Civilinė byla Nr. 2-680/2009
Procesinio sprendimo kategorija 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės DnB Nord banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti apelianto finansinius reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajorkiemis“ bankroto byloje Nr. B2-346-343/2009.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Bajorkiemis“ bankroto bylą. Pareiškėjas AB DnB Nord bankas 2008 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti jo 2 698 309,93 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje. Savo reikalavimą grindė tuo, kad bankas pagal kredito linijos sutartį suteikė fiziniams asmenims 2 470 000 Lt kredito linijos limitą, o užtikrinant skolininkų prievolių tinkamą įvykdymą UAB ,,Bajorkiemis“ įkeitė banko naudai jam priklausantį turtą (svetimo daikto hipoteka)(CK 4.170 str. 1 d., 4.181 str.). Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė išieškoti banko naudai minėtą skolą priverstinai parduodant iš varžytynių bendrovei priklausantį įkeistą turtą.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi, be kitų spręstų klausimų, atsisakė tvirtinti minėtą AB DnB Nord banko kreditorinį reikalavimą. Teismas išaiškino, kad hipoteka pati savaime yra ne prievolė, o daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė. Ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu. Svetimo daikto hipotekos atveju, skolininkui neįvykdžius prievolės, išieškojimas gali būti nukreipiamas įkeisto daikto atžvilgiu, tačiau hipotekos kreditorius neįgyja teisės reikalauti, jog prievolę įvykdytų įkeisto daikto savininkas.
Teismas nurodė, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi laikomas asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievolę ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str.), todėl hipotekos kreditorius, hipotekos skolininkui nesutampant su įkeisto turto savininku, neturi jokios reikalavimo teisės daikto savininko bankroto byloje. Priešinga išvada, teismo nuomone, ne tik sukurtų niekuo nepagrįstą bankrutuojančios bendrovės turtinę prievolę hipotekos kreditoriaus atžvilgiu, bet ir galėtų lemti absurdišką bei kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančią situaciją, kai, įkeisto turto nepakankant iš hipoteka užtikrintos prievolės kylantiems reikalavimams patenkinti, bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąraše esantis hipotekos kreditorius įgytų teisę reikalauti likusią prievolės dalį atlyginti nebe iš skolininko, bet iš turto savininko, kuris, kaip minėta, pareigos įvykdyti prievolę neturi.
Atskiruoju skundu kreditorius AB DnB Nord bankas prašo minėtos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti jo reikalavimą, pakeisti, klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti AB DnB Nord banko 2 698 309,93 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Bajorkiemis“ bankroto byloje, nurodant, jog šis reikalavimas tenkintinas iš įkeisto turto hipotekos kreditoriui nustatyta eile. Teigia, kad apeliantas turi teisę reikalauti iš BUAB ,,Bajorkiemis“ įvykdyti prievolę, o jam to nepadarius, nukreipti išieškojimą į įkeistą šios įmonės turtą. Apelianto nuomone, jis atitinka ĮBĮ 3 straipsnio ir apskritai teisės nustatytą kreditoriaus statusą, o teismo išvada, kad hipotekos kreditorius neįgyja teisės reikalauti iš įkeisto daikto savininko, kai jis nėra pagrindinis skolininkas, įvykdyti prievolę, prieštarauja teisės normoms. Apelianto teigimu, teismo nutartis yra prieštaringa ir dviprasmiška, nes teismas teigia, jog bankas, kaip įkaito turėtojas, turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, reikalaudamas parduoti jį per varžytynes, tačiau tuo pačiu metu nurodoma, jog varžytynės gali būti tik pagal bankroto taisykles, o pagal ĮBĮ bankroto administratorius tenkina tik bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus. Teismas nenurodo, kaip banko reikalavimas būtų tenkinamas ir užtikrinamas jo įvykdymas, jei įkeistas turtas būtų parduodamas bankroto byloje banko reikalavimo joje nepatvirtinus. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, tenkindamas banko prašymą patvirtinti jo reikalavimą bankroto byloje, turi teisę nustatyti, jog reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš įkeisto turto, nes bankrutavusi įmonė yra tik įkaito davėjas. Tokio statuso nurodymas yra privalomas ir pagal ĮBĮ 21 straipsnį, 26 straipsnio pirmąją dalį, tai yra teismas tvirtina kiekvieno kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 33 17 p.), tai yra nustato visus įstatymų numatytus ir bankroto procedūrai vykdyti būtinus tokio reikalavimo požymius – kokiai kategorijai (eilei) reikalavimai priskiriami (ĮBĮ 34, 35 str.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Bajorkiemis“ prašo minėtą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta, nes BUAB ,,Bajorkiemis“ nėra skolingas bankui. ĮBĮ 2 straipsnio septintoji dalis patvirtina, kad hipoteka užtikrintais kreditoriaus reikalavimais bankroto įstatymo nustatyta prasme laikomi tik tie reikalavimai, kuriais yra užtikrintos įmonės, o ne trečiųjų asmenų, prievolės. Atsakovas taip pat pažymi, kad nors bankas pripažįsta, jog bendrovė atsako tik įkeistu turtu, tačiau prašo patvirtinti tokio dydžio finansinį reikalavimą, kokio dydžio yra negrąžintas kreditas. Nėra aišku kokią dalį kredito yra padengę skolininkai fiziniai asmenys ir ar yra išnaudotos visos teisinės priemonės, siekiant gauti prievolės įvykdymą iš jų. Atsakovo teigimu, patvirtinus apelianto reikalavimą, bankas turėtų visas ĮBĮ kreditoriams suteikiamas teises, nors bankrutuojanti bendrovė neturi jokių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį. Be to, į nagrinėjamą ginčą nėra įtraukti skolininkai fiziniai asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos (CK 4.195 str. 2 d.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, jog teismas atsisakė tvirtinti apelianto kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, remdamasis tuo, kad bankrutuojanti bendrovė nėra skolinga apeliantui, o apeliantas savo reikalavimą grindžia svetimo daikto hipoteka, tai yra tuo, jog užtikrinant skolininkų fizinių asmenų prievolės įvykdymą, apeliantui buvo įkeistas bankrutuojančiai bendrovei priklausantis turtas. Iš esmės ginčas kilęs dėl to, ar turi būti kreditoriumi į bankroto bylą įtraukiamas kreditorius, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas ne skolininko, o bankrutuojančios bendrovės turtas. Tai yra teisės taikymo klausimas, susijęs su kreditoriaus teisių gynimu svetimo daikto hipotekos atveju, kai įkaito davėjui iškeliama bankroto byla.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė; kad ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu; kad svetimo daikto hipotekos atveju, skolininkui neįvykdžius prievolės, išieškojimas gali būti nukreipiamas įkeisto daikto atžvilgiu, tačiau hipotekos kreditorius neįgyja teisės reikalauti, jog prievolę įvykdytų įkeisto daikto savininkas iš kito savo turto ir pan. Taigi, kaip teisingai nurodė teismas, hipoteka yra išvestinė prievolė, visada susijusi su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu, ir suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, jog skolininkui nevykdant savo prievolių, kreditorius, kurio naudai šių prievolių užtikrinimui yra įkeistas trečiojo asmens turtas, turi teisę reikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų įkeisto daikto savininkas bei nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas, kuris nėra skolininkas, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir įkeisto daikto savininkas, esantis skolininku, ir skirtumas yra tik tas, jog įkeisto daikto savininkas, nesantis skolininku, atsako už skolinio įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu daiktu (CK 4.195 str.). Tokiu atveju, jei priverstinai pardavus įkeistą daiktą gautos sumos neužtenka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kreditorius negali reikalauti išieškoti iš kito įkaito davėjo turto.
Tai yra reikšmingas nagrinėjamu atveju, nes banko skolininkai fiziniai asmenys, kurių prievolių užtikrinimui yra įkeistas bankrutuojančios bendrovės turtas, nevykdo savo įsipareigojimų ir, kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė išieškoti banko naudai skolą priverstinai parduodant iš varžytynių bendrovei priklausantį įkeistą turtą. Taigi tokiu būdu bendrovei, įkaito davėjui, atsirado prievolė atsakyti už skolininkų prievoles įkeistu turtu, o bankas, kaip minėta, turi teisę nukreipti išieškojimą į šį turtą. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip teisingai nurodė apeliantas, bankroto procese yra tenkinami tik bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, šis banko reikalavimas turi būti tvirtinamas įtraukiant jį į kreditorių sąrašą.
Apeliantas taip pat teisingai nurodė, kad banko, kaip kreditoriaus, padėtis yra skirtinga nuo tų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, kurių naudai bendrovė yra įkeitusi savo turtą savo prievolių užtikrinimui. Skirtingai nuo pastarųjų, banko, kurio atžvilgiu bendrovė yra tik įkaito davėjas, o ne skolininkas, reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš įkeisto turto, tai yra tokiu atveju, jei minėtą įkeistą turtą pardavus, gautų lėšų neužtektų patenkinti banko hipoteka užtikrinto reikalavimo, bankas negali pretenduoti į savo reikalavimo patenkinimą iš kito bendrovės turimo turto. Taigi banko reikalavimo teisė yra ribota ta prasme, jog jo reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš įkeisto turto, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas galėtų lemti situaciją, kai, įkeisto turto nepakankant iš hipoteka užtikrintos prievolės kylantiems reikalavimams patenkinti, bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąraše esantis hipotekos kreditorius įgytų teisę reikalauti likusią prievolės dalį atlyginti nebe iš skolininko, bet iš įkeisto turto savininko kito turto.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą bankroto byloje, naikintina (CPK 330 str.).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismas netyrė patvirtintino apelianto finansinio reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei dydžio klausimų, konkretaus dydžio banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas turi būti nagrinėjamas, tiriamos su tuo susijusios reikšmingos aplinkybės. Dėl to apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl AB DnB Nord banko finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB ,,Bajorkiemis“ bankroto byloje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti akcinės bendrovės DnB Nord banko kreditorinį reikalavimą, panaikinti ir perduoti klausimą dėl akcinės bendrovės DnB Nord banko finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajorkiemis“ bankroto byloje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Konstantinas Gurinas
Egidijus Žironas