmesti.

          Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai sprendimai“, įmonės kodas  147013646,  1 300 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą,  įmonės kodas 300665654, naudai. 

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai sprendimai“, įmonės kodas 147013646, 2 117,50 Eur atstovavimo išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Projektų ekspertizė“, įmonės kodas 120091161, naudai.        

         Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai sprendimai“, įmonės kodas 147013646,  valstybės naudai 45,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

           Teisėjas                                       Gintaras Pašvenskas