Administracinė byla Nr. eA-4631-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02804-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (33.205) 2-2985 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, t. y. pastatas – prekybos paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) ir šio Pastato priklausinys – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Priklausinys). Pareiškėjas Pastatą ir jo Priklausinį (kiti inžineriniai statiniai) įgijo pagal 2017 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės testamento liudijimą, kadastrinių duomenų nustatymo data yra 2003 m. sausio 27 d., vykdoma komercinė veikla – ratų montavimas, veikia kirpykla. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir suformuoti žemės sklypą (su tikslu žemės sklypą įsigyti). Administracija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė: ,,Informuojame, kad neturime galimybių priimti sprendimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kadangi nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai“. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o Administracija įpareigotina pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimą.
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas yra teisėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius, o ginčijamas sprendimas, kuriame atsisakoma pradėti procedūrą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pažeidžia pareiškėjo teises. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 2.4 punktais, pareiškėjas turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono statiniams eksploatuoti. Be Taisyklių 46 punkte nurodytų apribojimų, kitų apribojimų formuoti žemės sklypus aplink statinius nėra. Administracija nepagrįstai plečiamai aiškina įstatymą ir be pagrindo atsisakė pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimą.
3. Atsakovas Administracija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
3.1. Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (5 d. 1 p.); parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (6 d.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 3 punktuose. Nurodytos teisės aktų nuostatos suteikia teisę lengvatine – ne aukciono – tvarka įsigyti valstybinę žemę tik esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. Sprendžiant klausimą dėl teisės ne aukciono būdu įsigyti ar nuomotis valstybinę žemę, esminę reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu, todėl Administracija, priimdama sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, pagrįstai vertino, ar statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatavimui gali būti formuojamas žemės sklypas, ar šis statinys atitinka reikalavimus, suteikiančius teisę įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu.
3.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjui priklauso 42,87 kv. m, bendro ploto prekybos paskirties Pastatas, kurio sienos ir stogo danga – metalo konstrukcijos, t. y. nesudėtingas (laikinas) statinys. Nors Pastatas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Pastato statybai kokiu nors teisės aktu buvo skirtas žemės sklypas ir kad pareiškėjui buvo leista šį Pastatą statyti kaip stacionarų statinį (nekilnojamąjį) daiktą. Pastatas įregistruotas neatlikus teisės aktuose nustatytų statinių statybos ir statybos užbaigimo procedūrų, todėl pagrįstai buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 2.3 punktą, prekybos paskirties pastatams priskiriami pastatai didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai ir kita).
3.3. Nagrinėjamu atveju Pastatas (prekybos paviljonas) nėra naudojamas prekybai – jame teikiamos paslaugos (ratų montavimas ir kirpykla). Nors pareiškėjas kartu su prašymu pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo pasiūlymų schemą, kurioje Pastato eksploatavimui formuojamas apie 365 kv. m žemės sklypas, tačiau projektiniuose pasiūlymuose nėra pagrįsta, kad Pastato eksploatavimui yra reikalingas tokio dydžio valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie žemės sklypo skyrimą Pastato įrengimui, be to, tokio dydžio teritorijos niekada faktiškai nenaudojo Pastato eksploatavimui. Iš gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano matyti, kad visa pareiškėjo projektiniuose pasiūlymuose nurodyta teritorija pažymėta kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, todėl ginčo atveju pareiškėjo nurodyta teritorija turėtų būti palikta inžinerinių tinklų eksploatavimui.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko. NŽT atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, reglamentuoti Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, o konkreti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta Taisyklėse. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują žemės sklypą ir tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje, turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu.
4.2. Valstybinės žemės nuomotojas, nagrinėdamas asmens prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą, kuriame yra statiniai ar įrenginiai, turi įvertinti ne tik viešajame registre išdėstytus duomenis apie statinių teisinę registraciją, bet ir tai, ar statinys (įrenginys) gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį būtų galima eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio (įrenginio) eksploatacijai. Teisės aktai numato NŽT pareigą įvertinti visas teisės aktuose nustatytas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, t. y. kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą (registracijos Nr. 70-25-674) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o kitą skundo dalį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs aktualų teisinį reguliavimą ir įvertinęs prašomo panaikinti ginčijamo sprendimo turinį, kuriame nurodyta, jog atsisakoma organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai (tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė konkretų sprendimo teisinį pagrindą, t. y. Taisyklių 2.4. punktą) pažymėjo, jog ginčijamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, t. y. teisinis ir faktinis pagrindimas, paneigiantis asmens, kuriam priklauso statinys (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) konkrečiame žemės sklype, teisinį ir faktinį pagrindą pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Juo labiau nėra pagrįsta (nei teisiškai, nei faktiškai) ginčijamo sprendimo išvada, jog žemės sklype esantis Pastatas ir jo Priklausinys (kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai) yra kioskas, o paviljonas yra laikinas statinys, ar žemės sklype yra gatvės raudonosios linijos, ir dėl šių aplinkybių negalima žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra.
7. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo neatitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad ginčijamas sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes nenurodyti administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, pripažino, jog ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
8. Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija (VAĮ 8 str.), todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime buvo apsiribota tik nurodymu, jog nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai, todėl jis pripažintinas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
9. Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo įpareigoti Administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą (registracijos Nr. 70-25-674) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
III.
10. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamame sprendime buvo apsiribota tik nurodymu, jog nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai, todėl nebuvo laikytasi VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir suformuoti žemės sklypą. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo analizuojamos teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų formavimą ir pardavimą lengvatine (ne aukciono) tvarka, nuostatos. Teisė lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti valstybinę žemę suteikiama tik esant tam tikroms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog sprendžiant klausimą dėl teisės ne aukciono būdu įsigyti ar nuomotis valstybinę žemę, esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, priimant ginčijamą sprendimą, buvo vertinamos faktinės aplinkybės.
10.2. Nors pagal pateiktus duomenis pareiškėjui priklausantis Pastatas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau Administracija, išnagrinėjusi faktinę situaciją, nustatė, kad Pastato paskirtis – prekybos paviljonas, kurį buvo leista statyti kaip laikiną statinį. Tai patvirtina byloje pateiktas Kauno miesto valdybos 1992 m. gruodžio 15 d. potvarkio Nr. 1242-v ,,Dėl mobilios įrangos ir laikinų statinių, skirtų komercinei veiklai, žemės sklypų žaliųjų linijų įteisinimo“ (toliau – Potvarkis) 1 priedo 4 punktas, kuriuo įteisintos 200 kv. m ploto žaliosios linijos pareiškėjo įmonės laikinajam statiniui – paviljonui Šiaurės pr. ir Ukmergės pr. sankryžoje.
10.3. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Pastato sienos ir stogo danga – metalo konstrukcijos. Byloje pateiktos Pastato nuotraukos patvirtina, kad jis pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, be pamatų, t. y. kaip nesudėtingas (laikinas) statinys. Nors Pastatas registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėjas nei Administracijai, nei teismui nagrinėjamoje byloje nepateikė duomenų, kad pareiškėjui buvo leista Pastatą (prekybos paviljoną) statyti kaip stacionarų statinį – nekilnojamąjį daiktą. Dėl nurodytų priežasčių buvo nuspręsta, kad teisės aktai nesuteikia galimybės lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypų, reikalingų laikiniems prekybos paskirties statiniams (kioskams ar paviljonams) eksploatuoti, todėl organizuoti tokio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų nėra pagrindo.
10.4. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Pastato teisinės registracijos pagrindas – Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16238/2002. Nors Administracija prašė pirmosios instancijos teismo prijungti apžiūrai nurodytą civilinę bylą, tačiau prijungtas buvo tik pareiškėjo pateiktas teismo sprendimas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė atlikti statinių 1E1p ir 2E1g, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinę registraciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija, todėl nustatant juridinę reikšmę turintį faktą visų pirma turi būti aiškinamasi, ar daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tuo atveju, jei statytojas laikosi įstatymuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgyja nuosavybės teisę į pastatytą statinį. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu.
10.5. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas įregistravo nuosavybės teisę į Pastatą – laikiną statinį – teismo sprendimo pagrindu, o ne atlikęs teisės aktuose numatytas statinių statybos ir pripažinimo tinkamais naudotis procedūras, nėra pagrindas pripažinti, kad Pastatas buvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007 m. gruodžio 14 d. administracinėje byloje Nr. A-2-1130/2007 yra išaiškinęs, kad tokiu atveju toks teismo sprendimas nustato pastato savininką, tačiau statinio pobūdžio nekeičia: jis kaip buvo, taip ir liko laikinuoju statiniu, nepriklausomai nuo to, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra žodžio ,,laikinasis“. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie teisėtą Pastato sukūrimą (statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir pan.), atsakovas teigia, jog teismas neturėjo pagrindo nustatyti tokio juridinę reikšmę turinčio fakto. Be to, nebūdama šio proceso dalyve, Administracija neturėjo galimybės išsakyti tokios pozicijos ar ginčyti teismo priimto procesinio sprendimo. Atsakovas teigia, kad vadovaudamasis Taisyklių 46 punktu, priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedūrą prie Pastato (laikino prekybos paviljono), nes toks statinys neatitinka reikalavimų, suteikiančių teisę įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo Administracijos apeliacinį skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas Administracija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalį skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. NŽT nuomone, ginčijamas sprendimas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingi subjektai, turintys teisę priimti sprendimus. Taip pat nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymo normų, VAĮ keliamų reikalavimų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas. Lemiamą reikšmę turi ne žemės sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. LVAT 2013 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-438-228/2013 ir 2018 m. birželio 27 d. administracinėje byloje Nr. A-545-261/2018 pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą.
12. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
12.1. Ginčijamas sprendimas yra naikintinas remiantis ABTĮ įstatymo 91 straipsniu. Ginčijamo sprendimo motyvai ,,<...> kad nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ir paviljonai“ neatitinka įstatyminio reguliavimo, t. y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Taisyklių 2, 2.4 ir 46 punktais, nurodo, kad Administracija nepagrįstai plečiamai aiškina įstatymą. Įstatymo leidėjas netaiko jokių apribojimų sklypų formavimui po kioskais ar paviljonais. Įstatymo leidėjas nurodo, kad žemės sklypai neformuojami po laikinais statiniais neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos statiniais. Šiuo atveju pareiškėjui priklausantis turtas yra nekilnojamasis, apskaitytas viešame registre – tai patvirtina į bylą pateikti valstybės įmonės Registro centro duomenys. Pastate (prekybos paviljone) vykdoma komercinė veikla, t. y. ratų pardavimas ir montavimas, veikia kirpykla. Žemės sklypas, kaip teigia pareiškėjas, reikalingas statiniams eksploatuoti ir veiklai vykdyti.
12.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl Pastato įregistravimo viešame Nekilnojamojo turto registre teisėtumo klausimo, atmestini, nes nagrinėjama byla nėra iškelta ir nagrinėjama dėl viešo registro duomenų teisėtumo. Atsakovo teiginiai dėl pamatų po statiniais nebuvimo yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą. Pareiškėjas nurodo, kad iš statinio kadastrinių matavimų bylos turinio matyti, kad statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, turi pamatus. Be to, į bylą yra pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 2-16238/2002, kuriame konstatuota, jog statinys pastatytas turint ,,<...> visų reikiamų institucijų leidimus ir suderinimus“. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais ir pakartotinai neįrodinėtini.
12.3. Atsakovo į bylą pateiktas Potvarkis yra priimtas 1992 m., o ginčo statiniai buvo įteisinti teismo sprendimu 2002 m., t. y. praėjus 10 metų po atsakovo nurodyto Potvarkio surašymo. Per 10 metų laikotarpį kito faktinė situacija, statiniai buvo tvarkomi, aplink statinius priskirtas 200 kv. m žemės sklypo plotas. Pareiškėjas savo lėšomis pirko medžiagas, įrengė aikštelę. Atsakovo argumentai dėl Potvarkio įrodomosios galios nagrinėjamu atveju atmestini. Pastatas ir jo Priklausinys yra naudojami faktiškai, juose realiai vykdoma veikla, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LVAT praktikos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (33.205) 2-2985 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune“ teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą (registracijos Nr. 70-25-674). Teismas taip pat nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.
15. Remiantis į bylą pateikta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Pastatas ir jo Priklausinys. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. Administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas: ,,Informuojame, kad neturime galimybių priimti sprendimo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kadangi nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai“.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas bei atsižvelgusi į LVAT praktiką, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo panaikintas ginčijamas sprendimas ir atsakovas Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
17. Pagal administracinių teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, 2009 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi reikšmės ir nedaro poveikio nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl kai yra skundžiamas teisės aktas yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei, kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus, tačiau, kaip jau teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodydamas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
18. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
19. LVAT nuolat pabrėžia, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr., pvz., 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (žr., pvz., 2006 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).
20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, t. y. teisinis ir faktinis pagrindimas, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovas, nutaręs atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, savo sprendimą privalėjo aiškiai argumentuoti, neapsiribodamas vien formalia nuoroda į Taisykles ir bendro pobūdžio nurodymu, kad nėra numatyta galimybė prie gatvės raudonųjų linijų formuoti valstybinės žemės sklypus nuomai ar pardavimui šalia tokio pobūdžio statinių kaip kioskai ar paviljonai.
21. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamo sprendimo trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovui teikiant tam tikrus argumentus negali būti ištaisyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė