Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-795/2022

                          Proceso Nr. 1-01-1-20160-2020-6

                               Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                             1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 2.4.6.1;

                                                                                             2.4.7 

                                                                                                                                                           (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. V. paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas A. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio 2 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. B. ir G. B. – palikta galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus iš A. V. valstybės nuosavybėn konfiskuotinas nusikalstamos veikos rezultatas – 171 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras).

Nuosprendžiui įsiteisėjus iš A. V. valstybės nuosavybėn konfiskuotinas turtas, neproporcingas jo teisėtoms pajamoms, – 15 850 Eur (penkiolika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų).

Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir R. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas paduotas nebuvo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, ir dalį jo pardavė:

1.1. jis 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksli vieta nenustatyta, už 7 500 Eur iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 117,6 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 94,937 g narkotinės medžiagos – kokaino.

1.2. Po to, tą pačią dieną, minėtą kiekį narkotinės medžiagos parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., ir joje neteisėtai laikė. Dalį šios medžiagos, su joje buvusiais 15,387 g narkotinės medžiagos – kokaino, išfasavo į nemažiau kaip 4 atskirus maišelius bei paliko savo gyvenamojoje vietoje, o likusią dalį šios medžiagos, kurioje buvo 79,556 g narkotinės medžiagos – kokaino, paslėpė ,,(duomenys neskelbtini)“ parke, esančiame ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini) m.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikytos medžiagos, t. y. 1 plastikinį maišelį, supakuotą į degtukų dėžutę, su jame buvusiais 0,917 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,733 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 12.30 val., atgabeno su savimi iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) m, kur už 75 Eur ją pardavė R. B.

1.4. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.25 val., iš slėptuvės, esančios ,,(duomenys neskelbtini)“ parke, paėmė prieš tai paslėptus 79,556 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir laikė su savimi iki tol, kol tą pačią dieną ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) m., buvo sulaikytas, o po sulaikymo, apie 17 val., asmens kratos metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį A. V. su savimi laikytos narkotinės medžiagos. Likusius, gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikytus tris maišelius su 16,906 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 14,654 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.45 val., kratos metu savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Nuteistojo A. V. gynėjas (duomenys neskelbtini) M. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: 1) paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę: paskiriant A. V. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui; įpareigojant nuteistąjį tęsti darbinę veiklą ir neatlygintinai išdirbti iki 200 (dviejų šimtų) valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant nuteistajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, arba 2) paskirti 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio baudą (10 000 Eur), įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. BK 260 straipsnio 2 dalyje už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų numatyta itin griežta minimali bausmė – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimas. Turint omenyje ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai, yra aktualios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios švelnesnės bausmės nei numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje skyrimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019, išaiškino, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama, tik nustačius kokias nors išimtines aplinkybes, nes šios normos taikymas iš esmės yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Šiuo metu galima pastebėti, jog aptariamos nuostatos bylose dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ypač kai narkotinės medžiagos nėra išplatinamos kitiems asmenims, tačiau yra paimamos pareigūnų, taikomos gana plačiai.

2.2. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (A. V. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, narkotinių medžiagų platinimui buvo užkirstas kelias), nuteistojo asmenybės pavojingumą (neteistas, anksčiau baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus ir ne visas paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs), pažymėtina, jog nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą, t. y. davė išsamius parodymus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. serga ir be vaistų pagalbos negali judėti. Turi šeimą, išlaiko (duomenys neskelbtini) sūnų E., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei sugyventinę D. L. Dirba UAB „F.“ (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas labai gerai. Nuo 2020 m. spalio 6 d. laisvu laiku neatlygintinai, savanoriškais pagrindais, dirba VšĮ „P.“ ir (duomenys neskelbtini) federacijoje. Nuo 2021 m. sausio 22 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) centre, baigęs įgis (duomenys neskelbtini) specialybę. A. V. anonimiškai gydėsi ir išsigydė priklausomybę narkotinėmis medžiagoms.

2.3. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad A. V. padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Ilgalaikis nuteistojo įkalinimas, tikėtina, neproporcingai neigiamai atsilieps A. V. sveikatos būklei, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir nepasieks bausmei keliamų tikslų. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad bylos aplinkybių visuma nepašalina A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau tokios griežtos bausmės, kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, paskyrimas būtų neproporcingas.

3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. M. atsiliepimu prašo nuteistojo A. V. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo asmenybę ir jį apibūdinančius duomenis, padarė išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę.

3.2. Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, kai yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis A. V. bei jo gynėjas, todėl skundžiamas nuosprendis šiuo pagrindu nekeistinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. V. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. M. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, A. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas A. V. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad A. V. buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė ir ji turėtų būti švelninama. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar A. V. buvo paskirta pagrįsta bausmė ir ar ji neturėtų būti švelninama BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu. 

6. Nors nuteistasis A. V. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

7. Apeliaciniame skunde yra prašoma A. V. paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi A. V. pats savo noru neatvyko ir / ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką, o 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi buvo konstatuota tik viena, o ne kelios A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, jog to paties straipsnio 4 dalis tuo labiau negali būti taikoma, nes A. V. nuteistas ne už nužudymą, bendrininkaujant organizuota grupe ar esant nusikalstamam susivienijimui.

8. Nesant pagrindo paskirtą bausmę švelninti pagal BK 62 straipsnį, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, vadovaujantis šiomis nuostatomis, bausmė kaltininkui gali būti švelninama, ne tik nustačius byloje esant išimtinių aplinkybių. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

8.1. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013).

8.2. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog A. V. nėra teistas (t. 3, b. l. 150-152), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų ir dalies jam paskirtų baudų nebuvo sumokėjęs (t. 3, b. l. 128-149). Pažymėtina, jog paskutinis A. V. padarytas administracinis nusižengimas buvo susijęs su neteisėtu disponavimu Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 3, b. l. 128). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir šis nusikaltimas buvo greičiau atsitiktinis, o ne A. V. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Vis dėlto nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi administracinius nusižengimus A. V. daro sistemingai, net po keletą kartų per metus, o už juos paskirtų nuobaudų nevykdo. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o jos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parinko minimalų.

8.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo A. V. asmenybe. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog A. V. serga ir be vaistų pagalbos negali judėti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino situaciją, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog jis pats sirgtų sunkia ir / ar nepagydoma liga, dėl kurios negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Jeigu tokia liga nuteistasis susirgtų ateityje, tai jis, vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalimi, nuo tolesnio bausmės atlikimo galėtų būti atleistas. Papildomai pastebėtina, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos.

8.4. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, jog nuteistasis A. V. išlaiko savo (duomenys neskelbtini) vaiką ir sugyventinę. Pažymėtina, kad ir šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas buvo įvertinęs, nurodydamas, jog nėra duomenų, kad A. V. išlaikytų asmenis, sergančius sunkia liga, ir nebūtų kam jų prižiūrėti, taip pat nėra duomenų, kad jis turėtų išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaikus, kurių dėl nuteistajam paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis nedirbo, registravosi darbo Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 94), todėl tuo metu tikrai negalėjo išlaikyti nei sugyventinės, nei (duomenys neskelbtini) vaiko, nes neturėjo tam pajamų (bent jau teisėtų pajamų šaltinių, apie kuriuos būtų žinoma teismui). Šiuo metu nuteistasis A. V. dirba UAB „F.“ (t. 3, b. l. 95), tačiau pats įsidarbinimo faktas savaime neįrodo, jog asmuo turi išlaikytinių, be to, tai nemenkina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali prarasti darbą, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. A. V. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

8.5. Taigi, apibendrintai atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su asmeninio, šeiminio ir darbinio pobūdžio aplinkybėmis, pažymėtina, kad teisės pažeidėjo interesai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jau plačiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde A. V. nurodytų aplinkybių, susijusių su jo įsidarbinimu, mokslu, sveikata ir šeimine situacija, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti procesinio sprendimo priėmimą ir būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

8.6. Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde nurodytose bylose, kuomet buvo švelninama paskirta laisvės atėmimo bausmė, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos kitiems asmenims, o paimtos pareigūnų. Nagrinėjamu atveju A. V. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą ir dalies jų pardavimą, t. y. jeigu policijos pareigūnai nebūtų sustabdę neteisėtų A. V. veiksmų, tikėtina būtų buvusi išplatinta ir didesnė turėtų narkotinių medžiagų dalis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tokias reikšmingas aplinkybes, jog nusikalstamą veiką A. V. padarė dėl savanaudiškų motyvų, t. y. jis turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti ir jas platino, taip siekdamas gauti sau narkotinių medžiagų, nes jas vartojo ir buvo priklausomas nuo jų. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką – A. V. buvo vykdytojas, bei į įsigytų ir disponuotų narkotinių medžiagų kiekį – buvo disponuojama dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikaltimą, tiek nuteistojo asmenybę, nesama pagrindo daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas pažeistų teisingumo principą.

9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, A. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. V. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir švelninti paskirtą laisvės atėmimą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. V. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                 Kristina Kakurinė

                                                                                                                               Savinijus Katauskas

                                                           Dalia Kursevičienė