KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

PAPILDOMAS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

               Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant atsakovui R. N., ieškovės atstovui nedalyvaujant,  viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi  ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašymą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1809-717/2012 priėmimo,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2012-10-31 sprendimu panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas, ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, iš atsakovo R. N. priteista 1012,60 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (1012,60 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140 Lt žyminio mokesčio (137-141, 1 t.).

2012-11-20 Kauno miesto apylinkės teisme gautas Kauno apygardos teismo persiųstas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašymas priimti papildomą sprendimą – priteisti iš atsakovo R. N. ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, naudai 1071,33 Lt bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas. Nurodė, jog kartu su ieškiniu buvo pateikę PVM sąskaitą – faktūrą 682,44 Lt sumai, apeliacinei instancijai pateikė papildomus įrodymus ir PVM sąskaitas – faktūras 78,65 Lt ir 310,24 Lt sumai. Iš viso už vertimo paslaugas ieškovas sumokėjo 1071,33 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendė. Todėl prašo priimti papildomą sprendimą, kuriame būtų išspręstas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Ieškovės atstovas prašė prašymą nagrinėti jam nedalyvaujant (44 b.l., 2 t.).

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. papildomu sprendimu ieškovo prašymą patenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-668-254/2013 papildomą sprendimą panaikino, nustačius, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, ir perdavė papildomo sprendimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (34-36 b.l., 2 t.).

               Atsakovas atsiliepimų dėl ieškovės prašymo nepateikė, tačiau 2012-12-18 apeliaciniame skunde nurodė, kad iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kokie dokumentai buvo verčiami, kiek juose buvo lapų, kiek simbolių, žodžių, koks vertimo paslaugų įkainis, todėl neaišku, už kokias vertimo paslaugas sumokėjo ieškovė. Elektroniniu laišku UAB „Baltic Media“ darbuotojas O. N. nurodė, kad vertimo iš lenkų kalbos kaina yra 35 Lt už 1600 Lt spaudos ženklų be tarpų, todėl mano, kad maksimali vertimo kaina už septynis lapus galėtų sudaryti 245 Lt. Teismo posėdžio metu prašė nepriimti papildomo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros neatitinka joms įstatyme keliamų reikalavimų.

Papildomas sprendimas priimtinas.

Teismo galutinio sprendimo, kuriuo baigiama civilinė byla svarba ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, lemia teismo sprendimo stabilumo apsaugą, įstatyme sukuriant tokį teisinį reglamentavimą, kad teismo sprendimą papildyti ar patikslinti galima tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad yra bendras CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas teismui pačiam naikinti ar keisti savo priimtą sprendimą. Civilinio proceso įstatymas numato tik du procesinius institutus, kuriais galima pasinaudoti ištaisant priimto teismo sprendimo ar nutarties, kuriais yra baigtas bylos nagrinėjimas, netikslumus ar trūkumus – tai rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymas (CPK 276 straipsnis) bei papildomo sprendimo priėmimas (CPK 277 straipsnis). CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad teismas, neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu priima papildomą sprendimą. Teismas konstatuoja, kad papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus, kai šie sprendimo trūkumai ir netikslumai yra atsiradę dėl teismo kaltės ar neatidumo. Teismo papildomas spendimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti priimtas, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors toks šalies prašymas buvo ir byloje buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Iš civilinės bylos Nr. 2-1809-717/2012 medžiagos bei apeliacinio proceso metu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir vertimo išlaidas) (4 b.l. 1 t.). Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė 2011-11-15 PVM sąskaitą – faktūrą  71/2011-LT už vertimo paslaugas 682,44 Lt sumai (33 b.l. , 1 t.) ir 2011-11-16 mokėjimo nurodymą Nr. E5357, kuriuo apmokėta PVM sąskaita – faktūra 71/2011-LT (35 b.l. , 1 t.). Civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas pateikė 2012-06-29 PVM sąskaitą – faktūrą 144/2012-LT už vertimo paslaugas 310,24 Lt sumai (124 b.l. , 1 t.) ir 2012-07-02 mokėjimo nurodymą Nr. E8621, kuriuo apmokėta PVM sąskaita – faktūra 144/2012-LT (126 b.l., 1 t.), ir 2012-06-26 PVM sąskaitą – faktūrą 140/2012-LT už vertimo paslaugas 78,65 Lt sumai (127 b.l. , 1 t.) ir 2012-06-28 mokėjimo nurodymą Nr. E8604, kuriuo apmokėta PVM sąskaita – faktūra 140/2012-LT (129 b.l. 1 t.). 2013-04-03 gauti rašytiniai paaiškinimai su priedu, kuriame Baltic Media pateikė paaiškinimus, nuo ko priklauso vertėjo paslaugų kaina (45 b.l., 2 t.).

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko Lenkijoje, todėl ieškovė savo ieškinio reikalavimams pagrįsti teismui teikė įvairius rašytinius įrodymus, kuriuos išdavė Lenkijos valstybės juridiniai ir fiziniai asmenys. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Šioje byloje ieškovė pateikė teismui iš viso 20 lapų (11-16, 96-105, 116-117, 1 t.) skirtingu laiku  (2011-11-21, 2012-06-26, 2012-06-28) išverstų iš lenkų į lietuvių kalbą. Kai kurie pateikti į bylą su vertimais dokumentai kartojasi (pvz. 16 ir 98 b.l., 1 t.). Ieškovė pateikė į bylą Baltic Media PVM sąskaitas faktūras ir dokumentus, kurie įvardinti kaip “Darbo pobūdis”. Iš dokumento “Darbo pobūdis” matyti, kad tai vertimas iš lenkų į lietuvių kalbą, tačiau iš pateiktų dokumentų neįmanoma identifikuoti, kokie konkrečiai dokumentai buvo verčiami, koks jų kiekis, kiek spaudos ženklų, neįmanoma nustatyti, ar šios  sąskaitos apskritai yra susiję su ginčo eismo įvykiu. Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad Baltic Media PVM sąskaitos faktūros neturi kai kurių būtinųjų rekvizitų, numatytų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (galiojusio sąskaitų išrašymo metu) 80 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktuose – nenurodytas  tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data, o šių duomenų nebuvimas  apsunkina nustatyti, kokios paslaugos ir kada buvo suteiktos.  Tarp šalių kilus ginčui dėl suteiktų vertimo paslaugų kainos, vertimų biuras ir ieškovė išsamių paaiškinimų dėl konkrečių atliktų vertimo paslaugų šioje byloje nepateikė, apsiribojo vien abstrakčiais samprotavimais, nurodydami, kad vertėjo paslaugų kaina priklauso nuo vertėjo kvalifikacijos, užsakymo atlikimo terminų, išverstų dokumentų surišimo, patvirtinimo parašu bei antspaudu, vertimui pateikiamo teksto kokybės bei formato (45 b.l., 2 t.). Atsakovo draugei L. Š. užklausus apie vertimą iš lenkų kalbos ir pateikus byloje esančius (12-14 b.l., 1 t.) išverstus dokumentus, vertimų biuras nurodė, kad vertimo iš lenkų kalbos kaina yra 35 Lt už 1600 spaudos ženklų (vieno sąlyginio puslapio). Įvertintina ir tai, kad daugumos ieškovo pateiktų versti dokumentų tekstas neužima nei pusės lapo. Apibendrinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad ieškovei nepateikus konkrečių dokumentų vertimo paslaugų užsakymo, sutarties dėl apmokėjimo už juos, nesant galimybės identifikuoti pateiktų sąskaitų ir apmokėjimo už jas sąsajumo su išverstais dokumentais, tačiau nustačius, kad pateikti į bylą dėl ginčo eismo įvykio dokumentai vis tik išversti į valstybinę kalbą, bei CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisimo, teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo principus atitiktų 300 Lt sumos už vertimus priteisimas ieškovei iš atsakovo  (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso  93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3, 4, 5 dalimis, teismas

nusprendžia:

Priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1809-717/2012.

Priteisti AAS „Gjensidige Baltic“ (vieningasis registras Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kodas 300633222, buveinė T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) iš R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) už vertimo paslaugas.

Sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.