Civilinė byla Nr. e2-1889-1102/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03655-2023-9

        Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.8.2;

 (S)

        2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei, Aniutai Vasilevskai, Jūratei Trumpickaitei,

dalyvaujant ieškovei advokatei R. P.,

atsakovės atstovei teisininkei M. S., 

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatės R. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ius Positivum“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės advokatės R. P. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ius Positivum“ (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovė prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 14935,65 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už penkerių metų laikotarpį (nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki  2023 m. rugsėjo 21 d.), kas sudaro 4480,69 Eur bei procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1.       iškėlus UAB „Estinos arka“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas šios bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“ (toliau – pirminis administratorius). Pirminis administratorius ir Advokatės R.P. kontoros advokatė Regina Pališkienė pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią advokatė teikė teisines paslaugas BUAB „Estinos arka“ bankroto procese, o pirminis administratorius įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje numatyta tvarka. Apmokėjimo už teisines paslaugas dydžius ir tvarką, numatytas sutartyje, patvirtino BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas.

2.2.       Už atliktas teisines paslaugas advokatė išrašė šias sąskaitas: 2012 m. balandžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 72 – 15000 Lt; 2012 m. gegužės 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 76 – 4000 Lt; 2012 m. gegužės 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 77 – 5 000 Lt; 2012 m. rugsėjo 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 78 – 19 324 Lt; 2013 m. rugsėjo 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 85 – 11 876 Lt; 2013 m. rugsėjo 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 86 – 14 897 Lt ir 2014 m. balandžio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 88 – 6 707 Lt. Viso išrašyta sąskaitų už 76 804 Lt, t. y. 22 262,02 Eur.

2.3.       Pirminis administratorius, nenurodydamas pagal kurią sąskaitą moka, 2013 m. lapkričio 11 d. pervedė advokatei 11 876 Lt, o 2014 m. gegužės 6 d. pervedė 13 400 Lt. Šie mokėjimai buvo užskaityti seniausioms skoloms padengti, tokiu būdu apmokėtos sąskaitos Nr.72, Nr.76, Nr.77 ir dalis sąskaitos Nr.78. Viso liko neapmokėta 51 528 Lt, t. y. 14 935,65 Eur (apmokėta 25 276 Lt, t. y. 7 326,37 Eur).

2.4.       BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas 2012 m. liepos 19 d. nutarimu uždraudė pirminiam administratoriui disponuoti BUAB „Estinos arka“ piniginėmis lėšomis. Nepaisant minėto draudimo, pirminis administratorius persivedė į savo sąskaitą BUAB „Estinos arka“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas, t. y. persivedė pinigus, kurie buvo advokatės pagalba išieškoti BUAB „Estinos arka“ naudai iš jos skolininkų.

2.5.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi pirminis administratorius UAB „Bankroto eiga“ buvo atstatydintas ir kitu BUAB „Estinos arka“ administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Ius Positivum“ (toliau – paskesnis administratorius). Ieškovės teigimu, už teisines paslaugas, atliktas BUAB „Estinos arka“ naudai, pareiga atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas atsirado paskesniam administratoriui (atsakovei).

2.6.       BUAB „Estinos arka“, administruojama paskesnio administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu pirminiam administratoriui dėl nuostolių atlyginimo ir įrodinėjo, kad pirminis administratorius padarė žalą bankrutuojančiai administruojamai įmonei ir jos kreditoriams, kurią sudaro 806 241,08 Eur, iš jų 46 534,45 Eur žala dėl neteisėtai atliktų mokėjimų iš įmonės piniginių lėšų.

2.7.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu nusprendė priteisti BUAB „Estinos arka“, atstovaujamos paskesnio administratoriaus, naudai iš pirminio administratoriaus 806 241,08 Eur nuostolių bei 6 proc. metinių procesinių palūkanų Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

2.8.       Ieškovės teigimu, paskesnis administratorius, reikšdamas ieškinį ir visos bylos eigoje palaikydamas reikalavimą į pinigines lėšas, kurios buvo išieškotos BUAB „Estinos arka“ naudai advokatės teiktų teisinių paslaugų pasėkoje, pripažino skolą advokatei, tačiau sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas neapmokėjo.

2.9.       Paskesnis administratorius yra verslu užsiimantis subjektas savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, kuris gavo lėšas administravimo išlaidoms, tačiau iš šių lėšų nesumokėjo privalomų mokėjimų advokatei (2023 m. spalio 18 d. DOK-49716).

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nutraukti tuo pagrindu, kad UAB „Ius Positivum“ nėra tinkama atsakovė, nenutraukus bylos ieškovės ieškinį atmesti, taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė įstatymų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiai argumentais ir aplinkybėmis: 

3.1.       Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4182-431/2009 iškėlė bankroto bylą UAB „Estinos arka“ (toliau – įmonė). Įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d.

3.2.       Pirminis administratorius UAB „Bankroto eiga“ Vilniaus apygardos teismui 2014 m. spalio 13 d. pateikė prašymą atstatydinti jį iš įmonės bankroto administratoriaus pareigų, Teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2190-431/2014 prašymą tenkino ir administratoriumi paskyrė atsakovę. Pirminis administratorius paskirtam paskesniam administratoriui perdavė ne visus įmonės dokumentus ir ne visą turtą, nors buvo teismo įpareigotas.

3.3.       Įmonės kreditorių susirinkimas 2012 m. liepos 19 d. priėmė nutarimą, draudžiantį pirminiam administratoriui disponuoti įmonei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir atlikti bet kokio pobūdžio mokėjimus.

3.4.       Atsakovės teigimu, nustatyta, kad pirminis administratorius nesivadovavo minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu ir po 2012 m. liepos 19 d. neteisėtai atliko mokėjimų, kurių visa suma sudaro 147 444,14 Lt, iš jų neteisėtai atlikti mokėjimai už teisines paslaugas – 30 125,00 Lt, į kurias yra įtrauktos ir dalis ieškovės pateiktų sąskaitų (2012 m. balandžio 27 d. sąskaita Nr. 72, 2012 m. gegužės 14 d. sąskaita Nr. 76, 2012 m. gegužės 14 d. sąskaita Nr. 77, 2012 m. rugsėjo 12 d. sąskaita Nr. 78, 2013 m. rugsėjo 5 d. sąskaita Nr. 85, 2013 m. rugsėjo 24 d. sąskaita Nr. 86).

3.5.       Įmonės kreditorių susirinkimas 2015 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 4 pavedė atlikti įmonės duomenų, turto, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir kitų finansinių duomenų analizę už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2014 m. lapkričio 11 d., kai įmonės bankroto administratoriumi buvo UAB „Bankroto eiga“. Atlikus analizę, nustatyta, kad pirminis administratorius neteisėtu (ne)veikimu padarė didelės materialinės žalos įmonei ir jos kreditoriams, kurią sudaro 806 241,08 Eur, iš jų: 1) 756 605,09 Eur žala, atsiradusi dėl įmonės valdymo organų pirminiam administratoriui perduoto įmonės ilgalaikio turto ir turto, įtraukto į atsargų grupę, neišsaugojimo ir netinkamo jo pardavimo procedūrų vykdymo; 2) 3 101,54 Eur žala, atsiradusi dėl įmonės valdymo organų pirminiam administratoriui perduoto kito trumpalaikio turto neišsaugojimo; 3) 46 534,45 Eur dydžio žala, atsiradusi dėl pirminio administratoriaus neteisėtai atliktų mokėjimų iš įmonės piniginių lėšų.

3.6.       Atsakovė (paskesnis administratorius), atstovaudama įmonę, kreipėsi į teismą dėl įmonei padarytų nuostolių atlyginimo, ieškinio suma 806 241,08 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1289-580/2017 įmonės ieškinį tenkino visa apimtimi,  Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-340-186/2018 minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

3.7.       Pirminis administratorius priteistos sumos nesumokėjo, nereagavo į daugkartinius paskesnio administratoriaus raginimus. Paskesnis administratorius, atstovaudamas įmonę, Panevėžio apygardos teismui 2018 m. spalio 16 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirminiam administratoriui. Pirminis administratorius 2018 m. spalio 26 d. pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame pasiūlė įmonės naudai sumokėti 20 000 Eur (15 000 Eur sumokant iš karto, o 5000 Eur – per 3 mėn.). Klausimas dėl taikos sutarties sudarymo buvo perduotas svarstyti įmonės kreditorių susirinkimui.

3.8.       Įvertinus duomenis, kad pirminio administratoriaus turtą sudaro (2017 m. balanso duomenimis) 10 443 Eur vertės trumpalaikis turtas ir 5 Eur vertės ilgalaikis turtas, kad kreditavimo rizika yra aukšta (laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. nuolatos turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, valstybės biudžetui), kad vidutinis atlyginimas 2017 m. vasario mėnesį darbuotojams siekė vos 66,15 Eur, kad pirminis administratorius yra išregistruotas iš PVM mokesčių mokėtojų, įmonės kreditorių susirinkimas 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 3 pritarė taikos sutarties sudarymui su pirminiu kreditoriumi (pasiūlymui pritarė daugiau nei 80 proc. įmonės kreditorių).

3.9.       Įmonės kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 7 įpareigojo paskesnį administratorių kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo įmonė būtų pripažinta pabaigta, priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-124-431/2019 pripažino įmonės pabaigą, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 18 d.

3.10.       Atsakovės teigimu, ieškinys pareikštas netinkamam subjektui. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos yra išrašytos įmonei, o ne atsakovei. Tai reiškia, kad teisinis santykis pagal išrašytas sąskaitas už paslaugas susiklostė ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp įmonės ir ieškovės. Atsakovė nėra laikytina tinkama šalimi byloje, nes, kaip minėta, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir nėra susiklostę jokie paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, darytina išvada, kad tinkama atsakovė neegzistuoja, todėl byla turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

3.11.       Ieškovė neįrodė suteiktų paslaugų fakto, pateikė tik išrašytas sąskaitas faktūras. Vien nepasirašytos sąskaitos negali įrodyti ir neįrodo, kad ieškovė iš tikrųjų suteikė paslaugas įmonei. Nepateikta nei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nei duomenų, patvirtinančių, kad sąskaitos buvo perduotos pirminiam administratoriui ar paskesniam administratoriui.

3.12.       Paskesnio administratoriaus atstovaujama įmonė, teikdama ieškinį pirminiam administratoriui, pateikė finansinę ataskaitą. Ataskaitoje buvo nurodytos ir ieškovės sąskaitos (kuriomis grindžiamas ieškinys šioje byloje) ir mokėjimai pagal jas, kurie buvo atlikti tuo metu, kai pirminiam administratoriui įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu buvo draudžiama disponuoti įmonės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Teismas šios ataskaitos pagrindu iš pirminio administratoriaus įmonei priteisė žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teismas pripažino, jog ieškovei atlikti mokėjimai buvo neteisėti. Atsakovės vertinimu, aptariama finansinė ataskaita neįrodo, kad atsakovė tariamai pripažino, jog ieškovė iš tikrųjų suteikė paslaugas įmonei. Priešingai, ši ataskaita įrodo, kad ieškovei mokėjimai atlikti neteisėtai.

3.13.       Ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti. Ieškovė galėtų reikšti reikalavimą įmonei tik dėl 2014 m. balandžio 25 d. išrašytos sąskaitos Nr. 88 pagrindu atsiradusios skolos, kurios dydis yra 1 942,48 Eur.

3.14.       Nei atsakovė (paskesnis kreditorius), nei įmonė niekada nedisponavo ieškovės nurodoma 2014 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra, šios sąskaitos neperdavė ir pirminis administratorius. Pastarąją aplinkybę įrodo kartu su atsiliepimu pateikiama ataskaita, kurioje nurodytos visos sąskaitos, kurios buvo perduotos pirminio administratoriaus paskesniam administratoriui (atsakovei) (2023 m. lapkričio 6 d. DOK-173922).

4.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame dėstė tokius papildomus argumentus ir aplinkybes:

4.1.       2011 m. rugpjūčio 23 d. Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su teismo paskirtu įmonės pirminiu bankroto administratoriumi. Pagal šią sutartį teisines paslaugas ieškovė teikė atstovaudama bankrutuojančios įmonės interesus. Teismui nušalinus pirminį administratorių ir nauju bankroto administratoriumi teismui paskyrus atsakovę, atsakovė įgijo visas bankroto administratoriaus teises ir pareigas, šiuo atveju pareigą apmokėti už įmonės naudai atliktą darbą t. y. administravimo išlaidas, kurios, remiantis Įmonių bankroto įstatymu, turėjo būti apmokėtos pirmiausiai. Teismų sprendimus, nutartis ir sąskaitas apmokėjimui ieškovė siuntė pirminiam administratoriui el. paštu. Iš teismų sprendimų, kuriais ieškovei padedant buvo priteistos lėšos įmonei, matosi visa reikalinga informacija.

4.2.       Iš atsakovės pateiktų dokumentų matosi, kad bankroto administratorius ieškovės siųstas sąskaitas gavo ir įtraukė į apskaitą. Iš ataskaitos matosi, kad apskaitoje už teisines paslaugas nustatyta skola.

4.3.       Dėl 2014 m. balandžio 25 d. sąskaitos, kompiuterio ekrano nuotrauka patvirtina, kad ieškovė 2014 m. balandžio 25 d. el. paštu siuntė bankroto administratorius įgaliotam asmeniui V. M. minėtą sąskaitą, kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taigi sąskaita pateikta tinkamai ir laiku.  Paskesnio administratoriaus pareiga buvo išreikalauti iš pirminio administratoriaus neperduotus dokumentus. 2014 m. balandžio 25 d. sąskaitoje nurodytas skolininkas, civilinės bylos numeris, kurioje įmonę atstovavo ieškovė, tai pagrindžia sąskaitos teisėtumą ir pagrįstumą.

4.4.       2016 m. spalio 7 d. ieškovė išsiuntė naujai teismo paskirtam paskesniam administratoriui pretenziją, kurioje nurodė, kad už bankrutavusios bendrovės naudai suteiktas teisines paslaugas-neapmokėta ir prašė apmokėti sąskaitas. Paskesnis administratorius į pretenziją nereagavo, pinigų nepervedė, nepasitikslino ar visas sąskaitas turi.

4.5.       Iš kreditorių susirinkimo 2012 m. sausio 3 d. protokolo Nr. 4 matosi, kad svarstyta ir nutarta „Dėl honoraro apmokėjimo advokatei Reginai Pališkienei už BUAB „Estinos arka“ interesų atstovavimą teismuose“. Taigi, apmokėjimo tvarka numatyta ne tik teisinių paslaugų sutartyje, bet ir patvirtinta kreditorių susirinkime. Dėl neva nepateiktų ataskaitų, iš minėto protokolo Nr.4 matosi, kad svarstyta teisininkės ataskaita ir rašoma, kad advokatė Regina Pališkienė plačiau informavo apie BUAB „Estinos arka“ vedamas bylas. 

4.6.       Ataskaitas apie bylų eigą ieškovė rengė periodiškai, jos buvo svarstomos kreditorių susirinkimuose. Iš pateiktos 2014 m. vasario 19 d. ataskaitos matosi to laikotarpio bylų eiga. Ataskaitoje aprašyta ir bylos eiga su atsakove UAB “Žvanga“. Pažymėtina, kad advokatas P. V., kuris parengė atsiliepimą į ieškinį, buvo įmonės kreditorių susirinkimų pirmininkas ir žinojo ne tik apie ieškovės vedamas bylas, bet ir apie tai, kad už atliktą darbą administratorius neapmokėjo. Nemokėjimo pagal ieškovės išrašytas sąskaitas klausimas buvo svarstomas kreditorių susirinkime. Pirminis administratorius buvo atstatydintas, o naujuoju administratoriumi, P. V. siūlymu, tapo atsakovė.

4.7.       Dėl atsiliepimo teiginio, kad pradiniam kreditoriui buvo draudžiama disponuoti lėšomis, kad ši neteisėtai atliko mokėjimus, taip pat ir ieškovei, pažymėtina, kad pinigai buvo apmokėti už atliktą darbą, taigi ieškovės atžvilgiu gautos lėšos yra teisėtos.

4.8.       Ieškinio senaties terminas-nepraleistas, tačiau, jeigu teismo nuomonė būtų kita, ieškovė prašo galimai praleistą terminą, atstatyti. Pirminis administratorius įmonės pinigus persivedė sau, taigi įmonė liko be lėšų, be to administratoriui ilgą laiką buvo uždrausta disponuoti lėšomis. Apie bankroto procesą ieškovei nebuvo žinoma. Byla susijusi su viešuoju interesu.

4.9.       Dėl atsakovės argumento, kad bankrutavusi įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl neva tinkama atsakovė neegzistuoja, pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą, paskesnio administratoriaus administruodama įmonė už suteiktas paslaugas bankroto procese, turėjo pareigą atsiskaityti pirmiau nei tenkinami kreditorių reikalavimai, o apmokėti turėjo iš administravimui skirtų lėšų. Atsakovė administravimui skirtas lėšas gavo, tačiau už suteiktas teisines paslaugas neapmokėjo, kitaip tariant, tas lėšas pasisavino. Taigi, UAB „Ius Positivum“ yra tinkama atsakovė.

4.10.       Nėra aišku, kaip administratorius galėjo išregistruoti bendrovę, jei apskaitoje užfiksuotos skolos ieškovei.

4.11.       Iš įmonės 2018 m. lapkričio 9 d. septynioliktojo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 2018 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimas neįvyko, o pranešimai apie pakartotinį kreditorių susirinkimą vykusį 2018 m. lapkričio 9 d. buvo išsiųsti registruotu paštu, t. y. pranešta taip, kad kreditoriai laiku pranešimo negautų. Pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo kreditoriams susirinkime buvo pateiktas taip: „pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo yra naudingas BUAB „Estinos arka“ kreditoriams“, “nesudarius taikos sutarties UAB „Bankroto eiga“ pasiūlytomis sąlygomis, priteistos sumos išieškojimo galimybės iš UAB „Bankroto eiga“ yra ir būtų neįmanomos“. Paskesnis administratorius sudarė sutartį, pažeidžiančią bankrutavusios bendrovės interesus. Taikos sutartis teismo nepatvirtinta (2023 m. gruodžio 4 d. DOK-190305).

5.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame dėstė tokius papildomus argumentus ir aplinkybes:

5.1.       Dublike nurodyti samprotavimai nėra pagrįsti jokiu teisiniu reguliavimu ir jokiais įrodymais. Dalis jų nesusiję su ginčo dalyku. Ieškovė siekia suklaidinti teismą, nurodo teiginius, kurie apeliacinės instancijos teismo yra konstatuoti kaip teisiškai nepagrįsti.

5.2.       Ieškovės teigimu, bankrutavusi įmonė liko skolinga ieškovei, tačiau ieškinį ieškovė pateikė atsakovei. Nemokumo administratorius neperima bankrutavusių įmonių skolinių įsipareigojimų, tokių įsipareigojimų neperėmė ir atsakovė iš jos administruotos BUAB „Estinos arka“.

5.3.       Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta ne pirminiu administratoriumi, kaip neteisingai nurodo ieškovė, o su įmone (BUAB „Estinos arka“), atstovaujama pirminio administratoriaus (UAB „Bankroto eiga“). Prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir įmonės yra pasibaigę, nes įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi ieškovė nebegali reikšti jokių reikalavimų dėl jos išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų BUAB „Estinos arka“.

5.4.       Priešingai nei teigia ieškovė, įmonės kreditorių susirinkimas nebuvo nusprendęs dėl atsiskaitymo fakto su ieškove.

5.5.       Ieškovės pateikta el. laiško ekrano kopija, kurioje nurodyta, kad ieškovė sąskaitą išsiuntė pirminio administratoriaus atstovui V. M., negali įrodyti ir neįrodo, kad V. M. šią sąskaitą perdavė atsakovei.

5.6.       Nors ieškovė teigia, kad siuntė pretenziją atsakovei, tačiau jokių pretenzijos išsiuntimo ir įteikimo faktą pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Todėl ieškovė negali būti laikoma įrodžiusiu, kad kreipėsi į įmonę ar jos paskesnį kreditorių (atsakovę) dėl atsiskaitymo.

5.7.       Ieškovė yra profesionali teisininkė, turinti advokato teisinį statusą, todėl jai turi būti ir yra žinoma, jog bankroto proceso metu visus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Nemokumo administratorius yra saistomas kreditorių susirinkimo sprendimų. Taigi ieškovė ne tik turėjo surinkti visą informaciją ir nustatyti, ar kreditorių susirinkimas leido vykdyti mokėjimus ieškovei, bet ir domėtis, dėl kokių priežasčių likę mokėjimai nėra vykdomi. Vis dėlto, ieškovė daugiau nei dešimt metų nuo sąskaitų išrašymo tokių veiksmų nesiėmė.

5.8.       Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių, todėl neegzistuoja pagrindas atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą.

5.9.       Ieškovės nurodyti samprotavimai apie tai, kad BUAB „Estinos arka“ neva negalėjo būti išregistruota, yra neteisingi ir nesusiję su byloje nagrinėjamu klausimu.

5.10.       Pažymėtina, kad įmonės ir pirminio administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ taikos sutartis buvo sudaryta ne atsakovės sprendimu, o kreditorių susirinkimo sprendimu. Būtent kreditorių susirinkimas, gavęs tuo metu aktualią ir objektyvią informaciją apie UAB „Bankroto eiga“ finansinę padėtį ir galimybę išieškoti priteistą skolą, nusprendė pavesti atsakovei pasirašyti taikos sutartį su skolininku. Tai, kad taikos sutarties sudarymas nepažeidė BUAB „Estinos arka“ ir jos kreditorių interesų, konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Vien ta aplinkybė, jog UAB „Bankroto eiga“ lig šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą, nereiškia, kad ji būtų galėjusi sumokėti priteistą skolą. Taikos sutarties sudarymo metu UAB „Bankroto eiga“ administravo vieną įmonę, kurią pabaigė administruoti 2018 m. gruodžio 3 d. Tuo tarpu UAB „Bankroto eiga“ vėl vykdyti veiklą pradėjo 2019 m. gegužės 27 d. Pagal viešai prieinamus duomenis UAB „Bankroto eiga“ 2023 m. yra skirtos dvi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos poveikio priemonės, UAB „Bankroto eiga“ turi tik vieną darbuotoją, o iki 2023 m. gruodžio 15 d. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Taigi teigti, jog UAB „Bankroto eiga“ tariamai buvo pajėgi įvykdyti teismo procesinį sprendimą ir sumokėti BUAB „Estinos arka“ daugiau nei 806 tūkst. Eur dydžio sumą negalima.

5.11.       Atsakovės  vertinimu, ieškovė veikia nesąžiningai ir užsiima nesąžininga dalykine praktika (CK 6.158 straipsnis). Ieškovė, sudariusi teisinių paslaugų sutartį su BUAB „Estinos arka“, privalėjo veikti sąžiningai ir dalykiškai, pateikti sąskaitas tinkamam įmonės atstovui. Negaudama apmokėjimo už tariamai suteiktas paslaugas, privalėjo pasidomėti, ar sąskaitos klientui tinkamai įteiktos, kodėl jos neapmokamos ir pan. Visgi, ieškovė tokių veiksmų neatliko, o praėjus daugiau nei 10 metų, pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo ne iš kliento, su kuriuo sudarė sutartį, o iš jo buvusio atstovo, kuris neturi jokių įgaliojimų ir prievolių veikti buvusio atstovaujamojo vardu ir interesais. Pakartotinai pažymėtina, kad UAB „Estinos arka“ bankroto proceso metu ieškovei atlikti mokėjimai buvo neteisėti, pastarąją aplinkybę patvirtina teismų procesiniai sprendimai.

5.12.       Pirminis administratorius kreditorių susirinkimo buvo įpareigotas derėtis su ieškove. Ieškovė nesikreipė į nei į įmonę, nei į atsakovę, todėl atsakovė laikė, jog ieškovė ir pirminis administratorius sėkmingai baigė derybas. Ieškovė nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, savo galimų teisių BUAB „Estinos arka“ atžvilgiu neįgyvendino rūpestingai ir laiku, elgėsi aplaidžiai, todėl ieškovė pati pažeidęs bendradarbiavimo pareigą, turi prisiimti dėl savo neveikimo galimai atsiradusius nuostolius ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės, kurio su ieškove nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, skolos padengimo (2023 m. gruodžio 21 d. DOK-200994). 

6.       Posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad teisinio atstovavimo paslaugas įmonei teikė 2011-2014 m. laikotarpiu. Nurodė, kad bankroto eigoje įmonė gaudavo lėšų, buvo parduotas nekilnojamasis turtas, be to ir ieškovės dėka buvo išieškota lėšų iš įmonės skolininkų. Anksčiau nesikreipė į BUAB „Estinos arka“ dėl sąskaitų apmokėjimo, nes nežinojo, kad BUAB „Estinos arka“ gavo 20 tūkst. Eur pagal taikos sutartį. Manė, kad BUAB „Estinos arka“ neturi lėšų. Ieškovės manymu, atsakovė netinkamai vedė įmonės nemokumo procesą, todėl ieškovė prašo teismą atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl nusikalstamos atsakovės veikos. Atsakovė turėjo pardavinėti iš varžytinių priteistą 806 tūkst. Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kaip didelės vertės turtą. Skaičiuojant ieškinio senaties terminą, turi būti įvertinta, kada ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o ne kada pateikė ieškinį, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Be to, neapmokėjimas yra tęstinis pažeidimas. Skolos susiderinimas nutraukia senaties terminą. Teismų pasisakymai, kad įmonė ieškovei neteisėtai pervedė lėšas už paslaugas ieškovės teisių ir pareigų niekaip nelemia, nes ieškovė nedalyvavo tuose teisminiuose procesuose. Ieškovei turėjo būti sumokėta iš administravimui skirtų lėšų.

7.       Posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją išdėstytais motyvais. Akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs dėl taikos sutarties teisėtumo. Įstatyme nėra nuostatos, draudžiančios išregistruoti skolų turintį bankrutuojantį juridinį asmenį. Būtent taip dauguma bankrutuojančių įmonių ir išregistruojamos. Ieškovė reiškia ieškinį dėl skolos, o ne dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nėra atsakinga už kito asmens skolas. Net ir įmonės ieškovei pervestos 11 tūkst. Lt ir 13 tūkst. Lt sumos yra pervestos neteisėtai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys atmestinas

8.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovė turi sumokėti ieškovei 14 935,65 Eur sumą (kas atitinka 51 528 Lt), kuri liko pilnai neapmokėjus ieškovės išrašytų sąskaitų už teisines paslaugas (2012 m. rugsėjo 12 d. Nr. 78, 2013 m. rugsėjo 5 d. Nr. 85, 2013 m. rugsėjo 24 d. Nr. 86, 2014 m. balandžio 25 d. Nr. 88), remiantis 2011 m. rugpjūčio 23 d. teisinių paslaugų sutartimi.

9.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė advokatė R. P.su klientu BUAB „Estinos arka“, j. a. k. 122900494, administruojama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“, sudarė 2011 m. rugpjūčio 23 d. teisinių paslaugų sutartį, kuria susitarta, kad klientas paveda advokatei atstovauti ieškovo BUAB „Estinos arka“ interesus visuose teismuose (pagal konkretų poreikį), surašyti ieškovo vardu procesinius ir kitus dokumentus ir kt. o klientas įsipareigoja suteikti advokatei visus reikalingus dokumentus ir kt. Minėtoje sutartyje numatyta, kad klientas advokatei užmokestį moka už kiekvieną atstovautą bylą, nuo priteistos sumos: 20 proc., jei priteista suma viršija 50 000 Lt, ir 25 proc., jei priteista suma sudaro 50 000 Lt ir mažiau. Sutartis pasirašyta advokatės ir UAB „Bankroto eiga“ direktoriaus J. U.(2023 m. gruodžio 4 d. DOK-190305).

10.       Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas Nr. 78, Nr. 85, Nr. 86, Nr. 88 nustatyta, kad sąskaitos buvo išrašytos bendrovei BUAB „Estinos arka“. Sąskaitose nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis – už atstovavimą konkrečioje byloje (nurodant bylos Nr., atsakovą), pagal teisinių paslaugų sutartį (2023 m. spalio 18 d. DOK-49716).

11.       Aukščiau nurodyti byloje esantys dokumentai, šalių rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai leidžia konstatuoti, jog ieškovė paslaugas teikė būtent bendrovei BUAB „Estinos arka“.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

13.       Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

14.       Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Estinos arka“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintas pirminis kreditorių sąrašas (144 kreditoriai, bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 4 037 400,97 litai), kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi įmonė BUAB „Estinos arka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas įmonės 142 kreditorių ir jų 4 231 934,11 Lt apimties finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi buvo atstatydintas bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga“ ir paskirtas naujas bankroto administratorius – UAB „Ius Positivum“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. B2-124-431/2019, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00636-2009-1) pripažino BUAB „Estinos arka“, j. a. k. 122900494, pabaigą, pavedė įmonės administratoriui UAB „Ius Positivum“ atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

15.       Vieši Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Estinos arka“ yra išregistruotas juridinis asmuo (prašymas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro valstybės įmonei Registrų centrui pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d., registruotas – 2019 m. lapkričio 28 d.).

16.       Pažymėtina, kad tik teisnus asmuo yra teisinių santykių subjektas. CK 2.74 straipsnis numato, kad  privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. CK 2.95 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

17.       Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad BUAB „Estinos arka“ yra pasibaigęs juridinis asmuo, ir kad ieškovė paslaugas suteikė būtent BUAB „Estinos arka“, yra reikalinga nustatyti, ar atsakovei kyla pareiga atsakyti už BUAB „Estinos arka“ galimai neįvykdytas pinigines prievoles pagal 2012-2014 m. išrašytas ieškovės sąskaitas.

18.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nustato, kad įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą (JANĮ 34 straipsnio 6 dalis). Teismui priėmus sprendimą dėl bankrutavusio juridinio asmens pabaigos, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo (JANĮ 101 straipsnis). Nei šiuo metu galiojančiame JANĮ (įskaitant įstatymo ankstesnes redakcijas), nei iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nėra nuostatų, kurios sudarytų pagrindą pasibaigus administruotam juridiniam asmeniui, nemokumo administratoriui perimti pasibaigusio juridinio asmens teises ar pareigas.

19.       Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė teisinio ir faktinio pagrindo dėl to, kad atsakovė UAB „Ius Positivum“, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. veikusi kaip teismo paskirta  BUAB „Estinos arka“ nemokumo administratorė, turi atsakyti už BUAB „Estinos arka“ prievoles, t. y. apmokėti ieškovės įmonei BUAB „Estinos arka“ 2012-2014 metais išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatytina, ieškinys atmestinas.

20.       Dėl ieškovės argumentų, kuriais ji referavo į ieškovės nuomone, neteisėtus atsakovės veiksmus ir šiais veiksmais ieškovei padarytą žalą (patirtus nuostolius), pastebėtina, kad šioje byloje teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame ji keitė ieškinio dalyką/pagrindą ir prašė priteisti iš atsakovės nebe skolą, o nurodyto dydžio nuostolius. Teismas motyvavo tuo, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio pakeitimo būtinumas iškilo tik toje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byla jau buvo parengta nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, kai byloje buvo įvykę 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 4 d. žodiniai teismo posėdžiai, kai bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2024 m. balandžio 2 d. tik dėl to, kad ieškovė nurodė pageidaujanti pateikti papildomus įrodymus bei pasirengti baigiamosios kalbos sakymui. Todėl teismas nepasisako dėl ieškovės galimos pozicijos dėl civilinės atsakomybės atsakovei galimo taikymo, priteisiant iš atsakovės ieškovei nuostolius.

21.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kadangi kiti šalių išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti, plačiau dėl jų teismas sprendime nepasisako.

22.       Dėl ieškovės prašymo kreiptis į prokurorą, teismo vertinimu, tokio pagrindo nėra. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022). Teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pareikštų reikalavimų apimtyje nebuvo nustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą CPK 300 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmams atlikti, todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo pranešti prokurorui apie konkrečius atsakovės veiksmus. Pažymėtina, kad ieškovė, turėdama duomenų apie jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ir (ar), kad šio asmens atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, pateikdama atitinkamus duomenis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24.       Ieškovė byloje sumokėjo 292 Eur dydžio žyminį mokestį (žyminio mokesčio užduotis Nr. ZM36882; 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas banke Luminor, AS). Prašė jas priteisti iš atsakovės (2023 m. spalio 18 d. DOK-49716).

25.       Atsakovė nurodo byloje patyrusi išviso 3509 Eur bylinėjimosi išlaidų skirtų advokato P. V. teisinėms paslaugoms apmokėti, į bylą teikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2057 Eur – 2023 m. lapkričio 8 d. PVM s/f PV Nr.231108-02, 2023 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr.673 banke „Swedbank“, AB, 2023 m. lapkričio 9 d. DOK-176925; 1 452 Eur – 2023 m. gruodžio 21 d. PVM s/f PV Nr. 231221-01, 2023 gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 691 banke „Swedbank“, AB; 2023 m. gruodžio 21 d. DOK-200994). 

26.       Atsakovės patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis, neviršija Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (5275,75 Eur), todėl, ieškinio netenkinus, visa apimtimi priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ius Positivum“, j. a. k. 302318410, iš ieškovės advokatės R.P., adv. paž. Nr. (duomenys neskelbtini), a k. (duomenys neskelbtini) 3509 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devynis eurus) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                     Eglė Mauricė