Baudžiamoji byla Nr. 1-31-966/2018

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10554-2016-7

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              1.1.7.2.3.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.;

                                                                            1.2.4.4.2.8.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.;

                                                                            2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.4.;

                                                                           2.1.16.2.12.; 2.3.2.2.13.; 2.3.6.4.5.                                                                                   

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant I. P., S. M., B. Č., J. J., I. M., L. D., S. V., E. U.,

dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,

nukentėjusiajai Z. M., jos atstovui advokatui L. K., nukentėjusiajai E. A.,

kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta, neturtinis teistumo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Teismas

n u s t a t ė :

             R. J. 2016-03-03 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje- daugiabučio gyvenamojo namo trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, šaukdamas: „atidarykite duris, užmušiu“, grasino nukentėjusiajai E. A. ją užmušti, daužė rankomis bei spardė kojomis bendro naudojimo koridoriaus duris, koja išspyrė durų stiklą 18,73 eurų vertės, ir pro jį įlindo į koridorių, spardė kojomis nukentėjusiosios E. A. duris, ir taip davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai E. A. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir yra realus, toliau tęsdamas savo veiksmus, įžūliu elgesiu - sugriebdamas Z. M. už plaukų ją tąsė, išpešdamas kuokštą plaukų, smūgiavo rankomis į veido sritį, bei pargriovęs nukentėjusiąją Z. M., trenkė jos galvą į grindis, padarydamas jai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvas dešinio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, juosmens srityje, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimus dešinio dilbio srityje, kairėje alkūnėje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio srityje, krūtinės ląstos sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei šio įvykio pasekoje diagnozuotą pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą ir adaptacijos  sutrikimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

              K. R. J. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną šventė savo gimtadienį, todėl buvo išgėręs alkoholio. Grįžęs namo rado verkiančią mamą. Ši parodė raštelį, kuriame buvo prašyti necenzūriniai žodžiai apie jo mamą. E. A. nuolat šmeižia jo mamą, vadina necenzūriniais žodžiais, suprato, kad tai parašė E. A., todėl jis susinervavo, nusprendė nueiti pas E. A. išsiaiškinti, kad ši daugiau taip nedarytų, nors mama jį laikė. Jis beldės į E. A. duris, neatsimena, ar ranka, ar koja, sakė atidaryti, plūdosi. Ar sakė, kad nužudys, neatsimena. Niekas neatidarė durų. Tuomet jis išspyrė bendro naudojimo koridoriaus durų stiklą ir įlindo į koridorių, kuriame trys butai. Jo veiksmai buvo neadekvatūs. Atsimena, kad išėjo Z. M., kurios butas šalia E. A.. Ar ji jam ką sakė, neatsimena. Jis pagalvojo, kad jos abi susiję, todėl puolė Z. M., čiupo ją, parvertė ant grindų, tempė už plaukų. Ar trenkė jos galvą į spintą, ar tampė ją už plaukų po stiklus neatsimena, bet galėjo taip būti, nes visur buvo stiklai, jis ir pats susipjaustė. Mama jį laikė, bandė atitraukti, gavosi betvarkė. Sutinka, kad specialisto išvadoje nustatyti kūno sužalojimai Z. M. galėjo būti padaryti jo veiksmais, bet nemano, kad jis sudavė keturiolika smūgių, nes tada būtų kitokie sužalojimai. Gailisi, kad taip pasielgė su Z. M., bandė jos atsiprašyti, tačiau nepavyko. Su išvada dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nesutinka, mano, kad jo veiksmais negalėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai Z. M.. Dėl grasinimo nužudyti E. A. neprisipažįsta, neketino jos žudyti. Ji gal ir galėjo jo bijoti, bet neketino ir neatsimena, kad būtų grasinęs nužudyti, ji pati buvo už užrakintų šarvuotų durų. Ankščiau jis niekada nesielgė agresyviai, su kaimynais visada buvo mandagus, tačiau trūko jo kantrybė, jis padarė klaidą sužalodamas Z. M. ir dėl to gailisi. Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai, Z. M. sutinka atlyginti 1000 eurų neturtinę žalą, kad padarė E. A. neturtinę žalą, nesutinka.  

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau jo veika įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. A. parodė, kad R. J. šeima konfliktuoja. 2016-03-03 ji su sutuoktiniu E. A. buvo namuose. Pasigirdo skambutis į bendro naudojimo duris. E. A. išėjo pažiūrėti, pamatė R. J. su motina. R. J. vadino ją prostitute, reikalavo atidaryti duris ir sakė, kad užmuš. Jo motina skatino jį. Jos sutuoktinis labai išsigando, nes R. J. vartoja alkoholį ir ne tik. Jos sutuoktinis pasakė, kad daužo duris, o ji pasakė šiam greičiau eiti namo. Paskui pasigirdo dūžtančio stiklo garsas, kai R. J. su motina įlindo į koridorių, jie spėjo užsirakinti buto duris. R. J., įsibrovęs į koridorių ėmė spardyti jos duris, pastoviai sakė, kad ją užmuš, tada jie skambino policijai. Ji paskui matė apspardytą durų apačią. Ji girdėjo, kad iš savo buto išėjo Z. M. ir pradėjo jį raminti, sakė, kad jis geras vaikas. Paskui ji išgirdo smūgius ir dūžtančio stiklo garsą. Mano, kad R. J. trenkė Z. M. galvą į spintos stiklus, nes ant spintos stiklų matėsi plaukai. Ji išėjo į koridorių tada, kai atvažiavo policija. Policija greitai atvažiavo, bet R. J. su motina jau pasišalino liftu. Koridoriuje ji pamatė kraujo klaną ir Z. M., kuriai buvo sudaužyta galva, išpešti plaukai, matė išdaužytą spintelę, sudaužytas armuotas duris. Z. M. sakė, kad ją sumušė R. J., kad koridoriuje  buvo ir D. J., kuri jos negynė tik skatino mušti. Ji ir pati tai girdėjo. Ji su sutuoktiniu neišėjo ginti Z. M., nes bijojo R. J., manė, kad jis galį ją užmušti. Ji dėl išpuolio patyrė ženklių sveikatos sutrikimų po išpuolio, jai padidėjo kraujospūdis, pakilo cukraus lygis, po įvykio negalėjo miegoti, patyrė stresą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi,  buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 103-104), kad  ji gyvena daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 24 d. ji atsistatydino iš pirmininkės pareigų. Su R. J. motina D. pabendraudavo, tačiau 2015 m. pavasarį nustojo bendrauti visiškai, kadangi D. J. nuolatos ją ir jos šeimos narius nuolatos šmeižė, sakydavo, kad ji vagia pinigus iš daugiabučio namo bendrijos, kad ji ir jos dukterys yra prostitutės, ji yra alkoholikė. 2016-03-03 apie 20.00 val. ji su vyru E. A. buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Išgirdo durų skambutį. Vyras nuėjo atidaryti durų, paklausė, kas čia. I. R. J. balsą. Jis ėmė rėkti: „atidaryk duris, tu prostitute, nes užmušiu“. Vyrui atidarius duris, pamatė R. J. rėkiantį, daužantį koridoriaus bendro naudojimo duris. Ji stovėjo tarpduryje. Išėjęs iš buto jos vyras pamatė, jog kaimynė Z. M. iš 12 buto taip pat atidarė savo buto duris. Jis ėmė jai šaukti: „Z. eik į namus, eik į namus“. Supratę, jog R. J. grasinimai realūs, kad jis ją gali užmušti, ji su vyru grįžo į butą ir užsirakino namuose. Grįžus į butą, išgirdo kaip dužo bendro naudojimo koridoriaus durų stiklas. R. J. pribėgo prie jos buto durų, ėmė jas spardyti, ir rėkė: „Kurva atidaryk duris, užmušiu“. Ji durų neatidarė, nes bijojo, kad R. J. ją tikrai užmuš. Tuo metu išgirdo, kaip kaimynė Z. M. ėmė raminti R. J., sakydama: „Ryti tu geras vaikas, nusiramink“,  ir po to išgirdo smūgius. Tuo metu rodos jos vyras dar kartą skambino į policiją. Z. M. ėmė šauktis pagalbos, sakydama: „Ryti, nemušk, gelbėkit, gelbėkit, nedaužyk galvos“. Ji taip pat rėkė „D., ką darot“. Ji suprato, jog visą tą laiką, kai R. J. daužė bendro naudojimo koridoriaus durų stiklą ir išdaužęs durų stiklą, ėmė daužyti kaimynę Z. M. į įvairias kūno vietas, šalia stovėjo jo motina D. J.. Durų neatidarė, nes bijojo dėl savo gyvybės. Ji nematė, bet girdėjo, kaip R. J. motina sakė, kad einam, gana. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. R. J. su savo motina, jau buvo pabėgę. Tuomet ji su vyru išėjo į laiptinę, pamatė kaimynę Z. M., ji buvo apsirengusi tik naktinius, buvo kruvina, naktiniai sudraskyti. Dėl išdaužto durų stiklo, aplink buvo pažirę stiklai visame bendro naudojimo koridoriuje. Atvažiavo GMP, išsivežė Z. M. į ligoninę.

Išklausiusi parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino, tačiau nurodė, kad vėliau parodymus dėl D. J. veiksmų ir žodžių papildė, nes viskas išsigrynino. 

                 N. Z. M. parodė, kad su kaltinamuoju jokių piktumų neturėjo. 2016-03-03 apie 20.00 val. ji buvo savo namuose. Koridoriuje išgirdo triukšmą. Durų daužymą, riksmą: „k...užmušiu“. Ji suprato, kad tai R. J.. Pagalvojo, kad turi išeiti padėti. Išėjo prie durų su naktiniais. Matė prie lifto stovintį R. J. ir jo motiną. Išbėgo kaimynai – E. A., L. G., tada prasidėjo R. J. riksmai, jis pradėjo spardyti durų stiklą. Ji sustabarėjo prie savo durų, visi kaimynai dingo. R. J. iš trečio karto išspyrė durų stiklą ir puolė prie jos. Ji ramino R. J., bet jis puolė ją mušti, trenkė jos galvą į spintelę. Ji buvo užsidengusi galvą rankomis, šaukėsi pagalbos. Jis vis tampė ją, parvertė ant stiklų, spardė kojomis, ji buvo trumpam netekusi sąmonės. Kiek smūgių R. J. jai sudavė, nežino, apie dešimt. R. J. motina stovėjo prie lifto durų, nepadėjo jai, vadino ją sena valkata, rėkė kažką. Ar R. J. buvo prie E. A. durų, nežino. Įvykis palaužė ją dvasiškai, liko nerimas, baimė, nesijaučia saugi, nes buvo sumušta prie savo buto durų. Kreipėsi į psichologą pagalbos, gydėsi dienos stacionare tris mėnesius. Dėl sužalojimų jai skaudėjo visą kūną, vartojo vaistus, antidepresantus,  kurių anksčiau nevartojo.

              Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-03 (1 t., b. l. 11-12), kad 2016-03-03 apie 20.00 val. ji  išgirdo iš laiptinės sklindantį triukšmą, trenksmą. Išėjusi į laiptinę pamatė, kad durų, kurios skiria liftą nuo bendro naudojimo patalpų, stiklą daužo rankomis ir spardo R. J.. Jis garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo triukšmavo. Į koridorių buvo išėję kaimynai Anusevičiai ir L. iš 11 buto. Durys buvo užrakintos ir niekas R. J. į koridorių neįleido, tada jis spyrė į durų stiklą ir išspyrė. Kaimynai subėgo į butus ir užsirakino, o ji nespėjo.  R. J. pro išdaužtą stiklą įlindo į koridorių ir stvėrė ją už plaukų, smūgiavo keletą kartų jai į veidą, pargriovė ant grindų ant sudužusių stiklų, trenkė galvą į grindis, voliojo ją po šukes, pastoviai rėkė, keikėsi.  Tada R. J. stvėrė jo motina D. ir atitraukė jį nuo jos. Iki tol D. J. buvo prie lifto, iš pradžių bandė raminti R. J., bet kalbėjo su ja nemandagiai. Tada R. J. su motina išėjo, o ji iškvietė policiją. Ji patyrė psichologinį stresą, veido, kelių sumušimus, prakirsta lūpa, subrozdintos rankos, išpešti plaukai. R. J. smūgiavo jai ne mažiau nei dešimt kartų į įvairias kūno vietas, galvą.

              Taip pat buvo pagarsinti nukentėjusiosios papildomi parodymai, duoti 2016-03-04 (1 t., b. l. 14), kuomet ji parodė, kad 2016-03-03 apie 20.00 val. jai būnant savo bute, laiptinėje pasigirdo labai didelis triukšmas, kažkas rėkė, spardė duris, todėl išėjo į laiptinę. Kartu su ja išėjo ir kiti kaimynai. Už durų stiklo, kurios skiria liftą nuo bendro naudojimo patalpų, stovėjo R. J. ir jo motina D. J.. Jai ir kaimynams, išėjusiems į laiptinę, t. y. A. (Butas Nr. 10) ir L. (Butas Nr.11), kurios pavardės nežino, išėjus į laiptinę, jis toliau rėkė. Ji nelabai suprato ką sakė: „Jūs mano motiną skriaudžiate“ ir su dešine koja spardė bendro naudojimo laiptinės duris, nes norėjo įeiti. Durys buvo užrakintos ir niekas jo į koridorių neįleido. Iš trečio spyrio, jis išspyrė duris, skiriančias laiptinę nuo lifto. Dužo durų stiklas, laiptinėje pabiro stiklo šukės, kaimynai greitai grįžo į namus, užsirakino. Koridoriuje liko viena, labai išsigando. R. J. motina tiesiog stovėjo, kažką rėkė ant jos, tiksliai pasakyti negali. Išdaužęs durų stiklą, R. J. ėjo tiesiai prie jos, ranka sudavė kelis smūgius jai į veido sritį, pataikė į lūpą, bei į smakrą. Be to abiem rankomis griebė už plaukų, ėmė ją tampyti, išpešė kuokštą plaukų, paskui sugriebė už abiejų rankų žastų, numetė ant žemės. Kai pargriovė, ėmė ją spardyti į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai smūgių sudavė pasakyti negali, bet sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių, tampė ją ant žemės. Kaip buvo ją sugriebęs, neprisimena. Jo motina toliau stovėjo, ji kažką rėkė, tačiau negirdėjo ką ji rėkė, jos negynė, jo nedrausmino, nes buvo daužoma, labai išsigandusi. Sudavęs smūgius, jis išlipo per išdaužtą durų stiklą ir su motina kartu įlipo į liftą ir išvažiavo. Tuo metu ji grįžo į savo butą. Iš gretimų butų išlindo kaimynai. Kiek žino, jie iškvietė policijos pareigūnus, taip pat ir ji pati skambino policijos pareigūnams. Atvykę greitosios medicinos pagalbos gydytojai ją išvežė į klinikas, kur apžiūrėję, išleido namo.

              Išklausiusi parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus, bet nurodė, kad pirmą kartą apklausiama buvo ligoninėje, jai buvo suleisti vaistai, gal ne taip pasakė, nes D. J. netraukė R. J. nuo jos.

              Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-03-03 apie 20.15 val. du kartus paskambino į duris. Jis per stiklą pamatė, kad už durų stovi R. J.. Matėsi, kad šis buvo neblaivus. Sakė atidaryti  duris, nori pasikalbėti. Jis pasakė, kad pasikalbės, kai išsiblaivys, tada R. J. dar labiau įtūžo. Iš savo buto išėjo Z. M.. L. G. tik pradarė duris ir vėl uždarė. R. J. pradėjo spardyti duris, jis pasakė Z. M. grįžti į butą ir nuėjo į savo butą. Jis suprato, iš R. J. agresyvaus elgesio, kad šis atėjo sumušti ar užmušti. R. J. sakė „atidaryk“, jis matė, kad šis vos pastovi ant kojų. Kai R. J. įlindo pro išdaužtą stiklą, ėmė spardyti jų buto duris, tada jis iškvietė policiją. Išgirdo Z. M. balsą. Apie minutę girdėjo smūgius ir Z. M. balsą, kai ji verkdama ir rėkdama nukrito ant grindinio. Kai išėjo į koridorių, pamatė sumuštą Z. M., ši buvo neadekvati, svirduliavo.

             Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98), kad 2016-03-03 apie 20.05 val. išgirdo, kaip į jo butą skamba skambutis. Išėjus iš buto į laiptinės dalį, kuri yra užrakinta, prie stiklinių durų pamatė stovintį kaimyną R. J. iš 48 -to buto. Jaunuolis buvo agresyviai nusiteikęs, spardė duris. Išgirdus triukšmą, į užrakintą laiptinės dalį atėjo 12-to buto gyventoja Z. M.. Jaunuolis spardė duris ir rėkavo, kad jie atidarytų duris. Ko jis norėjo, nesuprato. Jaunuolis duris pradėjo spardyti, ir jis su žmona E. A. grįžo į butą. Grįžęs į butą, išgirdo, kaip dužo durų stiklas. Prieš eidamas į butą, liepė kaimynei Z. M. taip pat eiti namo. Z. M. nėjo į savo butą. Girdėjo, kaip kalbėjo su R. J.. Neužilgo Z. M. pradėjo rėkti: „Ryti nemušk“, girdėjosi triukšmas laiptinėje. Vėliau išgirdo R. J. mamos balsą, kalbėjo kažką, kad reikia važiuoti iš čia. Vėliau triukšmas nurimo ir į jo buto duris paskambino policijos pareigūnai. R. J., kol dar buvo jų laiptinės dalyje, grasino užmušti  jo žmoną. Jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs.

              Išklausęs parodymus, liudytojas parodė, kad buvo afekto būsenoje, visko negalėjo tiksliai papasakoti. Sakė pareigūnams, kad R. J. spardė jų buto duris, kodėl šie neužrašė, nežino. R. J. keikėsi, sakė: „atidaryk, užmušiu“, vadino jo sutuoktinę prostitute. Jis bijojo dėl savo saugumo, todėl neišėjo padėti Z. M..

              Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdama savo buto virtuvėje išgirdo triukšmą laiptinėje- baladojimą į bendro koridoriaus duris. Daugia nieko negirdėjo, pas ją bute veikė televizorius, garų surinktuvas. Pravėrusi duris pamatė laiptinėje E. A. su vyru ir Z. M., nematė kas beldžia. Pagalvojo, kad jie eina atidaryti durų, todėl grįžo į virtuvę. Po kelių minučių išgirdo Z. M. riksmą, žodžių nesuprato. Riksmas truko trumpai, apie 3 sekundes. Ji iš karto skambino į policiją, jie pasakė, kad jau žino, pareigūnai atvyko labai greitai. Ji muštynių nematė.

              Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai būnant pas kaimynę pirmame aukšte, išgirdo triukšmą prie pašto dėžučių, pamatė R. J. besistumdantį su motina. Po kiek laiko ėjo namo, liftu kartu su policijos pareigūnais pakilo į trečią aukštą. Visi kaimynai buvo trečio aukšto aikštelėje. Jos sutuoktinis taip pat kvietė policiją. Z. M. buvo sutrikusi, strese, jai buvo išpešta plaukų. Ji pasisiūlė palydėti ją į ligoninę, ši atsisakė, nieko nepasakojo. Kaimynai sakė, kad R. J. išdaužė stiklus, sudavė Z. M. ar stūmė ją. 

              Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą jis buvo namuose su vaikais, jo sutuoktinė buvo pas kaimynę. Jis išgirdo triukšmą, daužymą už durų. Išėjus į koridorių žmonių nebuvo, lifte girdėjosi triukšmas. Jis iškvietė policiją, nes lifte galėjo būti jo žmona. Jam išėjus į koridorių, išėjo ir kaimynai Anusevičiai. Z. M. nematė. Tik vėliau, kai atvažiavo policija, suprato, kad lifte buvo R. J. su motina. Jo sutuoktinė taip pat sakė, kad matė, kaip R. J. su motina išlipo iš lifto, paskui vėl įlipo. Policijai pranešė, kad reikalinga pagalba, nes matė kraujo dėmes ant grindų. Ankščiau yra buvę konfliktų tarp E. A. ir D. J.. Kitą dieną automobilių stovėjimo aikštelėje, matė, kaip jos konfliktuoja, negirdėjo, ką jos  kalbėjo.

              Liudytoja D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-03-03 iš savo gimtadienio grįžęs sūnus R. J. pamatė namuose raštelį, kuriame buvo parašyta ją šmeižianti informacija, ji vadinama necenzūriniu žodžiu. Sūnus suprato, kad tai parašė E. A. ir išėjo su ja aiškintis. Ji išėjo iš paskos. Buvo blaivi. Jie užkilo skirtingais liftais. Matė, kad sūnus skambino pas E. A., pas Z. M. bendro naudojimo koridoriaus duris. Ką jis sakė skambindamas, negirdėjo. Z. M. išėjo į koridorių, bet sūnaus neįleido, pradėjo plūstis.  Jie tampė bendras duris, R. J. šaukė pakeltu tonu, kad įleistų, bet neužgauliojo. Sūnus petimi išstūmė stiklą ir atsirakino iš vidaus duris ir nuėjo belsti į E. A. duris, nes ši užsidarė duris ir pasislėpė. Z. M. pati šoko ant R. J., sakė, kad šis neitų pas E. A.. Aišku, R. J. pasiuto dėl to raštelio, rėkė, kiek jie gali teršti jo motiną, Z. M. pastūmė. Ši nukrito. Toliau vyko šiokios tokios imtynės, ji sulaikė R. J. ir parsivedė, namo. Nematė, kad Z. M. būtų spardoma. Konfliktas vyko apie 5-7 minutes. Kai grįžo namo, po dešimties minučių atvyko policija. Policijos pareigūnai patys atrakino duris, nes rado R. J. pamestus raktus. Policija kalbėjosi su sūnum, neprisimena, ką sūnus aiškino, jos nieko neklausinėjo. Pareigūnai jos sūnų išsivedė.

              Liudytojas L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinėje. Vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Atsimena nukentėjusiąją E. A.. Atvykę pamatė išdaužtą laiptinės durų stiklą, pagyvenusią moterį, kuri buvo truputį sužalota, rodė išrautą plaukų kuokštą. Iš kitų butų išėjo žmonės, kurie nurodė, kas sužalojo moterį. Kažkuri iš kaimynų padavė raktų ryšulį, parodė, kur gyvena kaltininkas. Jie skambino, į butą jų nenorėjo įleisti, atrakinti jie su raktais negalėjo, po įkalbinėjimų duris atrakino ir juos įleido. Bute buvo moteris ir jaunuolis, atrodė, kad jie abu neblaivūs. Jie nuėjo ir sulaikė jaunuolį. Po to vėl nuėjo, apklausė liudytojus, atvyko greitoji pagalba ir išvežė sužalotą moterį. Atsimena, kad apklausė E. A., ji skundėsi, kad buvo triukšmas, išdaužytas stiklas, jis klausė A., kodėl šis neišėjo padėti, šis atsakė, kad serga. Smulkiau aplinkybių neatsimena, tiksliau išdėstyta tarnybiniame pranešime. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 30), kad jis 2016-03-03 patruliavo radijo šaukiniu 454 kartu su vyr. patruliu A. S.. Apie 20.20 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), 3-iame aukšte vyksta muštynės. Nuvykus minėtu adresu kartu su kolega liftu užkilo į trečią aukštą. Laiptinėje pamatė išdaužtą bendro naudojimo durų stiklą. Aplink visur buvo pažirę šukės. Laiptinėje stovėjo trys moterys ir vyriškis. Senyvo amžiaus moteris, prisistatė kaip Z. M., kuri buvo apsirengusi vienais naktiniais, ji nurodė, kad gyvena 12 bute. Matė, kad jos veidas buvo sumuštas ir kruvinas, todėl moters paprašė paaiškinti, kas atsitiko. Ji atsakė, kad ją rankomis ir kojomis mušė kaimynas R. J. iš 48 buto. Be to jos rankose matė plaukų kuokštą, ji Paklausus sakė, kad kaimynas ją mušdamas išpešė iš galvos. Pakalbėjus su minėta sumušta moterimi, atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jos darbuotoja apžiūrėjo nukentėjusiąją ir išvežė į klinikas. Jis kartu su kolega liko kalbėti su kitomis dviem moterimis, kurios buvo laiptinėje. Viena moteris, pasakė, kad yra iš 10 buto, ji prisistatė kaip E. A., ir pasakė, kad buvo atėjęs kaimynas R. J. iš 48 buto, kuris trankė, spardė bendro naudojimo laiptinės duris, reikalavo jas atidaryti. Po to būdama savo bute kartu su vyru išgirdo, kaip dužo bendro naudojimo koridoriaus durų stiklas, ir kad jis priėjęs prie jų 10 buto durų, jas spardė, reikalavo atidaryti, tačiau ji durų neatidarė, o stovėjo viduje prie durų, klausėsi, kas vyko bendro naudojimo laiptinėje. Po to išgirdo, kad laiptinėje yra kaimynė iš 12 buto, ir kurią R. J. ėmė mušti. Moteris šaukėsi pagalbos. Ji nurodė, kad girdėjo kaip kaimynė Z. prašė kaimyno R. J., kad jos nemuštų. Visą tą laiką ji iš buto išėjusi nebuvo. Be to sakė, kad su kaimynu iš 48 buto, buvo ir jo motina D. J.. Ji moters iš 10 buto paklausė, ar ji turi kokių pretenzijų. Ji nurodė, kad turi pretenzijų kaimynui iš 48 buto dėl išdaužto bendro naudojimo laiptinės durų stiklo ir apspardytų buto durų. Šalia jos stovėjo vyras, kaip suprato, jis buvo moters iš 10 buto sutuoktinis. Jis tik pasakė, kad tai jau ne pirmas kartas, kada kaimynas iš 48 buto šitaip daužo ir tranko duris. Tiek moteris, tiek vyriškis sakė, kad durų neatidarė, nes bijojo, kad užmuš E. A.. Be to, laiptinėje stovėjo ir moteris iš 11 buto,  kuri prisistatė kaip L. G., tačiau jis jau neprisimena, ką ji pasakė. Daugiau 3-iame aukšte žmonių nebuvo. Prisimenu tiek, kad visi kaimynai, t. y. pati nukentėjusioji iš 12 buto, moterys iš 10 ir 11 butų, tvirtino, kad kaimynę iš 12 buto sumušė kaimynas yra iš 10 - aukšto, 48 buto, t. y. R. J.. Pakalbėjus su 3-io aukšto kaimynais, iš karto iškvietė kitą pareigūnų grupę, kad būtų priimtas pareiškimas. Jis neprisimena, ar 3-iame aukšte rado raktus. Tik prisimena, kad kartu su kolega liftu užkilo į 10-ą aukštą. Matė, kad 10-ame aukšte taip pat išdaužtas bendro naudojimo laiptinės durų stiklas. 10-ame aukšte, laiptinėje sutiko moterį, kurios klausė dėl išdaužto stiklo. Ji tik pasakė, kad tai padarė kaimynas iš 48 buto. Pati prisistatyti nepanoro. Priėjęs prie 48 buto, paskambino į duris. Durų niekas neatidarė, todėl beldė, daug kartų skambino skambučiu į duris. Už durų pasigirdo agresyvaus vyro balsas. Jis rėkė, kad neįsileis, kad jei užeisim, tai jį ir kolegą užmuš. Po daugelio skambučių į duris, duris atrakino moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji blaškėsi, rėkė, bet ką rėkė, nebuvo įmanoma suprasti dėl jos neblaivumo. Tik suprato, kad ji sakė, kad šventė kažkokį gimtadienį. Tik įėjus į butą, moteris nuėjo link virtuvės, laikė savo sūnų R. J.. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi visiškai neadekvačiai, buvo agresyvus, nuolat keitėsi jo nuotaikos, tai jis verkė, tai jis juokėsi, todėl sulaikydamas vyriškį, panaudojo spec. priemonę  - antrankius. Sulaikytą vyriškį kartu su kolega pristatė į Kauno apskr. OVS patalpas.

              Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus liudytojo L. Š. parodymams, bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 28), kaip teisingus. Parodymai iš esmės analogiški liudytojo L. Š. parodymams. 

              Kaip matyti iš įvykio registracijos  kortelės (1 t., b. l. 3), E. A. 2016-03-03 20.16 val. pranešė, kad pažįstamas asmuo daužo, laužia jo namų duris. Pareigūnai atvyko 20.20 val.

              Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriaus aikštelė. Užfiksuota, kad išdaužtos dešinės pusės durų lango stiklas, ant koridoriaus grindų matosi smulkios stiklo šukės. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 4-8).

              Nukentėjusioji Z. M. savanorišku daiktų pateikimo protokolu patiekė apžiūrai plaukų kuokštą, kuris apžiūrėtas (1 t., b. l. 15-18).

              Specialisto išvada Nr. G615/2016(02) (1 t., b. l. 26-27) patvirtina, kad Z. M. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, juosmens srityje, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, kairėje alkūnėje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio srityje, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2016-03-03, ir aplinkybėmis. Odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje galėjo būti padaryti  nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą ar paviršių.

              E. Z. M. teisiamojo posėdžio metu pagarsino  ikiteisminio tyrimo metu duotą specialisto išvadą, ją patvirtino. Paaiškino, kad trauminiai poveikiai, tai nėra smūgiai, smūgių gali būti mažiau ar mažiau, nei trauminių poveikių.

              Specialistas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po sužalojimo Z. M. nustatyta diagnozė – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), adaptacijos sutrikimas (F43.2) gali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.

              Siekiant pašalinti kilusias abejones dėl Z. M. konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, byloje paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo medicininė psichiatrinė – psichologinė ekspertizė (2 t., b. l. 142-144).

              Ekspertizės akte Nr. KMPG 5/2017(02) padaryta išvada iš esmės sutampa su  Specialisto išvada Nr. G615/2016(02) dėl Z. M. padarytų sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos. Nurodyta, kad sužalojimai objektyvių somatinių  susirgimų nesukėlė, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Z. M. padaryti sužalojimai su nespecifiniu kaklo limfmazgio uždegimu nesiejami (2 t., b. l. 164-169).

              Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-201/2017 (ekspertės S. Š., V. K.) konstatuota, kad 2016-03-03 nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajai Z. M. nekonstatuojamas psichikos sutrikimas; psichotraumuojančio įvykio pasekoje, Z. M. diagnozuota – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (f33.1). Adptacijos sutrikimai (F43.2). Gydyta psichikos dienos stacionare 2016-03-15 – 04-26; pakartotinai gydyta dienos stacionare 2016-06-30 – 2016-08-16, tęsė gydymą ambulatoriškai iki 2016-12-29, skirtas gydymas antidepresantais. Konstatuoti psichikos sutrikimai prilyginami prie nesunkių sveikatos sutrikdymų; Psichotraumuojančio įvykio pasėkoje išryškėjo Vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir adaptacijos sutrikimas. Ar turėjo įtakos praeityje diagnozuotas psichikos sutrikimas, atsakyti negalima (2 t., b. l. 170-173).

              E. S. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktą. Paaiškino, kad atliekant ekspertizę ir teikiant išvadą vadovavosi 2003-05-23 Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis teismo psichiatrams ekspertams dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Prie nesunkių sveikatos sutrikdymų  priskiriami  tokie laikino pobūdžio sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas. Nukentėjusioji ankščiau sirgo, buvo pasveikusi, tačiau patirtas smurtas, fiziniai ir psichologiniai išgyvenimai  įtakojo vėl šių sutrikimų išsivystymą. Jei nebūtų traumuojančio įvykio buvę sutrikimai gal niekada nebūtų atsinaujinę. Ankščiau nustatytas sutrikimas rodo, kad asmuo jautresnis. Ji jautėsi neapginta kaimynų, pažeminta, patyrusi smurtą pažystamo asmens, veiksmų visuma įtakojo nukentėjusiosios būseną.  Sutrikimai buvo nustatyti pagal diagnozę, dabartinę psichologinę būseną, pagal testų rezultatus. Tai, kad nukentėjusioji praeityje gydėsi, neįtakoja sutrikdymo sunkumo laipsnio.

              E. V. K. teisiamojo posėdžio metu pavirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, kad ji, kaip psichologė bendravo su nukentėjusiąja psichologinių testų pagalba, konstatavo jos emocinę būseną. Patvirtino, kad nukentėjusiosios būseną sukėlė konkretus psichotraumuojantis įvykis.

              Kaip matyti iš E. A. 2016-03-06 pareiškimo policijai, ši pranešė, kad 20166-03-03 apie 20.00 val. į jų buto duris paskambino iš bendro naudojimo  koridoriuje esančio skambučio. Jos sutuoktinis  išėjo atidaryti durų, bet išgirdęs R. J. grasinimus ir jo motinos D. J. raginimus pulti, suprato, kad ketinama su jais susidoroti, todėl durų neatidarė, o pabėgo namo.  Bute išgirdo laiptinėje dūžtančio stiklo garsą, R. J. įsiveržė į bendro naudojimo koridorių ir ėmė spardyti jų duris, reikalaudamas atidaryti, grasindamas ją užmušti. E. A. iškvietė policiją. Tuo momentu kaimynė Z. M. bandė raminti įsisiautėjusį R. J., tačiau šis, būdamas visiškai neadekvatus, ėmė ją daužyti, girdėjosi baisūs klyksmai, Z. M. pagalbos šauksmas, R. J. keiksmai, todėl išeiti į koridorių jie pabijojo, suvokė, kad R. J. grasinimai yra realūs, nes susidorojimo veiksmų jis jau ėmėsi. Vėliau sužinojo, kad tai girdėjo ir kaimynai, nes policiją iškvietė ir kiti. Ji patyrė didžiulį sukrėtimą, pakilo spaudimas (1 t., b. l. 101).

              Pareigūnų L. Š. bei A. S. 2016-03-03 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jie nurodė būdami apklausiami liudytojais (1 t., b. l. 115, 116).

              Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad R. J. 2016-03-03 21.07 val. nustatytas 2,18 prom. girtumas (1 t., b. l. 117).

Veikų kvalifikavimas

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) numato: „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų E. A., L. G., L. V., D. V., L. Š., A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad vieta - daugiabučio gyvenamojo namo trečio aukšto bendro naudojimo koridorius Varduvos g. 4, Kaune, kur vyko konfliktas teisingai laikoma vieša vieta.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime R. J. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Nors šis BK straipsnis ima apsaugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota (pakeitus kaltinimą teisiamojo posėdžio metu ir apie tai informavus kaltinamąjį) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį taip pat ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatytos chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo iš dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis iš esmės neneigė kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodytų faktinių aplinkybių, patvirtino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, kad laiptinėje plūdosi necenzūriniais žodžiais, kad šaukė nukentėjusiajai E. A., kad beldė į bendro naudojimo duris, spardė jas, kad išspyrė durų stiklą, kad beldėsi į E. A. duris, jas spardė, plūdosi, sakė, kad jį įleistų. Tai pat kaltinamasis neneigė, kad prieš nukentėjusiąją Z. M. vartojo fizinį smurtą - puolė Z. M., čiupo ją, parvertė ant grindų, tempė už plaukų, pripažino, kad galėjo  tampyti ją už plaukų po stiklus. Kaltinamasis nurodė, kad aplinkybių, suduotų smūgių nukentėjusiajai tiksliai neatsimena, nes buvo neblaivus.

Taip pat kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiųjų E. A. bei Z. M. parodymai. E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad R. J. skambino į prie bendro naudojimo durų esantį skambutį, beldėsi į duris, spardė, plūdosi, vadino ją prostitute, kvietė išeiti, grasino, kad užmuš, išdaužė bendro naudojimo durų stiklą, todėl ji ir jos sutuoktinis bijodami grasinimų, pabėgo į savo butą ir jame užsirakino, tačiau R. J. pralindęs pro bendro naudojimo duris, beldė į jų buto duris, daužė jas, spardė, toliau plūdosi ir grasino užmušti ją, todėl jos sutuoktinis iškvietė policiją. Tai pat nukentėjusioji patvirtino girdėjusi, kad kaltinamasis koridoriuje užpuolė Z. M., kuri išėjo iš savo buto jį raminti, girdėjo smūgius, dūžtančio stiklo garsą, išeiti į pagalbą bijojo dėl išsakytų grasinimų, vėliau koridoriuje ji pamatė kraujo klaną ir Z. M., kuriai buvo sudaužyta galva, išpešti plaukai, matė išdaužytą spintelę, sudaužytas armuotas duris. Z. M. sakė, kad ją sumušė R. J.. Nukentėjusiosios parodymai sutampa iš dalies ir su kaltinamojo parodymais, taip pat su nukentėjusiosios Z. M., liudytojo E. A. parodymais, dėl esminių bylos aplinkybių jie buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu apklausoje bei pareiškime policijai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais teisme neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusioji Z. M. taip pat patvirtino, kad būdama savo namuose išgirdo triukšmą laiptinėje, durų daužymą, riksmą: „užmušiu“, todėl išėjo į laiptinę padėti, matė išėjusius kaimynus, išsigando pamačiusi, kad R. J. spardo bendro naudojimo durų stiklą, išspyrė jį bei įsibrovęs į bendro naudojimo koridorių puolė ją mušti, pešti už plaukų, trenkė jo galvą į spintelę, parvertė, spardė. Nors nukentėjusioji negalėjo teisme prisiminti, ar prieš tai kaltinamasis dar buvo prie E. A. buto durų ir jas daužė bei spardė, tačiau, teismo nuomone tai nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais dėl kitų aplinkybių ar spręsti, kad šie parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios E. A. parodymų dėl šios aplinkybės, kadangi akivaizdu, kad nukentėjusioji, būdama išsigandusi agresyvaus R. J. elgesio, patirdama smurtą galėjo ir gali kai kurių su ja tiesiogiai nesusijusių aplinkybių ir neatsiminti. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad dėl patirto smurto patyrė sužalojimus bei buvo palaužta dvasiškai, susirgo depresija.

              Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina tiek specialisto išvados Nr. G615/2016(02) duomenys, kurioje konstatuota, kad Z. M. padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, juosmens srityje, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, kairėje alkūnėje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio srityje, krūtinės ląstos sumušimas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis; sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2016-03-03, ir aplinkybėmis; sužalojimai padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių  pasėkoje; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; Odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje galėjo būti padaryti  nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą ar paviršių. S. Z. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotą išvadą. Taip pat su šia išvada iš esmės sutampa ir ekspertizės akte Nr. KMPG 5/201702) padaryta išvada dėl Z. M. konstatuotų sužalojimų.

              Nukentėjusioji negalėjo tiksliai prisiminti suduotų smūgių skaičiaus, kadangi kaip pati nurodė, buvo išsigandusi, tik dengėsi galvą rankomis, nurodė, kad jos manymu smūgių galėjo būti apie dešimt. Specialisto išvadoje Nr. G615/2016(02) nurodyta, kad sužalojimai Z. M. galėjo būti padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių  pasėkoje, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. M. parodė, kad trauminiai poveikiai nėra tas pats kas smūgiai, smūgių gali būti ir daugiau ir mažiau nei trauminių poveikių, todėl nepavykus nustatyti tikslaus smūgių skaičiaus, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Šios aplinkybės pašalinimas veikos kvalifikacijos nekeičia.

              Taip pat kaltinamojo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodo ir ekspertizės akto Nr. 83TPK-201/2017 išvada apie tai, kad nukentėjusiajai Z. M. psichotraumuojančio įvykio pasėkoje diagnozuota – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (f33.1). Adaptacijos sutrikimai (F43.2). Gydyta psichikos dienos stacionare 2016-03-15 – 04-26; pakartotinai gydyta dienos stacionare 2016-06-30 – 2016-08-16, tęsė gydymą ambulatoriškai iki 2016-12-29, skirtas gydymas antidepresantais; konstatuoti psichikos sutrikimai prilyginami prie nesunkių sveikatos sutrikdymų; psichotraumuojančio įvykio pasėkoje išryškėjo Vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir adaptacijos sutrikimas; ar turėjo įtakos praeityje diagnozuotas psichikos sutrikimas, atsakyti negalima. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės S. Š. bei V. K. šią patvirtino išvadą. Abejoti šiuo ekspertizės aktu, eksperčių kompetencija, teismas neturi jokio pagrindo. Ekspertė S. Š. paaiškino, kad teikiant išvadą buvo įvertinti medicininiai dokumentai, dabartinė nukentėjusiosios psichologinė būsena, paaiškinimai, buvo atliekami testai, todėl spręsti, kad išvada yra pagrįsta tik galimai neobjektyviais nukentėjusiosios paaiškinimais, nėra pagrindo. Taip pat ekspertė nurodė, kad nors iš nukentėjusiosios medicininių dokumentų matyti, kad jai ankščiau buvo nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, tačiau nukentėjusioji buvo pasveikusi, o patirtas smurtas įtakojo pakartotinį sutrikimų išsivystymą. Ekspertė V. K. patvirtino, kad nukentėjusiosios emocinę būseną sukėlė konkretus psichotraumuojantis įvykis. Aukščiau nurodyti psichikos sveikatos sutrikimai ekspertizės akte įvertinti kaip atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaip matyti iš ekspertizės akto 5.6 atsakymo, nukentėjusioji gydėsi dienos stacionare nuo 2016-03-15 iki 2016-04-26, pakartotinai nuo 2016-06-30 – 2016-08-16, toliau tęsė gydymą ambulatoriškai iki 2016-12-29. 

              Akivaizdu, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos ekspertų padarytomis išvadomis.

              Liudytojų L. V., liudytojų pareigūnų L. Š., A. S. parodymai taip pat patvirtina Z. M. sužalojimo faktą.   

  Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai, pagrįstai įvertinti kaip įžūlus elgesys, kadangi jis elgėsi akivaizdžiai agresyviai ir moralės požiūriu nepriimtinai, vakaro metu viešoje vietoje - daugiabučio namo laiptinėje niokojo turtą – daužė, spardė duris, triukšmavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, sumušė nukentėjusiąją, tuo nukentėjusiajai Z. M. buvo sukeltas skausmas, padaryti kūno sužalojimai, sukelti neigiami išgyvenimai, išgąstis, baimė, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sumušta, šokiruota bei išgąsdinta ne tik nukentėjusioji Z. M., bet ir išgąsdinti nukentėjusioji E. A., liudytojai E. A., L. G., D. V., kurie buvo priversti kviesti policijos pareigūnus dėl keliamo triukšmo, sudaužyto turto ir kaimynės pagalbos šauksmo, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas normalus žmonių poilsis, t. y. visuomenės rimtis ir tvarka.

              Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Kaltinamasis nurodė, kad tokį jo elgesį išprovokavo, jo pyktį sukėlė nukentėjusiosios E. A. netinkamas elgesys su jo motina, jis dėl to ir ėjo su išsiaiškinti,  ir nors jo nurodytos aplinkybės apie namuose rastą įžeidžiančio turinio raštelį, byloje niekas nepatvirtina, tačiau ir nukentėjusioji Z. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad girdėjo, kaip R. J. baladodamas duris, reikalaudamas E. A. jį įleisti priekaištavo, kad šie „skriaudžia jo motiną“. Tačiau, kaip minėta, yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų kaltinamasis ėmė grasinti nukentėjusiajai ir elgtis kitaip įžūliai bei smurtauti viešoje vietoje. Teismas kaltinamojo veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, chuliganiškus, nes kaltinamasis elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles,  menkaverčiam galimai žodiniam konfliktui tarp jo motinos ir nukentėjusiosios E. A. spręsti pasirinko tokius vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, norėdamas išreikšti pyktį E. A., nesiaiškino su ja žodžiu, o, būdamas neblaivus,  gadino turtą, triukšmavo, grasino jai, sužalojo niekuo dėtą jį raminti išėjusią Z. M., tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tiek kaltinamasis, tiek Z. M. patvirtino, kad jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, nukentėjusioji iš esmės buvo teigiamos nuomonės apie kaltinamąjį iki įvykio, kaltinamasis pats patvirtino, kad Z. M. jam papuolė atsitiktinai, todėl pagrindo laikyti, kad smurtinius veiksmus išprovokavo asmeninis konfliktas, kad leistų abejoti chuliganiškomis paskatomis, nėra jokio pagrindo. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, smurtavo ir grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką, žaloja nukentėjusiąją ir norėjo taip veikti, tai yra viešąją tvarką jis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, o panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t., y. veikė netiesiogine tyčia, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamojo veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiųjų, liudytojų reakciją, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie kaltinamojo R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl už sukeltas pasekmes jis privalo atsakyti.

.

Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinimas R. J. dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat pasitvirtino.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Kaltinamasis nurodė, kad neatsimena išsakęs kaltinime nurodytus grasinimus nukentėjusiajai, nurodė, kad dėl kilusio pykčio galėjo pasakyti įvairių žodžių, tačiau žudyti nukentėjusiosios E. A. jis neketino. Kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta nukentėjusiosios E. A. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad kaltinamasis, beldė, daužė spardė bendro naudojimo duris, šaukė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, kvietė išeiti, grasino nužudysiąs, dėl ko ji išsigando ir užsirakino savo bute. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis tęsė savo agresyvius veiksmus toliau, išdaužė laiptinės durų stiklą, įsibrovė į koridorių, beldė, daužė nukentėjusios buto duris, toliau grasino, o Z. M. jį raminant agresiją nukreipė šios atžvilgiu ir ją sumušė.

Iš esmės tokią aplinkybių eigą patvirtino ir kaltinamasis, nukentėjusioji Z. M., liudytojas E. A.. Nukentėjusioji analogiškai aplinkybes parodė ir atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, ką patvirtina liudytojo L. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino teisme, kad E. A. bei E. A. paaiškino, kad bijojo išeiti į laiptinę padėti kaimynei, nes bijojo, kad R. J. užmuš E. A.. Kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, kas iš esmės ir įtakojo jo agresyvumą, patvirtina pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio  matyti, kad R. J. 2016-03-03 21.07 val. nustatytas 2,18 prom. girtumas.

Aplinkybė, kad kaltinamasis ir po įvykio, atvykus policijos pareigūnams buvo itin agresyviai nusiteikęs, patvirtinta ir liudytojų L. Š. bei A. S. parodymai, kad kaltinamasis pareigūnų nenorėjo įleisti į butą, rėkė ant jų, grasino, kad jei jie užeis, tai juos užmuš, taip pat nurodė, kad R. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi visiškai neadekvačiai, buvo agresyvus, nuolat keitėsi jo nuotaikos, tai jis verkė, tai jis juokėsi, todėl sulaikydami vyriškį, panaudojo spec. priemonę  - antrankius.

Taip pat nukentėjusioji E. A. nurodė, kad suvokė kaltinamojo grasinimus kaip realius, dėl jų išsigando, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo išsigąsti išsakytų grasinimų, kadangi iš tiesų, kaltinamasis savo grasinimą palydėjo veiksmais – daužė, spardė tiek bendras, tiek nukentėjusiosios buto duris, išdaužė durų stiklą, galimai negalėdamas savo pykčio išlieti ant E. A., pyktį išliejo ant jį raminti bandžiusios Z. M. ir ją sumušė, ko iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis, o kaltinamojo agresyvus nusiteikimas nukentėjusiosios atžvilgiu ir iki konflikto ir jo metu sukėlė baimę ir išgąstį ne tik nukentėjusiajai E. A., bet ir nukentėjusiajai Z. M., liudytojui E. A., o kaltinamasis būtent ir siekė tokios nukentėjusiosios būsenos, kas rodo tiesioginės tyčios buvimą. Tai, kad nukentėjusioji grasinimą suvokė, kaip realų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji nebandė su kaltinamuoju aiškintis, o kartu su sutuoktiniu užsirakino bute, kur net ir girdėdama, kad smurtaujama Z. M. atžvilgiu, bijojo išeiti šiai į pagalbą. Kaltinamasis vertindamas savo elgesį taip pat pripažino, kad nukentėjusioji galėjo jo bijoti.

Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis R. J. išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus.

Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą. 

Teismas nesivadovauja liudytojos D. J. parodymais, kadangi jos parodymai nesutampa nei su kaltinamojo, nei su nukentėjusiųjų parodymais, liudytoja yra kaltinamojo motina, todėl jos parodymai vertintini kaip šališki, duoti siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Be to, liudytojai L. Š. bei A. S. patvirtino, kad liudytoja sulaikant R. J. jiems atrodė akivaizdžiai neblaivi, kas taip leidžia abejoti jos parodymų patikimumu, galimybę vertinti įvykio situaciją ir ją teisingai atpasakoti. Nors nukentėjusioji E. A. nurodė, kad liudytoja D. J. bendrininkavo su R. J., skatino jį smurtauti ir organizavo R. J. eiti ją galimai sumušti ar nužudyti, tačiau teismas sprendžia, kad šiai aplinkybei patvirtinti nėra surinkta pakankamai objektyvių neginčijamų įrodymų. Tiesioginė įvykio dalyvė Z. M. tokių aplinkybių, kad D. J. skatintų R. J. smurtauti ir kitaip nusikalstamai elgtis, nenurodė, tik nurodė, kad D. J. stovėjo prie liftų ir vadino ją nemandagiais žodžiais.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų  nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

R. J. atsakomybę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. J. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai smurtiniai, baigti, jais padaryta turtinė ir neturtinė žala, nusikaltimai padaryti idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, jog jis laikomas neteistu (ankščiau nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kas vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, teistumo neužtraukia), tačiau bendrai vertinant kaltinamąjį, charakterizuoja jį neigiamai. Kaltinamasis nusikalto turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 148-151, 152), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 158), dirba.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje bei už BK 284 straipsnyje numatytų veikų padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, jam skirtina 145 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, bei vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, bausmių trukmę nustatant žemesnį nei vidurkis dydį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnes.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2016-03-03 20.30 val. iki 2016-03-04 13.57 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas,  veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – jis iš dalies kaltę prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios Z. M., yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, yra pasiruošęs bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajai Z. M. padarytą žalą, nukentėjusiajai E. A. padarytą turtinę žalą, nurodė, kad po įvykio atsisakė alkoholio, aktyviai ieško darbo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmių vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kurios teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką (BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 10 p.).

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Civilinis ieškinys

N. Z. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 335,54 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 32-35). Nurodė, kad įvykis palaužė ją dvasiškai, liko nerimas, baimė, nesijaučia saugi, nes buvo sumušta prie savo buto durų. Kreipėsi į psichologą pagalbos, gydėsi dienos stacionare tris mėnesius, dėl sužalojimų jai skaudėjo visą kūną, ji vartojo vaistus, antidepresantus, kurių anksčiau nevartojo.

Dėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, padarytiems sužalojimams ir sveikatos sutrikdymui gydyti, kelionės į gydymo įstaigą išlaidos. Kaltinamasis R. J. su reikalavimu priteisti iš jo nurodyto dydžio turtinę žalą sutiko visiškai bei byloje yra pateiktas 2017-12-18 mokėjimo pavedimas Nr. 248 (3 t., b. l. 109), patvirtina, kad turtinę žalą nukentėjusiajai Z. M. atlygino.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Z. M. sveikata. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, nusikalstamos veikos padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, turtinė padėtis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusiajai konstatuoti daugybiniai nežymūs kūno sužalojimai, ne mažiau nei 14 trauminių poveikių pasėkoje. Akivaizdu, kad dėl sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą. Taip pat nukentėjusiajai dėl patirto smurto nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), adaptacijos sutrikimai (F43.2), kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji ilgą laiką gydyta psichikos dienos stacionare (2016-03-15 – 04-26, pakartotinai 2016-06-30 – 2016-08-16), tęsė gydymą ambulatoriškai iki 2016-12-29, skirtas gydymas antidepresantais. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykis palaužė ją dvasiškai, liko nerimas, baimė, nesijaučia saugi, nes buvo sumušta prie savo buto durų. Kreipėsi į psichologą pagalbos, gydėsi dienos stacionare tris mėnesius, dėl sužalojimų jai skaudėjo visą kūną, ji vartojo vaistus, antidepresantus, kurių anksčiau nevartojo. Šias aplinkybes patvirtina Ekspertizės akto Nr. 83TPK-201/2017 išvados bei rodo, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo akivaizdžiai pablogėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė. Tačiau taip pat teismas įvertina ir tai, kad jokių duomenų apie tai, kad

Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis, būdamas pakankamai jauno amžiaus smurtavo garbaus amžiaus moters atžvilgiu, sužalojo nukentėjusiąją tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, viešoje vietoje, tačiau nukentėjusiosios gyvenamoje aplinkoje, buvo jai pažįstamas, kaimynas, todėl netikėtai patirtas smurtas nukentėjusiajai sukėlė dar didesnius išgyvenimus, nesaugumo jausmą būnant savo gyvenamojoje aplinkoje, baimę pakartotinai patirti smurtą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis yra jauno darbingo amžiaus, taigi galintis įsidarbinti ir dirbti bei turintis realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą žalą. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-78/2013) iki 7240,5 EUR (25 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005), tačiau daugumoje bylų nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2896,20 EUR (10 000 Lt) iki 4344,30 EUR (15 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-314/2012,2K-497/2011,2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-115/2007, 2K-303/2006, 2K-194/2006). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Z. M. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, dvasinius išgyvenimus, vertintini 4000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Nors kaltinamojo gynėja po to tai, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio spendimo, pateikė 2018-01-10 mokėjimo nurodymą Nr. 250, kuriame nurodyta, kad V. J. pervedė į Z. M. sąskaitą 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau kaip minėta šis mokėjimo nurodymas pateiktas jau po įrodymų tyrimo, nėra ištirta, ar iš tiesų nukentėjusioji mokėjimo sumą gavo, todėl į šis mokėjimo nurodytas nevertintinas. Aplinkybės dėl galimai kaltinamojo atlygintų sumų gali būti aiškinamos nuosprendžio vykdymo procese.

Nukentėjusioji E. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,73 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 17-18). Nukentėjusioji nurodė, kad bijojo kaltinamojo grasinimų, dėl patirto streso jai padidėjo cukraus kiekis kraujyje, padidėjo kraujospūdis, kamuoja nemiga, baimė, kad kaltinamasis vėl kėsinsis į jos gyvybę ar sveikatą. Nurodė, kad neigiamus dvasinius išgyvenimus jai sukėlė ir kaimynės Z. M. patirtas smurtas, kadangi tai sukėlė pagrindą manyti, kad kita auka gali būti ji pati. Taip pat nukentėjusioji teigė, kad žlugo pasitikėjimas savimi , kamavo nesaugumo, bejėgiškumo jausmas.

Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su išdaužto durų stiklo pakeitimu. Kaltinamasis R. J. su reikalavimu priteisti iš jo nurodyto dydžio turtinę žalą sutiko visiškai. Kaltinamojo kaltė dėl nukentėjusiosios sužalojimo yra įrodyta byloje ištirtais įrodymais, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas (1 t., b. l. 111-112),  todėl iš kaltinamojo priteistina 18,73 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais tyčiniais veiksmais neigiamai paveikė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, kadangi grasindamas nužudyti, niokodamas turtą, naudojo psichologinį smurtą. Neabejotina, kad dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, baimę dėl savo gyvybės bei sveikatos, kitus nepatogumus. Šie nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad byloje jokių duomenų dėl nukentėjusiosios nurodytų sveikatos sutrikimų  - padidėjusio cukraus kiekio, širdies skausmų, padidėjusio kraujospūdžio ir kad šie sutrikimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl jis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo tokiose bylose: nuo 150 eurų (518 Lt) iki ~1500 EUR (5000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-408-507/2015, apeliacinės instancijos nutartys Nr. 1A-378-175/2016, 1A-187-175/2016, 1A-60-211/2016, 1A-257-135/2016). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus nustatant žalos dydį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar neturtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą, darytina išvada, kad pareikštas 5000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajai, atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiosios sveikatai, todėl yra mažintinas, iš kaltinamojo jos naudai priteistina 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas

Byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui - Kauno apylinkės teismo 2017-11-02 nutartimi 6 mėnesių laikotarpiui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris patikslintas 2017-12-01 nutartimi,  altinamajam R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms Swedbank, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ne didesnei nei 10335,54 Eur sumai, leidžiant piniginių lėšų įplaukas į nurodytą sąskaitą, taip pat leidžiant R. J. disponuoti kas mėnesį šioje sąskaitoje esančia pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio.

BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Nagrinėjamu atveju esantys duomenys patvirtina, kad pagrindai, kuriais buvo taikyta ši procesinė prievartos priemonė nėra išnykę, ši proceso prievartos priemonė taikyta, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą.  Nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies patenkinus, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki visiško priteisto žalos bei proceso išlaidų atlyginimo, sumažinant jo mastą iki 4000 Eur.

Proceso išlaidos 

Nukentėjusiosios Z. M. atstovas advokatas L. K. prašė priteisti iš kaltinamojo Z. M. naudai 1931,17 Eur atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 80-92).  Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 6 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo bylos sudėtingumą ir apimtį (byla išnagrinėta dėl nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymo, atliktas pilnas įrodymų tyrimas, įvyko aštuoni teisiamieji posėdžiai, nukentėjusiosios atstovas surašė patikslintą civilinį ieškinį byloje, kuris buvo patenkintas tik iš dalies, teikė motyvuotus prašymus skirti ekspertizę, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šie prašymai buvo tenkinti. Tačiau įvertintina ir tai, kad byloje yra vienas kaltinamasis, bylą sudarė du tomai, civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl tokia reikalaujama priteisti suma yra neproporcinga suteiktoms paslaugoms bei atliktam darbui bei nuteistojo sudėtingai turtinei padėčiai (nedirbantis, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai), todėl, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo principais, mažintina iki 1200 Eur. Atmestinas nukentėjusiosios atstovo argumentas, kad atstovavimo išlaidų suma yra neviršija maksimalių dydžių pagal Rekomendacijų kriterijus, nes šis kriterijus nėra esminis BPK 106 straipsnio 2 dalies aspektu.

Nors kaltinamojo gynėja po to tai, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio spendimo, pateikė  2018-01-10 mokėjimo nurodymą Nr. 251, kuriame nurodyta, kad V. J. pervedė į Z. M. sąskaitą 500 eurų proceso išlaidų atlyginti, tačiau kaip minėta šis mokėjimo nurodymas pateiktas jau po įrodymų tyrimo, nėra ištirta, ar iš tiesų nukentėjusioji mokėjimo sumą gavo, todėl į šis mokėjimo nurodytas nevertintinas. Aplinkybės dėl galimai kaltinamojo atlygintų sumų gali būti aiškinamos nuosprendžio vykdymo procese. 

Daiktiniai įrodymai byloje – Z. M. medicininiai dokumentai, saugomi prie bylos, grąžintini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnes ir skirti R. J. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-03-03 20.30 val. iki 2016-03-04 13.57 val. (vieną parą).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigoti R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. J. 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios Z. M. naudai.

Priteisti iš R. J. 18,73 Eur (aštuoniolika eurų, 73 ct) turtinės žalos bei 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. A. naudai.

Priteisti iš R. J. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios Z. M. naudai.

Byloje Kauno apylinkės teismo 2017-11-02 nutartimi taikyto ir 2017-12-01 nutartimi patikslinto laikino nuosavybės teisių apribojimo R. J. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Swedbank, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) mąstą sumažinti iki 4000 Eur, leidžiant piniginių lėšų įplaukas į nurodytą sąskaitą, taip pat leidžiant R. J. disponuoti kas mėnesį šioje sąskaitoje esančia pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio ir palikti galioti iki visiško žalos bei proceso išlaidų atlyginimo.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus - Z. M. medicininius dokumentus – Asmens sveikatos istoriją F Nr. 025/a (136 lapai) ir specialistų asmens sveikatos istoriją F Nr. 025/a (99 lapai), asmens sveikatos kortelę (30 lapų), saugomus prie bylos, grąžinti juo pateikusiai gydymo įstaigai – VšĮ Kauno dainavos poliklinikai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                  Jurga Vasiliauskienė