Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-594/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00478-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;

2.4.6.1; 2.4.7 

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,

nuteistajam V. A. (V. A.)

nuteistojo gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. (toliau – V. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas V. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 18 d. 16.00 val. iki 2019 m. birželio 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. A. konfiskuota 10 eurų, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. A. nuteistas už tai, kad iki 2019 m. birželio 18 d., 14.00 val. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir turėdamas tikslą platinti, prie savęs - kuprinėje neteisėtai laikė ne mažiau kaip 44 folijos lankstinukus, kuriuose įvairiais kiekiais supakuota 37,437 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. birželio 18 d., apie 14.00 val., prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), vieną lankstinuką, kuriame yra 0,947 g narkotinės medžiagos - kanapių, už 10 eurų neteisėtai pardavė I. A., o likusius 43 lankstinukus, kuriuose supakuotos 36,49 g narkotinės medžiagos - kanapių, neteisėtai toliau laikė savo automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie to paties daugiabučio namo, paslėptas kuprinėje, kol 2019 m. birželio 18 d. 18.00 val. kratos metu šias medžiagas policijos pareigūnai surado ir paėmė.

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį bei skirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

2.1.                      Skunde teigiama, kad V. A. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nebuvo nuoširdus ikiteisminio tyrimo metu ir savo kaltės nepripažino bei klaidino ikiteisminį tyrimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę iš esmės, pilnai nurodydamas, kad tuo metu pats rūkė „žolę“ ir pasidalindavo su draugu, jei šis paprašydavo, draugas jam yra davęs 10 eurų už „žolę“. Toks aplinkybių nurodymas vienareikšmiškai reiškia, kad kaltę V. A. pripažino, nes tiek pasidalinimas neatlygintinai, tiek ir pinigų paėmimas iš draugo, tiek pardavimas yra toks pats platinimas. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad per visą laikotarpį, kol buvo taikomos procesinės prievartos priemonės prieš nuteistąjį, nebuvo nustatyta itin intensyvaus nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis dėl galimo narkotikų realizavimo. Tokie asmenys net nebuvo nustatyti ar apklausti, todėl manipuliavimas kelių pokalbių ir SMS žinučių abstrakčiu turiniu yra tik prielaidos, kurios visiškai neprieštarauja nuteistojo pozicijai, jog jei pas jį prašydavo duoti, tai jis narkotine medžiaga pasidalindavo, o jei duodavo pinigus tai paimdavo.

2.2.                      Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo tėvo ir liudytojos I. A. parodymus, jog nuteistasis niekada pats nerūkydavo „žolės“. Visų pirma nuteistojo tėvas yra garbaus amžiaus senjoras ir su sūnumi neleidžia laiko kartu, todėl visų aplinkybių gali ir nežinoti, o liudytoja I. A. nurodė, kad iš nuteistojo tik pirkdavo „žolę“, su juo kartu laisvalaikio neleisdavo, todėl taip pat negalėjo žinoti ar pastarasis ją rūko. Teismas taip pat turėjo įvertinti tai, kad apeliantas nuteistas už augalinės kilmės narkotinės medžiagos platinimą, kuri nėra tokia pavojinga kaip kitos „sunkesnės“ narkotinės medžiagos. Be to, dalis medžiagos taip ir liko neišplatinta, nes buvo surasta teisėsaugos pareigūnų, todėl žymios žalos nebuvo padaryta. Nuteistojo veiksmai žymios žalos nepadarė ir liudytojai I. A., kuri buvo užfiksuota įsigijusi „žolės“ iš nuteistojo. Tai ji patvirtino duodama parodymus. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad šiuo metu nėra jokios būtinybės izoliuoti apeliantą nuo visuomenės.

2.3.                      Skunde taip pat pabrėžiama, kad apeliantas iš esmės savo kaltę pripažino teisiamajame posėdyje, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikytas sutrumpintas įrodymus tyrimas ir BK 641 straipsnio taisyklė, tačiau prokuroras su tuo nesutiko, nes jo vertinimu visas rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas platinimui be vartojimo asmeniniams poreikiams. Skunde pažymima, kad dėl kito kaltinamojo M. S., esant iš esmės analogiškam jo kaltės pripažinimui, teismo pozicija buvo kita ir teismas, perdavus bylą nagrinėti teisme, dėl kai kurių kaltinamųjų bylą išskyrė į atskirtą ir pavyzdžiui kaltinamasis M. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, nors minėtą veiką jis padarė būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui, teismo buvo pripažintas recidyvistu. Net ir esant tokioms aplinkybėms, minėtam kaltinamajam buvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, kas patvirtina, kad proporcingumo principas apelianto atžvilgiu buvo pažeistas.

2.4.                      Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino kaltę visiškai ir savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, ir teisingo teismo sprendimo priėmimo. Nors iki sulaikymo nuteistasis nedirbo ir nesimokė, tačiau vykstančio proceso metu jis mokėsi ir įgijo IT programuotojo specialybę bei pradėjo dirbti pagal individualią veiklą, kas tik patvirtina, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliantas niekada anksčiau nėra teistas, taip pat nėra apskritai kada nors buvęs įtariamuoju, jis gyvena su senyvo amžiaus tėvais ir juos prižiūri. Nors nuteistasis ir yra anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai negali lemti pačios griežčiausios bausmės paskyrimo. Apelianto teigimu, atsižvelgus į veikos pavojingumą ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Juolab, kad tai neprieštarautų teismų formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-312-222/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-239-449/2018 ir pan.).  

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

4.       Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su V. A. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

6.       Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. A. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

8.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas pripažino V. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisė laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Teismas, skirdamas bausmę, artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, atsižvelgė į apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), V. A. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (nusikaltimas įvykdytas siekiant finansinės naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad V. A. praeityje neteistas (t. 6, b. l. 184), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 7, b. l. 36-39). Vertindamas V. A. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad jis nevedęs, gyvena kartu su tėvais, 2013-2016 metais nuteistasis konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl alkoholio vartojimo, įskaitoje dėl psichikos ir priklausomybės ligų neregistruotas (t. 5, b. l. 138). Nors jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 7, b. l. 133), tačiau mokėsi ir įgijo jaunesniojo Java programuotojo specialybę (t.7, b. l. 69-70), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai ( t. 6, b. l. 113-114), nuo 2020 m. birželio 2 d. vykdo individualią kompiuterių programavimo veiklą (t. 7, b. l. 71), taip pat į tai, kad apelianto tėvai yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, o mamai reikalinga nuolatinė priežiūra (t. 6, b. l. 115-117). Teismas taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad nėra nustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas taip pat svarstė galimybę skirti nuteistajam švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas V. A. skyrė vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. 

9.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė situacija, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos V. A. atžvilgiu šioje byloje negali būti taikomos. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis apylinkės teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, po veikos padarymo baigė mokslus, įgijo specialybę, pradėjo dirbti pagal individualią veiklą, jo tėvams dėl garbaus amžiaus ir blogos sveikatos yra būtina priežiūra, nepripažintinos išskirtinėmis. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, negalima laikyti mažiau pavojinga nei tipinės šio straipsnio atitinkamoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir teigti, kad V. A. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad apeliantui inkriminuota veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, jis ne iš karto pripažino padaręs jam inkriminuotą veiką, davė klaidinančius parodymus, be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, narkotinių medžiagų platinimas, priešingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistasis, nebuvo vienkartinio pobūdžio. Nors V. A. buvo nuteistas už vieną narkotinių medžiagų platinimo epizodą, t. y. jis nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už daugkartinį narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, tačiau tai, jog nuteistasis vis dėlto turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, atskleidžia baudžiamojoje byloje esančios telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų SMS išklotinės, taip pat rastų narkotinių medžiagų laikymo ypatybės (supakavimas, rastų paketėlių skaičius, laikymo vieta), kas visumoje su kitais bylos įrodymais rodo neatsitiktinį inkriminuotos veikos pobūdį. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat ir visumą kitų aplinkybių, charakterizuojančių nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

10.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo V. A. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais, o 2020 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi yra paskirtas savo mamos rūpintoju, kadangi visų bylos duomenų kontekste paminėtos aplinkybės nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Juolab, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, būtinybė rūpintis senyvo amžiaus ligotais tėvais nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties dėl rūpybos nuteistojo motinai nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, nuteistasis turi dar du brolius ir tris seseris, kurie taip pat gali ir turi pareigą pasirūpinti garbaus amžiaus tėvais, blogos sveikatos mama. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su artimųjų priežiūra ir pan., priešingai nei tai suvokia apeliantas, taip pat nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimo. Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

11.       Pritariant skundžiamo nuosprendžio motyvams, pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto asmenybe bei jo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo (mokėsi ir įgijo specialybę, pradėjo verstis individualia veikla) taip pat nėra pagrindas laikyti jo padarytą nusikalstamą veiką mažiau pavojinga ir teigti, kad V. A. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iki suėmimo V. A. ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo (t. 7, b. l. 133), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2019 m. birželio 3 d. (t. 5, b. l. 186), nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, individualios veiklos pažymėjimą įsigijo tik nuo 2020 m. birželio 2 d., t. y. jau teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą (t. 7, b. l. 71). Šių aplinkybių visuma, sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės proporcingumo klausimą, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir ilgą laiką iki jos padarymo nuteistasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra itin aktuali, ji suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. A. nėra motyvuotas savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, pinigų pragyvenimui nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, kas iš esmės jį charakterizuoja labiau neigiamai.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir nesumažino trečdaliu paskirtos bausmės, nors apeliantas iš esmės savo kaltę pripažino, neginčijo, kad įgijo ir laikė pas jį rastas narkotines medžiagas, tuo metu pats rūkė ir kartais pasidalindavo su kitais, pagrindo švelninti V. A. paskirtą bausmę taip pat nesudaro. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 641 straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 641 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, kad BK 641 straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 641 straipsnio nuostatos netaikytinos. Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo nuosprendžiu. Be to, būtina BK 641 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra ir asmens kaltės visiškas prisipažinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-697/2015).

13.       Apylinkės teismas pagrįstai dalinio apelianto kaltės pripažinimo nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalyje, bei visišku kaltės pripažinimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu V. A. keitė savo parodymus ir nebuvo nuoseklus. Iš pradžių nurodė, kad kratos metu jo kuprinėje rastas buteliukas su narkotinėmis medžiagomis yra ne jo, nes automobilis buvo paliktas su atvirais langais, durimis, šalia vaikščiojo žmonės (t. 2., b. l. 8-9). Vėliau jis iš dalies pripažino savo kaltę ir nurodė, kad narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms iš asmens, kurį pažinojo kaip S. Įvykio dieną kieme taisė automobilį, prie jo buvo priėjusi kaimynė ir siūlė kartu su ja parūkyti „žolės“, bet jis atsisakė. „Žolės“ jis niekada niekam nepardavinėjo (t. 5 , b. l. 147-149). Apklausiamas apylinkės teisme V. A. taip pat nepripažino savo kaltės visiškai, pakeitė savo parodymus dėl asmens iš kurio įsigijo narkotines medžiagas, paaiškinęs, kad narkotines medžiagas įsigijo iš asmens vardu „S.“, pripažino, kad pasidalino su I. A. pakuote kanapių už 10 eurų, supranta, kad padarė nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (t. 6, b. l. 129). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad remiantis teismų praktika visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, taip siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nenuoseklius apelianto parodymus, nagrinėjant bylą teisme nebuvo pagrindo spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir nesudarė pagrindo konstatuoti, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo ir teisėtai V. A. atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų bei nesumažino jam paskirtos bausmės trečdaliu. Nors nuteistojo teigimu, buvo pažeistas proporcingumo principas, nes kitam kaltinamajam M. S., išskyrus jo bylą į atskirą, esant iš esmės analogiškam jo kaltės pripažinimui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, teismas skirdamas bausmę taikė BK 641 straipsnio nuostatas, be to, švelnesnės bausmės paskyrimas neprieštarautų teismų formuojamai praktikai, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi teismas individualiai nagrinėja kiekvieną baudžiamąją bylą ir tik įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia dėl pagrindų taikyti BK 641 straipsnio nuostatas buvimo ar nebuvimo, galimumo skirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta. 

14.       Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, įvertino jo apylinkės teisme išsakytą kritišką požiūrį į savo elgesį, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis (mokėsi ir įgijo specialybę, pradėjo verstis individualia veikla, mokymosi įstaigos apibūdinamas teigiamai) bei atsižvelgė į tai, kad didžioji dalis narkotinių medžiagų į apyvartą nepateko, nes buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų, todėl veika realių sunkių ar neatstatomų padarinių nesukėlė, ir skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai jos dydį nustatė artimą minimaliam. Dar labiau švelninti V. A. paskirtą bausmę ar neskirti laisvės atėmimo, teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

15.       Nėra pagrindo sutikti ir apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo teiginius, kad jis narkotines medžiagas buvo įsigijęs savo reikmėms ir tik vieną kartą pasidalino su I. A., tačiau pernelyg sureikšmino nuteistojo tėvo ir liudytojos I. A. parodymus, jog nuteistasis niekada pats nerūkydavo žolės. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, V. A. parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo savo reikmėms paneigia tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis jis svėrė ir pakavo įsigytas narkotines medžiagas mažesnėmis dozėmis, jo namuose buvo rastos svarstyklės ir folijos ritinys, į kurią ir buvo pakuojamos narkotinės medžiagos, kurias nešiojosi kuprinėje, kur jos ir buvo rastos kratos metu. Be to, pats nuteistasis patvirtino, kad suvartojo tik vieną pakuotę iš 45 vnt. ir daugiau nebevartojo, nebuvo nuo jų priklausomas. Tai, kad jis nerūkydavo žolės patvirtino ir kartu su juo gyvenantis ir liudytoju apklaustas apelianto tėvas. Šią aplinkybę nurodė ir liudytoja I. A., kuri nurodė, kad nuteistasis jai buvo sakęs, jog nerūko „žolės“, ji pati niekada su juo nėra rūkiusi „žolės“, tik pirkdavo. Tai, kad minėta liudytoja ieškojo būdų susisiekti su V. A. tik dėl narkotinių medžiagų įsigijimo patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir kaupimo protokolai, slapto sekimo protokolas). Visos šios aplinkybės, vertinant jas baudžiamojoje byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir stenogramose esančių duomenų visumoje, paneigia apelianto teiginius, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo ir kitų liudytojų parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo tikslo.

16.       Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad V. A. inkriminuotas augalinės narkotinės medžiagos, o ne daug „sunkesnių“ sintetinių narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas ir platinimas, todėl ši veika nėra tokia pavojinga, o paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato kokios konkrečiai rūšies narkotine ar psichotropine medžiaga neteisėtai disponuojant su tikslu ją platinti, atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Taigi, nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas su tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimu, bet ne su narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšimi. Kadangi nagrinėjamu atveju toks tikslas neginčijamai nustatytas, priešingai nei nurodo apeliantas, net ir disponavimas augalinės kilmės narkotine medžiaga, turint tikslą platinti, patenka į įstatymo reguliavimo sritį ir negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai, nes bet kokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepriklausomai nuo to ar jos yra augalinės, ar sintetinės, platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. 

17.       Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, V. A. paskirtą artimą minimaliai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar prieštaraujančią teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams nėra jokio pagrindo. BK 75 straipsnio nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam vėlgi negali būti taikomos, kadangi jis nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą XXXVII BK skyriuje. Aplinkybės, turinčios reikšmės V. A. paskirtos bausmės individualizavimui, teisėjų kolegijos vertinimu buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta, todėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

       Nuteistojo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą atmesti.

       Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.        

Teisėjai Albinas Antanaitis

                                                                                                                              Evaldas Gražys

                                                                                                                             Daiva Jankauskienė