Administracinė byla Nr. eI2-1740-561/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05477-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2022 m. spalio 19 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 22S141959; 2) įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimu atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė dėl to, kad ketina toliau dirbti pagal tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją uždarojoje akcinėje bendrovėje „Astrelė“ (toliau – ir UAB „Astrelė“). Ši profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą.
Sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui buvo priimtas įvertinus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadą Nr. 5-S-13857 (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei todėl, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, o paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Migracijos departamentas neteisingai šią nusikalstamą veiką kvalifikuoja kaip sunkų nusikaltimą pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalį, nes ši nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas pagal LR BK 16 straipsnį ir 281 straipsnio 7 dalį.
Atsakovui užteko paties fakto, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis laikomas turinčiu teistumą. Sprendime paminėtas Kauno apygardos teismo nuosprendis, tačiau jis nebuvo vertinamas. 2022 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria pareiškėjui, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pareiškėjui neskyrė. Iš pareiškėjo nukentėjusiosios K. A. naudai priteisė 4 000 eurų, o nukentėjusiosios O. O. naudai priteisė 2 000 eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2017 m. Iki šiol administracinių nusižengimų nėra padaręs. 2021 m. rugpjūčio 19 d. padarė neatsargų nusikaltimą, už kurį yra nuteistas anksčiau minėtais nuosprendžiais. Nuo šios neatsargios nusikalstamos veikos padarymo nėra apsaugotas nei vienas, kuris tik vairuoja automobilį. Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, dirba UAB „Astrelė“, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nei karto nepažeidė jam skirtų įpareigojimų. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtą bausmę pasiryžęs vykdyti, tačiau tai įvykdyti jis gali tik tokiu atveju, jei jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingu atvejų, minėti nuosprendžiai liktų neįvykdyti dėl sudėtingų santykių su Baltarusijos Respublika, atsižvelgiant į dabartinę politinę situaciją. Taip pat būtų pažeisti nukentėjusiųjų teisėti lūkesčiai atgauti jiems teismų priteistas sumas.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai.
Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 70 punktu, 2022 m. birželio 23 d. per MIGRIS sistemą išsiųstas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) paklausimas Nr. 1974023, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar visuomenei. 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-13857, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Įvertinus visą surinktą medžiagą, ginčijamame sprendime konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog jis savo veiksmais vairuojant transporto priemonę sukėlė pačias skaudžiausias ir negrįžtamas pasekmes, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą – pasiekti, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat įvertinus, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šį užsienietį nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nusprendė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, tiesiogiai Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia būtent Policijos departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento Išvadą ir įvertinęs ją duomenų visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi darbo pagrindu, galėtų būti netaikomos imperatyvios Įstatymo nuostatos.
Policijos departamentas pateikė informaciją, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2022 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 281 straipsnio „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“ 5 dalį („vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“), t. y. už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas, vairuodamas krovininį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietos reljefą, eismo intensyvumą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu lengvuoju automobiliu, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo lengvojo automobilio vairuotojas, o keleivė patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Už šią nusikalstamą veiką teismas pareiškėją nuteisė 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 1 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalį nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta LR BK 281 straipsnio 5 dalyje kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atliekantis ar atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą. Per įstatymo nustatytą laikotarpį asmeniui teigiamu gyvenimo būdu įrodžius, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir jam paskirta bausmė pasiekė tikslą – yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas daugiau nebekeliančiu grėsmės visuomenei. Vadovaujantis LR BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 1 punktu, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą.
Pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė 2022 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį panaikinti Jonavos rūmų nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą 1 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, paliekant likusią nuosprendžio dalį nepakeistą.
Išvadą dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei Policijos departamentas pateikė įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į pareiškėjo neatsargų elgesį, vairuojant krovininę transporto priemonę, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nesiėmimą visų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, kas sukėlė eismo įvykį ir negrįžtamus padarinius, t. y. žuvo žmogus, taip pat vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 p. „Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 12.1 p. p. nustatytu vertinimo kriterijumi – jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, 12.2 p. p. nustatytu vertinimo kriterijumi – jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Atsakovas pažymi, jog kartu buvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – užsienietis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų galimam pavojaus Lietuvos visuomenės narių sveikatai bei gyvybei sukėlimui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veiksmai vairuojant transporto priemonę sukėlė pačias skaudžiausias ir negrįžtamas pasekmes – autoįvykyje žuvo žmogus, jo interesas dirbti, dar nepasibaigus laikotarpiui, kuriuo jis yra laikomas turinčiu teistumą, atsižvelgus ir į tai, kad užsienietis Lietuvoje ketina dirbti vairuotojo darbą, susijusį su padidintos rizikos priemonės – automobilio – valdymu, Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi, tad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą – pasiekti, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas
konstatuoja:
2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr.5-S-13857, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsakovas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais vairuodamas transporto priemonę sukėlė pačias skaudžiausias ir negrįžtamas pasekmes, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą – pasiekti, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat įvertino, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat pareiškėjo nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nusprendė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Atsakovo priimtas sprendimas grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamento paklausimu, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei pateikė Policijos departamentas. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas nurodė, kad 2022 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“ 5 dalį („vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“), t. y. už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas, vairuodamas krovininį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietos reljefą, eismo intensyvumą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu lengvuoju automobiliu, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo lengvojo automobilio vairuotojas, o keleivė patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Už šią nusikalstamą veiką teismas pareiškėją nuteisė 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 1 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalį nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta LR BK 281 straipsnio 5 dalyje kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atliekantis ar atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą. Per įstatymo nustatytą laikotarpį asmeniui teigiamu gyvenimo būdu įrodžius, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir jam paskirta bausmė pasiekė tikslą – yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas daugiau nebekeliančiu grėsmės visuomenei. Vadovaujantis LR BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 1 punktu, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą.
Pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė 2022 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą 1 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, paliekant likusią nuosprendžio dalį nepakeistą.
Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.).
Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, 12 punkte reglamentuota, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 12.1. jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 12.2. jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką teismas pareiškėją nuteisė 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 1 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. priėmė nuosprendį panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą 1 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, paliekant likusią nuosprendžio dalį nepakeistą. Pagal LR BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, laikomi turinčiu teistumą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuteistas už sunkų nusikaltimą, laikomas turinčiu teistumą asmeniu, Sprendimo priėmimo metu nuo nuteisimo buvo praėję keturi mėnesiai, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad kilo reali grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei ir ši grėsmė nėra dar išnykusi.
Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėjas neturi nei šeimyninių, nei socialinių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau Departamentas nenustatė, kad jo šeimos nariams būtų išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją ir nurodė, kad UAB „Astrelė“ dirba nuo 2020 m. birželio 29 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo padarytas nusikaltimas akivaizdžiai siejasi su jo vykdoma darbine veikla Lietuvos Respublikoje, kas eliminuoja galimybę šiuo atveju jo atžvilgiu taikyti šį kriterijų. Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų galimam pavojaus Lietuvos visuomenės narių sveikatai bei gyvybei sukėlimui. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai vairuojant transporto priemonę sukėlė pačias skaudžiausias ir negrįžtamas pasekmes – autoįvykyje žuvo žmogus, todėl jo interesas dirbti, dar nepasibaigus laikotarpiui, kuriuo jis yra laikomas turinčiu teistumą, atsižvelgus ir į tai, kad užsienietis Lietuvoje ketina dirbti vairuotojo darbą, susijusį su padidintos rizikos priemonės – automobilio – valdymu, Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog tik dirbdamas Lietuvos Respublikoje jis galės tinkamai vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę vertinami kaip nevisiškai tikslūs. Pažymėtina, jog nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai negali būti siejami išskirtinai tik su pareiškėju darbu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui Kauno apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, todėl pareiškėjas, siekdamas išmokėti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems, turi galimybę dirbti kilmės šalyje ir vykdyti nustatytus įpareigojimus.
Byloje pateiktų įrodymų visuma, įvertinus juos atsižvelgiant į konkuruojančias vertybes (Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinius ir viešuosius interesus bei ekonominius interesus), taip pat proporcingumo principą, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjui nesuteikus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bus pažeisti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai. Skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 41 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Diana Butrimienė
Arūnas Kaminskas
Indrė Pukanasytė-Biekšė