Civilinė byla Nr. 3K-3-365/2011
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
75.6.2; 114.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei asmeninės nuosavybės pripažinimo ir pagal atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.
Ieškovas prašė: nutraukti 1991 m. sausio 9 d. šalių sudarytą santuoką, kalta dėl jos iširimo pripažinti atsakovę; palikti jam pavardę „duomenys neskelbtini“, atsakovei – „duomenys neskelbtini “; pripažinti santuokoje įgytą butą adresu: duomenys neskelbtini jo asmenine nuosavybe; priteisti jam iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos už moralinę skriaudą. Jis nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu ir neištikimybės. Nuo 1995 m. iki 1997 m. pabaigos šalys gyveno atskirai. 1995 m. gruodžio 12 d. jie sudarė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovui atiteko butas adresu: duomenys neskelbtini, o jis sumokėjo atsakovei 16 000 Lt kompensaciją. 1997 m. rugsėjo 23 d. jis nupirko butą adresu: duomenys neskelbtini už 80 000 Lt. Šį butą jis įsigijo ir rekonstravo iš asmeninių lėšų: 1997 m. rugsėjo 19 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias SPAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas už 29 018 Lt; 1997 m. lapkričio 13 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą adresu: duomenys neskelbtini už 54 000 Lt; 2000 m. sausio 26 d. jo tėvai padovanojo jam 80 000 Lt butui rekonstruoti ir baldams pirkti. 1997 m. pabaigoje šalys susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu bute adresu: duomenys neskelbtini. Tuo metu jis dirbo užsienyje ir siųsdavo atsakovei kas mėnesį po 2500 eurų. 2008 m. pavasarį jis grįžo namo ir aptiko atsakovę su kitu vyru. 2008 m. gegužės 12 d. atsakovė išsikraustė gyventi pas savo motiną, kur šiuo metu ir gyvena. Kadangi butas adresu: duomenys neskelbtini įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų, viešame registre įregistruotas jo vardu, tai, nutraukiant šalių santuoką, šis butas pripažintinas jo asmenine nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Priešieškiniu atsakovė prašė: nutraukti šalių santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „duomenys neskelbtini“; padalyti santuokoje įgytą butą adresu: duomenys neskelbtini natūra pagal jos pateiktą projektą: priteisti jai iš ieškovo 12 000 Lt neturtinės žalos. Ji nurodė, kad santuokinius ryšius su ieškovu nutraukė 2007 m. rugsėjo mėnesį, o nuo 2008 m. liepos mėnesio jie kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio. Pirmą kartą santuoką ištiko krizė 1995 m. lapkričio mėnesį, tačiau ją pavyko įveikti ir nuo 1996 m. rugsėjo mėnesio šalys vėl gyveno kartu jos motinos bute adresu: duomenys neskelbtini kol įsigijo butą adresu: duomenys neskelbtini. Ieškovas dirbo užsienyje, todėl būtent ji surado šį butą ir, jį nupirkus, atliko rekonstrukciją, remontą ir įsigijo baldus iš ieškovo jai siunčiamų bei asmeninių lėšų (darbo užmokesčio, iš ieškovo gautos 16 000 Lt kompensacijos). Ginčo butas buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl ieškovo agresyvaus elgesio ir psichologinio smurto jai teko išsikraustyti gyventi pas savo motiną.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, kaltais dėl jos iširimo pripažino abu sutuoktinius, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“; padalijo santuokoje įgytą butą adresu: duomenys neskelbtini: atsakovei nuosavybės teise priteisė 53/100 dalis buto (patalpa, plane pažymėta indeksu 8-1, ir po 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksais 8-3,8-5,8-6,8-8, nustatant joms bendro naudojimo režimą, dalies plotas – 41,89 kv. m, vertė – 206 155,35 Lt); ieškovui – 47/100 dalis buto (patalpa, plane pažymėta indeksu 8-2, ir po 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksais 8-3,8-5,8-6,8-8, nustatant joms bendro naudojimo režimą, dalies plotas – 37,64 kv. m, vertė – 185 239,61 Lt); kitas ieškinio ir prieškinio dalis atmetė. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, todėl ją nutraukė CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad šalys, būdamos santuokoje, įsigijo butą adresu: duomenys neskelbtini. Teismas sprendė, kad šis butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jį padalijo natūra pagal atsakovės pateiktą projektą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. ieškovas be atsakovės žinios perleido nuosavybės teisę į santuokoje įgytą automobilį „Renault Laguna Emition“, sumažino jo dalį ir nepriteisė kompensacijos už jam tenkančią mažesnę turto dalį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį dėl buto padalijimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – pripažino butą adresu: duomenys neskelbtini, ieškovo asmenine nuosavybe; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 1997 m. rugsėjo 23 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko 62/100 dalis buto, esančio duomenys neskelbtini už 60 000 Lt, iš kurių 8000 Lt sumokėjo prieš sutarties sudarymą, o 52 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 1997 m. lapkričio 3 d.; tą pačią dieną jis sudarė kitą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko likusias 38/100 dalis šio buto už 20 000 Lt. Sudarant šias sutartis, atsakovė nedalyvavo. Pagal viešo registro duomenis, šio buto savininkas yra ieškovas. 1995 m. gruodžio 12 d. šalys sudarė santuokinio turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovui atiteko butas, esantis duomenys neskelbtini ir jis atsakovei sumokėjo 16 000 Lt kompensaciją. Šia sutartimi šalys nepasidalijo ieškovo 1991 m. įsigytų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažino jas ieškovo asmenine nuosavybe. 1997 m. rugsėjo 19 d. ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausančias 3975 vienetus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų už 29 018 Lt, o 1997 m. lapkričio 13 d. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį duomenys neskelbtini už 54 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, jog ginčo butas buvo įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų (realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą (butą ir akcijas)), o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 3.88, 3.89 straipsnių netinkamo taikymo, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčo butą ieškovo asmenine nuosavybe. Ginčo butas įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl tokiu atveju taikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Ginčo buto pirkimo sandoris sudarytas 1997 m. rugsėjo 23 d., t. y. anksčiau, nei ieškovas pardavė jam pagal 1995 m. gruodžio 12 d. turto pasidalijimo sutartį atitekusį butą, esantį duomenys neskelbtini (butas parduotas 1997 m. lapkričio 13 d.). Įsigyjant ginčo butą buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas, taip pat kasatorės asmenines lėšas, gautas pagal 1995 m. gruodžio 12 d. turto pasidalijimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, sudarant turto pasidalijimo sutartį, šalys nepasidalijo akcijų ir jas pripažino ieškovo asmenine nuosavybe, prieštarauja imperatyviosioms normoms, reglamentuojančioms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai savo turto dalijimo sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Taip pat jie gali susitarti padalyti visą turtą, jo dalį ar kokį nors turto objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-28/2011). Pagal CK. 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Kadangi akcijos nebuvo padalytos turto pasidalijimo sutartyje bei bendroji jungtinė nuosavybės teisė dėl jų nebuvo pasibaigusi kitokiu būdu, tai lėšos, gautos už akcijų pardavimą, negalėjo būti pripažintos ieškovo asmenine nuosavybe.
2. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų nebuvimas pateisinamas tik tuo atveju, kai paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K.. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė, kaip turi būti išspręstas lėšų, gautų už parduotą be kasatorės žinios automobilį, padalijimo klausimas. Kasatorės nuomone, visiškas teismo motyvų nebuvimas, atmetant į dalytino turto balansą įtrauktinas už parduotą automobilį lėšas, pripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo butą pripažino ieškovo asmenine nuosavybe. Kasatorė neginčijo šio buto pirkimo sandorio, gyvenamąja vietą deklaravo savo motinos bute, į kurį persikėlė gyventi, taigi sutiko su ieškovo valia, kad ginčo butas įgyjamas jo asmeninėn nuosavybėn. Ginčo buto ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto sandoriai patvirtina, kad už ginčo butą jis visiškai atsiskaitė tik po to, kai pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Sudarant šios sandorius, kasatorė nedalyvavo. Ji taip pat neginčijo dovanojimo sutarčių, kuriomis tėvai padovanojo jam 80 000 Lt ginčo buto rekonstrukcijai ir baldams įsigyti, bei nepateikė įrodymų, kad, rekonstruojant butą, buvo panaudotos jos asmeninės lėšos. 1991 m. ieškovui, kaip bendrovės darbuotojui, buvo neatlygintinai skirtos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijos. Šias akcijas jis pardavė 1997 m. rugsėjo 19 d., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui. Pagal SŠK 22 straipsnį akcijos, gautos santuokos metu neatlygintinai, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl, 1995 m. šalims sudarant santuokinio turto padalijimo sutartį, jos nebuvo įtrauktos į dalytino turto masę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
- Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe
Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčo butą ieškovo asmenine nuosavybe, nes šis įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl tokiu atveju taikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto, įgyto galiojant SŠK. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Taigi rodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, jog ginčo butas buvo įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų (realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą (butą ir akcijas), o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste, kai sutuoktinis, ginčijantis turto bendrumo prezumpciją, teigia, jog ginčo butas yra įgytas už jo asmenines lėšas, yra aktualu nustatyti, ar lėšos, gautos už parduotą asmenine nuosavybe esantį turtą – butą, buvo panaudotos ginčo butui įsigyti, taip pat nustatyti kito parduoto turto – akcijų teisinį režimą (bendroji jungtinė ar asmeninė sutuoktinio nuosavybė). Ieškovo teigimu, ginčo buto įsigijimo ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (atitekusio jam turto pasidalijimo su kasatore sutarties pagrindu) pardavimo sandoriai patvirtina, kad už ginčo butą jis visiškai atsiskaitė tik po to, kai pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 1997 m. lapkričio 13 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, o 1997 m. rugsėjo 23 d. sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įsigijo ginčo butą. Taigi iš šių sutarčių matyti, kad ginčo butas buvo įsigytas beveik dviem mėnesiais anksčiau, negu buvo parduotas asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. Viena iš ginčo buto dalies įsigijimo sutarčių patvirtina, kad pagal šią sutartį jos sudarymo metu buvo atsiskaityta tik iš dalies, o likusią sandorio kainos dalį ieškovas turėjo sumokėti vėliau, t. y. iki 1997 m. lapkričio 3 d., t. y. dešimčia dienų anksčiau, negu buvo parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. Byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymu (ar pagal šią sutartį buvo atsiskaityta ir kada), taip pat kokiu būdu buvo atsiskaityta už ginčo buto įsigijimą. Šios aplinkybės yra reikšmingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ginčo butui įsigyti buvo panaudotos lėšos, gautos už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmeninių lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas ir jo asmeninėn nuosavybėn. Lėšų gavimo faktas ir faktas, kad panašiu laikotarpiu įsigytas kitas turtas, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga. Ieškovui, teigiančiam, kad ginčo butas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, šioje byloje tenka procesinė pareiga įrodyti jo nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal 1997 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (CPK 178 straipsnis).
Kasatorė taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl akcijų pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 1995 m. gruodžio 12 d. šalys sudarė santuokinio turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovui atiteko butas, esantis Klaipėdoje, Jūrininkų pr. 4-54, ir jis atsakovei sumokėjo 16 000 Lt kompensaciją. Šia sutartimi šalys nepasidalijo ieškovo 1991 m. įsigytų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų, todėl teismas sprendė, jog tokiu būdu jas pripažino asmenine ieškovo nuosavybe. Bylos duomenys patvirtina, kad akcijos buvo įgytos, taip pat turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio 22 straipsnis asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe pripažino turtą, priklausiusį sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautą santuokos metu kaip dovaną arba paveldėtą. Taigi turto pripažinimą asmeniniu vieno iš sutuoktinių pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą lėmė turto įsigijimo laikas (iki santuokos sudarymo) arba įgijimo pagrindas (dovanojimas ar paveldėjimas). Bylos duomenys patvirtina, kad akcijos buvo įsigytos šalims gyvenant santuokoje. Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 3 dalis leido sutuoktiniams pasidalyti turtą tiek išsituokiant, tiek ir santuokos metu, bei neįtvirtino draudimo pasidalyti ne visą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktas, jog sutuoktiniai, nenutraukdami santuokos ir sudarydami turto pasidalijimo sutartį, pasidalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, reiškia, kad dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendrąja jungtine nuosavybe, ir tai savaime neduoda pagrindo išvadai, jog nepadalytas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Esant ginčui dėl nepasidalyto turto, jo teisinis režimas turi būti nustatytas remiantis turto įsigijimo metu galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas akcijas asmeniniu ieškovo turtu, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Tik nustačius akcijų nuosavybės rūšį (asmeninė ieškovo ar bendroji šalių jungtinė) ir faktą, kad už šias akcijas gautos lėšos buvo panaudotos ginčo butui įsigyti, spręstinas klausimas dėl tokių lėšų panaudojimo fakto įtakos įgyto turto teisiniam režimui.
Remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika ir apibendrinant išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pripažinus, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, turi būti aiškinamasi, ar turtas nebuvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (byloje yra duomenų, kad šalys santuokos metu įsigytą butą rekonstravo), nes tai taip pat gali būti pagrindas pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kai kito sutuoktinio lėšų ar prisidėjimo darbu indėlis nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei konstatuoti, gali būti taikomas kompensavimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N.V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).
Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti teismo nutartį (sprendimą)
Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvų apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje) nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 340 straipsnio 5 dalis).
Kasatorės nuomone, visiškas teismo motyvų nebuvimas, atmetant priešieškinio reikalavimą į dalytino turto balansą įtraukti už parduotą automobilį gautas lėšas, pripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų kasacijos pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad tokia išvada, remiantis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008.
Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad kasatorė priešieškinyje nurodė, jog ieškovas be jos žinios pardavė santuokos metu įgytą automobilį, todėl prašė mažinti ieškovui tenkančią santuokinio turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, sprendime nurodė, kad ieškovo dalis mažintina ir jam iš kasatorės nepriteistina piniginė kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo, priėmė naują sprendimą – kasatorės priešieškinį atmetė. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad kasatorės nurodomu klausimu šis teismas nenurodė jokių motyvų, o argumentavo tik sprendimą dėl ginčo buto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas, tačiau esami motyvai yra neišsamūs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad padarytas proceso normų pažeidimas, tačiau tai nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Šiuo atveju pagrindas naikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį – ne išsamių motyvų jame nebuvimas, o tai, kad teismo išvados nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis.
Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ginčo buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, netinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tarp jų ir CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bei padarė faktinių bylos duomenų neatitinkančią išvadą. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų pagrindą nagrinėjamu atveju vadovautis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies normomis ir ginčo butą laikyti šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ginčo buto (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinęs, kasacinis teismas neturi galimybės dėl jos priimti naujo sprendimo, nes tam būtina tirti, nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes. Dėl to bylos dalis dėl turto padalijimo perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme
Kasaciniame teisme patirta 33,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šių išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Likusią Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas