Administracinė byla Nr. eA-2362-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07752-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas I. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S110656 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1.       Sprendimas buvo priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, todėl jis yra nepagrįstas.

2.2.       Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. liepos 5 d. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba. Vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu Migracijos departamentas panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.3.       Migracijos departamento pozicija yra neteisinga. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kadangi įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasirašytą darbo sutartį. Pareiškėjas turėjo pratęsti savo profesinę kvalifikaciją ir tam tikslui 2021 m. baigė 1 savaitės trukmės Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą, 2021 m. spalio 6 d. išduotas UAB ,,Vairuojame.LT“ mokymo centro pažymėjimas.

2.4.       Pareiškėjas sąžiningai atliko darbą ir viskas buvo gerai iki kol susidūrė su ne itin geromis darbo sąlygomis ir savo nuogąstavimus išreiškė darbdaviui, o tai pastarajam nepatiko. Apie atleidimą iš darbo pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą ir buvo priblokštas, nes nesitikėjo, kad darbdavys jį atleis ir nutrauks darbo sutartį be jokio įspėjimo termino ir nepranešęs jam.

2.5.       Darbdavys pareiškėjo atžvilgiu pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai. Jeigu darbdavys būtų įspėjęs pareiškėją apie atleidimą, pareiškėjas iš karto būtų suradęs kitą darbdavį, nes pareiškėjo profesija yra paklausi, vairuotojų Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Tokia susiklosčiusi situacija yra nesąžininga ir neteisinga, kadangi jis sugaišo nemažai laiko ir piniginių lėšų leidimo laikinai gyventi gavimo procedūroje, turėjo surinkti nemažai dokumentų, atvykti į Lietuvą, apsigyventi, baigti profesinės kvalifikacijos pratęsimo kursus, o rezultate dėl darbdavio nesąžiningumo yra atleidžiamas be jokio įspėjimo termino ir jam automatiškai panaikinamas leidimas laikinai gyventi.

2.6.       Tokia situacija susiklostė dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios visiškai nepriklaususių priežasčių, t. y. dėl neteisėto vienašališko pareiškėjo atleidimo be jokio įspėjimo termino, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir objektyvios, nesudarančios pagrindo leidimo laikinai gyventi panaikinimui. Migracijos departamentas iš anksto nepranešė pareiškėjui apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį, bei nepaprašęs jokių pasiaiškinimų ir nesuteikdamas protingo termino šiems trūkumams pašalinti, priėmė nepagrįstą Sprendimą. Kadangi pareiškėjas elgėsi tinkamai, buvo sąžiningas, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas neatitinka proporcingumo principo. Pareiškėjas negali būti atsakingas už darbdavio poelgį.

2.7.       Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti situacijos, neobjektyviai įvertino pareiškėjo situaciją, o tik atsiuntė jam priimtą Sprendimą. Pareiškėjas neginčija, kad jo darbo sutartis nutrūko, tačiau Migracijos departamentas nevertino to fakto, jog tokios priežastys atsirado dėl darbdavio nesąžiningumo ir pareiškėjas niekaip negalėjo jų objektyviai numatyti. Migracijos departamentas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turėjo prieš priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, suteikti galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir susiklosčius tokiai objektyviai ir nuo pareiškėjo valios niekaip nepriklausiusiai situacijai, privalėjo leisti pareiškėjui ištaisyti trūkumus ir surasti naują darbdavį. Atsižvelgiant į tai, leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra neproporcinga priemonė. Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Kadangi Sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis žmogaus pagrindines teises bei proporcingumo principą, o taip pat prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams, todėl privalo būti panaikintas.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1.       Pareiškėjas, ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje, 2022 m. vasario 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai 2022 m. kovo 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams.

4.2.       Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2023 m. liepos 5 d. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Atsižvelgdamas į tai, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

4.3.       Pareiškėjas neginčija fakto, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, jis nėra įsidarbinęs jokioje kitoje įmonėje, todėl leidimas laikinai gyventi panaikintas laikantis Įstatymo reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nepateikė jokių Migracijos departamento teiginius paneigiančių įrodymų ar paaiškinimų, taigi vien nesutikimas su Migracijos departamento Sprendimu nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4.4.       Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. Z. skundą.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

6.1.       2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme pareiškėjas nurodė darbdavio pavadinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.2.       Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) 2023 m. liepos 17 d. duomenų apie asmenį ir jo draudėjus (esamas darbovietės) matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. birželio 12 d. vykdė individualią veiklą, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d. pagal terminuotą sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.3.       2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą darbo sutartį.

6.4.       Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760089906, galiojantį iki 2024 m. kovo 28 d., kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas kitose Lietuvos Respublikos įmonėse šiuo metu nedirba. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. 

7.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, jis nėra įsidarbinęs jokioje kitoje įmonėje.

8.       Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog apie atleidimą jis sužinojo iš Sprendimo ir kad jis negali prisiimti atsakomybės dėl darbdavio veiksmų, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant Sprendimo teisėtumo klausimą. Be to, pareiškėjo argumentas, kad apie atleidimą jis sužinojo tik iš Sprendimo vertintinas kritiškai, kadangi nuo darbo sutarties nutraukimo iki Sprendimo priėmimo praėjo beveik metai. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), o nelikus šio pagrindo, pareiškėjui kilo pasekmės, t. y. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9.       Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo matyti, jog Migracijos departamentas rinko informaciją, 2023 m. liepos 17 d. iš Sodros duomenų nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju nutraukė darbo sutartį, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės byloje nebuvo nuginčytos, todėl egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti (Įstatymo 44 str. 6 d., 50 str. 1 d. 6 p.). Teismo vertinimu, Sprendimas yra motyvuotas.

10.       Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, konstatavo, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatymo įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

III.

12.       Pareiškėjas I. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. 

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas priėmė pernelyg formalų sprendimą, kadangi neobjektyviai įvertino apelianto individualią situaciją, dėl ko nepagrįstai atmėtė skundą. Pareiškėjas neneigia, kad su juo buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad darbdavys buvo nesąžiningas, kadangi nutraukė darbo sutartį su juo be jo žinios ir gavosi taip, kad jis pats to nežinodamas, kurį laiką dirbo neoficialiai, nes ėjo į darbą ir vežė krovinius ir tikėjosi gauti darbo užmokestį, tačiau finale liko apgautas ir jam už darbą net nebuvo sumokėtas atlyginimas. Tokia situacija turi būti vertinama, kaip išimtinė ir nesudaranti pagrindo automatiškai panaikinti leidimo laikinai gyventi, nesuteikus jokio protingo termino naujo darbdavio paieškoms.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas privalomai turėjo pratęsti savo profesinę kvalifikaciją ir skyrė nemažai laiko bei lėšų tam, kad turėtų atitinkamą kvalifikaciją ir galėtų dirbti sulygtą darbą. Taigi nors pareiškėjas sugaišo nemažai laiko ir piniginių lėšų leidimo laikinai gyventi gavimo procedūroje, turėjo surinkti nemažai dokumentų, atvykti į Lietuvą, apsigyventi, baigti profesinės kvalifikacijos pratęsimo kursus, o rezultate dėl darbdavio nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo buvo atleistas be jokio įspėjimo termino ir vien dėl tokio formalumo, jam automatiškai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

13.3.       Gero administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybių pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su priimamu jo atžvilgiu sprendimu, yra pakankamas pagrindas viešojo administravimo subjekto sprendimą pripažinti neteisėtu. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam.

13.4.       Ginčijamas Sprendimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, todėl yra neproporcingas bei neteisingas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesikreipė į apeliantą dėl papildomų duomenų, dokumentų pateikimo, nesuteikė jokios galimybės ištaisyti atsiradusius formalius trūkumus. Atsakovui tokiu būdu vykdant procedūrą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam ir teisė į gerą administravimą.

14.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

15.1.       Migracijos departamentas nepažeidė gero administravimo principo. Atsakovas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nepateikė jokių Migracijos departamento teiginius paneigiančių įrodymų ar paaiškinimų, taigi vien nesutikimas su Migracijos departamento sprendimu nedaro Sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

15.2.       Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

15.3.       Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Priešingai nei Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas nenumatė, kad Migracijos departamentas priima sprendimą tik gavęs užsieniečio paaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Ginčas šioje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 23S110656, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Nenustatęs pagrindų naikinti skundžiamą Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas vertino, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

18.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, nesudaryta sąlygų pareiškėjui pateikti paaiškinimus. Kadangi darbdavys buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo, be įspėjimo atleido pareiškėją iš darbo, tai turėtų būti pripažinta išimtine aplinkybe, dėl kurios pareiškėjui turėtų būti sudarytos sąlygos surasti naują darbdavį. 

19.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

21.       Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė nuo 2022 m. liepos 5 d. Pareiškėjas iš esmės neginčija šių aplinkybių. Pareiškėjas apeliacinio skundo negrindžia aplinkybėmis, kad jam taikomos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos išimtys, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, jog darbdavys su juo pasielgė nesąžiningai, grindžia prielaidomis. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atleidimo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinimui, kad Migracijos departamento ar pirmosios instancijos teismo sprendimuose pateiktos išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.

24.       Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas pažeidė gero administravimo principą, nesudarydama sąlygų pareiškėjui pateikti paaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo jokios galimybės paaiškinti situacijos, nurodyti tikrąsias faktines aplinkybes, tačiau pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamų sprendimų motyvus.

25.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

           Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė