Civilinė byla Nr. e2A-1064-614/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43496-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Energovia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Olmekis“ ieškinį atsakovui UAB ,,Energovia“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Olmekis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas byla nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo UAB „Energovia“ 6788,12 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas 2016-09-05, 2016-10-17 ir 2016-10-26 atliko atsakovui transporto priemonių remonto darbus. Už remonto atlikimo darbus ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2016-09-05 Serija OLM Nr. 160058 – 2859,94 Eur sumai, 2016-10-17 Serija OLM Nr. 160068 – 1949,83 Eur sumai, 2016-10-26 Serija OLM Nr. 160072 – 1978,38 Eur sumai. Atsakovas ieškovui už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras turėjo sumokėti per 10 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Atsakovo įgaliotas asmuo – Regiono operacijų vadovas L. P. pasirašė ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-Faktūras 2016-09-05 d. Serija OLM Nr. 160058 – 2859,94 Eur sumai, 2016-10-17 Serija OLM Nr. 160068 – 1949,83 Eur sumai bei 2016-10-17. Darbų priėmimo-perdavimo aktą, kas patvirtina, kad jam buvo atliktos paslaugos. Nors ieškovo pateikta 2016-10-26 PVM sąskaita-faktūra Serija OKLM Nr. 160072, nėra pasirašyta atsakovo įgalioto asmens, tačiau pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos-faktūros paskirtis yra įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimą. Taigi atsakovas iš viso ieškovui liko skolingas 6788,12 Eur.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-07 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
3. Atsakovas UAB ,,Energovia“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo nurodytomis paslaugų teikimo dienomis (atitinkamai 2016-09-05, 2016-10-17, 2016-10-26) fiziškai atsakovui priklausančių automobilių nebuvo ieškovo teritorijoje (ieškovo autoserviso adresas – (duomenys neskelbtini)), todėl negalėjo būti atliekami ir jų remonto darbai. Tuo tarpu likusios transporto priemonės, nurodytos 2016-09-05 PVM sąskaitoje faktūroje: (duomenys neskelbtini) 2016-09-05 fiziškai buvo ieškovo teritorijoje 2016-09-05 iki 9 val. 47 min. ir nuo 21 val. 22 min., šioje sąskaitoje nurodyta, kad jai atlikti 10 valandų trukmės remonto darbai, - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2016-09-05 fiziškai buvo ieškovo teritorijoje iki 9 val. 48 min., o sąskaitoje nurodyta, kad joms atlikti atitinkamai 7,5 ir 9 valandų trukmės remonto darbai; (duomenys neskelbtini) 2016-09-05 fiziškai buvo ieškovo teritorijoje nuo 10 val. 34 min. iki 11 val. 36 min., o sąskaitoje nurodyta, kad jai atlikti 8 val. 25 min. trukmės remonto darbai, taigi mažai tikėtina, kad ir nurodytoms transporto priemonėms 2016-09-05 buvo atlikti 2016-09-05 PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos apimties darbai. 2016-09-05 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 2016-09-05 fiziškai buvo ieškovo teritorijoje visą dieną, o dėl - (duomenys neskelbtini) Toyota atsakovas duomenų neturi, kadangi šie automobiliai neturi kontrolės sistemos, pagal kurią būtų galima nustatyti transporto priemonės buvimo vietą. Atsakovo valdomos transporto priemonės dažnai stovėdavo ieškovo teritorijoje, todėl negalima daryti išvados, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 2016-09-05 buvo ieškovo teritorijoje būtent dėl remonto darbų. Duomenų apie 2016-09-05 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Jenz, Vaitra ir 2016-10-17 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) buvimo vietą atitinkamai 2016-09-05 ir 2016-10-17 atsakovas pateikti negali, kadangi transporto priemonių Jenz ir Vaitra buvo sugedusios sekimo sistemos, o duomenų apie likusias paminėtas transporto priemones pasirinktame intervale transporto priemonių sekimo sistemose nerasta. Šiame kontekste, dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), nurodytos 2016-10-17 PVM sąskaitoje faktūroje, pažymėtina tai, kad ji fiziškai nebuvo laikoma UAB ,,Olmekis“ teritorijoje nuo 2016-10-15. Pažymėjo tai, kad 2016-10-26 PVM sąskaita – faktūra nepasirašyta nei ieškovo, nei atsakovo, kas reiškia, jog ši PVM sąskaita – faktūra negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, kad atsakovas pastarąją PVM sąskaitą – faktūrą gavo ir priėmė, t. y. pripažino, jog jam buvo suteiktos transporto priemonės remonto paslaugos už PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą. Iš teismui pateiktos 2016-10-26 PVM sąskaitos – faktūros negalima spręsti, jog ji buvo pateikta ir ją priėmė būtent atsakovas bei atitinkamai negalima nustatyti, kad būtent atsakovui buvo suteiktos remonto rangos paslaugos pagal PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą. Tuo tarpu 2016-09-05 bei 2016-10-17 PVM sąskaitos – faktūros bei darbų priėmimo – perdavimo aktas yra pasirašytos buvusio atsakovo darbuotojo - regiono operacijų vadovo L. P., tačiau jose nenurodyta, kokiu pagrindu jis pasirašo minėtas sąskaitas. Esant pagrįstoms atsakovo abejonėms dėl ieškovo atliktų darbų apimties, atsakovas prarado pasitikėjimą savo darbuotoju L. P. ir nutraukė darbo sutartį su juo. Atsakovas yra gavęs ir kitų savo darbuotojų nusiskundimų, jog UAB ,,Olmekis“ ne visada atlikdavo darbus, tačiau PVM sąskaitas -faktūras išrašydavo. Todėl yra nepagrįstas ieškovo bei atsakovo atstovo L. P. pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas 2016-10-17 PVM sąskaitos – faktūros pagrindu. Iš ieškinio nėra aišku ir tai, kodėl priėmimo – perdavimo aktas surašytas tik pagal vieną, t. y. 2016-10-17 PVM sąskaitą faktūrą, ieškovas nepateikė ir sąskaitų faktūrų teisinio išrašymo pagrindo, užsakymo lapų. 2016-05-01 įsigaliojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio ieškovas turėjo vadovautis. Byloje nėra duomenų apie užsakymo paraiškas. Todėl ieškovas neįrodė, kad teikė transporto priemonės remonto paslaugas atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-18 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo UAB „Energovia“ 6 788,12 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 6788,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 101,82 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Olmekis“ naudai.
5. Teismas nurodė, kad net ir atsakovo iniciatyva kviesti bei apklausti, liudytojai, patvirtino, jog tarp UAB ,,Olmekis“ ir UAB ,,Energovia“ buvo nusistovėjusi praktika, jog sugedus atsakovui priklausančiai transporto priemonei, su transporto priemone dirbantis vairuotojas apie gedimus informuodavo atsakovo atsakingą asmenį L. P., jis nukreipdavo vairuotoją, nurodydavo kur reikia pristatyti transporto priemonę taisymui, dažniausiai tai buvo UAB ,,Olmekis“. Vairuotojas ant paprasto popieriaus lapo surašydavo UAB ,,Olmekis“ darbuotojams pagrindinius transporto priemonės gedimus, kuris pagal šalių susiklosčiusius bendradarbiavimo santykius buvo laikomas užsakymo lapu.
6. Vieni liudytojai nurodė, jog transporto priemonės buvo paliekamos ieškovo teritorijoje tik remonto darbams atlikti, kiti teigė, jog ieškovo teritorijoje buvo laikomos atsakovo transporto priemonės ir be tikslo jas remontuoti. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės, priešingai nei teigė ieškovas, buvo parkuojamos ir nesant reikalo jas remontuoti, pavyzdžiui, taupant vairuotojų laiką ir leidžiant palikti transporto priemones ne atsakovo teritorijoje.
7. Visi atsakovo buvę ir esami darbuotojai patvirtino, jog UAB ,,Olmekis“ pirmiau atlikdavo svarbesnius atsakovo darbuotojų nurodytus darbus - kad darbuotojai su transporto priemone galėtų vykti dirbti. Tie darbai, kurių UAB ,,Olmekis“ darbuotojai nespėdavo atlikti, būdavo padaromi vėliau. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai T. K., A. S. bei Artūras Petraitis nurodė, jog girdėjo, kad ieškovas netinkamai atlieka paslaugas, tačiau nieko konkrečiau nepaaiškino ir nenurodė bei neįvardino asmenų, kurie skundėsi ar buvo nepatenkinti ieškovo atliekamų paslaugų kokybe. Taip pat nenurodė, kad UAB ,,Olmekis“ kažkokių konkrečių darbų neatliko.
8. Nors ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nėra nurodytos remonto darbų atlikimo datos, kaip reikalaujama teisės aktuose, tačiau buvęs atsakovo padalinio vadovas L. P. paaiškino, kad tarp šalių susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika buvo tokia, kad darbai į sąskaitas buvo įtraukiami po jų atlikimo, jei vairuotojų pateiktuose gedimų sąrašuose visi darbai iš karto nebuvo spėjami atlikti per vieną kartą, jie buvo padaromi vėliau, o sąskaitos- faktūros išrašomos vieną kartą per savaitę. Darbų perdavimo-priėmimo aktai nebuvo sudaromi raštu, darbai buvo priimami transporto priemones apžiūrėjus ir paimant PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Priešingai, nei nurodė atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose, nė vienas teismo posėdžiuose apklaustas liudytojas tiksliai negalėjo nurodyti ieškovo atliktų remonto darbų atlikimo datų. Liudytojai patvirtino, jog UAB ,,Energovia“ transporto priemonių remonto darbai buvo atliekami nuolat ir periodiškai, nes miške technika gesdavo dažnai.
9. Nors teisės aktai numato, jog darbų priėmimo faktas įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktu, o atsakovas teigia, jog ieškovas pateikė vienintelį 2016-10-17 L. P. pasirašytą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuris yra surašytas atgaline data ir yra fiktyvus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas aktas buvo nuginčytas ar negaliojantis. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog apklaustas L. P. nurodė, kad pasikeitus UAB ,,Energovia“ vadovui buvo pradėta reikalauti darbų perdavimo-priėmimo aktų, anksčiau tokie dokumentai nebuvo surašomi ir jų niekas nereikalavo, ilgą laiką atsakovo transporto priemonės buvo remontuojamos be jokių perdavimo-priėmimo aktų net ir kituose servisuose.
10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalys ilgą laiką bendradarbiavo, dažniausiai ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras priimdavo ir pasirašydavo atsakovo įmonėje dirbęs L. P., jis pasirašė ir kitas ginčo PVM sąskaitas-faktūras, ir paskutinė 2016-10-26 PVM sąskaita-faktūra buvo išrašytas L. P. iki darbo santykių nutraukimo su UAB ,,Energovia“ likus vos dviem mėnesiams, todėl teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad 2016-10-26 PVM sąskaita-faktūra nebuvo pasirašyta dėl L. P. nurodytų aplinkybių, o ne dėl to, jog ieškovas PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų neatliko.
11. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų teikęs pretenzijas dėl neteisingai nurodyto puspriekabės valstybinio numerio ir šios aplinkybės paaiškėjo tik bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, šalių santykiams esant įtemptiems. Atsakovas ginčija trijose PVM sąskaitose-faktūrose atliktų darbų faktą, teismas vertino, jog puspriekabės valstybiniai numeriai ginčo sąskaitoje galėjo būti klaidingai nurodyti dėl žmogiškojo faktoriaus suklystant. Kadangi įvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių visetą, buvo nustatyta, jog ieškovas remontavo atsakovui priklausančias transporto priemones, patekusias į eismo įvykį, teismas sprendė, kad valstybinio numerio suklydimas, nepaneigia darbų atlikimo fakto. Duomenų, jog buvo remontuota puspriekabė, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), besibaigiant ieškovo ir atsakovo bendradarbiavimui, byloje nėra.
12. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovui būtų teikęs pretenzijas dėl neatliktų darbų, ar nekokybiškai atliktų darbų, priešingai bylos duomenimis nebuvo paneigta, kad ieškovas atliko ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus. Taip pat nėra duomenų, jog visus ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus atsakovas atliko kažkur kitur. Todėl atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas UAB „Energovia“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas, padarydamas išvadą, kad 2016-09-05, 2016-10-17 bei 2016-10-26 PVM sąskaitose – faktūrose Serija OLM Nr. atitinkamai 160058, 160068, 160072 nurodyti darbai atlikti, iš esmės vadovavosi vien liudytojų parodymais, visiškai nevertindamas byloje esančių įrodymų viseto, t. y. byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie paneigia liudytojų parodymus, tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
13.2. Nurodydamas, kad šalis siejo ilgalaikiai santykiai, tačiau nei liudytojams, nei ieškovui negalint nurodyti, kada buvo atliekami PVM sąskaitose - faktūrose nurodyti darbai, teismas ignoravo šias aplinkybes ir visiškai nepagrįstai nesivadovavo esminiais šioje byloje įrodymais, atsakovo pateiktais išrašais iš PVM sąskaitose – faktūrose, nurodytų transporto priemonių kontrolės ir stebėjimo sistemų, taip pat įrodymais, kad PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo laikotarpiu tam tikri remonto darbai, nurodyti ieškovo pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose, toms pačioms transporto priemonėms buvo atliekami kitose remonto įmonėse, ko pasėkoje buvo neteisingai išspręsta byla.
13.3. Teismo teiginys, kad ieškovas važiuodavo šalinti gedimus į mišką ar į kitą vietą, yra absurdiškas, nes atsakovo transporto priemonės yra sunkioji technika (vilkikai, puspriekabės), todėl jas remontuojant reikėtų ir visą įrangą, reikalingą remontuojant sunkųjį transportą, atsigabenti į mišką, kas yra neracionalu. Be to, minima teismo išvada paremta trijų liudytojų parodymais, vienas iš jų – L. B., kurio parodymus atsakovas prašė vertinti kritiškai, kadangi jis kartu su ieškovo atstovu, atstovavusiu ieškovą viso bylos nagrinėjimo metu, D. P. buvo pažįstamas iš anksčiau.
13.4. Teismas visiškai nevertino ir ieškovo nenuoseklios pozicijos dėl PVM sąskaitose – faktūrose, nurodytų remonto darbų, atlikimo laiko, pasiremdamas vien ieškovo deklaratyviu teiginiu, kad buvo susitarimas išrašyti PVM sąskaitas-faktūras vieną kartą per savaitę, nors šis teiginys atsirado tik ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pateikdamas atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, ieškovas jau pripažino, kad 2016-09-05, 2016-10-17 bei 2016-10-26 remonto darbų neatliko.
13.5. Prieš pateikiant transporto priemonių buvimo vietą tam tikru laikotarpiu įrodančius duomenis, teismas tenkino atsakovo prašymus ir įpareigojo ieškovą nurodyti, kada konkrečiai ieškovas teikė remontas paslaugas 2016-09-05, 2016-10-17, 2016-10-26 PVM sąskaitose faktūrose jose nurodytoms transporto priemonėms. Ieškovas kelis kartus nevykdė teismo labai konkretaus įpareigojimo, ko pasėkoje teismas ieškovo vadovui skyrė baudą.
13.6. Atsakovas 2017-04-13 teismo posėdžio metu pateikė į bylą 2017-03-17 rašytinius paaiškinimus bei kompaktinį diską su teismo įpareigotais pateikti duomenimis, tačiau teismas šiuos atsakovo pateiktus įrodymus ignoravo, apie juos nepasisakė.
13.7. Teismas, pasiremdamas vien tik liudytojo L. P. paaiškinimu, kad neva nuo 2016-11-01 atsakovo vadovas nurodė jam nepasirašinėti jokių iš ieškovo gaunamų sąskaitų, todėl 2016-10-26 PVM sąskaita faktūra liko nepasirašyta ir joje puspriekabės valstybinis numeris liko neištaisytas, nevertino byloje esančių įrodymų viseto, taip pat, kad L. P. paaiškinimas prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
13.8. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų teikęs pretenzijas dėl neteisingai nurodyto puspriekabės valstybinio numerio 2016-10-26 PVM sąskaitoje - faktūroje ir šios aplinkybės paaiškėjo tik bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, šalių santykiams esant įtemptiems. 2017-04-13 teismo posėdžio metu, ieškovui prašant išreikalauti iš atsakovo duomenis apie byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų registravimą ir pateikimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, atsakovas nurodė, kad tiek 2016-10-26 PVM sąskaita faktūra (taip pat ir kitos dvi) nebuvo įtrauktos į atsakovo buhalterinės apskaitos registrą, nes atsakovas su jomis nesutiko ir jų nepripažino.
13.9. Puspriekabės neturi sekimo sistemos, tačiau, tiek puspriekabės (duomenys neskelbtini), tiek puspriekabės (duomenys neskelbtini) nuo 2016-10-15 nebuvo ieškovo teritorijoje ir šią aplinkybę tvirtina J. M. paaiškinimai, kad 2016-10-15 dieną visos transporto priemonės buvo išvarytos iš ieškovo teritorijos, išskyrus vilkiką Volvo (duomenys neskelbtini) bei puspriekabę (duomenys neskelbtini), kurių ieškovas neatidavė ir jų nėra ginčo PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Pažymėtina, kad šio fakto ieškovas neginčijo.
13.10. Teismas, nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 2016-10-17 darbų priėmimo – perdavimo aktas yra nuginčytas ar negaliojantis. Pagal teismų praktiką pakanka, kad argumentai, neigiantys akto galiojimą (tikrumą, pagrįstumą), būtų pateikti šalies atsikirtimuose, ir juos teismas privalės įvertinti (CPK 265 str.).
13.11. Teismas laikė, kad toks darbų įforminimas nepaneigia darbų atlikimo fakto, juolab, kad tarp šalių nebuvo anksčiau remonto darbų užbaigimas įforminamas rašytiniais darbų perdavimo-priėmimo aktais. Be to, liudytojai teismo posėdžiuose patvirtino, jog ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai buvo atlikti. Tokie teismo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
13.12. Kaip matyti iš ieškovo vadovo R. G. parodymų, nurodytų sprendime, jis teigė, kad pasikeitus atsakovo vadovui buvo pradėta reikalauti darbų priėmimo perdavimo aktų. Taip pat pasikeitus atsakovo įmonėje direktoriui, užsakymai remonto darbams buvo sudaromi raštu. Atsakovo buvęs darbuotojas L. P. taip pat nurodė, kad darbų priėmimo – perdavimo aktų pradėjo reikalauti naujas direktorius.
13.13. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad nuo 2016-07-01 įmonei pradėjo vadovauti J. M., taigi akivaizdu, kad teismo išvada, jog tarp šalių nebuvo anksčiau remonto darbų užbaigimas įforminamas rašytiniais darbų priėmimo – perdavimo aktais neturi teisinės reikšmės, kai iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pasikeitus atsakovo vadovui (t. y. nuo 2016-07-01) jų buvo pradėta reikalauti.
13.14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užsakymo lapais laikė neva atsakovo darbuotojų surašytus raštelius, nors kai kurie iš jų apskritai neįskaitomi, nėra aišku, kas juos surašė ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina. Be to, šie rašteliai buvo pateikti tik po teismo nutarties, kuria ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui tam tikrus dokumentus.
13.15. Ieškovas, būdamas savo veiklos profesionalas, siekdamas užsitikrinti tinkamą atliktų remonto rangos darbų perdavimą, privalėjo būti rūpestingas ir atidus, visus atliktus darbus konstatuoti darbų priėmimo perdavimo akte, sąskaitas – faktūras už atliktus darbus išrašyti nedelsiant po darbų atlikimo. Ieškovas yra savo srities profesionalas, todėl būtent jam, negalinčiam pateikti neprieštaringų tiesioginių ar netiesioginių, paslaugų suteikimo faktą pagrindžiančių įrodymų, tenka su jo vykdomu verslu susijusi rizika.
13.16. Iš esmės panaši byla buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-776-881/2016) t. y. Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškinį dėl skolos už transporto priemonės remonto darbus priteisimo, remdamasis automobilyje sumontuotos kontrolės ir stebėjimo sistemos duomenimis, taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, kada buvo atliekami atsakovui priklausančių transporto priemonių remonto rangos darbai pagal teismui pateiktas sąskaitas faktūras.
14. Ieškovas UAB „Olmekis“ su atsakovo UAB „Energovia“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas vertino išrašus iš krovininių transporto priemonių kontrolės sistemų, rėmėsi liudininkų parodymais, vertino ieškovo argumentus, todėl buvo pakankamai išnagrinėtas krovininių transporto priemonių fizinio buvimo faktas ieškovo teritorijoje.
14.2. UAB „Olmekis“ šaltkalvis-mechanikas V. B., pats asmeniškai daug kartų vyko taisyti transporto į atsakovo transporto darbo vietą, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovas nevyko taisyti atsakovo transporto priemonių į mišką ar į kitą vietą yra nepagrįsti.
14.3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlieka tik transporto priemonių remonto darbus ir ieškovo teritorija nėra transporto priemonių stovėjimo ar saugojimo aikštelė, yra privati teritorija su rakinamais vartais, atsakovas, savo teiginiu, kad jo valdomos transporto priemonės dažnai stovėdavo ieškovo teritorijoje tik patvirtina faktą, kad atsakovas dažnai naudojosi ieškovo paslaugomis ir nepaneigia fakto, dėl atliktų remonto darbų transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
14.4. Atsakovas ginčydamas 2016-09-05 PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); JENZ; VALTRA buvimo vietą teigia, kad būtent šią dieną šių transporto priemonių sekimo sistemos buvo arba sugedusios, arba nerado jokių duomenų. Todėl, atsižvelgiant šalių žodinį susitarimą, dėl PVM sąskaitų - faktūrų išrašymo vieną kartą per savaitę, kuris buvo sudarytas atsakovo pageidavimu, teismas priėmė teisingą sprendimą tenkinti UAB „Olmekis“ ieškinį, nes jis įrodė, kad toks susitarimas egzistavo ir tuo labiau, jog visi PVM sąskaitose faktūrose nurodomi darbai buvo atlikti tinkamai.
14.5. UAB „Olmekis“ atlikti ir sąskaitoje-faktūroje Nr.OLM 160072 išvardinti darbai atitinka draudimo ekspertų sudarytas sąmatas. Teismo metu ieškovui pasiteiravus pas atsakovo direktorių J. M., ar transporto priemonės po draudiminio autoįvykio yra suremontuotos, jis patvirtino, jog transporto priemonės yra suremontuotos ir sėkmingai eksploatuojamos, o paprašytas nurodyti, kur buvo remontuotos transporto priemonių Scania (duomenys neskelbtini) ir Stas (duomenys neskelbtini) po autoįvykio ir pateikti tai patvirtinančias sąskaitas faktūras (arba kitus dokumentus, sutampančius su Lietuvos draudimo ekspertų sąmatomis), jis nurodė, kad tokių įrodymų pateikti negali. Tai tik įrodo atsakovo nesąžiningumą ir patvirtina faktą, jog remonto darbus tikrai atliko ieškovas.
14.6. PVM sąskaitos - faktūros išrašytos 2016-09-05 ir 2016-10-17 dieną yra pasirašytos atsakovo įgalioto asmens (darbuotojo). Tai, kad su šiuo darbuotoju, kuris pasirašė PVM sąskaitas - faktūras, po poros mėnesių nutrūko darbo santykiai šioje byloje nėra reikšmingas faktas, o tuo labiau tai nėra pagrindas laikyti PVM sąskaitas - faktūras negaliojančias.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
16. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų fakto. Atsakovas teigia, jog ieškovas ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų darbų neatliko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo paneigta, jog ieškovas atliko ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus, o ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.
18. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi padarydamas išvadą, kad 2016-09-05, 2016-10-17 bei 2016-10-26 PVM sąskaitose – faktūrose Serija OLM Nr. 160058, 160068, 160072 nurodyti darbai atlikti, iš esmės vadovavosi vien liudytojų parodymais, visiškai nevertindamas byloje esančių įrodymų viseto. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos nepagrįstai nevertino išrašų iš tų transporto priemonių sekimo sistemų, kurios veikė. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.
19. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos teismo padarytos išvados ir byloje nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos sistemiškai, ir tik iš jų visumos sprendžiama, ar priimtas teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.
20. Pažymėtina, kad į bylą pateikta 2016-09-05 PVM sąskaita faktūra, 2016-10-17 darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2016-10-17 PVM sąskaita faktūra yra pasirašytos atsakovo buvusio darbuotojo L. P.. Nors atsakovas nurodė, kad praradus pasitikėjimą šiuo darbuotoju darbo santykiai su juo buvo nutraukti, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio 2016-12-23 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo matyt, jog L. P. darbo teisiniai santykiai su atsakovu UAB ,,Energovia“ baigėsi šalių susitarimu, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog L. P. atžvilgiu atsakovas taikė drausmines nuobaudas ir panašiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvęs atsakovo padalinio vadovas, kuris buvo atsakingas ir už transportą, rūpindamasis transporto priemonių remonto darbais, veikė tiek nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, jog atsakovas turi pagrindą nesumokėti ieškovui už atliktus darbus. Apeliantas nurodė, kad apie L. P. nelojalumą įmonei sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų L. P. atžvilgiu, inicijavo baudžiamąjį procesą ar pan.
21. Byloje apklausti liudytojai, kurie buvo kviesti ir atsakovo iniciatyva, patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai paslaugų teikimo santykiai. Sugedus atsakovo transporto priemonei, atsakovo darbuotojai ją dažniausiai palikdavo ieškovo teritorijoje, dažnai darbai buvo atliekami vakarais ir savaitgaliais. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą pateikė atsakovo darbuotojų ranka pildytus raštelius – užsakymo lapus, kuriuose buvo užsakyti remonto darbai, nurodyti ginčijamose PVM sąskaitose-faktūrose. Nors apeliantas nurodo, kad minėti rašteliai, negali būti laikomi užsakymo lapais, tačiau pažymėtina, kad atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai patvirtino, kad surašydavo tokius raštelius ir pateikdavo ieškovui, tokia buvo susiklosčiusi šalių praktika. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas anksčiau būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl netinkamos užsakymų priėmimo formos.
22. Byloje apklausti liudytojai negalėjo tiksliai patvirtinti, kada buvo atlikti ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant susiklosčius tokiai šalių bendradarbiavimo praktikai, labiau tikėtina, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai galėjo būti atlikti ir anksčiau, o ne sąskaitų išrašymo dieną. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino išrašų iš tų transporto priemonių sekimo sistemų, kadangi net ir tuo atveju, jei sistema patvirtintų, kad nurodytu laiku transporto priemonė nebuvo ieškovo teritorijoje, tai nereikštų, kad transporto priemonei remonto darbai nebuvo atlikti. Juo labiau, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai būtų atlikti kituose servisuose. Nors apeliantas teikė į bylą įrodymus apie kituose servisuose jo transporto priemonėms atliktus remonto darbus, tačiau pažymėtina, kad dalis remonto darbų atlikta praėjus net keliems mėnesiams po ginčo PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo, o kaip nurodė byloje apklausti atsakovo darbuotojai, transporto priemonės gesdavo dažnai ir joms nuolat buvo reikalingos remonto paslaugos. Be to, dalyje atsakovo pateiktų kitų įmonių išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų yra nurodyta, kad remonto darbai atlikti kitoms transporto priemonėms, o ne toms, kurios nurodytos ieškovo atsakovui išrašytose 2016-09-05, 2016-10-17 ir 2016-10-26 PVM sąskaitose-faktūrose, taip pat dalis atliktų remonto darbų nesutampa su ieškovo minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais remonto darbias.
23. Liudytojas L. B. patvirtino, kad ieškovas dažnai transporto priemonių atvykdavo remontuoti ir į mišką, kur transporto priemonės sugesdavo. Todėl, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, transporto priemonėje esančioje sekimo sistemoje tokiu atveju ir negalėtų būti duomenų apie jos buvimą ieškovo įmonės teritorijoje. Nors apeliantas nurodo, kad šio liudytojo parodymais teismas neturėtų vadovautis, kadangi jis yra asmeniškai pažįstamas su ieškovo vadovu, tačiau pažymėtina, kad šią aplinkybę, jog atsakovo transporto priemonių ieškovas vykdavo remontuoti ir į mišką, patvirtino ir kitas liudytojas D. M.. Apelianto teigimu, ieškovas negalėjo vykti transporto priemonių remontuoti į mišką, kadangi atsakovo transporto priemonės yra sunkioji technika (vilkikai, puspriekabės), todėl jas remontuojant reikėtų ir visą įrangą, reikalingą remontuojant sunkųjį transportą atsigabenti į mišką, kas yra neracionalu, tačiau su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad konkretiems transporto priemonių gedimam pašalinti būtų buvusi reikalinga speciali stacionari įranga ir dėl to ieškovas nebūtų turėjęs galimybių atvykti transporto priemonių remontuoti į mišką ar kitas vietas.
24. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad 2016-10-17 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas tik dėl 2018-10-17 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų, taip pat nesudaro pagrindo abejoti, kad ieškovas atliko ir kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus remonto darbus. Kaip jau buvo minėta, tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai paslaugų teikimo santykiai. Atsakovas neginčijo, kad ieškovas ne kartą teikė jam transporto priemonių remonto paslaugas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų anksčiau pasirašęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, taip pat nėra duomenų, kad tokių atliktų darbų priėmimo perdavimo akto atsakovas iš ieškovo būtų reikalavęs. Todėl aplinkybė, kad dėl kitų ieškovo atliktų transporto priemonių remonto darbų nebuvo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai, atsakovui neginčijant aplinkybės, kad ieškovas ne kartą ir anksčiau teikė remonto paslaugas atsakovui, nesudaro pagrindo abejoti, kad tokie darbai nebuvo atlikti. Nors apeliantas ginčija 2016-10-17 darbų priėmimo-perdavimo akto galiojimą, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl šis aktas laikytinas negaliojančiu. Vien tai, kad šį aktą pasirašę asmenys, iš kurių vienas yra pačio atsakovo darbuotojas, gerai neprisiminė jo pasirašymo aplinkybių, nesudaro pagrindo jį laikyti negaliojančiu.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog 2016-10-26 PVM sąskaita faktūra buvo nepasirašyta atsakovo atstovo taip pat nesudaro pagrindo abejoti jos pagrįstumu, kadangi, kaip teismo posėdžio metu paaiškino buvęs atsakovo darbuotojas L. P., pasikeitęs įmonės vadovas jam buvo uždraudęs nuo pasirašyti iš ieškovo gautas PVM sąskaitas faktūras. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas, todėl abejoti 2016-10-26 PVM sąskaitos faktūros pagrįstumu, vien dėl to, kad ji nėra pasirašyta atsakovo atstovo, nėra pagrindo.
26. Iš byloje esančių draudimo dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2016 m. liepos 22 d. eismo įvykį patyrė atsakovui priklausančios transporto priemonės SCANIA R 440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei puspriekabė STAS S3000ZX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios buvo apgadintos. Teismo posėdyje L. P. paaiškino, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės buvo tvarkomos UAB ,,Olmekis“, todėl paskutinė 2016 m. spalio 26 d. ginčo PVM sąskaitą-faktūra buvo ieškovo išrašyta būtent už šiuos atliktus darbus. Iš byloje esančios 2016-10-26 PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog remonto darbai buvo atlikti SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei puspriekabės STAS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tiek R. G., tiek D. P., tiek L. P. paaiškino teismo posėdyje, jog faktiškai buvo remontuojamos eismo įvykyje apgadintos atsakovo transporto priemonės, tačiau PVM sąskaitoje-faktūroje buvo įvelta klaida, nurodant puspriekabės valstybinius numerius dėl neapdairumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybinio numerio suklydimas, nepaneigia darbų atlikimo fakto. Akivaizdu, jog neteisingas valstybinių numerių nurodymas galėjo atsitikti dėl žmogiškos klaidos. Juo labiau, kad šalys neginčijo, jog tokių klaidų pasitaikydavo ir anksčiau.
27. Apeliantas skunde nurodo, kad iš esmės panaši byla buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-776-881/2016) t. y. Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškinį dėl skolos už transporto priemonės remonto darbus priteisimo remdamasis automobilyje sumontuotos kontrolės ir stebėjimo sistemos duomenimis, taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, kada buvo atliekami atsakovui priklausančių transporto priemonių remonto rangos darbai pagal teismui pateiktas sąskaitas faktūras. Tačiau apelianto minima Vilniaus apygardos teismo nutartimi šioje byloje nėra pagrindo remtis, kadangi nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, t. y. nurodytoje byloje, priešingai nei šioje byloje, nebuvo konstatuoti tarp šalių susiklostę ilgalaikiai paslaugų teikimo santykiai ir paslaugų teikimo bei susiklosčiusi PVM sąskaitų faktūrų išrašymo praktika, kuomet sąskaitos buvo išrašomos vieną kartą per savaitę.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepadarė proceso normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Eglė Surgailienė
Vytautas Zelianka