Civilinė byla Nr. 2-1341-436/2015

Teisminio proceso Nr.2-56-3-01136-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

106.3.; 106.4.; 117.1;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinio atsakovui UAB „Rideko“ vadovui R. J. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Rideko“ vadovui R. J., kuriame prašo iš atsakovo R. J. priteisti ieškovui 191.056,95 Lt žalos. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012-05-29 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Rideko“ ėjo direktoriaus pareigas. 2012-05-29, kai UAB „Rideko“ vadovu buvo atsakovas, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 180.048,80 Lt, o 2013 m. spalio 25 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rideko“, mokestinė nepriemoka sudarė 180.938,75 Lt. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos integruotos mokesčių informacinės sistemos 2014 m. gruodžio 3 d. mokestinės nepriemokos balansą UAB „Rideko“ mokestinė neprimoka yra 191.056,95 Lt. Dėl mokestinės nepriemokos buvo priimti VMI prie FM sprendimai, kurie nebuvo įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui. Šiuo atveju tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko kreditorius VMI prie FM. Ieškovas susidariusią nepriemoką valstybės biudžetui laiko žala, atsiradusia dėl to, kad atsakovas, pasibaigus 2012 finansiniams metams, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rideko“.

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovei nustatytas septynių dienų terminas nuo teismo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi BUAB „Rideko“ pripažinta bankrutavusia bei patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Tai reiškia, kad BUAB „Rideko“ bankroto procedūra nėra baigta, turtas dar nėra parduotas, atsiskaitymai su kreditoriais taip pat nevyksta. Kasacinis teismas yra suformulavęs išvadą, kad žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, lemia ir tai, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taigi įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Be to, sprendžiant įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas VMI prie FM pareiškė tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo neužbaigus atsakovo UAB „Rideko“ bankroto bylos, o ieškinio reikalavimą priteisti žalą grindžia UAB „Rideko“ mokestinės nepriemokos į valstybės biudžetą aplinkybe. Taigi, iš pateikto ieškinio teismui nėra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas grindžia žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Teismas pripažino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys atsakovui UAB „Rideko“ vadovui R. J. dėl žalos atlyginimo neatitinka LR Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimų, todėl ieškovei nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

LR civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria nustatytas ieškovei 7 dienų terminas trūkumams pašalinti, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos įteikta 2014 m. gruodžio 15 d., todėl terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2014 m. gruodžio 23 d. Ieškovė iki šio termino ieškinio trūkumų nepašalino. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismo nustatytu terminu ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Ieškovui išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 291, 292, 115 str. 3 d., 137 str. 5 d.,

n u t a r i a:

ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Rideko“ vadovui R. J. dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškovei išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas