Civilinė byla Nr. e2-1013-761/2015
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00908-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.1.3.6.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 7 d.
Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „4Finance“ prašo iš atsakovės V. T. priteisti 289,62 € negrąžintos paskolos, 300,47 € palūkanų sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad šalys 2012 m. lapkričio 29 d., sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei paskolino 260,66 € sumą 30 dienų terminui. 2013-01-19 atsakovė pateikė prašymą papildomai 28,96 € kredito sumai 30 dienų terminui. Atsakovė iš viso 289,62 € paskolą turėjo grąžinti iki 2013 m.vasario 27 d., tačiau nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Atsakovė laiku ir nustatytais terminais 289,62 € skolos negrąžino bei nesumokėjo sutartinių palūkanų, kurios ieškovės paskaičiavimu iki ieškinio teismui padavimo dienos sudaro 300,14 € sumą.
Ieškovė taip pat prašo, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovei V. T. teismo procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai 2015-11-14. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovės piniginę prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012 m. lapkričio 29 d., sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei paskolino 260,66 € sumą 30 dienų terminui. 2013-01-19 atsakovė pateikė prašymą papildomai 28,96 € kredito sumai 30 dienų terminui. Atsakovė 289,62 € paskolą turėjo grąžinti iki 2013 m. vasario 27 d., tačiau nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Atsakovė 289,62 € skolos negrąžino bei nesumokėjo sutartinių palūkanų, kurios ieškovės paskaičiavimu iki ieškinio teismui padavimo dienos sudaro 300,14 €.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovei suteikė 289,62 € kreditą, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė, šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 289,62 € skola.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.874 str. 1 d. ir sutarties 7.1. punktu, ieškovė paskaičiavo atsakovei 199,30 % palūkanas už laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2013-04-01, kurių suma sudaro 300,47 €, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Ieškinyje nurodo, kad apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Taip pat nurodo, kad ši suma laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 str. nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, o šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau vartojimo kredito sutartyje nustatyta 199,30 % kredito kainos metinė norma yra pernelyg didelė, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovei 289,62 € sumą, patyrė būtent tokio dydžio 300,47 € nuostolius dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė prievolę ir negrąžino visos kredito sumos (CPK 12 str., 178 str.). Be to, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė beveik tris metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų nuostolių Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 289,62 € ir prašomų priteisti palūkanų 300,47 € dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką, nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų suma yra mažintina ½ dalimi, t. y. iki 150,24 €, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-620-590/2015, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą, t. y. 439,86 € nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).
Pateikdama ieškinį, CPK nustatyta tvarka, ieškovė sumokėjo minimalų žyminį mokestį 15 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės teisėtą interesą gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris įvertinus reikalautą priteisti ir priteistiną sumą, iš esmės nesikeičia (CPK 93 str. 4 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 str., teismas
n u s p r e n d ė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 289,62 € (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 centus) negrąžintą paskolą, 150,24 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 24 centus) palūkanas po kredito grąžinimo termino, iš viso: 439,86 € (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 86 centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 € (penkiolikos eurų) žyminį mokestį UAB „4finance“, į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.
Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.
Atsakovė V. T. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Osvaldas Briedis