Pranešėja Alona Romanovienė                                                                    Civilinė byla Nr. 2S-1498-163/2014

Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                                (Proceso Nr. 2-10-3-00196-2010-5)

                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                             116.8; 122.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 30 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. L. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-02 nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės V. L. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-13 sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo išdėstymo,

n u s t a t ė :

              atsakovė V. L. kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-13 sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. J. – 1 982 Lt – ir trečiajam asmeniui A. S. – 650 Lt – mokėjimą, leidžiant mokėti kiekvieną mėnesį po 50 Lt. Nurodė, kad yra antros grupės invalidė, silpnos sveikatos, gyvena viena, gaunama invalidumo pensija per mėnesį – 412 Lt, jokių santaupų neturi, todėl teismo priteistos sumos iškart negali sumokėti. Pažymėjo, kad sumokėjo valstybei teismo priteistą 96 Lt žyminį mokestį ir 76,70 Lt išlaidas už dokumentų įteikimą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-07-02 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė turi turto, o jos sunki padėtis nelaikytina ilgalaike, be to, turėjo pakankamai piniginių lėšų mokėti advokatui už atstovavimą civilinėje byloje. Atsakovė nepradėjo atlyginti ieškovei ir trečiajam asmeniui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų ieškovės ir trečiojo asmens interesus ir lūkesčius po bylos išnagrinėjimo greičiau atgauti jiems priteistas pinigų sumas bei teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus.

              Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – išdėstyti sprendimo vykdymą, mokant bylinėjimosi išlaidas po 50 ar 100 Lt per mėnesį iš gaunamos pensijos, nes kitų pajamų neturi. Teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad ji sumokėjo advokatui visas atstovavimo išlaidas, nes atstovavimo išlaidas mokėjo kartu su broliu V. R. ir tik 500 Lt, o kitas atstovavimo išlaidas – 1 000 Lt – sumokėjo kitas brolis R. R.. Be to, Klaipėdos apygardos teismas neteisingai 2013-12-13 sprendimu paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

              Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

              Atskirasis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-13 sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra įsiteisėjęs, šalims privalomas, jame nustatytų faktų šalys nebegali ginčyti (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu bei priteisimu. Šios bylos apeliacijos dalyką sudaro Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-02 nutartis, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl 2013-12-13 sprendimo dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. CPK 284 straipsnis nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.  Teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spręsdamas klausimą, ar atidėti sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Vykdant teismo sprendimą šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų ribojimų ir nuostolių.

              Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad turtinę padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, atsakovė kiekvieną mėnesį gauna senatvės pensiją, kuri, nors ir nedidelė, tačiau atsakovė ją gauna kiekvieną mėnesį ir bus mokama iki atsakovės gyvos galvos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nelaikytina sunkia ir sudaranti pagrindą išdėstyti teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo nuomone, teismo priteista 2 632 Lt bylinėjimosi išlaidų suma (1 982 Lt ieškovei ir 650 Lt trečiajam asmeniui) nėra tokia didelė, kurios atsakovė nebūtų pajėgi sumokėti. Be to, svarbu pažymėti, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-13 sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteista 2 632 Lt bylinėjimosi išlaidų, praėjo 10 mėnesių, per šį laikotarpį atsakovė galėjo atlyginti proceso šalims bent dalį bylinėjimosi išlaidų, mokėdama po 50 ar 100 Lt, tačiau to neatliko ir tokiais savo veiksmais pažeidžia šalių teisėtus turtinius interesus bei lūkesčius, kad teismo sprendimu priteistas sumas gautų iškart po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką.

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principais, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus (CK 1.2, 1.5 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas ir teisingai sprendė, kad nėra pagrindo išdėstyti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi vykdymą.

              Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniu,

n u t a r i a :

            Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-02 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Alona Romanovienė