Civilinė byla Nr. e2-405-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria tenkintas nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus skundas dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2020 m. spalio 29 d. kreditorių komiteto sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2020 m. spalio 29 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB, BUAB) „Laugina“ kreditorių komiteto sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu. Pareiškėjas skundą grindė tokiomis aplinkybėmis:
1.1. Kreditorių komiteto pirmininkė UAB „Kontmena“, organizuodama kreditorių komiteto posėdį bei suderinusi pozicijas su kitais dviem komiteto nariais (UAB „Euromisa“ ir I. L.-B.), nesilaikydama juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančių įstatymo ir komiteto reglamento nuostatų, likus pusvalandžiui iki kreditorių komiteto posėdžio pradžios, pateikė svarstymui naują sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu projektą, apie tai neinformavusi kitų dviejų komiteto narių. Toks procedūros nesilaikymas pažeidė įmonės kreditorių, išrinktų į komiteto narius, teises, nes jie neturėjo galimybės vertinti naujai pateikto nutarimo projekto pagrįstumo ir dėl jo balsuoti.
1.2. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi V. R. atstatydintas iš įmonės nemokumo administratoriaus pareigų ir paskirtas naujas nemokumo administratorius M. Krupavičius. Naujajam nemokumo administratoriui nėra perduotas visas likviduojamos dėl bankroto įmonės turtas, todėl jis neturi objektyvių galimybių vykdyti priimtą kreditorių komiteto sprendimą, t. y. ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti apie BUAB „Laugina“ turto, kaip bendro komplekso, pardavimą varžytinėse. Neperėmus viso turto, nemokumo administratorius neturės objektyvių galimybių organizuoti turto apžiūros, pateikti informacijos apie nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, neperėmus viso turto, nėra galimybės ir objektyviai įvertinti sprendimu nustatytos kainos (3 500 000 Eur) atitikimo rinkos kainai.
1.3. Priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 85 straipsnio, 86 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 91 straipsnio 1, 2 ir 5 punkto nuostatoms, taip pat neatitinka įmonės kreditorių interesų. Įstatymas imperatyviai numato, kad likviduojamos dėl bankroto įmonės turtas parduodamas iš varžytinių, o ne kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nustatyta tvarka. Skundžiamu sprendimu nustatyta įmonės turto pardavimo tvarka pažeidžia teisės aktų nuostatas, nustatant tokio turto pardavimo iš varžytinių procedūras. Ginčijamu sprendimu turto pardavimo kaina kreditorių komiteto nustatyta vienašališkai, nesant nemokumo administratoriaus siūlymo dėl pradinės turto pardavimo kainos bei jos pagrindimo, išvis nesant jokio tokios kainos pagrindimo. Kreditorių komitetas, nesant turto vertinimo, neturėjo teisės savo nuožiūra tvirtinti pradinės likviduojamos įmonės turto pardavimo kainos. Be to, ginčijamu sprendimu pasirinktas turto pardavimo būdas, kai parduodami tarpusavio ryšio neturintys objektai, kaip vienas turtinis objektas, yra neracionalaus ir neperspektyvus. Šiuo atveju atskiri įmonei priklausančio turto objektai neturi tarpusavio ryšio su kitais daiktais. Sprendimas visą likviduojamai dėl bankroto įmonei priklausantį turtą (įkeistą ir neįkeistą), kaip turtinį kompleksą, parduoti varžytinėse kaip turtinį kompleksą, pažeidžia hipotekos kreditoriaus ir kitų įmonės kreditorių teises. Jeigu turtas nebūtų parduotas varžytynėse, hipotekos kreditoriaus teisė perimti įkeistą turtą būtų ribota, nes pardavinėjamas visas (tiek įkeistas, tiek neįkeistas) įmonės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto paketas kompleksu, o ne atskiri turto vienetai. Parduodant visą turtą (tiek įkeistą, tiek neįkeistą) kaip turtinį kompleksą, iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokia buvo konkretaus hipotekos kreditoriaus įkeisto ir varžytynėse parduoto turto pardavimo kaina ir, atitinkamai, kokia apimtimi buvo patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš parduoto įkeisto turto, nes nėra galimybės nustatyti, kokia suma turtinio komplekso pardavimo varžytynėse buvo padidinta įkeisto turto pardavimo kaina ir kokia suma – neįkeisto turto pardavimo kaina. Kreditorių komitetui nutarus visą įmonei priklausantį turtą pardavinėti kaip turtinį kompleksą, hipotekos kreditorius netenka teisės įstatymo numatytais atvejais pasinaudoti galimybe konkretų jam įkeistą turtą (o ne visą turtinį kompleksą) perimti savo nuosavybėn. Suvokiant, kad turto komplekso pardavimas sulauks nedidelio pirkėjų susidomėjimo (o galbūt ir visai nesulauks) yra sudaromos sąlygos turtą įsigyti hipotekos kreditoriui jam palankia kaina.
1.4. Ginčijamos sprendimo priėmimo metu galiojo ir buvo įsiteisėjęs įmonės kreditorių susirinkimo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo tvarka ir kuris atspindėjo visų įmonės kreditorių daugumos nuomonę dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus skundą dėl BUAB „Laugina“ 2020 m. spalio 29 d. kreditorių komiteto sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo tenkino ir šį sprendimą panaikino.
3. Teismas pažymėjo, kad dar iki JANĮ įsigaliojimo, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu patys kreditoriai pasitvirtino kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo tvarką, pagal kurią komiteto nariai apie šaukiamą komiteto posėdį, t. y. jo darbotvarkę, datą, vietą ir laiką, turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio turi teisę susipažinti su posėdyje numatomų svarstyti dokumentų, nutarimų projektais.
4. Teismas nurodė, kad kreditoriams nėra ribojama teisė teikti alternatyvius sprendimų projektus, o ir JANĮ nėra reglamentuojama kada, kaip ir kiek gali būti pateikta tokių alternatyvių sprendimo projektų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, kad patys kreditoriai yra pasitvirtinę kreditorių komiteto sušaukimo tvarką, kurioje yra aiškiai nurodyta kokiais terminas ir kokia informacija turi būti pateikiama kreditoriams prieš šaukiamą kreditorių komiteto posėdį, teismas sutiko su nemokumo administratoriaus argumentais, jog pateikus alternatyvų (naują) sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, projektą kreditorių komiteto posėdžio dieną, su kuriuo likę kreditorių komiteto nariai (Valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“) supažindinti nebuvo, buvo pažeistos Kreditorių komiteto reglamento 4.11 punkto nuostatos, t. y. pažeista pačių kreditorių nusistatyta informavimo apie kreditorių šaukiamą komiteto posėdį (susipažinimo su iki jo pateiktų kreditorių sprendimų projektais) tvarka.
5. Teismas nustatė, kad BUAB „Laugina“ nuosavybės teise priklauso nemažai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto: 1) statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat butai, esantys (duomenys neskelbtini), iš viso 23 nekilnojamojo turto vienetai; 2) įvairus kilnojamasis turtas (spintos, lentynos, kompiuteriai, kompiuterinė įranga, spausdintuvai ir kt.), iš viso 67 įvairaus kilnojamojo turto vienetai; 3) transporto priemonės (ekskavatoriai, kranai, automobiliai, priekabos, traktoriai), iš viso 68 transporto priemonių vienetai. Visas įmonei priklausantis turtas 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutartimi buvo išnuomotas kreditorei UAB „Kontmena“, dėl kurios tinkamo vykdymo ir ja išnuomoto turto šiuo metu yra kilęs teisminis ginčas (civilinės bylos Nr. e2-672-555/2021). Be to, dalis įmonei priklausančio nekilnojamojo turto (butai (duomenys neskelbtini)) yra įkeista kreditorei UAB „Kontmena“, kuri yra perėmusi reikalavimo teises iš hipotekos kreditorės AB „Šiaulių bankas“. Ginčijamu sprendimu visą šitą turtą (nekilnojamąjį / kilnojamąjį, įkeistą / neįkeistą), o taip pat ir esamas / būsimas reikalavimo ir kitas turtines teises, nuspręsta pardavinėti varžytinėse kaip turtinį kompleksą, už trijų kreditorių komiteto narių iniciatyva nustatytą pradinę tokio turto kainą.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, – bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.110 straipsnio 2 dalis). Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tik dalis įmonei priklausančio turto galbūt galėtų būti vertinama kaip turtinis kompleksas, pavyzdžiui, butai (duomenys neskelbtini) (16 vnt.), administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esantys kiti kiemo statiniai, nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau kiti įmonei priklausančio turto objektai bei nurodyti galimi turto kompleksai, ne tik nėra susiję vieni su kitais bendra funkcine paskirtimi, tačiau kai kurie turto objektai yra išsidėstę skirtingose savivaldybėse (pvz. butai (duomenys neskelbtini), o fosfogipso gamykla su administraciniu pastatu ir kitais statiniais – (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, toks viso įmonei priklausančio turto pardavimas nėra ekonomiškai naudingiausias pačiai įmonei ir jos kreditoriams.
7. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog priimtas skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei pasieks kreditorių reikalavimų maksimalaus patenkinimo tikslą. Kreditorė UAB „Kontmena“, kaip kreditorių komiteto pirmininkė, kurios iniciatyva ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas, teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad būtent toks tarpusavyje fiziškai nesusijusių, skirtingos funkcinės paskirties, didelio kiekio bei skirtingose savivaldybėse išsidėsčiusių nekilnojamojo / kilnojamojo turto objektų pardavimas kaip turtinio komplekso yra ekonomiškai naudingiausias bankrutuojančiai įmonei. Teismas pritarė nemokumo administratoriaus pozicijai, kad turto pardavimo būdas, kai parduodamas vienas nekilnojamojo turto objektas, o ne tarpusavio ryšio neturintys butai, žemės sklypai, inžineriniai statiniai ir pan., yra racionalesnis, rinkoje atskiri nekilnojamojo turto vienetai yra paklausesni ir likvidesni bei didina jų vertę.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nustatyta pradinė ginčo turto pardavimo kaina realiai atitiktų analogiško turto pardavimo rinkoje kainą, t. y. kad turto pardavimo kaina buvo nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas. Dėl to, teismas neturi pagrindo nesutikti su nemokumo administratoriaus pozicija, kad ginčijamu sprendimu taip pat yra pažeidžiamas ir rinkos kainos principas, įtvirtintas JANĮ 85 straipsnio 1 punkte. Ginčijamu sprendimu net nėra nustatyta ginčo turto pardavimo paskesnėse varžytinėse tvarka, t. y. nėra numatyta nei, kad bus organizuojamos pakartotinės varžytinės, nei kokiu procentiniu dydžiu yra mažinama kreditorių komiteto nustatyta pradinė ginčo turto pardavimo kaina. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad turto nepardavus varžytinėse, jį įgyti pasiūloma hipotekos kreditoriui. Tačiau nei JANĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr.1328 patvirtintame turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nėra nustatyta, kad likviduojamos dėl bankroto įmonės turtas gali būti pardavinėjamas tik vieneriose varžytinėse, o joms neįvykus, turtą iškart būtų siūloma perimti hipotekos kreditoriui už varžytinių kainą.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Laugina“ įkeistą turtą kreditorei UAB „Kontmena“ įmonės kreditorių komitetas nutarė pardavinėti kartu su visu kitu įmonei priklausančių neįkeistu turtu kaip turtinį kompleksą. Tokiu atveju, teismo vertinimu, parduodant visą įmonei priklausantį turtą (tiek įkeistą, tiek neįkeistą) kaip turtinį kompleksą, iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokia buvo konkretaus kreditorei UAB „Kontmena“ įkeisto ir varžytynėse parduoto turto pardavimo kaina ir, atitinkamai, kokia apimtimi buvo patenkinti jos reikalavimai iš parduoto įkeisto turto, nes nėra galimybės nustatyti, kokia suma turtinio komplekso pardavimo varžytynėse buvo padidinta įkeisto turto pardavimo kaina ir kokia suma – neįkeisto turto pardavimo kaina.
10. Teismas konstatavo, kad ginčijamu kreditorių komiteto sprendimu BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarka bei kaina neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis) ir pažeidžia likviduojamos dėl bankroto įmonės ir jos kreditorių teises. Kreditorių komiteto nustatytas turto pardavimo būdas, kai visas įmonės turtas yra pardavinėjamas kaip turtinis kompleksas, nėra tinkamas, t. y. yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas. Dėl to teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių komiteto sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir pažeidžia JANĮ ir Apraše įtvirtintą turto pardavimo tvarką, taip pat yra priimtas, pažeidžiant kreditorių patvirtintą kreditorių komiteto reglamentą.
11. Teismas nustatė, kad BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarka ir kaina jau yra patvirtinta 2019 m. gruodžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu. Duomenų apie tai, kad, priimant ginčijamą kreditorių komiteto sprendimą, būtų buvęs pagrindas keisti jau patvirtintą kreditorių susirinkimo metu įmonės turto pardavimo tvarka ir kainą, nėra. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo priimti sprendimai laikytini labiau atspindinčiais visų kreditorių, o ne tam tikros jų grupės (kreditorių komiteto, realiai tik trijų iš jų) valią. Būtent kreditorių susirinkimas yra aukštesnis organas už kreditorių komitetą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Kreditorė UAB „Kontmena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratoriaus skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Kreditorių komiteto reglamentas nenumato, kad narys negali teikti pasiūlymo, ar kad posėdžio metu negalima už jį balsuoti. Teismas nukrypo nuo analogiškais klausimais suformuotos teismų praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, kad kreditoriai gali balsuoti tik tais nutarimų projektais, kurie yra iš anksto paskelbti.
12.2. Teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad tokį nutarimą parduoti visą įmonės turtą kaip turtinį kompleksą vertina kaip ekonomiškai nenaudingą, tačiau toks vertinimas nepatenka į teismo diskreciją. Jeigu tarp kreditorių nekyla ginčas dėl turto pardavimo tvarkos, jie neprivalo teismui įrodyti, kad nustatyta turto pardavimo tvarka yra ekonomiškiausia bankrutuojančiai įmonei.
12.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad nustatyta pradinė ginčo pardavimo kaina realiai atitiktų analogiško turto pardavimo rinkoje kainą. Į bylą yra pateikti įrodymai, kurie patvirtinta atsakovės turto vertę.
12.4. Nustatyta ginčo turto pardavimo kaina viršija atsakovės patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą ir administravimo išlaidų bei atlyginimo administratoriui sumą. Taigi, turto pardavimas už nustatytą kainą negali pažeisti kreditorių teisių ir interesų.
13. Kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad prisijungia prie atskirojo skundo ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su kreditorės UAB „Kontmena“ atskiruoju skundu ir jo motyvų nekartoja.
14. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamu kreditorių komiteto sprendimu BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarka bei kaina neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis) ir pažeidžia likviduojamos dėl bankroto įmonės ir jos kreditorių teises. Kreditorių komiteto nustatytas turto pardavimo būdas, kai visas įmonės turtas yra pardavinėjamas kaip turtinis kompleksas, nėra tinkamas, t. y. yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudinga.
14.2. Teismas pagrįstai vertino, kad 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas sprendimas ir juo nustatyta likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo tvarka bei kaina labiausiai atitinka visų įmonės kreditorių interesus ir turi būti vykdomas, todėl, panaikinus ginčijamą sprendimą, t. y. esant patvirtinai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo tvarkai ir kainai, nėra pagrindo šio klausimo grąžinti svarstyti iš naujo kreditorių komitetui.
14.3. Nors kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas dar 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau iki šios dienos, būtent dėl pačios kreditorės UAB „Kontmena“ veiksmų, įmonės turtas nebuvo ir nėra pardavinėjamas, nes nuolatos yra teikiami nepagrįsti skundai ir yra bandoma priimti nepagrįstus kreditorių susirinkimo sprendimus, panaikinančius 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo metu nustatytą įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą.
15. Kreditorius E. L. prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
15.1. Kreditorių komiteto narių UAB „Euromisa“, UAB „Kontmena“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (kurie pritaria ginčijamam nutarimui) finansiniai reikalavimai sudaro 86,7 proc. nuo visų BUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, todėl teismo samprotavimai apie tariamą kreditorių komiteto nereprezentatyvumą akivaizdžiai nepagrįsti.
15.2. BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius ir sutikdama su jo skundu Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdami neleisti parduoti BUAB „Laugina“ turto kaip komplekso, už kainą, kuri viršija visų BUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, akivaizdžiai veikia prieš viešąjį interesą ir BUAB „Laugina“ kreditorių interesus, kadangi pardavus turtą, kreditorių interesų patenkinimas būtų greitas ir pilnas, o jei toks pardavimas neįvyktų, jis akivaizdžiai nepadarytų jokios žalos kreditoriams.
15.3. E. L. (kaip įmonės vienintelis akcininkas, o taip pat ir kreditorius) pats asmeniškai dėjo daug pastangų, kad kuo plačiau išreklamuoti įmonės turto pardavimą ir bankroto procese gauti keli pasiūlymai įmonę pirkti kaip verslą/turto kompleksą, jo vertinimu kaip tik buvo maksimaliai naudingi įmonei, jos kreditoriams ir akcininkui, nes tokiu būdu (dengiant visus kreditorinius reikalavimus) būtų įvertintos ir realizuotos ir įmonės akcijos bei išsaugota kartu su įmonės turtu bei akcijomis perleista pridėtinė vertė, kuria sudaro statybos įmonės sertifikatai, dalyvavimo viešose pirkimuose patirtis, pastatytų statinių ir atliktų darbų portfelis – kurie rinkoje vien savarankiškai turi didelę vertę.
16. Nemokumo administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
16.1. Bendrovės kreditorių komiteto darbo reglamente įtvirtinta Komiteto narių teisė susipažinti su nutarimų projektais atspindi bendrovės kreditorių susirinkimo valią dėl komiteto nutarimų priėmimo tik prieš tai visiems komiteto nariams susipažinus su teikiamais nutarimų projektais. Būtent tokia komiteto nutarimų priėmimo tvarka buvo nustatyta, siekiant išvengti tokių situacijų kaip nagrinėjama, kai komiteto pirmininkė UAB „Kontmena“, likus pusvalandžiui iki posėdžio pradžios, pateikė svarstymui naują nutarimo antruoju posėdžio darbotvarkės klausimu projektą, apie tai neinformavusi kitų dviejų komiteto narių.
16.2. Dėl nutarime nurodytos turto pardavimo tvarkos nebuvo priimtas vieningas komiteto narių sprendimas. Valstybinė mokesčių inspekcija komiteto posėdžio metu balsavo prieš kreditorių komiteto pirmininkės UAB „Kontmena“ pateiktą sprendimo projekto pasiūlymą ir teikė savo sprendimo projektą, tačiau kreditorių komiteto posėdžio metu balsavę kreditoriai nepritarė jam.
16.3. UAB „Kontmena“, kaip viena iš komiteto narių, pasiūliusių ir balsavusių „už“ skundžiamo nutarimo priėmimą, privalėjo teismui pagrįsti būtent tokios turto pardavimo tvarkos ekonominį pagrįstumą ir naudingumą visiems bendrovės kreditoriams bei pačiai bendrovei.
16.4. Ginčijamu nutarimu komitetas vienašališkai nusprendė patvirtinti pradinę 3 500 000 Eur bendrovės turto pardavimo kainą, nesant nemokumo administratoriaus motyvuoto ir pagrįsto pradinės tokio turto pardavimo kainos pasiūlymo. Prie nutarimo projekto, bei kartu su 2020 m. spalio 14 d. komiteto pirmininkės UAB „Kontmena“ pranešimu apie šaukiamą komiteto posėdį, nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių tokios kainos atitikimą realiai šio turto rinkos kainai. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr.2016/12-08 ir Nr.2016-12-09 yra parengtos prieš beveik keturis metus iki nutarimo priėmimo, todėl objektyviai negali atspindėti tikrosios jose nurodytos nekilnojamojo turto rinkos kainos, kuri nuolat kinta.
16.5. Nemokumo administratoriui neperėmus turto objektyviai nėra galimybės organizuoti turto apžiūrą potencialiems pirkėjams, ant nekilnojamojo turto pateikti informaciją apie parduodamą turtą, skelbime apie varžytynes nurodyti parduodamo turto pavadinimą, buvimo vietą, pateikti jo apibūdinimą, pridėti turto planą ir jo nuotraukas.
16.6. Ginčijamo nutarimo priėmimo metu buvo įsiteisėjęs ir galiojo 2019 m. gruodžio 30 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos, kuris atspindėjo visų bendrovės kreditorių daugumos nuomonę dėl bendrovės turto pardavimo. Būtent šis nutarimas ir juo nustatyta tvarka labiausiai atitinka bendrovės kreditorių interesus, tą įsiteisėjusiose nutartyse yra pažymėję ir teismai, todėl vienašališkas, grubiai pažeidžiant procesines normas, nutarimo, priešingo 2019 m. gruodžio 30 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimui, priėmimas vertintinas kaip veikimas, siekiant kuo labiau užtęsti bendrovės turto pardavimą.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl kreditorių komiteto priimto nutarimo procedūrinių pažeidimų
18. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad 2020 m. spalio 29 d. kreditorių komiteto sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas padarius procedūrinius pažeidimus.
21. Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu be kita ko buvo patvirtintas kreditorių komiteto reglamentas, kuriame numatyta, kad apie šaukiamą komiteto posėdį komiteto narius informuoja elektroniniu paštu administratorius ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas; pranešime apie šaukiamą komiteto posėdį nurodoma posėdžio darbotvarkė, data, vieta, laikas; komiteto nariai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio turi teisę susipažinti su posėdyje numatomų svarstyti dokumentų, nutarimų projektais; komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, susipažinęs su dokumentų, nutarimų projektais, gali darbotvarkėje svarstomais klausimais balsuoti raštu. Balsavimo biuletenis posėdžiui gali būti perduotas faksu, el. paštu, po to persiunčiant jį paštu (Kreditorių komiteto reglamento 4.1. punktas).
22. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad likus mažiau kaip trims dienoms iki šaukiamo 2020 m. spalio 29 d. kreditorių komiteto posėdžio, dėl kurio ir kilo ginčas šioje byloje, trys komiteto nariai, tarp jų ir apeliantė, pateikė naują sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, projektą, su kuriuo likę kreditorių komiteto nariai nebuvo supažindinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateikus alternatyvų (naują) sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, projektą kreditorių komiteto posėdžio dieną, su kuriuo likę kreditorių komiteto nariai (Valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“) supažindinti nebuvo, buvo pažeistos Kreditorių komiteto reglamento 4.1. punkto nuostatos, t. y. pažeista pačių kreditorių nusistatyta informavimo apie kreditorių šaukiamą komiteto posėdį (susipažinimo su iki jo pateiktų kreditorių sprendimų projektais) tvarka. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
23. Apeliantė teisingai nurodo, kad 2019 m. gruodžio 30 d. patvirtintame BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto reglamente nėra numatyta, kad kreditorių komiteto narys negali teikti pasiūlymo, ar kad posėdžio metu negalima už jį balsuoti. Pažymėtina, kad šaukiamo komiteto posėdžio darbotvarkė yra tik kreditorių komiteto narių supažindinimas su komiteto posėdyje svarstytinais klausimais, dėl kurių komiteto nariai gali reikšti nuomones bei teikti alternatyvius pasiūlymus. Balsuodami kreditorių komiteto nariai yra laisvi pasirinkti bet kokius jų nuomone geriausiai jų interesus atitinkančius teisių gynimo būdus ir balsuoti laisvai, savo nuožiūra. Sutiktina su apeliante, kad BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto reglamento 4.1. punkte yra nustatyta tik jų teisė gauti dokumentaciją ir numatomus nutarimų projektus, kurie nereiškia galutinio ir nekeičiamo sprendimo.
24. Apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad jei susirinkimo (komiteto) dalyvis galėtų balsuoti ir pareikšti savo nuomonę tik iniciatorių pateikto nutarimo projekto ribose, pats susirinkimas, kaip daugumos konsensuso pasiekimo priemonė, netektų prasmės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2065/2014, 2004 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-105/2004). Taigi, vien tai, jog dalis kreditorių komiteto narių galėjo nežinoti apie pateiktą alternatyvų pasiūlymą ir dėl jo neišreiškė savo nuomonės, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie šių komiteto narių pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, nereiškia esminio nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimo.
Dėl kreditorių komiteto priimto nutarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms
25. Iš BUAB „Laugina“ 2020 m. spalio 29 d. įvykusio kreditorių komiteto susirinkimo protokolo matyti, kad antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarkos nustatymo. Balsų dauguma priimtu sprendimu nuspręsta:
25.1. „Visą likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą pardavinėti kaip bendrą turto kompleksą vieneriose varžytynėse nustatant pradinę turto pardavimo kainą 3 500 000,00 Eur ir nustatant 10 000,00 Eur kainos kėlimo intervalą. Tuo atveju, jeigu turtas varžytynėse nebūtų parduotas ar jos neįvyktų ar pirkėjas nesumokėtų visos turto pardavimo kainos, pasiūlyti turtą perimti už varžytynių kainą hipotekos kreditoriui. Hipotekos kreditoriui turto neperėmus, sušaukti kreditorių komiteto posėdį dėl tolesnės likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turto pardavimo tvarkos nustatymo.
25.2. Nustatyti, kad sąvoka „likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turto, kaip bendro turto kompleksas“ reiškia visą likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusias teises, taip pat likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ esančias ir / ar būsimas reikalavimo teises ir kitas turtines teises, įskaitant, bet neapsiribojant, visas BUAB „Laugina“ tiek materialiąsias, tiek ir procesines teises (įskaitant ginčytinas), taip pat ir teises, susijusias su esamais ar būsimais reikalavimais dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ patirtos žalos atlyginimo, nagrinėjamomis administracinėmis, civilinėmis ir / ar baudžiamosiomis bylomis.
25.3. Pavesti nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui: 1. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti apie likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turto, kaip bendro komplekso pardavimą varžytynėse; 2. Į varžytynių skelbimą patalpinti informaciją apie tai, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr.e2-1895-555/2020 yra nagrinėjamas ginčas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ viso turto nuomos sutarties vykdymo, o Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr.eB2-88-555/2020 yra sprendžiamos baudos paskyrimo atstatydintam likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui dėl turto ir dokumentų neperdavimo naujai paskirtam likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui klausimas, todėl pirkėjas prisiima visą riziką, susijusią su įsigyto turto perėmimu, civilinių bylų Nr.e2-1895-555/2020, eB2-88-55/2020 nagrinėjimu ir jose priimtais procesiniais sprendimais bei likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turto būkle ir sudėtimi.“
26. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
27. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2020 m. spalio 29 d. BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, konstatavęs, kad ginčijamu kreditorių komiteto sprendimu likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turto pardavimo tvarka bei kaina neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis) ir pažeidžia likviduojamos dėl bankroto įmonės ir jos kreditorių teises, taip pat pažeidžia JANĮ ir Apraše įtvirtintą turto pardavimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nustatyta pradinė ginčo turto pardavimo kaina realiai atitiktų analogiško turto pardavimo rinkoje kainą, t. y. kad turto pardavimo kaina buvo nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas. Dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu yra pažeidžiamas rinkos kainos principas, įtvirtintas JANĮ 85 straipsnio 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad skundžiamas sprendimas neužtikrina deramos kreditorių interesų apsaugos, priešingai, atsiranda grėsmė apskritai turto nerealizuoti už realią jo rinkos vertę, neatsiradus viso turto, kaip bendro komplekso, pirkėjo. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
28. Visų pirma pažymėtina, kad iš skundžiamo kreditorių komiteto susirinkimo protokolo matyti, jog 2020 m. spalio 29 d. BUAB „Laugina“ kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo keturi iš penkių kreditorių komiteto narių, kurie balsavo raštu. Ginčijamas kreditorių komiteto sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu priimtas balsuojant kreditorių daugumai (trims komiteto nariams), ir nors skundžiamas nutarimas buvo priimtas ne visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais, tačiau nei vienas kitas kreditorius skundo dėl 2020 m. spalio 29 d. BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu nepateikė, o kreditorių komiteto narė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, kuri susirinkime nedalyvavo, prisidėjo prie apeliantės pateikto atskirojo skundo ir prašo jį tenkinti. Taigi, svarbu tai, kad nė vienas iš kreditorių (kreditorių komiteto narių) nėra pareiškęs skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo ir tokiu pagrindu negina savo teisių, o skundžiamas kreditorių komiteto sprendimas negalėjo būti pakeistas prieštaravusio naujos tvarkos nustatymui kreditorių komiteto nario Valstybinės mokesčių inspekcijos balsais.
29. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
30. Procesinę pareigą įrodyti, kad kreditorių komiteto sprendimu nustatyta bendrovės turto pardavimo tvarka neįmanoma parduoti, turėjo pareiškėjas, tačiau į bylą įrodymai, sudarantys pagrindą vienareikšmiškoms išvadoms apie tokį turto pardavimo negalimumą pateikti nebuvo. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad nustatyta turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai nepagrįsta ir bendrovei nenaudinga, savaime nereiškia, kad ji prieštarauja bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesams. Priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su kreditorių autonomijos principu, jų išimtine teise spręsti su bankrutavusia įmone susijusius ekonominio pobūdžio klausimus, juolab, kaip minėta, nei vienas iš kreditorių ginčijamo nutarimo neskundžia.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu pradinė turto pardavimo tvarka nustatyta nesant nemokumo administratoriaus motyvuoto ir pradinės tokio turto pardavimo kainos pasiūlymo, taip pat nėra atliktas viso turto, kaip turtinio komplekso vertinimas. Kita vertus, nemokumo administratorius, ginčydamas nustatytą turto pardavimo kainą, savo abejonėms pagrįsti turėjo pateikti realaus turinio duomenis (pvz., duomenis apie analogiško turto rinkos vertę, pardavimo kainą, ginčo turto vertinimo ataskaitą ir pan.), tačiau priimtą nutarimą ginčijo iš esmės deklaratyviais, abstraktaus pobūdžio teiginiais. Įvertinus aplinkybę, kad nei vienas iš BUAB „Laugina“ kreditorių nereiškia reikalavimo panaikinti skundžiamu nutarimu nustatytą turto pardavimo tvarką, taip pat tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų akivaizdžiai kitokią parduodamo turto kainą, nėra pagrindo spręsti, kad nustatyta parduodamo turto kaina pažeidžia kreditorių interesus.
32. Be to, kreditorių komiteto nustatyta pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina viršija bendrą visų teismo patvirtintų BUAB „Laugina“ kreditorinių reikalavimų sumą, įskaitant ir hipotekos kreditorės reikalavimą, taip pat administravimo išlaidų bei atlyginimo administratoriui sumą. Todėl pardavus turtą varžytynėse net ir už pradinę kainą, būtų atsiskaityta su visais bendrovės kreditoriais, taigi būtų pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus.
33. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.
34. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas ginčijamu nutarimu nusprendė pardavinėti visą bendrovės turtą kaip turtinį kompleksą varžytynėse, pakeisdamas 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkime nustatytą tvarką turtą pardavinėti varžytynėse atskirai, ir nustatė 3 500 000 Eur pradinę parduodamo turto kainą. Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad tuo atveju, jeigu turtas varžytynėse nebūtų parduotas ar jos neįvyktų ar pirkėjas nesumokėtų visos turto pardavimo kainos, turtą perimti už varžytynių kainą būtų pasiūlyta hipotekos kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesivadovaujant JANĮ 97 straipsnyje įtvirtinta varžytinių vykdymo tvarka, kurioje numatyta įkaito turėto teisė perimti tik konkretų jam įkeistą turtą, bet ne visą turtinį kompleksą. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
35. Nors JANĮ 97 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis, tik įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, tačiau šiuo atveju JANĮ 97 straipsnio 2 dalis netaikytina, kadangi šiuo atveju kreditorių komitetas nutarė nepavykus turto parduoti varžytynėse visą turtą parduoti kitu būdu, kaip tai numato JANĮ 90 straipsnio 2 dalis. Tai, kad kreditorių nutarimas priimtas ne nemokumo administratoriaus iniciatyva, savaime jo nedaro neteisėtu. Kadangi visas turtas hipotekos kreditorei būtų pasiūlytas už tokią pačią kainą, kokia buvo pradinė varžytynių kaina, labiau tikėtina, kad numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, nei turtą parduodant antrose varžytynėse, kuriose turto kaina būtų mažinama.
36. Nors kreditorių susirinkimas šiuo atveju nenumatė turto pardavimo tvarkos paskesnėse varžytynėse, tačiau iš skundžiamo kreditorių komiteto priimto sprendimo turinio matyti, kad kreditorių komitetas taip pat nusprendė, sušaukti kreditorių komiteto posėdį dėl tolesnės likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turto pardavimo tvarkos nustatymo, jeigu hipotekos kreditorius turto neperims už varžytynių kainą. Todėl aplinkybė, kad ginčijamu nutarimu nebuvo numatyta bendrovės turto pardavimo tvarka paskesnėse varžytynėse, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas nutarimas priimtas pažeidžiant JANĮ ir Apraše numatytą turto pardavimo varžytynėse tvarką, kadangi tokia tvarką kreditorių komitetas nutarė priimti kitame susirinkime. Be to, kaip jau minėta, kreditoriai, įgyvendindami savo autonomiją, JANĮ 90 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę spręsti dėl turto pardavimo kitu būdu, t. y. organizuoti viso turto komplekso bendrą pardavimą vieneriose varžytynėse, o joms neįvykus, parduoti visą turtą kaip kompleksą už kreditorių nurodytą kainą jų nurodytam asmeniui.
37. Iš BUAB „Laugina“ bankroto bylos duomenų matyti, kad apeliantė UAB „Kontmena“ yra viena didžiausių BUAB „Laugina“ kreditorių ir kreditorių komiteto pirmininkė, turinti 1 553 310,87 Eur dydžio finansinį reikalavimą, iš kurio 943 759,48 Eur sumai užtikrinti yra įkeistas įmonei priklausantis turtas – butai, esantys (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įkeistą turtą parduodant su visu kitu įmonei priklausančiu turtu kaip turtinį kompleksą, gali būti pažeistos ne tik pačios įkaito kreditorės, bet ir visų kitų įmonės kreditorių teisės. Sutiktina, kad šiuo atveju parduodant visą įmonei priklausantį turtą (tiek įkeistą, tiek neįkeistą) kaip turtinį kompleksą ir nenustačius, kokia verte įkainotos atskiros komplekso dalys, iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokia buvo konkretaus apeliantei įkeisto ir varžytynėse parduoto turto pardavimo kaina ir, atitinkamai, kokia apimtimi buvo patenkinti jos reikalavimai iš parduoto įkeisto turto, nes nėra galimybės nustatyti, kokia suma turtinio komplekso pardavimo varžytynėse buvo padidinta įkeisto turto pardavimo kaina ir kokia suma – neįkeisto turto pardavimo kaina. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina viršija bendrą visų teismo patvirtintų BUAB „Laugina“ kreditorinių reikalavimų sumą, įskaitant ir hipotekos kreditorės reikalavimą, taip pat administravimo išlaidų bei atlyginimo administratoriui sumą. Todėl pardavus turtą varžytynėse net ir už pradinę kainą, būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai ir padengtos administravimo išlaidos. Dėl to hipotekos kreditoriaus kreditorinis reikalavimas tokiomis pardavimo sąlygomis galiausiai turėtų būti patenkintas visas, nepriklausomai nuo to, už kokia verte būtų parduotas įkeistoji bendro turto komplekso dalis, nes hipotekos kreditorius, net ir nesant pakankamai įkeisto turto, turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą JANĮ 96 straipsnio 3 dalies tvarka, t. y. antrąja eile (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad parduodant visą turtą kaip turtinį kompleksą varžytynėse, nėra nustatyta, kokią šio turto kainos dalį sudaro įkeistas turtas, nėra reikšminga.
38. Aplinkybė, kad BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarka ir kaina jau buvo patvirtinta 2019 m. gruodžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra reikšminga, kadangi JANĮ nėra numatytas draudimas kreditorių susirinkimui (komitetui) pakeisti nustatytą turto pardavimo tvarką. Akivaizdu, kad pokyčiai rinkoje, turto vertės pasikeitimas ar kitos aplinkybės gali įtakoti kreditorių sprendimą nustatyti kitokią turto pardavimo tvarką. Kadangi šiuo atveju nei vienas iš kreditorių sprendimo nustatyti kitokią bendrovės turto pardavimo tvarką neginčija, nėra pagrindo naikinti kreditorių komiteto narių balsų dauguma, įstatymo nustatyta tvarka priimtą nutarimą šiuo klausimu. Teisiškai nereikšminga ir tai, kad 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismo nutartimi patvirtinus kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, savaime neišnyksta kreditorių susirinkimo teisė, atsižvelgus į tai, kad praėjo 10 mėnesių nuo ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, svarstyti ir nustatyti kitokią turto pardavimo tvarką, jeigu ankstesnis nutarimas nebuvo įgyvendintas.
39. Kaip minėta, ginčo santykyje netaikoma JANĮ 97 straipsnio 2 dalis. Todėl netaikoma ir JANĮ 97 straipsnio 4 dalis, pagal kurią, jeigu įkeistas turtas perduodamas įkaito turėtojui už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynės, nes JANĮ 97 straipsnio 4 dalis taikoma tik perduodant turtą įkaito turėtojui pagal JANĮ 97 straipsnio 2 dalies taisykles. Todėl net susiklosčius aplinkybėms, kuriomis varžytynės neįvyktų dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėtų visos sumos, įkaito hipotekos kreditorius, pareiškęs sutikimą įsigyti visą turto kompleksą, turėtų prievolę sumokėti iš anksto nustatytą pradinę pirmųjų varžytynių kainą.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nemokumo administratoriaus skundą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ginčui aktualias JANĮ normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir nepagrįstai tenkino nemokumo administratoriaus skundą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratoriaus dėl BUAB „Laugina“ 2020 m. spalio 29 d. kreditorių komiteto sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Apeliantė UAB „Kontmena“ pateikė prašymą atlyginti 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Kartu su prašymu apeliantė pateikė ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, todėl apeliantei iš atsakovės BUAB „Laugina“ administravimui skirtų lėšų priteisiama 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
43. Atskirąjį skundą patenkinus, atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
44. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 5 dalimi, apeliantei grąžinamas 38 Eur už paduotą atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus skundo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2020 m. spalio 29 d. kreditorių komiteto sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo netenkinti.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ administravimui skirtų lėšų 580,80 (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 35.
Teisėjas Vytautas Zelianka