Civilinė byla Nr. e2A-1525-967/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11284-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 2.3.5.2.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Č. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. K. patikslintą ieškinį atsakovui Č. K. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – L. K..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą, galutinai patikslinusi reikalavimus prašydama priteisti iš atsakovo Č. K. pilnamečio vaiko išlaikymą (paramą), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., kurį sudaro 3000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ji mokosi (duomenys neskelbtini) universitete ir studijuoja (duomenys neskelbtini) mokslus. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11283-559/2022 nustatė, kad ieškovės poreikiai per mėnesį, jai esant moksleive, sudarė 500 Eur, ir iš atsakovo priteisė jai 200 Eur išlaikymą. Ieškovės poreikiai tapus studente ir išvykus gyventi į Vilnių išaugo; per mėnesį mokantis aukštojoje mokykloje 2022-2023 mokslo metais jie buvo tokie: maistui – 220 Eur, būstui – 90 Eur, drabužiams – 50 Eur, sveikatos priežiūrai – 40 Eur, higienai – 40 Eur, transportui – 80 Eur, telefono ir interneto išlaidos – 50 Eur, iš viso 570 Eur. Papildomai ieškovės išlaidos už studijas 2022-2023 mokslo metais buvo 2 704 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudarė 225 Eur. Geruoju susitarti su atsakovu dėl materialinės paramos studijų metu ieškovei nepavyko.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti paramą, ji mokėsi ne ilgiau kaip 3 val. per dieną, todėl turėjo galimybę dirbti. Be to nurodo, kad ji gauna lėšas iš užsienio – Vokietijos Vyriausybė sumoka 250 Eur kasmėnesines išmokas, šios pajamos mažina ieškovės patiriamas išlaidas. Nors ieškiniu prašoma priteisti išlaikymą už praėjusį laikotarpį, tačiau sprendimas turės būti vykdomas šiuo metu, kuomet atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas neturi santaupų, jo pajamas sudaro senatvės pensija. Sveikata, būsto išlaikymas reikalauja didelių išlaidų. Šiuo metu jis galėtų mokėti ieškovei 10-12 Eur. Jis gauna 493 Eur senatvės pensiją, iš darbo išėjo dėl sveikatos būklės. Jam priklauso vienas garažas ir pusė buto (duomenys neskelbtini) mieste. Poliklinikoje yra teikiamos masažo paslaugos, bet jos nėra efektyvios, reikia samdyti privatų masažistą. Per tris mėnesius atsakovui reikia 5-8 masažų kurso, vieno masažo kaina – 50 Eur. Vaistams per mėnesį atsakovas išleidžia 180 Eur, maistui – 200 Eur, išlaidos būstui yra 100 Eur žiemą, vasarą – 80 Eur, ir apie 40 Eur už elektrą, vandenį. Trečiasis asmuo daug kartų sakė, kad ieškovė nėra jo dukra. Atsakovas yra skolingas savo broliui, lėšas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti yra pasiskolinęs. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sumokėjo 2704 Eur už studijas aukštojoje mokykloje; išlaidų mokslui įtraukimas į prašomą priteisti paramą nepagrįstas. Ieškovės banko sąskaitų analizė patvirtina, kad ieškovė maitinasi kavinėse, picerijose, ji dažnai keliauja, apsistoja viešbučiuose, perka nereikalingus daiktus (pvz., rūkalus). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei dėl jos sunkios finansinės padėties būtų reikalinga parama, ir ji savo ateitį sietų su studijomis. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės paskaičiuotos išlaidos nėra pagrįstos. Išlaidas už būstą dengė G. V., drabužiams nereikia 40 Eur per mėnesį, 40 Eur sveikatos priežiūrai per mėnesį jaunam žmogui yra per daug, transporto išlaidoms ieškovė neturėjo skirti 80 Eur, nes nebuvo būtinybės važiuoti kiekvieną savaitgalį į (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji yra susistabdžiusi studijas. Studijuodama, ji negalėjo dirbti, kadangi po paskaitų jai reikėjo ruoštis seminarams, kitoms paskaitoms, atlikti namų, rašto darbus. Per 2022-2023 m. mokslo metus ji pajamų neturėjo.
4. Trečiasis asmuo teisme palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Ieškovės motina paaiškino, kad dirbdama Vokietijoje, pilnai išlaiko dukrą. Jonavos mieste yra jos, ieškovės namai; ieškovė važinėjo namo prižiūrėti savo senelę. Ieškovė turi mokytis, o ne dirbti. Kadangi ji dirba Vokietijoje, ši valstybė moka 250 Eur vaiko pinigus. Už butą, kuriame gyveno ieškovė, trečiasis asmuo mokėjo giminaičiui, reikėjo mokėti komunalinius mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 2554 Eur paramos įsiskolinimo, mokamo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur. Teismas nurodė, kad:
5.1. ieškovė ginčo laikotarpiu neturėjo lėšų bei galimybių patenkinti savo būtinuosius poreikius, todėl ieškovė įrodė aplinkybes, jog ginčo laikotarpiu jai buvo būtina tėvo parama. Atsakovas šios išvados nepaneigė. Atsakovo apeliavimas į ieškovės galimybę dirbti nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas. Teismas iš byloje esančio 2022 m. – 2023 m. 1 kurso studijų tvarkaraščio nustatė ieškovės užimtumą paskatose. Pagal jį, nors užsiėmimai universitete vyko ne visą darbo dieną, tačiau jie trukdavo nuo 1,5 val. – 6 val. Taigi, ieškovė objektyviai neturėjo galimybės dirbti darbo dienomis. Užimtumas paskaitose ne visą darbo dieną nereiškia, kad studentai neturi tęsti studijų po užsiėmimų. Studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., o tai, teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Todėl teismas pritarė ieškovei, kad darbo dienų vakarais ir savaitgaliais ji turėjo ruoštis paskaitoms, seminarams, o trumpalaikės ieškovės išvykos į užsienį nepaneigia šios išvados, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į protingos trukmės laisvalaikį.
5.2. Ieškovė neprašė priteisti trečiojo asmens patirtų išlaidų už mokslą, savo išlaidas grindė banko sąskaitos išrašais, pirkimo čekiais, mokėjimais už komunalines paslaugas, taip pat žodiniais paaiškinimais. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti ginčo laikotarpiu kasdieniai jos poreikiai yra iš esmės realaus ir protingo dydžio. Ieškovės nurodytos išlaidos maistui (220,00 Eur) ginčo laikotarpiu iš esmės pripažintinos protingomis ir adekvačiomis (vidutiniškai 7,33 Eur per dieną).Kartu teismas vertino, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimai 2022 m. gruodžio 26 d., 2023 m. gegužės 24 d.) apie apmokėtas komunalines paslaugas negalima detaliai nustatyti, kad išlaidų komunalinėms paslaugoms vidurkis per mėnesį sudarytų 90,00 Eur. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad G. V. prisidėdavo prie išlaidų, susijusių su nuomojamu iš ieškovės dėdės butu, dengimo. Ieškovės Swedbank, AB esančios sąskaitos išrašas patvirtino, kad šis asmuo ieškovei pervesdavo lėšas, kurių paskirtį nurodydavo „už butą“, „mokesčiai“, „nuoma“, „komunalai“. Teismas sprendė, jog yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki 50 Eur sumos per mėnesį, kuri pripažintina kaip atitinkanti protingumo ir realumo kriterijus. Spręsdamas dėl kitų ieškovės pateiktų išlaidų paskaičiavimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė fakto, kad kiekvieną mėnesį buvo skiriama 40 Eur sveikatos priežiūrai, nors ieškovė pateikė teismui mokėjimo čekį už apsauginių akinių įsigijimą (178,50 Eur). Ieškovė taip pat neįrodė 40 Eur kasmėnesinės sumos higienai. Teismas vertino, kad nurodytos išlaidos turi būti mažintinos iki 20 Eur sveikatos priežiūrai ir 20 Eur – higienai. Ieškovė neįrodė 50 Eur kas mėnesį mokamos sumos telefonui ir internetui. Šios išlaidos teismo mažintinos iki 30 Eur per mėnesį, kurios vertintinos kaip atitinkančios protingumo kriterijų. Drabužiams prašomas priteisti dydis – 50 Eur – vertintinas kaip pagrįstas. Dėl 80 Eur transporto išlaidoms paskaičiavimo, teismas nurodė, kad negalima paneigti asmens, studijuojančio kitame mieste, poreikio grįžti namo, tačiau naudotis asmenine transporto priemone vietoje viešojo transporto, taip patiriant išlaidas kurui, automobilio eksploatavimui, yra ieškovės pasirinkimas, o ne nulemtas objektyvių aplinkybių poreikis, todėl ieškovės transporto išlaidas teismas sumažino iki 50 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimui ginčo laikotarpiu buvo 440 Eur per mėnesį. Teismas nepritarė atsakovui, kad šias ieškovės būtinas išlaidas turi prisiimti tik trečiasis asmuo, o jis neturi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
5.3. Pasiakydamas dėl atsakovo atstovo teiginių apie ieškovės gaunamas pajamas iš Vokietijos ir jų skyrimą būtiniems ieškovės poreikiams, kas, atstovo manymu, paneigtų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nurodė, kad ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog Vokietijos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. pervedinėjo į ieškovės sąskaitą po 219 Eur, nuo 2023 m. ši suma padidėjo iki 250 Eur. Kaip nurodė trečiasis asmuo, tai yra vaikui mokami pinigai, kadangi ji dirba Vokietijoje. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovė gavo 2876 Eur (4 mėn. po 219 Eur ir 8 mėn. po 250 Eur) (ieškovės banko sąskaitos išrašai). Ieškovės ir jos atstovės teigimu, Vokietijos Vyriausybės mokami pinigai buvo panaudoti įmokai už studijas. Byloje nustatyta, kad ieškovės studijos yra mokamos, už studijas sumokėta 2704 Eur, o tai sudaro apie 225 Eur per mėnesį (2022 – 2023 mokslo metai). Nustačius šias aplinkybes, teismas sutiko su ieškove, kad Vokietijos Vyriausybės mokama parama negalėjo būti panaudota ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimui. Tačiau įmokai panaudota 2704 Eur, t. y. mažiau, nei jai buvo sumokėta Vokietijos Vyriausybės. Likutį – 172 Eur – ieškovė galėjo panaudoti savo reikmėms, todėl teismas sprendė, kad būtų pagrįsta pusę šios sumos priskirti kaip atsakovo prievolės išlaikyti dukrą dengimui.
5.4. Teismui sprendžiat dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei, buvo įvertinta, kad beveik visu laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti paramą, t. y. iki 2023 m. birželio 31 d., atsakovas dirbo ir gavo senatvės pensiją, vienišo asmens išmoką, jam buvo išmokėta išeitinė kompensacija. Sprendžiant iš rašytinių įrodymų, jo pajamos tuo metu sudarė apie 1150 Eur (726 Eur + 391,09 Eur + 32 Eur) per mėnesį (iki 2023 m. birželio 31 d.). Sodra duomenimis, atsakovui 2023 m. birželio mėn. išeinant iš darbo, jam buvo sumokėta 4144,62 Eur (2500 Eur atskaičius mokesčius). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas galėjo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. teikti dukrai (ieškovei) 220 Eur išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nenurodė teismui duomenų, paaiškinančių, kodėl jis savalaikiai nevykdė šios pareigos, nors būdamas dukros tėvu jis turėjo žinoti apie paramos ieškovei, įstojusiai į aukštąją mokyklą, reikalingumą.
5.5. Lyginant atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, teismas pripažino, kad trečiojo asmens pajamos buvo didesnės, tačiau nustačius, kad ir atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę teikti 220 Eur paramą dukrai, padarė išvadą, kad pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo nėra.
5.6. Ieškinį tenkinus 85 proc., teismas atitinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1144-1195/2024 ir priimti naują sprendimą atmetant ieškovės ieškinio reikalavimus; 2) Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į ieškovės nesąžiningumą, kad ieškovė kelis kartus tikslino ieškinio dalyką pareikšdama patikslintus ieškinius. Dėl nurodyto, atsakovas turėjo piniginių ir laiko sąnaudų, o sprendimas prieštaravo įstatymo normoms įtvirtintoms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsniui.
6.2. Ieškovė melavo 2024 m. sausio 9 d. įvykusio teismo posėdžio metu. Į klausimą dėl mokymosi atsakė, kad mokosi ir nėra akademinėse atostogose. Tik universitetui pateikus pažymą buvo išaiškinta apgaulė. Vėliau byloje buvo išaiškinta dar viena apgaulė, dėl to, kad ieškovė teigė, kad yra išlaikoma tik savo motinos. Dėl nurodytų apgaulių išaiškinimo, atsakovė du kartus tikslino ieškinį, o atsakovas teikė atsiliepimą. Teismas pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vertino tik galutinai patikslinto ieškinio reikalavimus, kas nėra teisinga. Be to ieškovei byloje pareiškus turint tris bankines sąskaitas buvo vertintos tik dvi.
6.3. Teismo priteistina suma iš atsakovo turi būti mažinama ieškovės gaunamų pajamų dydžiu, kadangi teismas pripažino, kad ieškovės poreikiai pinigine išraiška laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo 5280 Eur, o pajamos iš Vokietijos vyriausybės sudarė 2876 Eur. Dėl to trūkstamos ir priteistinos lėšos sudarytų 2404 Eur (5280-2876). Tokiu būdu pripažinus, kad atsakovas turėtų dengti puse šios sumos, jis turėtų dengti tik 1202 Eur.
6.4. Teismo išvada, kad ieškovė, dėl užimtumo negalėjo dirbti nepagrįstas. Ieškovės paskaitų tvarkaraštis neperkrautas dėstomų dalykų gausa, o pažymiai nurodo, kad ieškovė mokymuisi neskyrė deramo dėmesio. Teismo išvada, dėl ieškovės negalėjimo gauti pajamų dėl didelio užimtumo neparemta jokiais įrodymais ir yra atmestina. Pažymėtina, kad ieškovę tenkino Vokietijos vyriausybės apie 250 Eur kasmėnesinės išmokos, nes ji nesistengė ir nedėjo jokių pastangų, kad pagerintų savo finansinę padėtį.
6.5. Teismas šalims taikė skirtingus standartus, dėl ieškovo ir atsakovo teisės pasirinkti. Teismas pasisakydamas, dėl ieškovės trumpalaikių išvykų į užsienį teigė, kad kiekvienas asmuo turi teisę į protingos trukmės laisvalaikį, o atsakovo atžvilgiu, tai, kad atsakovas naudojasi privačių masažistų paslaugomis ir nesikreipė, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neva patvirtino pakankama lėšų turėjimą. Toks teismo vertinimas pažeidžia CPK 6 ir 21 straipsnius.
6.6. Teismas ignoravo ieškovės poziciją, kad ji 2024 m. vasario 28 d. patikslintame ieškinyje nereikalavo lygiomis dalimis paskirstyti paramos naštą. Teigdama, kad jos kasmėnesinės išlaidos sudaro 570 Eur ir iš atsakovo prašė priteisti mažiau nei pusę, t. y. 250 Eur kasmėnesinę paramą, kuri sudarė 48,86 procentus ieškovės deklaruotų išlaidų sumos.
6.7. Teismo teiginys, kad „trečiasis asmuo prisiima didesnę atsakomybę ir pareigą teikti dukrai išlaikymą“ yra nepatvirtintas. Teismui nustačius, kad trečiojo asmens pajamos buvo 1,5 karto didesnės, paramos našta turėjo būti diferencijuota, įvestas santykis, kuria dalimi kiekvienas iš tėvų turėtų teikti išlaikymą (paramą). Atsakovas pažymi, kad nors atsakovo pajamos iki 2023 m. birželio 31 d. buvo 1150 Eur, tačiau sprendimas turės būti vykdomas šiuo metu. Dabar atsakovo pajamos nesiekia 500 Eur. Gautos lėšos išleistos stiprinti sveikatai (atsakovui beveik 70 metų ir turima daug ligų). Teismo sprendimas neturi būti katastrofiškas vienai iš šalių.
6.8. Teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei nurodyta teismų praktika, leidžia padaryti išvadą, kad nebuvo nustatyti kriterijai leidžiantys teigti, kad ieškovei parama yra būtina, ji padarė viską, kad pagerintų savo finansinę padėtį. Taip pat nebuvo nustatyti kriterijai leidžiantys teigti, kad atsakovas turi galimybę mokėti priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Byloje nėra įrodymų leidžiančių teigti, kad ieškovė bandytų sumažinti savo išlaidas. Priešingai, remiantis banko sąskaitų išrašais matyti didelės išlaidos rūkalams, kavinių lankymui, kelionėms ir viešbučiams užsienyje. Teismas ignoravo teismų formuojamą praktiką, neatsižvelgė į įstatymo normas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 3.1921 straipsnyje.
7. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą. Ieškovė atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Č. K. yra ieškovės tėvas, kuris niekada savanoriškai neteikė dukrai materialinės pagalbos, o tik priverstinai – įpareigotas teismo sprendimu. Ieškovei pradėjus studijuoti, atsakovas neprisidėjo prie ieškovės poreikių tenkinimo. Ieškovė dėl nepertraukiamo mokslo proceso, būdama pirmo kurso dieninio skyriaus studentė negalėjo savęs išlaikyti, buvo apribotos darbo galimybės, nes priešingai nei nurodo apeliantas, mokslo procesas vyksta ne tik lankant paskaitas, bet ir po jų rengiant įvairias užduotis, projektus, dalyvaujant seminaruose. Ieškovė pažymi, kad mokslo procesas vyko pagal nuolatinių studijų formos programą ir ji buvo pastoviai užimta studijomis.
7.2. Ieškovė įrodė mokymosi aukštojoje mokykloje faktą, įrodė, kad ji mokosi sąžiningai ir yra pažangi, parama jai būtina, o atsakovas turi finansinių galimybių teikti paramą ieškovei. Atsakovas turi pareigą padėti savo dukrai įgyvendinti teisę mokytis, siekti savo išsilavinimo, ieškovė nereikalauja tenkinti jos visų poreikių bei norų. Ieškovė studijuodama nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. patyrė išlaidas, susijusias su studijomis Vilniuje.
7.3. Teismas teisingai nustatė, kad pagal turimas pajamas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovas turėjo galimybę teikti paramą ieškovei, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismas teisingai ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Todėl apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų yra atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuria dalinai tenkinti ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
12. Ieškovė teismui pateikė (duomenys neskelbtini) universiteto 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažymą apie studijas, pagal kurią ieškovė studijuoja šiame universitete (duomenys neskelbtini) mokslus. (duomenys neskelbtini) universiteto 2024 m. sausio 10 d. pažyma apie studijas patvirtina, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. yra akademinėse atostogose; numatoma studijas baigti 2027 m. birželio 30 d.
13. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
Dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui (ne)būtinumo
14. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė periodinį išlaikymą, mokamą po 220 Eur kas mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
15. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis). CK 3.1921 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas šio kodekso 3.193 straipsnis.
16. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).
17. Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
18. Taigi, kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-684/2023.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; 2015 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
20. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl paramos būtinumo pilnametei aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą besimokančiai ieškovei, nustatė, kad ieškovei studijų laikotarpiu yra reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ieškovės turtinę padėtį, nurodydamas, kad ji neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna paramą iš motinos, kitų pajamų negauna. Nors ieškovė nurodo, kad jos būtinieji poreikiai per mėnesį sudarė apie 570 Eur, ir ji iš tėvo prašė priteisti 250 Eur kas mėnesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos sumažino iki 440 Eur, nes ne visas būtinas išlaidas ieškovė įrodė.
Dėl materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko galimybių gauti lėšų
21. Pažymėtina, kad pats pilnametystės sulaukęs asmuo ir siekiantis studijuoti turi dėti pastangas gauti pajamų, o ne tikėtis visapusiškos paramos iš tėvų, tačiau tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
22. Šiuo atveju turi būti vertinamos ne tik realiai ieškovės gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.
23. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė studijuoja dieninėse studijose, kas savaime lemia jos ribotas galimybes, ypač pirmaisiais studijų metais, įsidarbinti darbo dienomis ar dirbti savaitgaliais (t. y. apskritai gyventi be poilsio).
24. Atsakovo teigimu, ieškovės pasiekimai nebuvo ypatingai geri, be to, neįrodyta, jog ieškovės motina prisidėjo didesne dalimi. Kaip jau minėta, ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) universitete studijuoja (duomenys neskelbtini) mokslus, studijų forma – nuolatinė; nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. ji yra akademinėse atostogose; ieškovės studijos yra mokamos, svertinis vidurkis buvo 6.40, ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad už studijas buvo sumokėta 2704 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neprašė iš atsakovo padengti išlaidų, susijusių su studijų apmokėjimu, dalies. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog bet kokiu atveju šios studijos buvo apmokėtos – iš ieškovės arba iš jos motinos lėšų.
Dėl tėvo galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą išlaikytinį, darė išvadą, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį 2022-2023 metais galėjo teikti ieškovei 220 Eur paramą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą, teigia, kad teismas neteisingai į vertino atsakovo sveikatą ir turtinę padėtį.
26. Vertinant realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).
27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos ginčo laikotarpiu sudarė 1150 Eur per mėnesį, Sodra duomenimis, 2023 m. birželio mėn. atsakovui išeinant iš darbo, jam buvo išmokėta 2500 Eur. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, jo vardu registruota viena transporto priemonė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino šias aplinkybes, taip pat ir atsakovo sveikatos būklę, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovas būtų patyręs akivaizdžių išlaidų dėl sveikatos būklės. Nors atsakovas pažymi, kad nors atsakovo pajamos iki 2023 m. birželio 31 d. buvo 1150 Eur, tačiau sprendimas turės būti vykdomas šiuo metu, o šiuo metu galimybių mokėti paramą ieškovei atsakovas neturi, visgi atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, pagal turimas pajamas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovas turėjo galimybę teikti paramą ieškovei, tačiau to geranoriškai nedarė.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. galėjo teikti ieškovei paramą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose.
1. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pagal patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus, nes tokio pobūdžio bylose šalims visos aplinkybės dažniausiai paaiškėja tik išsiaiškinus visas faktines aplinkybes. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, yra pagrįstos ir priimtos išsamiai įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, ką patvirtina į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 9 d. pažyma Nr., APD-2024-07113.
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
33. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, iš atsakovo priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
34. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1144-1195/2024.
Priteisti iš atsakovo Č. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė