Civilinė byla Nr. e2A-1728-340/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32329-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir restruktūrizuojamai Valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl neteisėto atšaukimo iš direktoriaus pareigų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) pateikti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021 m. spalio 19 d. raštą Nr. IBPS–S–524396–21 „Dėl informacijos pateikimo“, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. P–294, kuriuo ieškovas atšauktas iš restruktūrizuojamos Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų, taip pat pripažinti ieškovo atleidimą
iš VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovą į VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigas, priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2020 m. kovo 6 d. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. P–77 buvo paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigas, tą pačią dieną sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS–8. Ieškovas nuo 2020 m. kovo 9 d. pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Ieškovo nurodyta, jog visą darbo laikotarpį: niekada nebuvo pateikta pastabų dėl ieškovo vykdomų pareigų, neužfiksuota tarnybinių nusižengimų. Pažymėta, kad ieškovui per darbo laikotarpį pavyko pagerinti VĮ „Mūsų amatai“ veiklą ir visiškai įgyvendinti tikslus. Ieškovas atlikdamas savo darbines funkcijas siekė pirmenybę teikti viešuosius interesus atitinkančiam pareigų atlikimui bei, pirmiausia, veikti VĮ „Mūsų amatai“ veiklos tikslais ir interesais.

3.       Vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01–0–00240–20 ieškovui 2021 m. sausio 27 d. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje „turto išvaistymas“
bei 228 straipsnio 1 dalyje „piktnaudžiavimas“. Prokuroro prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi – ieškovą, nuo 2021 m. sausio 28 d.
iki 2021 m. liepos 28 d., laikinai nušalino nuo užimamų pareigų. 2021 m. liepos 19 d. teismo nutartimi, vadovaujantis tuo pačiu pagrindu, ieškovui laikinas nušalinimas nuo pareigų pratęstas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. Pasibaigus laikino nušalinimo nuo direktoriaus pareigų terminui, prokuroras nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti ieškovui laikiną nušalinimą.

4.       Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, ieškovas nuo 2021 m. spalio 29 d. atšauktas iš VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų, dėl to buvo nutraukta 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis. Ieškovui atšaukimas iš direktoriaus pareigų buvo labai netikėtas, įvykęs
per 24 valandas po laikino nušalinimo nuo pareigų pasibaigimo. Kadangi, ieškovas tikėjosi, pasibaigus laikinam nušalinimui nuo pareigų toliau sėkmingai grįžti į vadovaujamas pareigas ir sulaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovui atšaukimo iš pareigų priežastys aiškiai nebuvo įvardintos, nebuvo suteiktas galimybė paaiškinti susiklosčiusią situaciją, nebuvo išklausyta ieškovo nuomonė dėl tolesnio vadovavimo ir (ar) ateities planų.

5.       Atsakovas, Kalėjimų departamentas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, jog ieškovas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo atšauktas nuo 2021 m. spalio 29 d. iš direktoriaus pareigų. 2021 m. spalio 29 d. nutraukta su ieškovu 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis. Įsakymu ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo juo kaip direktoriumi, galinčiu užtikrinti viešuosius interesus atitinkantį pareigų vykdymą veikti VĮ „Mūsų amatai“ interesais ir apdairiai, kad tolimesnis ieškovo vadovavimas neatitiktų veiklos tikslų bei kenktų dalykinei reputacijai. Atsakovas įvertino tai, kad prokuroro prašymu, 2021 m. sausio 28 d. teismo nutartimi laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d.
iki 2021 m. spalio 28 d. ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų. Jog, ieškovas įtariamas, veikdamas su kitais asmenimis, iššvaistė jam patikėtą priklausantį didelės vertės turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Taigi atsakovas prašė ieškovės ieškinį atmesti.

6.       Atsakovė VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2022 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas žodine nutartimi nusprendė pakeisti VĮ „Mūsų amatai“ teisinį statusą iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovės. Dėl to, atsakovės nurodyta, kad pirma dėl ieškovo atleidimo (ne)teisėtumo nepasisakys. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakymas formaliai atitinka jam nustatys kriterijus. Antra, atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė – restruktūrizuojama, todėl turi finansinių sunkumų, kuriuos bando išspręsti vykdydama mokumo atkūrimo planą. Trečia, atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl grąžinimo į direktoriaus pareigas. Kadangi, ieškovo grąžinimas į darbą po gana ilgo laikotarpio galėtų pakenkti restruktūrizavimo bylai, t. y. lemtu jos nutraukimą, stabdymą ar tam tikrų procesų pasikeitimus. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovo ieškinys dalyje dėl reikalavimo grąžinti į direktoriaus pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį – atmestinas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu – atmetė ieškovo ieškinį.

8.       Teismas vadovaudamasis ieškovo ir Kalėjimų departamento 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 104 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika ir atsakovės VĮ „Mūsų amatai“ nuostatomis, darė išvadą, kad neribojama atsakovo Kalėjimų departamento teisė atšaukti ieškovą iš pareigų taikant savarankišką atleidimo institutą (DK 104 straipsnis). Dėl to, teismas atmetė ieškovo argumentus, jog Kalėjimų departamentas galėjo atleisti ieškovą tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taip pat atmesti ieškovo argumentai, kad iš atsakovo direktoriaus įsakymo negalima suprasti, dėl ko ieškovas atleistas.

9.       Daryta išvada, jog ieškovui pareikšti įtarimai dėl galimo turto išvaistymo bei piktnaudžiavimo tarnyba gali būti pagrindu prarasti pasitikėjimą ir netgi galima laikyti, kad dėl to yra ieškovo kaltė. Kalėjimų departamentas pagrįstai į šį aspektą atsižvelgė bei pagrįstai laikė, jog ieškovas prarado pasitikėjimą – ieškovą atšaukė iš pareigų. Teismas vertino, kad ieškovas įtariamas išvaistęs didelės vertės turtą, prarado pasitikėjimą dėl savo nesąžiningo elgesio. Taigi praradus pasitikėjimą galima vienintelė teisinė pasekmė, atšaukimas iš pareigų.

10.       Atšaukimo iš pareigų būtinumą turėjo lemti ir galima rizika, jog ieškovas bus pripažintas kaltu, t. y. viešasis interesas nepateisintų atsakovo veiksmų, kuriais jis būtų leidęs ieškovui po nušalinimo pabaigimo eiti pareigas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kita vertus, teismas neatmetė prielaidos, kad ieškovas gali būti išteisintas ar ikiteisminio tyrimas – nutrauktas, bet vertino, jog tokios aplinkybės automatiškai negalėtų sugrąžinti pasitikėjimo ieškovu.

11.       Teismas sutiko su Kalėjimų departamento argumentu, kad jei atsakovo direktorius nebūtų atšaukęs ieškovo iš direktoriaus pareigų, ieškovo tolesnis vadovavimas būtų traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu. Taigi pirma, ieškovo nušalinimo nuo pareigų netęsimas negali būti prilyginamas – išnykusiai (ne)pasitikėjimo rizikai ieškovu, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas. Pasitikėjimui prarasti nereikia įrodytų pažeidimų. Antra, ieškovo nušalinimui pasibaigus nebuvo leidžiama eiti pareigų, iš jų atšaukus per objektyviai trumpą laiką, t. y. ieškovas telefonu buvo informuotas apie tai, kad jis atleistas bei pakviestas atvykti susipažinti su įsakymu. Šios aplinkybės liudija nuoseklią poziciją, jog ieškovu nebuvo pasitikimą nuo įtarimų pareiškimo momento. Ieškovas nors ir dėjo pastangas, tačiau jos ne visuomet davė teigiamą rezultatą, dėl to ieškovo veikla nebuvo tokia, kokios tikėjosi atsakovas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 104 straipsnio 1 dalį, neatliko detalios su bylos aplinkybėmis susijusio teisinio argumentavimo analizės ir skundžiame sprendime iš esmės apsiribojo tik DK 104 straipsnio normos įvertinimu. Dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę atšaukti ieškovą iš pareigų taikant savarankišką atleidimo institutą. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, atsižvelgdamas į tai, jog teismas realiai neištyrė, neįvertino ir tinkamai nenustatė, kokie teisės aktai reglamentuoja VĮ „Mūsų amatai“ veiklą, kokia yra direktoriaus atšaukimo iš pareigų tvarka, koks subjektas kompetentingas priimti įsakymą dėl direktoriaus atšaukimo iš pareigų. Tik įvertinus ir išsiaiškinus teisinio reglamentavimo atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms – įmanoma kvalifikuotai įvertinti, ar ieškovo atšaukimas iš direktoriaus pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas.

12.2.                       Ieškovas pastebėjo, kad teismo išvados dėl tariamai įrodytos ieškovo kaltės laikytinos ne tik grubiu Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, bet ir teismo kompetencijos peržengimu. Skundžiamame Kalėjimų departamento 2021 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. P–294 nenurodyta jokių motyvų, susijusių su netinkamu tiesioginių ieškovo pareigų atlikimu ar retrospektyviai netinkamai vertinamu ieškovo vadovavimu.

12.3.                       Pirma, ieškovas direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2020 m. kovo 9 d., todėl negali būti laikomas atsakingu už veiklos rezultatus pirmąjį 2020 m. ketvirtį bei veiklos rezultatus
per 2020 m., nes juos lėmė ir ankstesnė veikla, lėmusi restruktūrizavimo proceso inicijavimą 2019 m. Antra, teismas netyrė, kokie buvo veiklos rezultatai 2020 m. pirmąjį ketvirtį ir kaip rezultatai kito vėlesniais ketvirčiais. Ieškovo vadovavimo laikotarpiu, veiklos nuostolis sudarė tik 457 171 Eur, t. y. rezultatai pradėjo gerėti, nuostoliai mažėjo. Vėliau, 2021 m., kai ieškovas buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų – nuostolingai. Pažymėta, jog teismas rėmėsi „akių dūmimo“ sąvoka, tačiau nepateikė šios sąvokos teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.  

12.4.                       Kita vertus, pareikšti įtarimai nelaikyti pakankamu pagrindu ieškovą atšaukti iš direktoriaus pareigų, t. y. tik pagrindas, spręsti klausimą dėl ieškovo nušalinimo nuo einamų pareigų, darbo sutarties vykdymo sustabdymui, įvertinant galimybę ieškovą perkelti į kitas pareigas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, savo iniciatyva pasisakė dėl ieškovo kompetencijos. Skundžiamame įsakyme nenurodyta jokių ieškovo kompetencijos trūkumų, kurie neleistų eiti direktoriaus pareigų / būtų pagrindas ieškovą atšaukti iš užimamų pareigų.

12.5.                       Teismas neatskleidė ginčo esmės – pasisakė ne dėl ginčo dalyko,
todėl neįvertino aplinkybių, susijusių su ieškovo atšaukimu iš pareigų (ne)pagrįstumu (ne)teisėtumu bei realiais finansiniais rezultatų pokyčiais ieškovo vadovavimo laikotarpiu.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kalėjimų departamentas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

13.1.                       Ginčas kilo dėl to, kad ieškovas įsakymu nuo 2021 m. spalio 29 d. atšauktas iš direktoriaus pareigų. 2021 m. spalio 29 d. nutraukta su ieškovu 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis. Ieškovas atšauktas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, bet ne nustatyti kalti veiksmai.

13.2.                       Ieškovas neatvyko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri sudaro daugiau
kaip 20 tomų, nors tokią teisę ir turėjo. Pirmosios instancijos teismas ragino susipažinti
su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ieškovas šia teise nepasinaudojo. Be kita ko, ieškovas turėdamas ilgametę vadovaujamo darbo patirtį, teisinį išsilavinimą – turėjo žinoti įstatymų nustatyta teisinį reglamentavimą, pagal kurį ieškovas galėjo būti atšauktas iš direktoriaus pareigų nesibaigus kadencijos terminui ir nesant jo kaltės.

13.3.                      Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui įrodė, jog tinkamai laikėsi atšaukimo iš pareigų teisinio reguliavimo. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų dėl atšaukimo iš pareigų pažeidimų(–o). Atsakovas galėjo vadovautis DK 104 straipsniu, nes tarp šalių 2020 m. kovo 6 d. sudarytos darbo sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta DK nustatytais pagrindais.

13.4.                      Ieškovui pradėjus eiti pareigas, finansinė būklė ėmė sparčiai blogėti, todėl 2020 m. spalio 26 d. restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita įrodo, jog 2020 m. augo pardavimo sąnaudos, netinkamai administruotos veiklos sutartys, nesiimta struktūrinių pertvarkų, reguliariai neaudituotos veiklos pajamos ir išlaidos. Iš ataskaitos matyti, kad ieškovo nušalinimo dieną – finansinė padėtis buvo beviltiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinio teismo argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas paprastai sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ir pirmąja instancija išnagrinėtos bylos ribų. Paprastai apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, išskyrus reikalavimus, kurie yra neatskiriamai susiję su jau pareikštais pirmosios instancijos teismui (CPK 312 straipsnis). Tačiau darbo byloms taikoma šių taisyklių išimtis – apeliacinės instancijos teismui įstatymu leista peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, be to žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Šią apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieškinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieškinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-366/2004, 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-2009, 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

15.        Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovas V. G. 2020 m. kovo 6 d. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-77 buvo paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigas ir su juo 2020 m. kovo 6 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-8.

17.       Vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00240-20 ieškovui V. G. 2021 m. sausio 27 d. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas) ir 228 straipsnio I dalyje (piktnaudžiavimas).

18.       Prokuroro prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. IBPS-V-208214-21 ieškovą nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. laikinai nušalino nuo užimamų pareigų. 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1650662-2 laikinas nušalinimas nuo direktoriaus pareigų buvo pratęstas nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. Pasibaigus laikino nušalinimo nuo direktoriaus pareigų terminui, Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-294 Ieškovas nuo 2021 m. spalio 29 d. buvo atšauktas iš restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų ir su juo buvo nutraukta 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DS-8.

19.       Įsakyme dėl atšaukimo iš pareigų nurodyta, kad ieškovas atšaukiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnio 5 dalimi, 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 127 straipsnio 6 dalimi, valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė) įstatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatų patvirtinimo“, 19.1 papunkčiu, 22 punktu.

20.       Įsakymo motyvuojamoje dalyje Kalėjimų departamento direktorius įvertinęs tai, kad prokuroro prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. IBPS-V-208214-21 nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1650662-21 nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. Įmonės direktorius V. G. buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų, kad Įmonės direktorius V. G. įtariamas, veikdamas su kitais asmenimis, iššvaistė jam patikėtą Įmonei priklausantį didelės vertės turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021-10-19 rašte Nr. IBPS-S-524396-21 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją, kad Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00240-20, kuriame Įmonės direktoriui V. G. 2021-01-27 pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas) ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) ir prašymą spręsti V. G. tinkamumą eiti vadovaujančias pareigas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertindamas, kad Įmonės vadovui suteikti platūs įgaliojimai veikti Įmonės vardu, kad dėl nurodytų aplinkybių yra prarastas pasitikėjimas Įmonės direktoriumi V. G., kaip galinčiu užtikrinti viešuosius interesus atitinkantį pareigų vykdymą veikti Įmonės interesais rūpestingai ir apdairiai, kad tolimesnis V. G. vadovavimas Įmonei neatitiktų Įmonės veiklos tikslų bei kenktų Įmonės dalykinei reputacijai, atšaukė V. G. nuo 2021 m. spalio 29 d. iš restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų ir 2021 m. spalio 29 d. nutraukė su V. G. 2020 m. kovo 6 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. DS-8.

21.       Ieškovas V. G. su atšaukimu iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimu nesutiko, kreipėsi su ieškiniu į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

22.        Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo tarp ieškovo – VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus ir atsakovo Kalėjimų departamento, t. y. ar atsakovas (ne)pažeidė įtvirtintų VĮ „Mūsų amatai“ vadovo teisių jį atšaukiant iš pareigų. Ieškovas iš valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų buvo atšauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, t. y. praradus pasitikėjimą. Apeliantas argumentuoja, kad atsakovas negalėjo atšaukti ir atleisti iš darbo pagal DK. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės įmonės vadovo atšaukimą iš pareigų pripažinimo neteisėtu, aiškinimo ir taikymo. 

Dėl ieškovo atleidimo pagrindo ir tvarkos.

23.       Apeliantas nurodė, kad jo vertinimu, pirmosios instancijos teismo klaidingai įvertino teisines ir faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo atšaukimu iš direktoriaus pareigų bei tinkamai neįvertino Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi nustatytos pareigos įvertinti teisinį reguliavimą, susijusį su juridinio asmens vadovo atšaukimu; teismas turėjo vertinti ne tik DK 104 straipsnio nuostatas, bet ir įmonės veiklą reglamentuojančių specialių teisės aktų tvarką. Teismas skundžiamu sprendimu neatliko detalios su bylos aplinkybėmis susijusios teisinio reguliavimo analizės ir skundžiamame sprendime apsiribojo tik DK 104 straipsnio normos vertinimu, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas Kalėjimų departamentas turėjo teisę atšaukti ieškovą iš pareigų taikant savarankišką atleidimo institutą ir pagrindą Darbo kodekso 104 straipsnį bei nesivadovauti Valstybės ir savivaldybių įmonių įsistatymo 11 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas Įmonės veiklą reglamentuojančių specialių įstatymo ir steigimo dokumentų vertinimą atliko neišsamiai ir paviršutiniškai. Skundžiamo sprendimo 7.1.1 – 7.1.5 punktai, kuriuose analizuojamas ieškovo atleidimo pagrindų ir tvarkos atitikimas DK nustatytai tvarkai, apsiribojama tik šešiomis pastraipomis; teismas neįvykdė procesinės pareigos ištirti ir įvertinti, ar ieškovo atšaukimas iš įmonės direktoriaus pareigų atitiko įmonės veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus ir steigimo dokumentus bei padarė klaidingas išvadas dėl DK 104 straipsnio 1 d. normos taikymo nagrinėjamoje byloje.

24.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija; pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų glaustumas savaime nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

25.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, kad jam DK 104 straipsnio nuostatos netaikytinos. Ieškovo įsitikinimu, analizuojant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą ir Įmonės įstatus, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatų patvirtinimo“, kuriais Įsakyme grindžiamas jo atšaukimas iš pareigų, ieškovo situacija neatitinka nei vieno teisės aktuose nurodytų aplinkybių, remiantis kuriomis būtų galima spręsti, kad ieškovas yra netinkamas asmuo eiti įmonės vadovo pareigas. Įmonių įstatymas nenumato, kad asmuo negali būti skiriamas į vadovo pareigas ar eiti šių pareigų, jeigu atliekamame ikiteisminiame tyrime jam yra pareikšti įtarimai. Įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada draudžiama asmenį skirti į įmonės vadovo pareigas. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai nedraudžia teisėtai užimti ir eiti Įmonės direktoriaus pareigas. Ieškovas neatitinka nei vieno iš Įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytų atvejų.

26.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog jis galėjo būti atleistas tik esant vienam iš Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų; ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai prie šių pagrindų nepriskiriami ir nedraudžia teisėtai eiti valstybės įmonės vadovo pareigas.

27.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantas (ieškovas) buvo atšauktas iš valstybės įmonės vadovo pareigų. 

28.       Teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos. Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu, o tai reiškia, kad bet kuriuo momentu, esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Pradėdamas eiti tokias pareigas asmuo turi žinoti, kad, nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti atšauktas iš pareigų. Akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

29.       Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala.

30.       Nuo 2017 m. liepos 5 d. įsigaliojusiame DK buvo įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis). Iki 2017 m. liepos 5 d. vadovo atšaukimo institutas buvo nustatytas atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktą. Nuo 2017 m. liepos 5 d. galiojančio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas, atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 45 punktas).

31.       Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018.kt.).

32.       DK VII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, 104 straipsnis numato, jog be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Minėta teisės norma neišskiria, apie kokio juridinio asmens, privataus ar viešojo, vadovo atšaukimą kalbama, taigi, ši norma taikoma visų tipų juridinių asmenų vadovams.

33.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018), vertinant tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš esmės turi priimti motyvuotą sprendimą dėl įstaigos vadovo atšaukimo, kadangi atšaukimas lemia darbo santykių pabaigą (darbo sutarties nutraukimą), o motyvavimas siejamas su atšaukiamo vadovo kalte ar kaltės nebuvimu. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi absoliučią teisę atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų praradus pasitikėjimą juo be jokios motyvacijos, tačiau nemotyvuotas sprendimas dėl vadovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą vertintinas kaip vadovo atšaukimas iš pareigų nesant jo kaltės, todėl tokiu atveju atšaukiamas iš pareigų asmuo išsaugo visas garantijas, o motyvavus tokį sprendimą ir įrodžius kaltus vadovo veiksmus, atšauktas vadovas netenka visų garantijų (DK 104 straipsnio 2 dalis).

34.       Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo atleidimui dėl prarasto pasitikėjimo DK 104 straipsnio nuostatos buvo taikytos pagrįstai.

35.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl galimo atleidimo tvarkos pažeidimo, pažymėtina, kad ieškovo atleidimo metu galiojusio DK 104 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Bylos duomenimis atsakovė VĮ „Mūsų amatai“ yra valstybės įmonė, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis, valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatais, patvirtintais Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu, kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia Darbo kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Įmonės įstatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatų patvirtinimo“, 19.1 papunktyje nustatyta, kad Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu, sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus (aprašymą). Vadovaujantis šių Įmonės įstatų 2 punktu, Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Kalėjimų departamentas. Įmonės įstatų 21 punkte nustatyta, kad Įmonės vadovas yra atskaitingas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, t. y. Kalėjimų departamentui. Įmonės įstatų 22 punkte nustatyta, kad Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t .y. Kalėjimų departamentas, skiria ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatyta tvarka atšaukia įmonės vadovą.

36.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad DK 104 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, jog vadovo atšaukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas, kaip valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėjo teisę atšaukti ieškovą iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu.

37.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018), nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007).

38.       Tačiau, nors įmonės vadovo paskyrusio subjekto teisę yra absoliuti, valstybės įmonės savininko teisės įgyvendinanti institucija ar jos atstovas (darbdavys) ir darbuotojas (įmonės vadovas) gali susitarti dėl papildomų (individualizuotų) darbo sutarties sąlygų, kurios tampa darbo sutarties šalims privalomos.

39.       Bylos duomenimis apelianto ir atsakovės VĮ „Mūsų amatai“ 2020 m. kovo 6 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-8. 9 punktas numato, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas (ieškinio priedai 3, 5).

40.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą, minėta, nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018 54 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta DK 104 straipsnis 1 d. pagrindu, netaikant įspėjimo termino. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino apelianto atleidimą iš darbo teisėtu, skundžiamame sprendime nenustatė ir nesiaiškino, ar atleidžiant apeliantą konstatuota jo kaltė (ir dėl to atleidimo procedūra buvo teisėta), ar atleidžiant kaltės klausimas nebuvo spręstas (ji nenustatyta) ir dėl to atleidimo procedūros galėjo būti pažeistos. Teismas pagrįstai nurodė, kad kaltė, kaip darbuotojo atsakomybės pagrindas, nėra būtina vadovo atšaukimo iš pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai nevertino, apelianto kaltės, siekiant įvertinti jo atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą darbo sutarties 9 punkto nuostatų kontekste.

Dėl pasitikėjimo praradimo apeliantu vertinimo.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga (DK 65 straipsnio 3 dalis). Tai yra viena iš darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Faktinės aplinkybės, dėl kurių darbdavys prarado pasitikėjimą apeliantu išdėstytos Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. P-294 dėl apelianto atšaukimo iš restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų. Vertindamas pasitikėjimo apeliantu praradimo klausimą teismas turėjo vertinti darbdavio nurodytas ir įsakyme dėl atšaukimo iš pareigų  nurodytas aplinkybes. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais kad pasitikėjimo praradimo aplinkybės dėl Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų išeina už ieškovo ir atsakovo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų; teismo sprendimo motyvai ir argumentai dėl šio įstatymo nuostatų yra pertekliniai. 

43.       Apeliantas taip pat nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu atliktu ikiteisminio tyrimo medžiagos vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovui pareikšti įtarimai dėl galimo įmonės turto iššvaistymo parduodant metalo laužą bei tais pačiai veiksmais piktnaudžiavimo tarnyba gali būti pagrindu prarasti pasitikėjimą ir netgi galima laikyti, kad dėl to yra ieškovo kaltė. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos tesimas skundžiamame sprendime analizavo tiek atsakovo nurodytas, tiek savarankiškai paties teismo iškeltas hipotetines versijas dėl apeliantu nepakankamai  aktyvių veiksmų valdant įmonę, apelianto kvalifikacijos ir kompetencijos. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame atsakovo Kalėjimo departamento 2021 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. P-294 nėra jokių nuorodų į apelianto veiksmus, susijusius su netinkamu tiesioginių ieškovo pareigų atlikimu bei netinkamu vadovavimu įmonei.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia neapibrėžtumo situacija susiklostė dėl nepakankamai aiškių bylos nagrinėjimo ribų nustatymo; teismas neišsiaiškino, ar apeliantas buvo atleistas praradus darbdavio pasitikėjimą dėl apelianto kaltų veiksmų, ar be darbuotojo kaltės. Pirmu atveju atsakovas (darbdavys) turėjo apibrėžti, kokie konkretūs kalti atsakovo veiksmai lėmė pasitikėjimo apeliantu praradimą ir apelianto atleidimą iš darbo (ar veiksmai, nurodyti skundžiamame įsakyme dėl atšaukimo iš pareigų, ar galimai ir kiti konkretus apelianto kalti veiksmai) ir juos įrodinėti. Tuo atveju, jeigu apeliantas atleistas iš pareigų be darbuotojo kaltės, praradus pasitikėjimą vien dėl ikiteisminio tyrimo bylos iškėlimo ir įtarimų pateikimo apeliantui, svarstytina, ar darbdavys turėjo atleisti darbuotoją taikant Darbo sutarties 9 punkte nustatyta  atleidimo iš darbo (įspėjimo) tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

45.       Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

46.       Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

47.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas, atleisdamas apeliantą iš darbo dėl prarasto pasitikėjimo, nenurodė, ar pasitikėjimas apeliantu buvo prarastas dėl jo konkrečių kaltų veiksmų, ar be darbuotojo kaltės; atitinkamai teismas, nenustatęs bylos nagrinėjimo ribų, negalėjo adekvačiai įvertinti, ar apeliantas buvo atleistas nepažeidžiant Darbo sutartyje su apeliantu įtvirtintos atleidimo tvarkos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad  pirmosios instancijos teismas neatskleidė  nagrinėjamos bylos esmės.

48.       Siekiant nustatyti nutartyje nurodytas apelianto atleidimo  aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos šios nutarties dalyje  išdėstytos aplinkybės, gauti papildomi įrodymai ir šalių paaiškinimai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl apelianto atleidimo teisėtumo.

49.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus apygardos tesimo  teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius

                                                                                                                         Tatjana Žukauskienė