Civilinė byla Nr. e2-1294-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00648-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 3.1.18

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4397-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REISSWOLF LT“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

              Ieškovė UAB „REISSWOLF LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti  viešojo pirkimo „Bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 5 p. ir 10.7 p. nuostatas; 2) pripažinti neteisėtais atsakovės 2016-03-22 ir 2016-03-24 sprendimus dėl ieškovo pretenzijų atmetimo; 3) nutraukti viešojo pirkimo procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą ir draudimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad tai yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, o, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apribotos galimybės ieškovei ginti pažeistas teises, atsakovės padaryti pažeidimai galėtų sąlygoti viešojo intereso pažeidimą. Be to, pažymėjo, kad ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas faktiniais įrodymais bei teismų praktika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovės UAB „REISSWOLF LT“  prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vykdomo viešojo pirkimo „Bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 172180, procedūras ir uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešojo pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų pagrįsta ir tikslinga. Taip pat pažymėjo, jog, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kartu būtų užtikrinta, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.), o tuo pačiu ir visuomenės viešojo intereso įgyvendinimo viešųjų pirkimų sferoje. Be to, teismas nurodė, kad nesustabdžius procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog konkurso procedūros bus baigtos, dėl ko ieškovė nebeturėtų galimybės toliau dalyvauti viešame pirkime, kas sumenkintų galimai iškovei palankaus teismo sprendimo reikšmę.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atsakovė Nacionalinė mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 nutartį ir klausimą išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

              Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

              1. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas ir ekonomiškumo principas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų atsakovei papildomas išlaidas, nes, pasibaigus dokumentų archyvavimo sutarčiai, atsakovei bus grąžinti beveik virš 6 km. bylų. Tai didelis kiekis bylų, kurios nėra tik archyvuojamos siaurąja prasme, tai bylos, kurios nuolat reikalingos ir yra pateikiamos darbuotojams vertinimui, dokumentų kopijavimui, kitoms institucijoms, jos yra grąžinamos, daromi bylų poėmiai ir pan. Šiuo atveju atsakovės patiriama žala galimai bus didesnė,  nei galimai kilsianti žala nestabdant pirkimo procedūrų. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešojo pirkimo procedūros nusikeltų santykinai keliems mėnesiams, kas realiai keltų juntamas pasekmes sklandžiam, savalaikiam ir operatyviam atsakovės darbui ir nepertraukiamam ES paramos teikimui. Agentūra yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto, todėl patirta žala bus apmokama iš valstybės biudžeto. Nagrinėjamu atveju būtent viešajam interesui turėtų būti teikiamas prioritetas, o ieškovas savo privatų ekonominį interesą viešajame pirkime galėtų apginti reikalaudamas atlyginti žalą, kurią sukelia tariami pažeidimai viešajame konkurse, jeigu tokie pažeidimai, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų nustatyti.

2. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, ieškovas galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Net ir pasirašius bei pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį nebūtų jokių kliūčių grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki tariamo pažeidimo. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas savaime nėra pagrindas neatnaujinti procedūrų. Pirkimo objektas yra sudėtinis objektas su darbais, kurie nesukuria atskiro galutinio produkto, todėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu galima bus nutraukti viešojo pirkimo sutartį, nepatiriant papildomų išlaidų.

4. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai neįvertino to, ar ieškovė apskritai gali būti laikoma teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu turinčiu asmeniu. Ieškovė nebuvo pateikusi pasiūlymo dalyvauti ginčo viešajame konkurse.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaujantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės UAB „REISSWOLF LT“ ir atsakovės kilus ginčui dėl atsakovės paskelbto viešojo pirkimo  „Bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugų pirkimas“ sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, 25 straipsnio, 32 straipsnio 2 dalies reikalavimams užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir jų nediskriminuoti, nepažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, ieškovė kreipės į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti viešojo pirkimo „Bylų saugojimo ir archyvavimo paslaugų pirkimas“ Konkurso sąlygų 5 p. ir 10.7 p. nuostatas, atsakovės 2016-03-22 ir 2016-03-24 sprendimus dėl ieškovės pretenzijų atmetimo bei nutraukti viešojo pirkimo procedūras, be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūrų vykdymą ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pirmos instancijos teismas tokį ieškovės prašymą skundžiama nutartimi tenkino, nurodydamas, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas santykinai neilgam laikui iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui, tačiau užtikrintų, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Atsakovė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutiko, tvirtindama, kad viešojo pirkimo procedūrų stabdymas nagrinėjamu atveju pažeidžia viešąjį interesą ir ekonomiškumo principą, ir kad pasirašius bei pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį nebūtų jokių kliūčių grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki tariamo pažeidimo, atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu, nenustatęs, kad atsakovė Konkurso sąlygų 5 punktu ir 10.7 punktu būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, lygiateisiškumo ir nediskrimavimo principus ar ribojusi tiekėjų konkurenciją, ieškovės UAB „REISSWOLF LT“ ieškinį atmetė. Minėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal bylos duomenis ir aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti viešojo pirkimo procedūras ir drausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos nepasisako.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės UAB „REISSWOLF LT“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.  teismas 

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės UAB „REISSWOLF LT“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeti.

Teisėja                                                                                                                Romualda Janovičienė